Žymos archyvas: Hablo kosminis teleskopas

„Hablo“ kosminis teleskopas išvydo tolimiausią galaktiką (video) (6)

NASA nuotr.

Hablo kosminio teleskopo pagalba atrasta tolimiausia galaktika GN-Z11. Iki jos 13,4 milijardo šviesmečių. Taigi, ji atsirado praėjus tik 400 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

Astronomai yra visiškai įsitikinę atstumo tikslumu, nes pavyko atlikti spektrinę analizę.

Tai – „Hablo“ kosminio teleskopo 26 metų darbo galaktikų srityje pasiekimų viršūnė.

Kad aiškiau parodytų, kaip toli yra ši galaktika, NASA specialistai sukūrė šį animacinį Skaityti toliau

Prie Plutono atrastas dar vienas jo palydovas (0)

Hablo teleskopas. NASA nuotr.

Hablo kosminis teleskopas („Hubble“) aptiko penktąjį palydovą, skriejantį aplink nykštukinę Plutono planetą.

Naujasis palydovas, kosminio teleskopo darytose nuotraukose matomas kaip taškelis, kaip manoma, yra netaisyklingos formos ir maždaug 10–25 kilometrų skersmens.

Didžiausias Plutono palydovas Charonas atrastas 1978 metais. Vėliau su tuo pačiu kosminiu teleskopu 2006 metais buvo atrasti dar du palydovai – Hidra ir Niksė. Po penkerių metų dar vienas palydovas. Skaityti toliau

Kaip baigsis mūsų pasaulis? Suirusių planetų dulkės aplink baltąsias nykštukes (0)

Baltosios nykštukės aplinka | Dailymail.co.uk

Aplink baltųjų nykštukių kategorijai priskirtinas žvaigždes astronomai legendiniu orbitiniu teleskopu „Hubble“ aptiko planetų liekanų, bylojančių, kokia ateitis laukia Žemės bei kitų Saulės sistemos planetų.

Vorviko universiteto astrofizikai atrado keturias baltąsias nykštukes, kurias gaubia dulkių ūkai iš sutrupintų planetų. Baltąja nykštuke kažkada, kai baigsis jos termobranduoliniai „degalai“, virs ir mūsų Saulė… Skaityti toliau

Japonų astronomai aptiko tolimiausią galaktikų telkinį (0)

NASA nuotr.

Japonijos astronomai trečiadienį pranešė aptikę galaktikų telkinį, esantį už 12,72 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Anot jų, tai tolimiausias kada nors atrastas telkinys.

Naudodama galingą Havajuose esantį teleskopą, komanda žvilgtelėjo į tolimą praeitį, kai po Didžiojo sprogimo, davusio pradžią visatai, buvo praėję tik milijardas metų.

„Tai rodo, kad galaktikų telkinys egzistavo ankstyvuoju visatos periodu, kai buvo praėję Skaityti toliau

„Hubble“ atrado vandens planetą (0)

Žemės apylinkėse darbuojasi aibės kosminių teleskopų, tačiau garbaus amžiaus sulaukęs legendinis „Hubble“ ir toliau žeria atradimus. Prieš keletą dienų viena iš pirmųjų žmonijos „kosminių akių“ atrado pirmą astronomijos istorijoje nežemišką vandens pasaulį – egzoplanetą, kurios paviršių dengia daugybė vandens – daugiau negu jo yra Žemėje. Atrastąjį dangaus kūną gaubia storas, tankus vandens garų atmosferos sluoksnis.

Vandens planeta, pavadinimu GJ1214b, buvo atrasta dar 2009 m., dangų žvalgant antžeminiais teleskopais. Tiesa, tuomet įžvelgti daugiau duomenų išskyrus faktą, jog tai yra planeta, nebuvo įmanoma. Atrastasis kūnas skriejo aplink nedidukę raudonųjų nykštukių kategorijos žvaigždę. Vandens pasaulio skersmuo 2,7 karto didesnis už Žemės skersmenį. Skaityti toliau

Gautos naujos unikalios Erelio ūko nuotraukos (0)

Sugretinus infraraudonųjų ir rentgeno spindulių teleskopų duomenis iš kosminių teleskopų „Heršelis“ ir „XMN-Niutonas“, astronomai gavo unikalias Erelio ūko nuotraukas. Šis žvaigždžių lopšys nutolęs nuo mūsų per 6500 šviesmečių.

Anksčiau Hablo kosminis teleskopas, stebėdamas Erelio ūką, yra padaręs vieną garsiausių XX a. nuotraukų, kuri dar vadinama „Kūrimo stulpais“. Tai didžiuliai dujų dulkių debesys, kuriuose vyksta žvaigždėdara. Skaityti toliau

Kalėdinis sveikinimas iš kosmoso (video) (0)

Kosminis teleskopas „Hubble“ užfiksavo neįprastai šventiškai švytintį ūką, kuris panašus į plačiai sparnus išskleidusį žėrintį pasakų paukštį.

Tai – besiformuojančių žvaigždžių ūkas „Sharpless 2-106“ su dviem žydrai švytinčių dujų „sparnais“.

Įspūdingasis ūkas švyti beveik už 2 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, o jo skersmuo – keletas šviesmečių. Skaityti toliau

Mokslininkai mano tiksliai nustatę, kokiu greičiu plečiasi mūsų Visata (2)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt
NGC5584

JAV mokslininkų grupė, priešakyje su Adamu Risu, dar kartą patvirtino tamsiosios energijos egzistavimą ir paneigė teoriją, neigiančią jos buvimą. Priminsiu, kad pagal dabartinę teoriją Visatą sudaro tik labai maža dalis matomos ir mums pažįstamos energijos tokios kaip: žvaigždės ir planetos, namai, kuriuose gyvename ar maistas, kurį valgome. Didžioji dalis – tai tamsioji energija ir tamsioji medžiaga.

Komandai pavyko labai tiksliai nustatyti plėtimosi lygį, pasitelkiant supernovas, kintamąsias žvaigždes ir naująją plataus lauko kamerą Hablo kosminiame teleskope. Tyrimai rodo, jog Visata plečiasi vis didėjančiu greičiu. O to plėtimosi kaltininkė yra tamsioji energija, kurios yra du kartus daugiau nei nematomos medžiagos, kuri plėtimąsi pristabdo. Skaityti toliau