Istorikę Ingą Baranauskienę kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Šis interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.
„Litvinizmu“ kliedi nedidelė mažuma Skaityti toliau
Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Praėjusioje laidoje mes apie jį ir kalbėjome. Tačiau Medininkų mūšis žymi tam tikrą kovų etapą, o po jo kovos tęsėsi.
Mes šiandien pakalbėsime apie tai, kas vyko po Medininkų mūšio, o žymiausias epizodas po Medininkų mūšio yra Pilėnų gynimas.
Kalbėsimės apie tai su Inga Baranauskiene. Skaityti toliau
Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio, kuris įvyko 1320 metais. Tai buvo vienas iš svarbiausių mūšių dėl Žemaitijos.
Mes jau kalbėjome apie kovas dėl Žemaitijos, kaip įvadą šiam mūšiui – parengėme dvi laidas su istorike Inga Baranauskiene. Šiandien mes pakalbėsime apie patį tą mūšį ir apie Gedimino laikų kovas dėl Žemaitijos. Skaityti toliau
Mes tęsiame pokalbį apie kovą dėl Žemaitijos su kryžiuočiais, kuris dedikuojamas vienam svarbiausių šitos kovos mūšių – Medininkų mūšiui, įvykusiam 1320 m. Šiemet sukanka 700 metų nuo šio mūšio.
Tačiau mes aiškinomės kontekstą. Praėjusioje laidoje kalbėjomės apie karo dėl Žemaitijos pradžią. Ji pasirodo esanti 1289 m. Prasidėjo gana staigiai ir dramatiškai.
Toliau seka Vytenio valdymas, kuriam ir paskirsim šią laidą. Skaityti toliau
Šiemet sukanka 750 metų nuo Karusės mūšio. Mes jau skyrėme dvi laidas šitam mūšiui – prie jo negrįšime. Tačiau po Karusės mūšio kovos nesibaigė. Traidenis (kaip mes jau užsiminėme praėjusioje laidoje) pasiekė svarbią pergalę prie Aizkrauklės ir tarsi tuo užbaigė tą žygį, kuris buvo pradėtas Karusės mūšiu.
Taigi, mes su istorike Inga Baranauskiene pakalbėsime apie Traidenio valdymo pabaigą ir jo laimėta Aizkrauklės mūšį. Skaityti toliau
Atkurtos nepriklausomos valstybės Kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiais pavidalais ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis…
Trakų muziejus priėmė VŠĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ vadovo Antano Gedvilo ir kitų bendraminčių siūlymą Kovo 11-ąją iškilmingai atšvęsti prisimenant ne tik 30-ies metų senumo įvykius, bet pakalbėti apie Lietuvos ir Žemaitijos istorines ištakas. Renginio rengėjai, tuo pačiu prisimindami 2019 m. Seimo paskelbtus Žemaitijos metus siekė padėkoti ženkliai Skaityti toliau
Praėjusioje laidoje mes pradėjome temą „Karusės mūšis“. Kalbėjome apie to mūšio metu valdžiusį valdovą – Traidenio atėjimą į valdžią, jo kilmę – ir priėjome prie paties mūšio. Šitą laidą mes skirsime būtent Karusės mūšiui.
Su mumis – istorikė Inga Baranauskienė.
Kaip įvyko tas didysis žygis? Jis iš tikrųjų siekė toli. Pats mūšis įvyko ant ledo, žiemą, tarp žemyninės Estijos ir Saremos salos – prie Muhu salos, o žygio metu kariuomenė turėjo pereiti per visą Skaityti toliau
Štai ir įkopėme į 2020 metus, ir šiemet viena pirmųjų sukakčių yra 750 metų nuo Karusės mūšio. Jis įvyko 1270 m. vasario 16 d. Data kalendoriuje sutampa su kita žymia švente, kurią mes visi žinome, ir, ko gero, lieka jos šešėlyje. Bet šiandien mes apie ją būtent ir pakalbėsim.
Kalbamės su istorike Inga Baranauskiene.
Pradėsim pokalbį ne nuo pačio mūšio. Tai yra pirmoji didelė naujojo Lietuvos valdovo Traidenio pergalė. Traidenio Skaityti toliau
Šiandien mes pakalbėsime apie Žemaitijos ir Lietuvos seniausias ištakas. Tai vėl bus laida, skirta Žemaitijos metams. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.
Seniausios ištakos (galima jas vadinti ir legendinėmis, ir, kažkiek, archeologinėmis) dar XVI amžiuje ieškotos I mūsų eros amžiuje. Tai yra, Lietuvos metraščiai pradeda Lietuvos ir, visų pirma, Žemaitijos istoriją (nes nuo jos viskas prasideda Lietuvos metraščiuose) I amžiumi, Nerono laikais, kai neva atkeliauja į Lietuvą Palemonas.
