Žymos archyvas: holokaustas

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (18)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės (85)

Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

Prieš mėnesį  Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) socialiniuose tinkluose paskelbė trumpą filmuką apie Baltijos šalių partizanus „miško brolius“ – gana santūrų  ir politiškai korektišką  pasakojimą,  kaip latviai, estai ir ypač lietuviai vienų vieni 10 metų priešinosi sovietinei okupacijai.

Bet ir tas atsargus 8 minučių vaizdo klipas atidengė Kremliaus propagandos silpnąsias vietas. Matyt, rimtai diskusijai apie Lietuvos  laisvės kovas  1941 m. ir 1944-1955 metais Rusija nesiruošė, todėl dabar paskubomis išsitraukė  ir kasdien  bombarduoja Lietuvą senomis sovietinėmis  Skaityti toliau

R. Navickas. Kovoje prieš Lietuvą Kremlius pasitelkė R. Vanagaitę ir „viešuosius intelektualus“ (video) (100)

Rūta Vanagaitė | Rusijos URM FB paskyros įrašo nuotr.

Paskutinės abejonės dėl Rūtos Vanagaitės kūrybos išsklaidytos!

Kremliaus Agitpropas išsitraukė tūzą iš rankovės – antilietuvišką propagandinę knygiūkštę „Mūsiškiai“.

Mūsų namudiniai kontrpropagandistai, surengę trolinimo flash mobą dėl Lietuvos istorijos klastojimo Rusijos URMo FB puslapyje susilaukė tos kontoros atkirčio. Ir, sakyčiau, gan nemalonaus.

Palydėdamas melagingais teiginiais apie autorės persekiojimus Rusijos URMas įdėjo Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

„Jaunimo balsas“: Lietuviai ir žydai – mes nežudėme (video) (2)

Laima Brazauskaitė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Aktoriaus, rašytojo ir žurnalisto Arkadijaus Vinokuro šeimą tiesiogiai palietė holokausto tragedija. A. Vinokuras, teigė, kad iki šiol skaudu ir pikta prisiminti šią tragediją, bet nereikia kaltinti visų lietuvių, nes buvo ir tokių, kurie gelbėjo žydų tautybės žmones. Apie tai žurnalistas šiais metais išleido knygą „Mes nežudėme“.

Žurnalistui yra tekę tarnauti Izraelio gynybos pajėgose. A. Vinokuras teigia, kad Lietuvos jaunimas kariuomenėje nėra apmokomas specialiai žudyti, bet kol nors kažkur bus diktatūra ar korupcija – tol vyks karai ir naikinimas. Plačiau apie tai žiūrėkite laidoje „Jaunimo balsas“ su Laima Brazauskaite ir aktoriumi, rašytoju, žurnalistu Arkadijumi Vinokuru.
Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos) (32)

Užgavėnės | Alkas.lt, V. Daraškevięiaus nuotr.

Viešoje erdvėje pasklidę kaltinimai ir Lietuvos žydų bendruomenės pareiškimas, kad lietuviškos tradicinės Užgavėnės pasižymi nacistine simbolika ir sudaro galimybes naujo žydų holokausto pradžiai, sukėlė didžiulį šios šventės tradicijas puoselėjančių žmonių nerimą. Tokie kaltinimai žiniasklaidoje buvo pateikti neatsakingai, nevengiant melo ir dirbtinų montažų, visiškai iškreipiant kaukių ir pačios šventės esmę. Šią esmę daug geriau suvokė britų dienraštis „The Guardian“, kuris lietuviškąsias Užgavėnes 2017 m. įtraukė į geriausių Europos alternatyvių karnavalų dešimtuką. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video) (35)

Lietuvos Respublikos Prezidentė įteikia apdovanojimą Faniai Jocheles–Brancovskajai | youtube.com stop kadras

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios proga „už mūsų šalies garsinimą pasaulyje“ lietuviškus apdovanojimus įteikė 26-iems Lietuvos ir užsienio piliečiams. Valstybės vadovė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių užkabino ir buvusiai Vilniaus geto kalinei, holokausto metraštininkei, 94 metų Faniai Jocheles–Brancovskajai (Brantsovsky), kuri 1944 m. susitepė lietuviško Kaniūkų kaimo gyventojų krauju.

