Žymos archyvas: induistai

R. Balkutė. Palaiminta Indija (I). Dievų ir žmonių medžiai – šventoji figa (nuotraukos) (1)

Siūlai, aprišti apie Pipal medį (Maisoras, Karnatakos valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Augalai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, pirmiausia kaip maisto šaltinis. Ypatinga pagarba medžiams aiškinama ne tik jų ūkine nauda. Jie buvo neatsiejama dvasinė ir kultūrinė žmogaus gyvenimo dalis. Kai kurie augalai buvo garbinami, laikomi šventais, turėjo svarbią reikšmę kulto praktikose, o mediena buvo naudojama įvairiuose ritualuos. Medžiai buvo garbinami kaip dievų buveinės, kaip regimas jų įsikūnijimas, kaip gyvos būtybės, kupinos gyvybinės ir turinčios maginės energijos. Skaityti toliau

Gilyn į Indiją (VII) (11)

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
Skelbiame paskutinį Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimą iš pastarosios kelionės į Indiją.      

Udaipuro karaliaus rūmų puošyba

Sausio 19 diena. Udaipuras. Karališkoji diena      

Kodėl taip pavadinome šią dieną – netrukus paaiškės. Rytą mums pasakė, kad pamatysim miestą ir aplankysim keletą rūmų. Nusiteikėme nuobodžiam vaikščiojimui po rūmus… Pirmiausia nuvažiavome į miesto parką ir užlipome ant gražiai apželdinto, sutvarkyto kalnelio, kurio gale stovėjo didingas raito kario paminklas.    

Staiga pasirodė būrelis žmonių su karine sargyba, o mūsų palydovas iš karto mus nuvedė prie to būrelio. Tuomet paaiškėjo, kad tai miesto merė su savo padėjėjais ir kitais svarbiais žmonėmis. Buvome pristatyti, kaip svečiai iš Lietuvos, ir tuojau pat atsidūrėme dėmesio centre. Miesto merė – įspūdinga moteris, panaši į Indirą Gandi.     

Paaiškėjo, kad mes atėjome prie labai svarbaus paminklo žymiausiam Udaipuro vadovui Skaityti toliau

Gilyn į Indiją (VI) (3)

Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.     

Šivos šventyka Čitore

Sausio 17 diena. Čitorgar – indų Pilėnai          

17 dieną iš Džaipūro į Čitorgarą važiavome 5 valandas. Rūpėjo pamatyti garsiąją radžputų kovų vietą. Garsi jinai tuo, kad XIV amžiaus pradžioje radžputų pilį apsupo musulmonai, ir kada gynėjai pamatė, kad neatlaikys musulmonų veržimosi, atliko masinę savižudybę, panašią į žydų Mosado ir į lietuvių Pilėnų.              

Radžputai Čitoro pilį laikė savo rankose iki XVI amžiaus, o per tą laiką jie buvo kelis kartus musulmonų žiauriai puolami ir kelis kartus, nepajėgdami atsispirti, radžputai atliko masinę savižudybę-susideginimą, kuris net turi savo pavadinimą „Jauhar“.              

Artėdami prie Čitoro – taip indai sutrumpintai vadina Čitorgarą – tolumoje pamatėme didelį kalną, ištįsusį per kilometrą ar daugiau. Skaityti toliau