Žymos archyvas: inkvizicija

M. Kundrotas. Dvasinis uždarumas ir tiesos monopolis: tikri ir menami pavojai (7)

Radikalioji krikščionybės atskala suburta arkivyskupo Marselio Lefebro pagal jo pavardę vadinama lefebristais | Alkas.lt koliažas

Prieš gerą dvidešimtmetį bulvarinė spauda gąsdino sektų pavojumi. Nuo to laiko daug vandens nutekėjo, vakarykštės sektos tapo respektabiliomis denominacijomis, jų tekstai spausdinami oficiozinėje žiniasklaidoje, o pačios šios bendruomenės įrašomos tarp gintinų visuomenės grupių, šalia imigrantų ir homoseksualų, kuo vargu, ar jos pačios džiaugiasi.

Atėjo laikas aptarti vadinamąsias ir tikrąsias sektas racionaliai, be aistrų ir stereotipų. Sektos sąvoka kildinama iš lotyniško žodžio, reiškiančio sekimą – tam tikru mokymu ar Skaityti toliau

G. Burneika. Klerikalinis globalizmas (35)

Alkas.lt koliažas

Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].

Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Islamistų dar teks palaukti. Lefebristai – jau čia (39)

Moroccoworldnews.com nuotr.

Religinė agresija ir smurtas kitatikių atžvilgiu Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje pirmiausiai siejami su islamo religija. Nors Lietuvoje kelis šimtus metų gyvuoja tradicinė musulmonų totorių bendruomenė, labai tolima nuo Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europoje, o iš dalies – ir Rusijos imperijos administruojamose musulmoniškose teritorijose bundančio islamiškojo ekstremizmo.

Lietuvoje veikia vos keletas religinių bendrijų, kurios kelia rimtų abejonių. Ošo centrą Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (II) (0)

Raganos atlieka lietaus iššaukimo burtus | Ulricho Molitoro (Ulrich Molitor) graviūra iš veikalo „De Laniis et phitonicis mulieribus“ („Apie raganas ir žiniuones“), Constance, 1489 m.

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis.

Pirmą straipsnio dalį skaitykite ČIA. Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (I) (14)

Žanos d'Ark sudeginimas 1431 m. | Žiulio Eženo Lenevjo (Jules Eugène Lenepveu 1819 – 1898) freskos fragmentas

Aronas Gurèvičius (Арон Яковлевич Гуревич, 1924–2006) – vienas žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų. Mokslų daktaras, profesorius nuo 1992 m. vadovavo Pasaulinės kultūros instituto prie Maskvos valstybinio universiteto Viduramžių ir šiuolaikinės kultūros bei mokslo skyriui. Skaitė paskaitas garsiausiuose Anglijos, Danijos, Italijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos universitetuose. Rusijos Humanitarinių tyrimų akademijos tikrasis narys, Amerikos medievistikos akademijos narys korespondentas, Renaissance Academy of AmericaSociété Jean Bodin (Belgija), Norvegijos Karališkosios mokslo draugijos, Skaityti toliau