Raudonosios armijos pagalbininkai

Sovietinėse enciklopedijose rašoma, kad F. Brancovskaja su raudonaisiais Rūdninkų girios partizanais „Lietuvos hitlerinės okupacijos laikais narsiai priešinosi vokiečių kariuomenei Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją? (40)

Arnoldas Aleksandravičius | lzdraugija.lt nuotr.

Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu –  pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras  Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“.  Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais.   Skaityti toliau

A. Zolubas. Antisemitizmo skatinimo vajus tęsiasi (26)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 nuošimčiai apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais nuošimčiais didesnis. Tyrimo autoriai pakantumo antisemitizmui augimą sieja su islamofobijos paaštrėjimu ir didesniu nusiteikimu prieš migrantus.

Varšuvos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad musulmonų baimė, kilusi 2014– Skaityti toliau

T. Baranauskas. Užmėtymas akmenimis. Kaip tai vyksta? (67)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuolaikinės technologijos suteikia daugiau galimybių ir šiaip žmonėms, ir žmogaus stebėtojams. Televizijos laidas, kurių nežiūrėjai, kurių net nesirengei žiūrėti, kurių niekada net neateitų į galvą žiūrėti, gali dar dvi savaites susirasti saugykloje ir pažiūrėti, jeigu tik iškyla reikalas. O reikalas atsirado – reikalas pažiūrėti 2017 m. sausio 6 d., penktadienį, 19:05-20:25, transliuotą laidą „Atspėk dainą“… Pirmą kartą gyvenime atidžiai peržiūrėjau visą tokio pobūdžio laidą ir netgi kai ką iš jos išsirašiau. Tai laida, kuri buvo operatyviai išimta iš LRT mediatekos internete, ir kuria dabar galima tiktai draugiškai piktintis drauge su būriu „viešųjų intelektualų“ – „kaip taip galima!? Vai, gėda Lietuvai!“, bet ne pamatyti, išskyrus visiems panosėj kaišiojamą iš televizoriaus ekrano kreivai perfilmuotą kelių sekundžių fragmentą. Tiksliau, jos nebebūtų galima pamatyti, jei ne Teo televizijos programų saugykla… Skaityti toliau

Dėl akibrokšto eteryje LRT stabdo laidą (video) (0)

LRT logoPenktadienio vakarą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Atspėk dainą“ dalyvavusi Asta Baukutė nustebino žiūrovus – atspėjusi vieną iš kūrinių (Simono Donskovo dainą) ėmė džiaugtis demonstruodama Hilterį atvaizduojančius gestus. Atsisėdusi į kėdę aktorė, rodydama į varžovų komandą, šaukė: „Žydas, žydas…“. Po šio nesusipratimo LRT vadovybė praneša, kad laida yra nutraukiama.

Šis A. Baukutės akibrokštas buvo pastebėtas ir ne vieno laidos žiūrovo bei kritiškai įvertintas socialiniuose tinkluose. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. „Žmonės, būkite žmonės!“ (5)

Vidmantas Valiušaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Diskusija Vilniaus rotušėje dėl pulk. Kazio Škirpos gatvės pavadinimo (lapkričio 29 d.) išryškino požiūrių skirtumus į istorinius faktus ir nevienodas jų interpretacijas.

Turbūt tai nieko nuostabaus. Europos Parlamento rezoliucijoje „Europos sąžinė ir totalitarizmas“ sakoma: „istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiškai objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra“; „nė viena politinė institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, ir šios institucijos ar partijos negali teigti, kad jos interpretuoja objektyviai“.   Skaityti toliau

Iš ligoninės laiptų išmontuoti žydų paminkliniai akmenys grįžta į jiems skirtą vietą (video) (0)

S. Žiūros nuotr.

Vilniuje lieka vis mažiau sovietų valdžios barbariškumo pavyzdžių – tvarkomos vietos, kuriose randama paminklinių žydų akmenų fragmentų. Neseniai tokia vieta aptikta Antakalnyje – Vilniaus klinikinės ligoninės pagrindinio įėjimo laiptuose buvo rasta žydų paminklinių akmenų dalys. Šią savaitę laiptams panaudoti žydų paminkliniai akmenys yra išmontuojami ir išvežami   jiems skirtą pagarbos vietą – senąsias žydų kapines Olandų gatvėje, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

„Privalome pasirūpinti svarbiais religiniais paminklais ir parodyti deramą pagarbą mirusiųjų atminimui. Skaityti toliau

Kaune atidengtas ženklas Holokausto aukoms atminti (0)

Rengėjų nuotr.

