Žymos archyvas: herbas

Išleidžiami nauji pašto ženklai iš serijos „Lietuvos valstybės simboliai“ (1)

Lietuvos valstybės simboliai. Vėliavos vokas | Lietuvos pašto nuotr.

Sausio 4 dieną, Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia dailininko Tomo Dragūno sukurtus „Lietuvos valstybės simbolių“ serijos pašto ženklus su valstybine, prezidentine bei Lietuvos valstybės istorine vėliava.

Valstybės visame pasaulyje atpažįstamos pagal savo simbolius, tad jų išsaugojimas yra vienas svarbiausių valstybės gyvavimo elementų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinti oficialūs Lietuvos valstybės simboliai – vėliava, herbas ir himnas, kurių viešas naudojimas griežtai reglamentuojamas. Pašto ženklai – vienas iš būdų reprezentuoti valstybę pasaulyje, kitų šalių gyventojus supažindinant su Lietuvos istorija, Skaityti toliau

Biržuose pristatoma paroda „Valstybės simboliai – vėliava, herbas, himnas“ (2)

Vėliavos | birzumuziejus.lt nuotr.

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ iki metų pabaigos dar galima suspėti aplankyti  paroda, kurioje pristatomi Lietuvos valstybės simboliai – vėliava, herbas ir himnas.

Švęsdami  Atkurtos Lietuvos Respublikos 100-metį, Biržų muziejaus 90-metį bei besidžiaugdami pilietiškais biržiečiais, kurie šiomis progomis pradžiugino Muziejų ypatingomis dovanomis, atspindinčiomis Atkurtos Lietuvos laikmetį ir Biržus jame, Skaityti toliau

Lietuvoje iš naujo atgimsta kultūrinis ir tautinis reiškinys (3)

Istorinės vėliavos kėlimas | rengėjų nuotr.

Turbūt ne daug kas žino, jog lietuviškasis Vytis – vienas seniausių visoje Europoje herbų. Jis atsirado dar XIV amžiuje kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas. Vėliau Vytis „persikėlė“ ir į vėliavą, kuri šiuo metu žinoma kaip istorinė.

Istorinė Lietuvos vėliava yra ženklas, toks pats mums pažįstamas, savas ir natūralus kaip ir trispalvė. Raitas karys su iškeltu kalaviju lydi lietuvius iki šių laikų, įsitvirtinęs ne tik kaip Lietuvos valstybės herbas ir istorinė vėliava, bet ir kaip tautinio identiteto bei laivės simbolis, nepamirštas nuo pat viduramžių. Skaityti toliau

Ar būti patriotu (ne)madinga? (8)

Ekskursija Stebykloje_ is interneto nuotr.

Kiek šiandien svarbi meilė ir pagarba savo šaliai, jos tradicijoms, istorijai ir kultūrai, ar šiuolaikinėje mūsų valstybėje dar yra vietos pilietiškumui? Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma lapkričio 6-7 dienomis švietimo parodoje „Mokykla 2015“, kurioje šiais metais pilietiškumo ugdymui skiriamas ypatingas dėmesys.

Kaip sako Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, šiuo metu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos yra atsakingos už jaunosios kartos pilietinio aktyvumo skatinimą, mokinių pilietiškumo ugdymą kuriant atvirą pilietinę visuomenę. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui (1)

Alkas.lt nuotr.

Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau

V. Macijauskienė. Mūsų istorinės prigimties atspindžiai (3)

vytis-alkas.lt-nuotr

Apie tautos paveldą – kitu žvilgsniu

Viena iš gyvybinių lietuvių tautos gijų, tekančių per mūsų praeitį, dabartį į ateitį, yra žemaitukai – žirgų veislė, sukurta baltiškosios pasaulėjautos laikais, protėvių išsaugota per marus ir karus šių dienų visuomenei. Tačiau patirtis byloja: ne visi tautiečiai turi aiškų suvokimą, ką su žemaitukais mes gavome iš praeities kartų ir kokią žinią per žemaitukus nusiųsime į ateitį. Okupuotoje Lietuvoje didžioji tautos dalis nieko apie žemaitukus nežinojo. Kiti buvo girdėję, bet nematę.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija? (53)

VytisSkandalingos nuogirdos apie tai, kad kaimynai esą pretenduoja į mūsų teritoriją, kad siautėja informaciniai karai, kurie verčia iš postų ne tik valstybės vadovus, bet griauna ir valstybės pamatus, graso nacionaliniam saugumui, negali palikti abejingų. Vienokia ar kitokia kaimynystė visada suformuoja terpę istoriniams ginčams.