Šiemet yra Žemaitijos metai. Ta proga pakalbėsime plačiau – ir apie Žemaitiją, ir apie visą Lietuvą. Tačiau tema būtų kryžiaus žygiai Žemaitijos ir Lietuvos likime ir popiežių reikšmė juose.
Taip jau atsitiko, kad daugelis Lietuvai reikšmingų sprendimų buvo priimama ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų, ir vienas iš tokių dalykų yra kryžiaus žygiai.
Kalbamės su istorike, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskiene. Kur mums reikėtų ieškoti tų pagrindinių sprendimų Skaityti toliau
Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais ir padarė tai ne atsitiktinai. Šiemet sukanka 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos paminėjimo 1219 metų Lietuvos ir Volynės kunigaikščių taikos sutartyje. Kaip tik apie Žemaitiją prieš 800 metų ir pakalbėsime ta proga. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.
Iš tikrųjų galima būtų sakyti, kad 1219 metai – tai pirmoji tikrai paliudyta Žemaitijos istorijos data, bet mes turim ir žymiai ankstesnę datą. Štai Žemaitijoje (kaip mes dabar ją suprantame), Skaityti toliau
Labai seniai, tikriausiai nuo pat „Herkaus Manto“ pasirodymo 1972-aisiais, Lietuvos žiūrovai laukia istorinio filmo apie mūsų dramatiškuosius viduramžius. Deja, metai bėga, o filmo kaip nėr, taip nėr: tai pinigų pritrūksta, tai įkvėpimo.
Šiemet būta vilčių, kad bent latviai užpildys šitą spragą su žiemgalių kunigaikščiui Nameisiui skirtu istoriniu epu „Pagonių žiedas“: galų gale, Nameisis – ne tik latvių, bet ir lietuvių istorijos veikėjas, gal net labiau lietuvių, nes Žagarė, Joniškis ir daugelis kitų istorinių žiemgalių žemių į Lietuvos valstybės sudėtį pateko būtent jo pastangomis. Deja, latviai šįkart pasielgė neką geriau už baltarusių Skaityti toliau
„Aktualiosios istorijos“ tęsiame moteriško pėdsako viduramžių Lietuvos istorijoje paieškas su istorike Inga Baranauskiene. Laidos tema – žymiausio viduramžių Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo žmona Ona Vytautienė. Moteris, be kurios Vytautas galbūt niekada nebūtų tapęs Didžiuoju.
Kuo žymi Ona Vytautienė? Kokia jos kilmė, kas buvo jos tėvas ir ką apie jį žinome? Kaip Onai pavyko organizuoti Vytauto pabėgimą iš Krėvos pilies? Tai – Onos Vytautienės ar jos tarnaitės nuopelnas? Ką galima pasakyti apie Onos asmenybę ir politinį vaidmenį vėlesniais laikais? Kodėl Vytautas norėjo būti palaidotas šalia Onos? Skaityti toliau
Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje ieškome moteriško pėdsako viduramžių Lietuvos istorijoje ir su istorike Inga Baranauskiene nusikeliame į XIV amžių bei aptariame vieną iš nedaugelio legendinių viduramžių Lietuvos moterų – Birutę, Trakų kunigaikščio Kęstučio žmoną.
Ar Birutė – istorinė asmenybė? Ko vertas Vytauto Ališausko bandymas ją sumitologinti? Kodėl Birutė buvo laikoma šventąja net krikščioniškais laikais? Kokia jos kilmė? Kas buvo Palanga XIV amžiuje? Ką žinome apie Birutės giminę? Kokiomis istorinėmis aplinkybėmis vyko Kęstučio ir Birutės vedybų istorija? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės apie 1991 m. sausio įvykius. Istorikė, o kartu – ir šių įvykių dalyvė bei liudininkė Inga Baranauskienė ir laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas prisimena ir apmąsto įvykius, nuo kurių mus skiria jau 27 metai. Įvykių, kurie yra iškiliausias Lietuvos istorijos epizodas, tebegyvas dabar gyvenančių žmonių atmintyje.
Kaip prasidėjo šie įvykiai, kaip jie vystėsi? Kokius strategiškai svarbius Lietuvos valstybės objektus gynė žmonės ir kuriuos pavyko apginti? Kodėl M. Gorbačiovas sustojo? Kas lėmė, kad neginkluoto pasipriešinimo kariuomenei taktika šiuo laikotarpiu pasirodė esanti efektyvi? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ baigiame viduramžių Žemaitijos istorijos apžvalgą. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais, antrojoje – Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.
Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.
Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau
2019 m. minėsime Žemaitijos metus – Žemaitijos (Žemaičių) pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų jubiliejų. Ta proga laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie ankstyviausią žinomą Žemaitijos istorijos etapą – nuo pirmojo pasirodymo rašytiniuose šaltiniuose 1219 m. iki pergalės 1260 m. Durbės mūšyje ir tapimo Lietuvos valstybės politiką lemiančia bendruomene. Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį apie tai, kaip Lietuva artėjo prie lemtingo sprendimo priimti krikščionybę. Ankstesnėje laidoje aptarėme Lietuvos krikšto idėjos raidą Vytenio ir Gedimino laikais, o taip pat 1349-ųjų separatinę Kęstučio iniciatyvą. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie tai, kaip į derybas dėl krikšto įsitraukia Algirdas, o taip pat jo sūnus Jogaila, kuris ir tampa oficialiu Lietuvos krikštytoju.
Kodėl Algirdas ir Kęstutis derėjosi dėl krikšto su imperatoriumi Karoliu IV 1358 m.? Kodėl šios derybos žlugo? Ar ne per didelius reikalavimus imperatoriui kėlė Algirdas? Ar Lietuvai būtų buvęs naudingas krikštas, nekeliant sąlygų? Skaityti toliau
Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje pradedama nagrinėti derybų dėl Lietuvos krikšto tema. „Aktualiojoje istorijoje“ jau kalbėta apie Lietuvos krikšto bandymą Mindaugo laikais ir jo žlugimo priežastis. Šį kartą istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie kitus Lietuvos krikšto projektus, kilusius po Mindaugo mirties, Vytenio, Gedimino ir Kęstučio iniciatyva.
Kuo naujieji krikšto projektai skyrėsi nuo Mindaugo krikšto bandymo? Kokie buvo pagrindiniai lietuvių siekiai ir reikalavimai? Kas juos rėmė? Kokia Vytenio sąjungos su Rygos arkivyskupu reikšmė? Kodėl ir Vytenis, ir Gediminas žadėjo Skaityti toliau
2013 m. Baltarusijos Nacionalinis akademinis didysis operos ir baleto teatras pristatė žiūrovams baletą „Vytautas“ (muzika – Viačeslavo Kuznecovo, libretas – Aleksejaus Dudarevo ir Vladimiro Rylatko). Neseniai buvo paskelbta, kad 2018 m. sausį, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga, baletas bus parodytas ir Vilniuje. Bet štai prieš keletą dienų kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) sukėlė skandalą, viešai pavadindama šią iniciatyvą provokacija ir minkštosios galios demonstravimu.
Baltarusijoje pastaraisiais dešimtmečiais išpopuliarėjusi litvinizmo teorija, teigianti, kad visi viduramžių lietuviai ir visi jų kunigaikščiai buvo baltarusiai, iš tikrųjų reikalauja Skaityti toliau
Straipsnyje siekiama įrodyti, kad Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Butauto Kęstutaičio brolis Survila, nepaisant istoriografijoje vyraujančios priešingos nuomonės, iš tikrųjų buvo Kęstučio sūnus. Taip pat naujausios istoriografijos kontekste vertinamas Survilos ir jo palikuonių likimas XIV a. antrojoje pusėje – XV a. pradžioje.
Įvadas
Lietuvos metraščiuose liudijama, kad Kęstutis turėjo šešetą sūnų [9, 81; 10, 313]. Vis dėlto, kadangi jų vardai nebuvo nurodyti, Kęstutaičių identifikacija istorikams tapo rimta ir iki šiol aktualia problema. Skaityti toliau
Šiemet jau devintą kartą švenčiame Vilniaus pagarsinimo šventę. Nuo 2007 m. Draugijos „Pilis“ iniciatyva Sausio 25-ąją rengiama Vilniaus pagarsinimo šventė (kartais, kaip ir šiemet, pagrindinis minėjimo renginys nukeliamas į sausio 26 d.). Iš pradžių ši šventė buvo minima Vilniuje, Katedros aikštėje, prie Gedimino paminklo. Nuo 2011-ųjų, į šventės organizavimą aktyviai įsijungus Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovei, pagrindiniai šventės renginiai persikėlė į Ramovės patalpas (Pamėnkalnio g. 13), kurias, beje, irgi puošia Gedimino paminklas – skulptoriaus Konstantino Bogdano Katedros aikštei siūlytas projektas. Skaityti toliau
XII a. baltai gyveno gentimis. Tada buvo Prūsų, Galindų, Jotvingių (Sūduvių), Skalvių, Lietuvių, Kuršių, Sėlių, Žiemgalių, Latgalių gentys. Pabandykime įsivaizduoti kokiu būdu buvo palaikomas ryšys tarp genčių – kokiu būdu buvo pranešama apie priešų puolimą.