Mirusiųjų atminimo dieną Kaune prisimintas tragiškas žydų istorijos tarpsnis, kuomet 1941 metų liepą Kauno tvirtovės VII forte buvo sušaudyta per 3 tūkst. žmonių. Masinių žudynių vietą čia nuo šiol žymės ženklas Holokausto aukoms atminti. Žydų bendruomenės atstovai sako, kad naujasis paminklas – brangus ir reikšmingas istorinės atminties išsaugojimas.

Iš žemės veržliai išnyrančios žvaigždės skulptūrą, pastatytą VII forto teritorijoje, iš juodo akmens Skaityti toliau

L. Donskis bus pagerbtas ten, kur pats norėjo sukalbėti kadišą (maldą) (0)

Leonidas Donskis | wikipedia.org nuotr

Sekmadienį, spalio 23 dieną, 15 val., a.a. Leonido Donskio atminimas bus pagerbtas Butrimonyse, pagrindinėje žydų masinių žudynių vietoje. Leonidas Donskis yra sakęs, kad jaučia moralinę pareigą ten kadišą sukalbėti su žydais. Sekmadienį kadišą atliks operos solistas Rafailas Karpis.

Antrojo pasaulinio karo metais Butrimonyse buvo sušaudyta apie 2 000 ten gyvenusių žydų, išsigelbėjo vos vienuolika, vienas iš jų – Leonido tėvas.  Būtent šioje istorinėje vietoje  dvi bendruomenės – „Šiaurės Jeruzalė“ „Malat memory foundation – kviečia pagerbti čia žuvusiųjų ir Leonido Donskio atminimus. Skaityti toliau

R. Navickas. Gal neverta perlenkti lazdos? Nes įkyriai brukamas daiktas greit pradeda lysti per gerklę ir tampa atstūmimo ir net pašaipų objektu (79)

Blogeris ZeppelinusUž dvidešimt dviejų dienų, rugsėjo 23-čią minėsime skaudžią datą – Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Tai specialiai tam tragiškam istoriniam įvykiui skirta diena, kuri bus pažymėta tiek aukščiausio lygio oficialiais renginiais, tiek gausiais spaudos straipsniais, tiek neformaliais lokaliniais minėjimais bei internautų flešmobais, vardų skaitymais ir eitynėmis.

Ši liūdna rudens diena mums primena apie Vilniaus geto likvidavimą, nutikusį 1943 m., kuomet kraštą okupavusių Vokietijos nacistų buvo nužudyti arba į koncentracijos stovyklas išvežti paskutinieji žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Skaityti toliau

E. Šiugžda. Smagus gyvenimas (3)

Edvardas Šiugžda | asmeninė nuotr.

Jau šį penktadienį, prasidės oficialus rinkimų vajus – partijų sąrašų pradžioje esantys kandidatai, tarsi pasaulio išminčiai gebantys išspręsti visas susikaupusias bėdas, rodys savo išmintingumą ir ryžtą gelbėti Lietuvos Respublikos piliečius, liesis jų pažadai sustabdyti kainų kilimą, didinti minimalią mėnesinę algą (iš kieno kišenės?), mažinti mokesčius, padėti verslui, didinti darbo vietų skaičių, mažinti emigracijos mastus, apskritai, atvesti Lietuvą į pirmaujančias pasaulio valstybes, sukurti joje tokias gyvenimo sąlygas kaip Airijoje, padaryti iš Lietuvos Baltijos tigrą. Tai jau buvo žadėta prieš ketverius ar net aštuonerius metus. Apie Seimo rinkimų pažadus dar daug teks pakalbėti, tad šį kartą žvilgsnį nukreipkime ir į kitus ne mažiau svarbius klausimus, kurie mūsų politikams atveria „smagų“ gyvenimą. Skaityti toliau

Vilniaus Senamiesčio grindiniuose žydų genocido aukas įamžino „Atminimo akmenys“ (4)

Vilniaus sav. nuotr.

