Žymos archyvas: Inija Trinkūnienė

Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą (1)

Dievturiai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 13 d., šeštadienį,  iš visų Lietuvos kampelių į visuotinį pėsčiųjų žygį per Labanoro miškus ir kirtavietes, skirtą atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į negailestingai naikinamus Lietuvos miškus ir sengires, buvo susirinkęs gausus žygeivių būrys. Tautiečiai įkvėpti senojo baltų tikėjimo nuostatų, pajuto skausmą dėl naikinamo miško. Juk giliai širdyje kiekvienas lietuvis yra augte suaugęs su gamta ir negali pakęsti nedarnos. Šis žygis pradėjo naują tarpsnį mūsų tautos gyvenime, ne veltui daug kas pasijuto tarsi stoję Baltijos kelią. Tik šį kartą stojome ginti mūsų gamtos, to Tėvynės kūno, su kuriuo esame augte suaugę. Skaityti toliau

Romuva kviečia minėti Krivio dieną (0)

Romuviai paminėjo Krivio dieną | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Spalio 19 d. 16 val. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno romuviai – senojo baltų tikėjimo tęsėjai  paminės Krivio dieną. „Devyniaragio“ ir „Vilniaus romuvos“ bendruomenės užkopusius ant Gedimino kapo kalno suburs apeigai skirtai pagerbti Dievus bei protėvius ir paminėti Krivio dieną.

Pernai prie aukuro ugnies Krivė Inija Trinkūnienė sakė: „Nuo šiol Krivio Jauniaus krivulė visus metus keliaus iš romuvos į romuvą, o su ja ir romuviai Skaityti toliau

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kreipėsi į Popiežių (42)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos Dižvadonis Andrejs Broks | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš atvykstant į Lietuvą Romos Katalikų Bažnyčios vadovui Popiežiui Pranciškui, Senojo baltų tikėjimo tęsėjai išplatino jam skirtą sveikinimo laišką. Šį laišką pasirašė Lietuvos ir Latvijos senojo baltų tikėjimo religinių bendrijų vadovai: Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos (Latvijas Dievturu sadraudze) Dižvaldonis Andrejs Broks.

„Džiaugiamės galėdami Jūsų prakilnybę pasveikinti mūsų protėvių žemėje istorinę Baltų vienybės dieną. Linkime  malonių įspūdžių bei visokeriopos sėkmės ir Dievo palaimos šioje viešnagėje“, – rašoma laiške. Skaityti toliau

Ą. Bajor. Šatrijos ugnies šventumu paženklinti (video) (5)

Amžinos ugnies sergėtojų vėliava. Vėliavos autorius Linas Zeniauskis | Ą. Bajor nuotr.

Šiomis dienomis  prigimtinio tikėjimo puoselėtojai mini dvi sukaktuves: prieš metus, rugsėjo 10  dieną, Anapilin iškeliavusio Amžinosios ugnies puoselėtojo vaidilos Adolfo Gedvilo mirties metines (1935-2017) ir rugsėjo 12 d. – metus, kai Amžina šventa ugnis neužgesdama dega Šatrijos piliakalnyje.

Pačioje Žemaitijos širdyje, kur kalno viršūnė kone liečia dangų, kur aplinkui žaliuoja vešlūs miškai ir vos vos matosi tolumoje miestelių  pastatai, gyvastimi vėl pulsuoja Skaityti toliau

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos) (11)

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai nutarė susivienyti | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 8-9 dienomis Kulionyse, Molėtų rajone į kasmetinę Baltų krivulę susirinkę Lietuvos ir Latvijos senovės baltų religinių bendrijų Romuva ir Dievturu sadraudze atstovai nusprendė suvienyti jėgas ir telktis į vieną tarptautinę religinių bendrijų organizaciją.

Baltų krivulės, į kurias susirenka baltų religijos išpažinėjai iš Lietuvos, Latvijos, Gudijos, Latvijos ir kitų šalių, rengiamos kasmet nuo 2011 m.   Skaityti toliau

Senovės baltų religija siekia valstybės pripažinimo (9)

Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Respublika.lt nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą  senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už nutarimo projektą gegužės 24 d. balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19. Projektas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose. Galiausiai išvadą pateiks Vyriausybė. Prie šio klausimo Seimas ketina grįžti birželio 21 d.

Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Skaityti toliau

Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija (1)

Europos etninių religijų konferencija Romoje | I.Trinkūnienės nuotr.

Balandžio 19 – 22 dienomis Romoje įvyko Europos etninių religijų konferencija. Į konferenciją, kuri vyksta kas antrus metus, kviečiami prigimtinio tikėjimo bendruomenių atstovai, mokslininkai iš visos Europos ir kitų pasaulio kraštų.

Konferenciją rengė Europos etninių religijų kongreso narė – Italijos prigimtinio tikėjimo bendrija – „Romėniškų tradicijų sąjūdis“ (Movimento Tradizionale Romano). Skaityti toliau

Romoje vyks Europos etninių religijų konferencija „Senojo tikėjimo apeigos ir jų šaltiniai“ (9)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Balandžio 19-22 dienomis Italijos sostinėje Romoje vyks Europos etninių religijų konferencija. Šią konferenciją rengia Europos etninių religijų kongreso (EERK) narė – Italijos prigimtinio tikėjimo bendrija – „Romėniškų tradicijų sąjūdis“ (Movimento Tradizionale Romano). 

EERK etninėms religijoms skirtos konferencijos rengia kas antrus metus. Į  jas kviečiami prigimtinio tikėjimo bendruomenių atstovai, mokslininkai iš visos Europos ir kitų pasaulio kraštų.

„Mums malonu pranešti, kad turėsime dvi progas švęsti – viena – tai Europos etninių Skaityti toliau

Krivė Inija Trinkūnienė: Mes esame verti būti pripažinti (36)

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Lietuvoje yra ne viena religinė bendruomenė ir bendrija, tačiau ne visos sulaukia valstybės pripažinimo. „Praėjusiais metais, minėdami 25 metus nuo oficialios religinės bendrijos registracijos, Seimui pateikėme prašymą gauti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, ir iki šiol tikimės, kad būsime pripažinti“, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.

Iš pradžių – nedidelės žmonių grupės

Nors „Romuva“ tik 1992 m. buvo oficialiai įregistruota kaip Baltų tikėjimo bendruomenė, Skaityti toliau

Romuva kviečia švęsti pavasario lygiadienį ant Pučkorių piliakalnio (1)

Lygiadienis ant Pučkorių piliakalnio | Rengėjų nuotr.

Kovo 25 d., sekmadienį, 15 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Vilniaus romuvų sambūris kviečia visus švęsti pavasario lygiadienį at Pūčkorių piliakalnio. Prieš šventę 13 val. vyks pažintinis žygis Vilnios pakrantėmis skirtas Vydūno 150-osioms metinėms.

Pavasario lygiadienis tai virsmo metas, kada diena susilygina su naktimi, kada žiema pralaimi vis aukščiau kylančiai Saulei. Skaityti toliau

Poetė Eglė Kirilauskaitė: kiekvieną gyvenimo tarpsnį galima paaiškinti mitu (1)

Eglė Kiriliauskaitė | asmeninė nuotr.

Jauna poetė romuvietė Eglė Kirilauskaitė sako, kad poezija – tai tiltas, kuris leidžia prisiliesti prie įvairių kultūrų, požiūrių ir žmonių, bet svarbiausia – nepamiršti savos kultūros ir baltiškų šaknų. Su daugelio literatūros renginių ir festivalių dalyve, poezijos konkursų laimėtoja, dviejų poezijos knygų autore kalbėjomės apie jos kūrybinį kelią, baltų tikėjimą ir būtinybę jaunam žmogui siekti savo svajonių.

– Pradėkime pokalbį nuo ištakų – kas lėmė, kad Tavo gyvenime svarbios vertybės yra literatūra, baltiškoji mūsų kultūra bei poezija?

– Užaugau Utenoje, mokyklą pabaigiau taip pat ten. Priklausiau Utenos literatų klubui „Verdenė“, tad ir mano literatūrinė biografija prasidėjo Utenoje. Skaityti toliau

Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos) (4)

Romuvos atstovai lankosi Indijos Čhatisgarho valstijoje | Alkas.lt nuotr.