Tada nebuvo nei interneto nei telefonų. Net skaipo (Skype) tada nebuvo. Nebuvo net ir tokios senienos kaip telegrafas. O 1236 metų rugsėjo 22 dieną reikėjo susivienijus Skaityti toliau
Kovo 11 d., antradienį, 13 val., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Trakų salos pilyje vyks parodos „Viduramžių Lietuvos valdovai“ atidarymas ir knygos „Viduramžių Lietuvos Viešpačiai“ pristatymas. Dalyvaus paveikslų autorius, dailininkas Artūras Slapšys, istorikai Inga ir Tomas Baranauskai, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė, sutartinių giedotojų grupė Skaityti toliau
Istorija yra gyvenimo mokytoja, – taip prieš du tūkstantmečius pasakė Markas Tulijus Ciceronas, ir nuo to laiko nekas nepasakė nieko geriau. Išties, vienintelė prasmė kapstytis praeityje yra įsisavinti joje slypinčią patirtį ir prisitaikyti ją savo dabarčiai. Visiškai tapačių situacijų, aišku, nebūna nei tautų, nei atskirų žmonių gyvenimuose, bet, perpratus bendrumus ir dėsningumus, atsiranda galimybė prognozuoti ateitį ir galimas vienokių ar kitokių sprendimų ar pasirinkimų pasekmes.
Daugelis šiandieninių istoriografijos autoritetų ragina žiūrėti į Lietuvos istoriją kaip į pritapimo prie Europos arba europeizacijos istoriją. Kadangi santykių su Europa (Europos Sąjunga) problematika šiandien tikrai aktuali, toks požiūris galėtų būti netgi sveikintinas. Deja, europeizacijos paradigma sekantys istorikai į šį procesą linkę žvelgti su naiviu idealizmu – pritapimas prie Europos (ar jos politinės konjunktūros) jų koncepcijose tampa savaiminiu tikslu ir aukščiausia siekiamybe. Skaityti toliau
Liepos 12-14 dienomis Kražiuose vyko III Baltų Krivūlė, šaukiama Lietuvos Romuvos. Trečiaisiais metais krivūlė atvedė gelminės savasties žadintojus į naują pakopą – plačiai atsivėrė durys bendradarbiavimui ir jungimuisi. Baltišką pasaulėžiūros svarba pradedama įvertinti plačiuose visuomenės sluoksniuose.
Krivūlė sušaukta ypatinga proga ir svarbioje vietoje. Sukanka 600 metų, kai paskutiniame nekrikštytame Europos krašte Žemaitijoje oficialiai įvesta krikščionybė. Sykiu tai yra data, kai baltiška dvasia buvo oficialiai pradėta naikinti, tačiau kartu pradėta ir laiko atskaita, kai Žemaitijos žmonės perėjo į dvasinį pogrindį ir sunkiomis sąlygomis saugojo prigimtinę pasaulėžiūrą, Skaityti toliau
Neseniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos aktyvistas Leonardas Talmontas iškėlė iniciatyvą: skelbkime sausio 25-ąją – dieną, kai 1323 m. Lietuvos valdovas Gediminas parašė savo garsųjį laišką „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame kartą paminėtas ir Vilnius, – „Tautinių bendrijų atminimo diena“. Iniciatyva daugeliui Seimo narių pasirodė graži ir pradiniame etape susilaukė pritarimo.
Visgi šios iniciatyvos logika keista: na taip, Gediminas kvietė į Lietuvą užsieniečius – visų pirma Hanzos sąjungai priklausiusių Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestų vokiečius, bet juk kitataučių ir jų bendrijų Lietuvoje būta ir anksčiau! Skaityti toliau
Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.
Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui „Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau
Pastaruoju metu vėl įsisiūbavo diskusija dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Ir ko tik neprirašoma, – net kad asmenvardžiai nėra gramatikai paklūstanti kalbos dalis! Betgi yra ir buvo – visais laikais ir visose kalbose.
Kad tuo įsitikintum, užtenka žvilgtelėti kad ir į krikščioniškos tradicijos vardus. Pradėkime nuo Jėzaus – kaip tik jo nevadina: Džyzos, Džesu, Iesus…
Vis dėlto Dievo sūnus, kurio originalus vardas skambėjo „Jėšu“, kažkaip iškenčia ir žaibais nesisvaido, reikalaudamas rašyti Jo vardą aramėjiškai יְשׁוּ iš dešinės į kairę. Nereikalauja net rašybos pagal skambesį… Skaityti toliau
