Žymos archyvas: heraldika

A Každailis. Valstybės aikštė ar klounada (33)

Sudaužyta Lietuvos vėliava apjuosto žirgelio skulptūrėlė Lukiškių aikštės Šimtmečio žiede - Lietuvos istorinės atminties įamžinimo politikos atspindys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Esu Arvydas Každailis, dailininkas, daugiausia dirbantis simbolikos ir heraldikos srityse. Iš mano rankų – svarbiausi Lietuvos Valstybės, savivaldos ir personalinės heraldikos objektai. Šiais metais surengiau aštuonias parodas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Tai heraldikos ir grafikos parodos, skirtos Lietuvos Valstybės atkūrimui. Visas jas, išskyrus vieną, rengiau savo lėšomis.

Dalyvauju polemikoje dėl Lukiškių aikštės likimo ne todėl, kad kada nors būčiau tarpe autorių. Niekada tokiu nebūsiu. Kaip pilietis, šia tema domiuosi seniai, Ji man svarbi ir susijusi su mano veiklos sritimi – heraldika ir simbolika. Skaityti toliau

Lietuvos istorija šiuolaikiniuose medaliuose (0)

Medaliu paroda_lnm.lt1

Nuo balandžio 6 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3), veikia paroda „Lietuvos istorija šiuolaikiniuose medaliuose“.

Paroda aprėpia beveik aštuonių šimtmečių Lietuvos istorijos tarpsnį – nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo iki trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, įkūnytą šiuolaikiniuose medaliuose. Pristatomi XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje sukurti garbingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį įamžinantys darbai: Lietuvos valdovų portretai, iškiliems XVI–XVIII a. Lietuvos ir Mažosios Lietuvos istorijos, Skaityti toliau

Pritarta regionų heraldikos įteisinimui (4)

marcinkoniu_herbas

Gegužės 6 dienos posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) svarstė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIP-2025).

Seimo nutarimu 2015 metai yra paskelbti Etnografinių regionų metais, tačiau etnografinių regionų heraldikos įteisinimo tvarka iki šiol buvo nereglamentuota. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos etnografinių regionų heraldinių ženklų etalonus tvirtina Lietuvos Respublikos Prezidentas. Vadovaujantis dabar galiojančiomis įstatymo nuostatomis, Prezidentas tvirtina įvairių teritorinių darinių – apskričių, miestų, miestelių, kaimų – skiriamuosius ženklus. Įstatymo projektui VVSK pritarė bendru sutarimu. Skaityti toliau

N. Puteikis. Apie nužmogėjimą: laiškas Vilniaus merui A. Zuokui (3)

Raimondas Miknevičius - heraldikos komisijos narys. Nuolatinis leidimas į Prezidentūra | R. Kalinauskaitės nuotr.

Praėjusią savaitę gavęs Vilniuje šiuo metu dirbančio buvusio Kanados Nacionalinės galerijos tapybos restauravimo eksperto Tomo Markevičiaus laišką supratau, kad žodžiai „Nutylėtas Vilnius“, kaip pavadinau rašinį apie skurstančią antrąją Lietuvą, kurią partinė nomenklatūra ištrynė iš viešosios erdvės ir politinės darbotvarkės, yra netikslūs. Per švelnūs. Nes žmonės, priklausantys skurdo Lietuvai, nėra tiesiog nutylėti – jie naikinami.

Štai situacija: tuo metu, kai nuo bado išsekęs ir sunkiai susirgęs 78 metų senukas atsidūrė ligoninėje, Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ rūpinosi prisiteisti iš jo skolas: už buto – kuriame jis gyveno visą gyvenimą – nuomą, šilumą, karštą vandenį „ir su tuo susijusias išlaidas“ bei „5 proc. metinių procesinių palūkanų ir turėtas bylinėjimosi išlaidas“. Skaityti toliau

Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams (1)

Posėdžio dalyviai Panevėžyje | rengėjų nuotr.

2014 m. rugsėjo 19 d. Panevėžyje vyko bendras Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) ir regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdis. Pasitarti buvo apie ką, nes 2015-ieji EKGT inicijuoti ir LR Seimo paskelbti Etnografinių regionų metais.

Visus atvykusiuosius į Panevėžį – 2014 metų Lietuvos kultūros sostinę ir Aukštaitijos sostinę – pasveikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.

Posėdyje buvo pristatytas Etnografinių regionų metams skirtų renginių, leidinių, kitų veiklų planas. Ypač akcentuotas penkių Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Sūduvos, Žemaitijos – heraldikos sukūrimas ir heraldinių Skaityti toliau

Senoji Lietuvos karyba ir Medininkų pilis (2)

Karys su lietuviškuoju skydu (Darius Jurcevičius), istorinė rekonstrukcija | TIM nuotr.

XIII-XIV a. Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) – jau­na vals­ty­bė. Pa­ly­gi­nus su kai­my­nais, ka­ry­ba bu­vo la­biau­siai iš­vys­ty­ta vals­ty­bės sri­tis. Ki­tos pa­žen­gė ne tiek daug: mū­ro pa­sta­tai – re­ti, pi­ni­gų sis­te­ma – anks­ty­va, sa­vo­jo (bal­tiš­ko) raš­to nė­ra. Tai są­ly­go­jo įtemp­ta tarp­tau­ti­nė si­tua­ci­ja: va­ka­ruo­se plė­tė­si Kry­žiuo­čių, o šiau­rė­je – Ka­la­vi­juo­čių (nuo 1237 me­tų – Li­vo­ni­jos) or­di­nai, kė­lę LDK grės­mę.