Jeigu tarp šalių santykiai normalūs, šie ginčai taip ir baigiasi mokslinėmis diskusijomis, tačiau jeigu tai savotiškos pafrontės valstybės, tuomet gali nugriaudėti ne tik propagandiniai, bet ir rimto konflikto pabūklai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Nieko nuostabaus, kad baltarusiai (gudai) siekia savintis LDK autorystę. Ši tauta, jeigu tokia kaimynus galima vadinti, amžių amžiais ieško savo identiteto, savo šaknų ir išskirtinių iš kitų slavų bruožų. Skaityti toliau

Linksmakalnio herbe pavaizduotos nykstančios gegužraibės (0)

Linksmakalnio herbas

Liepos 10 d. LR prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtino Linksmakalnio seniūnijos herbą, kurį sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Herbo sidabriniame lauke ant žalio trikalnio raudonais žiedynais žėri trys gegužraibės. Nykstančios ir saugomos gėlės simbolika herbe atspindi linksmakalniečių norą puoselėti savo gyvenamąją aplinką. Sidabrinis skydo laukas simbolizuoja dviejų upių santakoje (Jiesios ir Šventupės) įsikūrusį Linksmakalnį. Pasak mitologijos šaltinių, gegužraibės šaknis raganos vartodavusios virti meilės eleksyrams. Skaityti toliau

Varėnoje suplevėsavo Dzūkijos vėliava (3)

Dzūkijos vėliava | varena.lt nuotr.

Varėnoje, šalia Savivaldybės pastato,  suplevėsavo Dzūkijos regiono vėliava.

Varėnos rajono savivaldybės meras Elvinas Jankevičius, Dzūkijos vėliavą iškėlęs drauge su  Savivaldybės administracijos direktoriumi Algiu Miškiniu, sako, jog  šios vėliavos iškėlimas Varėnoje, kuri yra ne tik rajono centras, bet ir pačioje Dzūkijos širdyje įsikūręs miestas,  yra prasmingas, patriotizmą, tautiškumą ir net regioninį savitumą pabrėžiantis ženklas.

„Dzūkijos vėliava yra simbolis to, ką esame išsaugoję ir stengiamės puoselėti – dzūkišką tarmę, papročius ir tradicijas.“ , – sakė rajono vadovas. Skaityti toliau

A.Andriušaitis. Ar galima istorinę LDK vėliavą viešajame valstybės gyvenime prilyginti Trispalvei? (25)

Grupė Seimo narių prieš pat baigiantis jų kadencijai ėmėsi keistos iniciatyvos – senąją istorinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą viešajame valstybės gyvenime de facto prilyginti Lietuvos Respublikos valstybinei vėliavai – Trispalvei. Kokie šio sumanymo motyvai? Galima tik spėlioti.

Ką gi siūlo sumanytojai? Nei mažiau, nei daugiau, istorinę vėliavą privalomai kelti kartu su valstybine prie visų valstybės institucijų, diplomatinių atstovybių užsienyje, taip pat prie kai kurių istorinio paveldo objektų. Skaityti toliau

V.Jencius-Butautas. Kas sulygino su žeme Vytauto kalną Alovėje arba kodėl komunizmo ir sociademokratų šmėklos tebeklaidžioja po Lietuvos dvarus (4)

Kunigaikščių KĘSTUČIŲ – GEDIMINŲ Vytis XVIII amžiaus antra pusė

Maždaug 1977-aisiais metais Alytaus rajone, dabartiniame Alovės bažnytkaimyje, buvo nugriautas Alovės dvaro centrinis pastatas. Šio vandališko sumanymo iniciatorius ir vykdytojas buvo Julius Truncė. Kas žino, kiek dar likusių ir mūsų senovę menančių vertybių tuo metu negrįžtamai buvo prarasta. Šiandien tik iš pasakojimų žinome, kad kunigaikščiai Kęstučiai-Gediminai savo kilmę veda iš LDK Kęstučio ir kad giminės herbas buvo Vytis, tokia pati, kaip Lietuvos valstybės. Kaip atrodė kunigaikščių Kęstučių-Gediminų Vyties herbas iki pastarojo laiko nebuvo žinoma. Minėta Vytis nepateko į garsiąją Juozo Galkaus monografiją „Lietuvos Vytis“ Skaityti toliau