Vasario 7 d. Indijoje viešinti oficiali Lietuvos Romuvos delegacija susitiko su Čhatisgarho valstijos vyriausiuoju ministru Dr. Ramanu Singhu (Raman Singh). Per iškilmingus pusryčius romuviai vyriausiajam ministrui papasakojo apie senojo baltų tikėjimo padėtį Lietuvoje ir padėkojo už sudaryta retą galimybę vasario 5-7 dienomis oficialiai lankytis jo vadovaujamoje Čhatisgarho valstijoje. Vyriausiasis ministras R. Singhas domėjosi Lietuvos kultūra, lietuvių kalba, papasakojo apie savo planus kitų metų liepos mėnesį siųsti šios valstijos kultūros srities atstovų delegaciją į Lietuvą. Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

Vilniaus Romuva kviečia į Žiemos Saulėgrįžos šventę (video) (0)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 22 d. 18 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) 18 val. Senojo baltų tikėjimo religinė bendruomenė Vilniaus romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia švęsti Žiemos saulėgrįžos šventę.

„Tamsiausiu metų laiku įžiebsime aukuro ugnį, pagerbsime protėvius ir dievus, ragausime kūčią, giedosime senąsias giesmes ir bendraminčių būryje lauksime sugrįžtančios Saulės“, – sako Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Dzūkų kalėdinė apeiginė giesmė „Leliumai, gaidiai gieda“. Krivis Jonas Trinkūnas:

Skaityti toliau

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos) (14)

Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Gruodžio 9 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštų į metinę Krivulę susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai rinko naują bendrijos vadovą – Krivį. Vykdyti šias pareigas dar vienam 3-jų metų laikotarpiui buvo patikėta Romuvos vaidilei Inijai Trinkūnienei, kuri Romuvos Krive yra jau nuo 2014 m.

Krivulės išvakarėse Lietuvos Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė  Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis rašo: Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis Skaityti toliau

Pristatyti Etninės kultūros vertybinių nuostatų tyrimai valstybės politikoje (2)

Pristatyti Etninės kultūros vertybinių nuostatų tyrimai valstybės politikoje | V. Tumėno nuotr.

Lapkričio 21 d. Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) Lietuvos nacionaliniame kultūros centre  (LNKC) visuomenei pristatė 2016-2017 m. vykdomo mokslinio tyrimo „Etninės kultūros vertybinių nuostatų tyrimai valstybės politikai“, finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Kultūros rėmimo fondo išankstinius rezultatus.

Seminare pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į etninei kultūrai svarbių valstybės teisės aktų bei požiūrio į ją kitimą vidurinėje švietimo grandyje. Skaityti toliau

Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą (nuotraukos) (3)

Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija ir Lietuvo Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lapkričio 10 d. Indijos Respublikos Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija (चिन्मय पंड्या) Lietuvos Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei įteikė šio universiteto raštą, pažymintį, kad jai yra suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas.

Tokį sprendimą Haridvaro universitetas priėmė, atsižvelgdamas į Inijos Trinkūnienės nuopelnus baltiškos prigimtinės kultūros puoselėjimui, jos pristatymui Indijoje ir kitur pasaulyje, o taip pat į Lietuvos ir Indijos dvasinių kultūrinių ryšių stiprinimą. Skaityti toliau

Vėlinės (audio, video) (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Inija Trinkūnienė:

Vėlinių ugnys – simbolinis šeimos židinys ant kapo, bendrystė su protėviais. Senovėje Vėlinių vakarą visi eidavo prie pilkapių – ten užkurdavo laužus ir giedodavo mirusiesiems prišaukti ir pagerbti skirtas giesmes, palikdavo vėlėms aukų – valgių. 

Šį paprotį pirmieji Lietuvoje atgaivino jaunieji Vilniaus romuviečiai, 1969 m. uždegę žvakeles ant pilkapių ir visus vienijančia ugnimi prikėlę iš užmaršties senąjį baltų tikėjimą. Skaityti toliau

Ą. Bajor. Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro (audio, video) (14)

Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ žynys, Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas. Jo mirtis tapo paskatinimu jo pasekėjams tęsti velionio pradėtus darbus – šventoji ugnis jo garbei buvo saugoma visą vėlių laiką (40 dienų), o dabar su savanorių pagalba  bus saugoma amžinai. Šatrijos Romuvos vaidilė Ąžuolė Bajor pasakoja apie ilgą bendruomenės kelią šio svarbaus darbo link.