Se­no­sios Lie­tu­vos mo­nar­chai nuo XIII a. pa­laips­niui vie­ny­da­mi bal­tiš­kas gen­tis po LDK vė­lia­va, plės­da­mi vals­ty­bės že­mes į ry­tus, sta­ty­da­mi me­di­nes ir mū­ri­nes pi­lis, mo­der­ni­zuo­da­mi ka­riuo­me­nę, XIV a. su­kū­rė vals­ty­bę ga­lin­čią mes­ti Skaityti toliau

Šachmatų figūrų simbolika (1)

Luiso salos šachmatai. XII a. pab.

Tikriausiai kiekvienas žino, kas yra šachmatai. Jau prieš kelis šimtmečius buvo iškelta versija, kad šio neįprastai intelektualaus ir daugybę amžių populiarumo vis neprarandančio stalo žaidimo „protėvis“ gimė kažkur senovės Persijoje ar Indijoje, o europiečiai jį perėmė iš arabų. Savo pergalingą žygį po Europą šachmatai pradėjo iš Viduržemio jūros baseino pirmojo tūkstantmečio antroje pusėje ir netrukus paplito visuose kraštuose. Kaip ir pats žaidimas, europietiškoji šachmatų istorija be galo įdomi ir kupina paslapčių, tačiau čia pasistengsime nušviesti ne istorinius šachmatų kelius, bet galimus simbolinius šio žaidimo aspektus.

Viduramžiais neabejota, kad toks paslaptingas ir mįslingos simbolikos kupinas žaidimas galėjo būti perimtas tik iš Rytų, nors jo autorystė neretai priskirta seniesiems graikų filosofams ar antikinių legendų personažams. Dažniausiai ne itin įmantrios arabiško šachmatų pirmtako Skaityti toliau

Seimo galerijoje pristatomas R.Dichavičiaus fotografijų albumas „Laisvės paženklinti“ (0)

R. Dichavičius „Laisvės paženklinti“

Birželio 15 d. 14 val. Seimo galerijoje bus pristatytas dailininko ir fotomenininko Rimanto Dichavičiaus fotografijų albumas „Laisvės paženklinti“.

Knygoje kūriniai, kurių okupacijos metais negalima buvo rodyti viešai. Fragmentiški prisiminimai, muzikos, dailės kūryba, literatūra liudija, kaip skubėta užpildyti baltąsias dėmes, nes lig šiol bendrajame sovietinės kultūros kontekste mūsų meno kūrėjų bandymai būti lietuviškais buvo paniekinti, pažeminti arba visiškai atmesti. Todėl tai, kas buvo iškovota ir apginta, privalo būti išsaugota, pratęsta ir gausinama. Gyvenimą kasdien papildo nauji įvykiai ir ženklai. Nors šios knygos užmojis ir apimtis nemenka, ji toli gražu negali parodyti visko, kas įvyko, kas užgimė Lietuvoje per tuos atgimusios dvasios laikus. Bet ir tai, ką skaitytojas joje pamatys, su kuo per ją susipažins, manau, vis dėlto nors kukliai, bet aiškiai parodys, kuo mes buvome, kas esame ir kuo būsime. Skaityti toliau

V.Jencius-Butautas. Kas sulygino su žeme Vytauto kalną Alovėje arba kodėl komunizmo ir sociademokratų šmėklos tebeklaidžioja po Lietuvos dvarus (4)

Kunigaikščių KĘSTUČIŲ – GEDIMINŲ Vytis XVIII amžiaus antra pusė

Maždaug 1977-aisiais metais Alytaus rajone, dabartiniame Alovės bažnytkaimyje, buvo nugriautas Alovės dvaro centrinis pastatas. Šio vandališko sumanymo iniciatorius ir vykdytojas buvo Julius Truncė. Kas žino, kiek dar likusių ir mūsų senovę menančių vertybių tuo metu negrįžtamai buvo prarasta. Šiandien tik iš pasakojimų žinome, kad kunigaikščiai Kęstučiai-Gediminai savo kilmę veda iš LDK Kęstučio ir kad giminės herbas buvo Vytis, tokia pati, kaip Lietuvos valstybės. Kaip atrodė kunigaikščių Kęstučių-Gediminų Vyties herbas iki pastarojo laiko nebuvo žinoma. Minėta Vytis nepateko į garsiąją Juozo Galkaus monografiją „Lietuvos Vytis“ Skaityti toliau

Trakuose bus pristatyta R.Dichavičiaus knyga „Laisvės paženklinti“ ir fotoparoda (0)

R. Dichavičius „Laisvės paženklinti“

Kovo 15 d., ketvirtadienį, 16 val. Trakų salos pilies didžiojoje menėje vyks dailininko, fotomenininko Rimanto Dichavičiaus knygos „Laisvės paženklinti“ pristatymas ir fotografijos darbų parodos, kuri užims dvi pilies vakarinių kazematų sales, atidarymas. Renginyje dalyvaus autorius, bus galima įsigyti pristatomą leidinį. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus ir Trakų krašto fotografų asociacija „Fotra“.

„Labai svarbu ir simboliška, jog šalies valstybingumo šerdyje, Trakų salos pilyje, garbingai pristatomas kūrinys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės simbolikai, ženklams bei juos kūrusiems menininkams Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią parodą „Raitelio simbolis LDK monetose“ (1)

Lietuvos nacionalinis muziejus savo internetiniame portale nuo šių metų spalio 7 d. pristato virtualia parodą „Raitelio simbolis LDK monetose“. Parodoje parodytos Lietuvos didžiosios kunigaikštystės monetos su heraldiniu raiteliu ant žirgo – Vyčiu pradedant  XIV a. ir baigiant XX a,. monetomis.

Pirmą kartą raitelį kaip valstybės simbolį sutinkame dar 1386 metais. Tuomet, Jogailai (1377–1434) tapus Lenkijos karaliumi, jam buvo pagamintas herbinis antspaudas, Skaityti toliau