Žymos archyvas: induizmas

R. Balkutė. Palaiminta Indija (II). Medžiai ir dievai – tulsi (nuotraukos) (0)

00 tulsi

Pradžia ČIA.

Keliaujant po pietų Indiją [1], akį traukte traukė augalas tulsi, augantis šventyklose, beveik kiekvienuose namuose ar kiemuose, panašiai kaip Lietuvoje visuose darželiuose auginamas gražuolis bijūnas. Po lotoso tulsi yra tikriausiai pats švenčiausias augalas Indijoje. Jis vienas svarbiausių augalų indų mitologijoje ir kasdieniame gyvenime, kurio oficialus pavadinimas – šventasis bazilikas [2] (lot. Ocimum Sanctum arba Ocimum tenuiflorum), priklausantis notrelinių (lot. Labiateae) šeimai. Sanskrito kalboje jis dar vadinamas – Tulasi, hindi kalboje – Tulsi ir reiškia – „neprilygstamoji“. Skaityti toliau

R. Balkutė. Palaiminta Indija (I). Dievų ir žmonių medžiai – šventoji figa (nuotraukos) (1)

Siūlai, aprišti apie Pipal medį (Maisoras, Karnatakos valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Augalai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, pirmiausia kaip maisto šaltinis. Ypatinga pagarba medžiams aiškinama ne tik jų ūkine nauda. Jie buvo neatsiejama dvasinė ir kultūrinė žmogaus gyvenimo dalis. Kai kurie augalai buvo garbinami, laikomi šventais, turėjo svarbią reikšmę kulto praktikose, o mediena buvo naudojama įvairiuose ritualuos. Medžiai buvo garbinami kaip dievų buveinės, kaip regimas jų įsikūnijimas, kaip gyvos būtybės, kupinos gyvybinės ir turinčios maginės energijos. Skaityti toliau

A.Balbierius. Prisilietimas prie Indijos: Dharamsala, Himalajai, Tibeto tremtis ir pėdos bičiulių… (2)

Vaizdas į Himalajų Dharamsalos slėnį | A.Balbieriaus nuotr.

Kovo 10 dieną minime 54-ąsias tibetiečių sukilimo prieš Kinijos režimą metines

Dharamsala savaime atsirado mudviejų su pusbroliu Giedrium kelionės po Indiją planuose. Galbūt mane labiau traukė Himalajų kalnyno papėdės, nes, tiesą sakant, tikrų kalnų nebuvau ir matęs, vis kokie „puskalniai“ – tai Kalifornijoj, tai Karelijoj… Patys Himalajai traukė daugiau negu legendos apie Šambalą (mano šiaip jau geras bičiulis kompiuteris kažkodėl įžūliai rašo „Bambalą“, štai tuo mes, tikiuos, visada ir skirsimės nuo dirbtinių smegenų ir juose apsigyvenusių pernelyg logiškų protų). Skaityti toliau

Gilyn į Indiją (V) (1)

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.

Prie namų šventyklėlės

Sausio 16 diena. Apeigos Lietuvai arba pudža ir mitingas

Majoras Mathura pasakė mums, kad šiandien mums bus surengtos pamaldos Lietuvai. Mes labai nusistebėjome, bet daugiau nieko nepaaiškino, tik pasakė – viską pamatysite patys.

Pirmiausia jis mus nusivežė pas savo pažįstamus, kur mes namo sodelyje pabendravome su įdomiais žmonėmis.

Ypač įspūdingi buvo trys senoliai, o vienas jų atliko Saulės pagerbimo apeigą. Jis tai daro kasdien prieš 12 val.  – atsineša varinį ąsotėlį vandens, atsistoja prie ypatingų vaistažolių krūmelio, ir lėtai pila vandenį ant jų, šnabždėdamas maldas Saulei. Po to mes sėdėdami ratelyje kalbėjomės apie Lietuvą ir kultūrų ypatumus. Skaityti toliau

Gilyn į Indiją (IV) (2)

Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.

Kalki – indų Vytis

Apie religijas     

Čia, Indijoje, daug lengviau mąstyti apie religiją, ją jausti ir matyti. Sakykim, Deivei Kali suvokti užtenka nupieštų didelių akių – ir jauti jos galią. Indijoje aiškėja daugdievystės arba politeizmo vertė ir monoteizmo ribotumai ir grėsmės.

Lietuviškas metų ratas parodo, jog pasaulio gyvenimas prasideda nuo saulėgrįžos arba nuo nulinės stadijos. Gal būt apie šį momentą kalba religijotyrininkai, vadindami šį vyksmą Deus otiosus apraiška. Tik nuo šio momento pradeda judėti ugnis ir vanduo ir prasideda gyvybės plėtra. Paskui pabunda pasaulio galios, vadinamos Dievais ir Deivėmis.

Žmogus religijos pagalba bendrauja su jais ir visa pasaulio arba gamtos įvairovė išsiskleidžia daugdievystėje. Mes matėme nuolatinį džiaugsmą švenčiančių, giedančių ir besimeldžiančių induistų akyse. Skaityti toliau