Adolfas Gedvilas buvo kuklus ir pasišventęs žmogus Skaityti toliau

Romuviai paminėjo Krivio dieną (video, nuotraukos) (2)

P1130700-K100

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kaip ir kasmet spalio 19 d. šiemet vėl paminėjo Krivio dieną. Šiemet sukako jau 15 metų, kuomet susibūrę Lietuvos romuvų bendruomenių atstovai ant Gedimino kapo kalno iškilmingai įšventė Krivį Jaunių Joną Trinkūną.

Krivio dienos minėjimo dalyviai aplankę Krivio kapą Vilniaus Kalnų parko Gedimino kapo kalne, kur prieš 15 metų buvo įšvntintas Krivis, giesmėmis ir aukomis pagerbė Dievus ir protėvius. Apeigų dalyviai ratu per rankas siuntė Krivio Jauniaus krivulę, kuri galiausiai buvo įteikta Devyniaragio Romuvos vaidilei Astai Valiukevičienei. Tuo būdu Krivio krivulę pradėjo kelionę po visas Lietuvos Romuvas. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ I. Trinkūnienė – apie Jorės šventę (video) (11)

Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Septintoje ciklo laidoje „Jorės šventės prasmė senovės baltų tikėjime“ dalyvavo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė. Molėtų krašto muziejaus  Dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė. Kokios atliekamos apeigos ir ritualai? Kokias dvasines vertybes puoselėja romuviai? Skaityti toliau

Verkiai pasitiko XXX tarptautinę folkloro šventę „Baltica“ (1)

Verkiai pasitiko XXX tarptautinę folkloro šventę „Baltica“ | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Liepos  4 d. ant Vilniaus Verkių parke prie Lizdeikos Aukuro nuskambėjo etinės kultūros puoselėtojo Albino Batavičiaus pučiamas ragas, skelbiantis jau trisdešimtą kartą prasidedančią tarptautinę folkloro šventę „Baltica“. Šis šventė rengiama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje ir Estijoje – kiekvienoje šalyje pamečiui. Lietuva buvo renginio iniciatorė ir pirmoji organizatorė. Šventė įtraukta į Tarptautinį folkloro festivalių organizavimo tarybos prie UNESCO tinklą ir renginių kalendorių.

Nuo Baltojo tilto „Baltica“ rengėjai ir svečiai su XI a. vikingų laivu plaukė į Verkius –  Skaityti toliau

Lietuvą vėl džiugins tarptautinė folkloro šventė „Baltica“ (1)

Vilniuje prie Lizdeikos aukuro | Romuvos nuotr.

Liepos 4 d. 19 val. Vilniaus Verkių parke (Žaliųjų ežerų 49) simboliniu ugnies įžiebimu prasidės tarptautinė folkloro šventė „Baltica“. Net šešias dienas, liepos 4–9 d., vyksianti šventė žiūrovams siūlys per 30 įdomių ir spalvingų renginių. Dainas, šokius, muziką, tradicijas, tautinius drabužius – visa, kas atspindi tautos išskirtinumą, savitumą, pristatys Estijos, Brazilijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Ukrainos bei Lietuvos atstovai.

Įspūdingoje gamtos, žmogaus ir mito sukurtoje Vilniaus erdvėje, dvasinėje miesto gimtinėje – Verkiuose – liepos 4 d. 19 val. bus Skaityti toliau

Amerikiečiai Lietuvoje mokysis lietuvių tradicinių dainų ir šokių (video) (0)

Vilage harmony su Inija Trinkuniene

Birželio 25 d. į Lietuvą iš JAV atvažiavo 18 „Village Harmony“ dainininkų ir dvi savaites praleis mokydamiesi lietuviškų dainų ir tradicijų. Po to važinės po Lietuvą ir surengs 9 koncertus Valakėliuose, Nidoje, Klaipėdoje, Molėtuose, Žiūruose, Plateliuose, Kernavėje, Vilkijoje, Stelmužėje.