Vilniaus Senamiesčio grindinyje vilniečiai ir miesto svečiai nuo šiandien gali pastebėti variu dengtus „Atminimo akmenis“ – taip įamžintas aštuonių žydų genocido metu žuvusių garbių vilniečių atminimas.

Aštuonios atminimo plokštės neatsitiktinai atsirado Rūdininkų, Vokiečių, Vilniaus, Islandijos, Vasario 16-osios gatvėse, – čia dirbo, mokėsi ar gyveno iškilios ir daug Vilniui nusipelniusios asmenybės: garsūs gydytojai, Vilniaus geto metraštininkas, pirmojo vegetariško restorano Vilniuje įkūrėjai ir kt. Skaityti toliau

R. Navickas. Lenkijoje valstybės istorijos šmeižikai bus baudžiami! (5)

Blogeris ZeppelinusJei Lietuvoje būtų toks įstatymas, tai R. Vanagaitė, D. Katzas ir visa jo šutvė jau sėdėtų Pravieniškėse.

Šią savaitę Lenkijos Vyriausybė pritarė Teisingumo ministro pateiktam Nacionalinės atminties instituto (IPN) įstatymo pakeitimo projektui. Pakeitime numatoma įvesti baudžiamąją atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už šmeižto Lenkijos [valstybės ir tautos] atžvilgiu platinimą. Skaityti toliau

Atlikti Panerių žudynių vietos tyrimai paspartins Panerių memorialo sutvarkymą (0)

Paneriu memorialas_jmuseum.lt

Birželio 22 d. kultūros viceministras dr. Romas Jarockis dalyvavo Vyriausybės sudarytos tarptautinės komisijos, nagrinėjančios klausimus, susijusius su Lietuvos žydų kultūros ir istorijos paveldu, žydų kapinių ir žydų masinių kapaviečių Lietuvoje išsaugojimu, posėdyje. Viceministras pristatė Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo darbų eigą ir pabrėžė Lietuvos ir užsienio tyrėjų bendradarbiavimo svarbą.

2012–2013 m. buvo parengta Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo koncepcija. 2014 m. įvyko Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo atviras Idėjos projekto konkursas, o 2014 m. spalio 9 d. įvyko viešas Idėjos projekto aptarimas, išrinkti konkurso laimėtojai. Skaityti toliau

Seime vyks pokalbis „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“ (0)

LCVA nuotr.

Birželio 6 d., pirmadienį, 11 val. signataro Kazimiero Antanavičiaus salėje (Seimo III rūmai, 220 kab.) organizuojama diskusija „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“.

Prieš 75 metus Lietuva tapo brutualiausio žydų genocido poligonu, o jos gyventojai – aukomis ir liudininkais. Ir budeliais. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti patvirtino išvadas, pavadintas „Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 metų vasarą ir rudenį“. Jose išdėstyti žydų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Antiizraelizmas – tai antisemitizmas? (7)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienas iš pagrindinių tautininkystės principų – kiekviena tauta turi teisę gyventi savo istorinėje tėvynėje ir joje kurti savo valstybę. Puikus lakmuso popierėlis, rodantis šio principo nuoseklumą, gali būti Izraelis. Žydų tauta dar prieš mūsų erą apsigyveno Kanaano žemėje ir sukūrė čia savo valstybę. Ji skaldėsi, buvo užkariauta ir vėl atsikūrė, po to vėl užkariauta, o žydai iš jos išvyti.

Romėnai, siekdami ištrinti Izraelio vardą, šį kraštą pavadino Palestina – pagal filistinų tautą, kuri kilo iš Egėjo salų, daugelį metų kariavo su Izraeliu, o Romos laikais jau buvo seniai išnykusi. Dar anksčiau išnyko tautos, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Knygų mugė – tai gyvenimo mugė… (pirmadienio mintys) (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų Knygų mugė lyg ir niekuo neišsiskyrė iš kitų. Purvynas automobilių stovėjimo aikštelėje, sunku prasibrauti prie prekystalių ir knygų lentynų, prie kurių daugiausiai grūdasi jų vartytojai ir šiaip žioplinėtojai, pakilusios leidinių kainos, kurios jau beveik nesiskiria nuo kainų knygynuose, keletas skandalingų autorių…

Žinoma, aplankyti mugę smagiau negu kiurksoti kitoje kultinėje vietoje – Akropolyje. Bet dar būtų smagiau, jeigu nereiktų iki kulnelių mindyti purvo (iki XVIII – osios mugės miesto valdžia galėtų aikšteles išasfaltuoti ir išplėsti), padidintų „Litexpo“ salių plotą, kad nereiktų šonais trintis Skaityti toliau

Seimo Pirmininkė kreipėsi į Prezidentę ir ministrą dėl galimo J. Krištaponio dalyvavimo holokauste (8)

L.Graužinienė. Alkas.lt nuotr.

