Žymos archyvas: Inga Baranauskienė

I.Baranauskienė. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu. Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams (37)

Inga Baranauskienė | Asmeninė nuotr.

Pastaruoju metu vėl įsisiūbavo diskusija dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Ir ko tik neprirašoma, – net kad asmenvardžiai nėra gramatikai paklūstanti kalbos dalis! Betgi yra ir buvo – visais laikais ir visose kalbose.

Kad tuo įsitikintum, užtenka žvilgtelėti kad ir į krikščioniškos tradicijos vardus. Pradėkime nuo Jėzaus – kaip tik jo nevadina: Džyzos, Džesu, Iesus…

Vis dėlto Dievo sūnus, kurio originalus vardas skambėjo „Jėšu“, kažkaip iškenčia ir žaibais nesisvaido, reikalaudamas rašyti Jo vardą aramėjiškai יְשׁוּ iš dešinės į kairę. Nereikalauja net rašybos pagal skambesį… Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Pora žodžių apie Nerijaus Šepečio šventadienio mintis (38)

Inga Baranauskienė

Paskutinį paėjusių metų sekmadienį LTV rodė laidą „Šventadienio mintys“, skirtą žurnalui „Naujasis Židinys-Aidai“, kuris, kaip žinome, orientuojasi į katalikų intelektualų auditoriją.

Kadangi laidą mažai kas žiūri, nusprendžiau šičia pacituoti kelias laidoje nuskambėjusias Nerijaus Šepečio giliai katalikiškas (?) ir ne mažiau intelektualias (?) šventadienio (!) mintis, gražiai atskleidžiančias jo redaguojamo leidinio tikslus.

„Aišku, Valdovų rūmų jau nenugriausime, bet apie Justiną Marcinkevičių vis dar galima šį bei tą parašyti, nes jis yra simbolis tos nugludintos Lietuvos, kuri kritiškai neužlaužia savo Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Džiazo opera „Šventavartė“. Įspūdžiai ir pamąstymai (3)

Šventavartė. PlakatasŠių metų Lietuvos kultūros sostinė Anykščiai liepos 21 d. padovanojo mūsų kultūrai išties neeilinį įvykį – džiazo operos „Šventavartė“ pagal to paties pavadinimo Antano Vienuolio-Žukausko padavimą premjerą (kompozitoriai – Vaida Beinorienė ir Saulius Šiaučiulis, libreto autorė ir režisierė – Galina Germanavičienė).

Sumanymas iš pradžių atrodė truputį pretenzingai: anykštėno siužetas, anykštėnų muzika, anykštėnės libretas bei režisūra, atlikėjai – taip pat anykštėnai ar bent jau su Anykščiais susiję žmonės… Bet rezultatas pranoko lūkesčius. Jeigu anykštėnai ryšis perkelti „Šventavartę“ į tikrą teatro sceną, o taip pat atvežti ją parodyti į Vilnių, bei kitus didžiuosius miestus, šis kūrinys tikrai gali tapti klasika ir susilaukti dar ne vieno pastatymo. Skaityti toliau

Žemaičiai švęs žemaičių vienybės dieną minėdami Durbės mūšio metines (5)

Durbės mūšis 1260 m. Dail. V.Norkuaus pav. fragmentas

Liepos 13 d., penktadienį, 20 val. Kelmės rajone, Kražiuose, Medžiokalnyje vyks „Žemaičių vienybės diena“. Bus minimos Durbės mūšio metinės. Renginyje skambės žemaičių karo dainos, bus šokami liaudiški šokiai ir žaidžiami žaidimai. Dalyvaus folkloro ansambliai „Ramočia“ ir „Knituva“.

Kas tas Durbės mūšis ir kuo jis svarbus žemaičiams?

Pergalė, be kurios nebūtų Žalgirio, – taip Durbės mūšį vertina istorikai. Skaityti toliau

Tautos istorija ir jos sklaida aptarti Seime vykusioje konferencijoje (video) (1)

Alkas.lt | J.Vaiškūno fotomontažasKovo 21 d. Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas ir klubas „Savastis“ surengė tarptautinę konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Konferencijoje dalyvavo ir pasisakė politikai, mokslininkai, rašytojai, švietimo darbuotojai,  kino kūrėjai. Buvo aptartas Lietuvos istorijos ir baltistikos vaidmuo puoselėjant lietuvių tautos tautinį identitetą, gvildentos švietimo, mokslo, kultūros ir meno institucijų, bei kūrybinių organizacijų veiklos galimybės ir perspektyvos puoselėjant tautinę savastį, stiprinant baltistikos sklaidą.

Pranešimus skaitė Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, istorikai, prof. dr. Eugenijus Jovaiša, dr. Algimantas Liekis, Skaityti toliau

Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija) (3)

Alkas.lt | J.Vaiškūno fotomontažasŠiandien, kovo 21 d. 11 val. Seime vyks konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Šį renginį rengia Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas, klubas  „Savastis“.