„Village Harmony“ – profesionalus ansamblis iš JAV, Vermonto, susikūręs 1988 metais. Tikslas – įsisavinti ir skleisti įvairių pasaulio tautų folklorinio dainavimo tradiciją. Tradicinių liaudies dainų dainininkai mokosi konkrečioje šalyje, Skaityti toliau

Kernavėje – 50-oji Rasos šventė ir Rasos šventės 50-mečiui skirta konferencija (0)

JonasTrinkūnas – Rasos švenčių Kernavėje sumanytojas – sako prakalbą Rasos šventėje | Archyvinė nuotr.

Birželio 23 d. 16 val. Kernavėje, Valstybiniame Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje (Kerniaus g. 4A,) bus surengta Rasos šventės atkūrimo 50-mečiui skirta konferencija „Rasos šventumo beieškant“.

Konferencijoje pranešimus skaitys ir savo prisiminimais apie pirmąsias Rasos šventes bei etnokultūrinį sąjūdį dalinsis šio sąjūdžio pradininkai ir dalyviai: Nijolė Balčiūnienė, Vacys Bagdonavičius,  Antanas Gudelis, Birutė Teresė Burauskaitė, Inija Trinkūnienė, Veronika  Povilionienė ir kiti. Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje bus atliekamos japonų maldos ir apeiginiai šokiai (2)

Rengėjų nuotr.

Į Lietuvą atvyksta gausi japonų Šinto dvasininkų delegacija. Jie viešės Lietuvoje kelias dienas, atliks savo tradicines apeigas. Vienas iš svarbių apsilankymo Lietuvoje tikslų – susitikimas su Romuvos Krive, vaidilomis ir dalyvavimas Romuvos apeigose.

Birželio 22 dieną 10 valandą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ Verkių parke prie Lizdeikos aukuro pagerbs Baltų dievus ir protėvius. Apeigai vadovaus Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, dalyvaus Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Į šią apeigą pakviesti ir Japonijos Šinto dvasininkai. Skaityti toliau

Perkūno metas (video) (0)

Jorė Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje | Youtube.com nuotr.

Mūsų protėviai tikėjo, kad nugriaudėjus pirmajam pavasario perkūnui ir palijus „išjudinama“ ir „apvaisinama“ žemė – tai yra ženklas pradėti sėjos darbus. Perkūno metą lydi lietūs ir perkūnijos, joms pasibaigus – spinduliuojanti gaiva ir džiuginanti žaluma, kiekvienam suteikianti naujų gyvybinių jėgų. Artimiausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“  temos vienaip ar kitaip siejasi su gamtos ir gyvenimo virsmų apmąstymais.

Molėtų krašto muziejaus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė, pirmosios pavasario žalumos šventė. Kokios atliekamos apeigos? Kokias dvasines vertybes Skaityti toliau

Romuva pagerbė Krivį Joną Trinkūną Žiūrų dainomis (video) (1)

Krivio paminėjimas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 4 d., šeštadienį Nacionaliniame kultūros  centre dainuojant Žiūrų kaimo dainas buvo paminėtas šviesus krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – atminimas.

Susirinkusieji minėjo ne mirties metines, bet prisiminė krivio Jauniaus nuveiktus darbus, jo mėgstamas dainas, smagius nutikimus minėdami jo gimtadienį.

Šiemet Romuvos kriviui būtų suėję 78 metai. Skaityti toliau

Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą (7)

V. Balkūno nuotr.

Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau

Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti (0)

Krivis Jaunius prie aukuro | Romuva.lt nuotr.

Kovo 4 d. 17 val. Nacionaliniame kultūros centre B. Radvilaitės g. 8, Vilniuje įvyks Žiūrų dainų vakaras, skirtas Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui Jauniui atminti.

Žiūrų dainas kartu dainuoti kvies Žiūrų ansamblis ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

„Žiūrų dainos būsimam Romuvos kriviui Jauniui buvo įkvėpimo šaltinis. Nuo jo įkurto Žiūrų ansamblio prasidėjo  etnokultūrinis sąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę. Mums Žiūrų dainos svarbios, nes per jas mus pasiekia laisvoji nepriklausoma mūsų protėvių dvasia. Kviečiame visus patirti įkvepiančią dzūkiško dainavimo jėgą ir prisiminti Krivį Jaunių“ Skaityti toliau