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė raštu kreipėsi į Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką prašydama apsvarstyti ar, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagrįstai Juozui Krikštaponiui (Krištaponiui) po mirties buvo suteiktas pulkininko laipsnis. Pulkininko laipsnis minėtam asmeniui buvo suteiktas tuometinio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus teikimu Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. spalio 31 d. dekretu, rašoma pranešime. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“ (41)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti  net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra  pažįstamas baldas.

Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę  iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.

Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio  žydiško miestelio, Skaityti toliau

Nuteista įžeidžiančius komentarus apie žydus rašiusi moteris (0)

LCVA nuotr.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šiandien paskelbė nuosprendį, kuriuo D.B.L. (g. 1944) pripažinta kalta dėl viešo raginimo smurtauti bei žmonių grupės, skiriamos tautiniu pagrindu, viešą tyčiojimosi ir niekinimo, rašoma pranešime.

Moteriai skirtas 33 parų areštas. Tiesa, bausmę ji jau atliko, nes gruodžio-sausio mėnesiais ji buvo laikinai sulaikyta ir jai buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – dėl vengimo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Skaityti toliau

Lietuvos žydų bendruomenė siūlo viešai paskelbti galimai prisidėjusius prie Holokausto (21)

žydai holokauKaip praneša LRT radijas, Lietuvos žydų bendruomenė siūlo viešai paskelbti bendrojo pobūdžio duomenis apie daugiau kaip 2 tūkst. asmenų, kurie galimai galėjo prisidėti prie Holokausto Antrojo pasaulinio karo metais.

Yra kreiptasi į Generalinę prokuratūrą ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą. Skaityti toliau

LGGRC skelbs, kas Lietuvoje prisidėjo prie Holokausto (22)

žydai holokauLietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) dar šįmet žada paskelbti sąrašą asmenų, nacių okupacijos metais veikusių policinėse struktūrose. Tai bus sąrašas asmenų, prisidėjusių prie Holokausto, tačiau nebus aišku, kurie konkrečiai šaudė žydus.

Knygą „Mūsiškiai“ apie Lietuvoje vykdytas žydų žudynes parašiusi Rūta Vanagaitė užsiminė ir apie neskelbiamą žydų žudikų sąrašą. Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neigia R.Vanagaitės teiginius (19)

Knygos viršelis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad 2016 m. sausio 26 d. delfi.lt tinklapyje skelbtame interviu su Rūta Vanagaite „Surinko įrodymus, kaip iš tiesų žudėme žydus: nuo R. Vanagaitės nusisuko giminės ir draugai“ pateikta neteisinga informacija.

Gerb. R. Vanagaitė minėtame interviu teigia, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nedavė leidimo cituoti ištraukų iš Kazimiero Sakovičiaus „Panerių dienoraščio, 1941–1943 m.“, centro išversto ir išleisto lietuvių k. 2012 m. Skaityti toliau

Prezidentui K. Griniui ir jo žmonai – Pasaulio tautų teisuolio vardas (0)

K. Grinius | asmeninė nuotr.

Visuomeninė Pasaulio Tautų Teisuolių pripažinimo komisija, veikianti Jad Vašem Holokausto memorialiniame muziejuje, remdamasi buvusio Kauno geto kalinio, vieno iš Antifašistinės kovos organizacijos vadų Dmitrijaus Gelperno liudijimu, pripažino Kazį Grinių ir Kristiną Griniuvienę Pasaulio Tautų Teisuoliais. Ši žinia pasiekė Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų 2015-ųjų gruodį.

2016 metų gruodį bus minimos Lietuvos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto pirmininko, Lietuvos Konstitucijos rengėjo, Skaityti toliau