Žiūrėkite šio renginio tiesioginę transliaciją ČIA.

Konferencijoje „Tautos istorija ir jos sklaida“ bus svarstoma: ar visomis išgalėmis skleidžiame istoriją, kaip puoselėjame mūsų tautinį identitetą per mokslą, kultūrą, švietimą, meną, kokios ir ar pakankamos strateginės baltistikos sklaidos mokslo institucijų, kūrybinių organizacijų pastangos bei galimybės. Skaityti toliau

Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos (7)

Apuolė | efoto.lt, Vijos nuotr.

Kovo 21 dieną 11 val. Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Šį forumą rengia Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas, klubas“Savastis“.

Visuotinės globalizacijos erdvėje nykstant ir menkstant tautų istorijos paveldui, pasaulio tautos  vis intensyviau, giliau ieško savo ištakų. Pasaulio tautų iškilūs politikai, istorikai, ekspertai, genetikai, antropologai ir net kriminalistai-ekspertai, visų sričių menininkai vis drąsesnėmis įžvalgomis ieško savasties šaknų, kuria ir visomis mokslo, meno išgalėmis populiarina savo tautų kilmę, reprezentuoja savo valstybes. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Leiskim žudikams kalbėti – galiausiai jie vis tiek pasako tiesą (55)

Inga Baranauskienė

Šiemet Sausio 13-oji buvo „pažymėta“ įvairiomis provokacijomis, iš kurių turbūt ryškiausia portalo „Komsomolskaja pravda“ 2012 m. sausio 12-13 d. paskelbtas interviu su Vilniaus televizijos bokšto šturmo herojumi – tuometiniu grupės „Alfa“ vado pavaduotoju atsargos pulkininku Michailu Golovatovu.

Faktas, be abejo, šlykštus, tačiau, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera: po paleidimo Austrijoje sparnus išskleidęs „didvyris“ atsiskleidė taip, kaip niekada nebūtų atsiskleidęs, pavyzdžiui, teisme. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Apie nepriklausomybę ir ekonominę gerovę (35)

Inga Baranauskienė

2012 m. sausio 9 d. bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos rezultatai, suponuojantys, kad net 70 procentų Lietuvos gyventojų, jeigu galėtų rinktis, pirmenybę teiktų ne valstybės nepriklausomybei, o ekonominei gerovei, sukėlė audrą.

Daugelis komentatorių suabejojo tokių rezultatų patikimumu, nes kitos apklausos – pavyzdžiui, KAM užsakymu atliktas tyrimas rodė, jog kilus grėsmei Tėvynės ginti eitų 46 proc. respondentų arba 60 proc. vyrų ir 32 proc. moterų. Kiti puolė ginti tautos teisę „rodyti vidurinį pirštą istablišmentui“ ir kruopščiai vardinti visų mūsų gyvenimo negerovių. Skaityti toliau

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga paminėjo savo dešimtmetį (0)

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) praėjusį savaitgalį linksmai bei iškilmingai paminėjo savo veiklos 10 metų sukaktį. Minėjimas susidėjo iš dviejų dalių: pirmoji buvo penktadienio koncertas Metro klube, o antroji – iškilmingas oficialus minėjimas.

Penktadienio koncerte dalyvavo ir LTJS pasveikino grupės „Gyvata“, „Kaukai“, „Karužė“, „Židinys“ ir solo pasirodymu nudžiuginęs vienas iš sąjungos įkūrėjų Marius Kundrotas.  Skaityti toliau

Tautininkų forume aptarti šiandienos iššūkiai kultūrai ir tapatybei (video) (5)

Spalio 20 d. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijoje įvyko Tautininkų sąjungos, Tautinės politikos instituto ir LMA Mokslininkų rūmų surengtas Tautinės minties forumas „Nacionalinė kultūra ir tapatybė kaip pagrindinis nacionalinio saugumo rūpestis šiuolaikiniame pasaulyje“.

Forume buvo aptarti Lietuvos kultūrai ir lietuviškai tapatybei iškylantys iššūkiai, ieškota atsakymų kaip jiems galima būtų pasipriešinti ir atsispirti. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Vilniaus diena: palaikome Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą“ (4)

Seimas | J.Vaiškūno nuotr.Spalio 10 d., pirmadienį, 15 val. Seimo Konstitucijos salėje (I r. III a.) Seimo narys Gintaras Songaila organizuoja konferenciją „Vilniaus diena: palaikome Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą“, skirtą Suvalkų sutarties 91-osioms metinėms paminėti.

Renginio metu bus aptarta lietuvių padėtis Vilnijoje, pristatyta istoriko Algimanto Liekio knyga „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“. Pranešimus skaitys dr. A.Kairiūkštytė, dr. K.Garšva, istorikė I.Baranauskienė, sociologė E. Krukauskienė, Seimo narys G.Songaila ir kiti konferencijos dalyviai. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Tragedija Norvegijoje, farsas Lietuvoje ir amžinas klausimas – ką daryti? (9)

Inga Baranauskienė

Po tragedijos Norvegijoje Lietuvą užplūdo komentarų farsas. D. Velykis užsipuolė R. Čekutį ir vadinamuosius „neonacius“, A. Vinokuras – Katalikų bažnyčią ir TS-LKD su I. Degutiene priešaky. Jam antrino R. Valatka, o buvęs VSD šefas M. Laurinkus, nepamiršdamas paaimanuoti dėl varganos specialiųjų tarnybų padėties, paragino budriai sekti visus, mat, kai kurių užsiėmimų „vidinis turinys yra grėsmingas“ ir visai nesvarbu, kad jie nepatenka į Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Blaivesnių vertinimų taip pat netrūko, deja, politikai daugiausiai pasidavė psichozei. Socialdemokratų lyderis A. Butkevičius pasinaudojo Norvegijos tragedija, kad įžnybtų konservatoriams, o premjeras A. Kubilius užsipuolė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Dieveniškėse surengtą etnokultūrinę stovyklą, Skaityti toliau

Durbės mūšis paminėtas Karšuvoje (1)

Šventinė ugnis Karšuvos piliakalnio papėdėje

Vakar, liepos 13 d., mininint Durbės mūšio 751-ąsias metines, Skaudvilėje (Tauragės raj.) buvo surengtas minėjimas seniūnijos salėje ir prie Ivangėnų (Karšuvos) piliakalnių. Minėjime dalyvavo istorikas Tomas Baranauskas, supažindinęs su Durbės mūšio istorija  ir  reikšme bei Inga Baranauskienė, pristačiusi skaudviliečiams savo hipotezę, kad Durbės mūšio vadas Alminas buvo Karšuvos kunigaikštis. Karšuvos žemės centras siejamas su Ivangėnų (Karšuvos) piliakalniais, esančiais prie Skaudvilės.

Durbės mūšis, kurio pasekmė  – pietinio Kuršo prisijungimas prie Lietuvos, kuršių ir prūsų sukilimai, Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės Skaityti toliau

I.Baranauskienė. TS-LKD „Konstitucinis teismas“ prieš teismus ir Konstituciją (10)

Inga Baranauskienė

Seimo nario Gintaro Songailos teismui pateiktas ieškinys dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Vilniaus skyrių sueigos tarybos sprendimo pritarti ketinimui Vilniaus miesto savivaldybėje sudaryti koaliciją su Valdemaro Tomaševskio bloku sukėlė nemenką audrą. Nors, Valdemaro Tomaševskio blokui sužlugdžius koaliciją, ieškinys neteko prasmės ir buvo atsiimtas, TS-LKD Priežiūros komitetas Gintarą Songailą dėl jo pašalino iš partijos. Šį sprendimą savo ruožtu pasmerkė 13 TS-LKD priklausančių Seimo narių (12 pasirašė bendrą, o Rytas Kupčinskas – atskirą pareiškimą). Eiliniai partiečiai taip pat renka parašus, protestuodami prieš Vilniaus skyrių sueigos tarybos sprendimą dėl koalicijos su Valdemaro Tomaševskio bloku. Skaityti toliau

Šiandien – Vilniaus pagarsinimo šventė 2011 (0)

Draugija „Pilis“, Vilniaus įgulos karininkų ramovė jau penktus metus iš eilės kviečia paminėti Vilniaus pagarsinimą ir miesto kūrėjus.

Vakar sausio 25 d. buvo iškilmingai pagerbtas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Katedros aikštėje prie jo paminklo buvo padėta gėlių.

Šiandien sausio 26 d. 17 val. 30 min. Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks pagrindinis Vilniaus pagarsinimo šventės 2011 renginys.

Šventėje dalyvaus Skaityti toliau

Vilniaus pagarsinimo šventė – 2011 (0)

Draugija "Pilis"Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Taip Vilniaus vardas buvo pagarsintas Europai.

Draugija „Pilis“ kartu su Vilniaus įgulos karininkų ramove šių metų sausio 26 d. (trečiadienį), 17 val. 30 min. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) jau penktus metus iš eilės kviečia paminėti Vilniaus pagarsinimą ir miesto kūrėjus. Skaityti toliau

Durbės mūšis romano puslapiuose (0)

Inga Baranauskienė "Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai"Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius, istorines asmenybes (P. Tarasenka, R. Marčėnas, I. Baranauskienė). Gyvai, įtaigiai parašytų istorinių romanų, apysakų skaitytojų ratas kur kas platesnis nei besidominčiųjų istorijos tyrinėtojų monografijomis, studijomis, straipsniais.

Tikriausiai jau nemažai skaitytojų yra susipažinę su neseniai pasirodžiusiu Ingos Baranauskienės romanu „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“. Skaityti toliau