Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos ir saugos agentūra (ANSES) paskelbė, kad naminiai gyvūnai ir gyvuliai neplatina koronaviruso COVID-19. Tokias išvadas mokslininkai pateikė išnagrinėję visus šiuo metu turimus mokslinius duomenis apie naująjį koronavirusą. Analogiškas išvadas patvirtino ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras ir kitos tarptautinės organizacijos.
Kaip gyvena per beveik šimtą metų lietuviško darbštumo, tautinių ir šeimos tradicijų nepraradę Punsko krašto žmonės? Kodėl pas juos ganyklos pilnos juodmargių, jos neša naudą, o mūsiškės stumia į bankrotą? Kodėl į Lenkiją registruoti savo krovininių automobilių traukia lietuviai? Kaip padedama smulkiajam verslui, koks yra savivaldos santykis su gyventojais? Pamatyti, palyginti ir pasimokyti – tokiu tikslu į Punsko valsčiaus savivaldybę keliavo smulkaus ir vidutinio, šeimos ūkių, savivaldybių atstovų delegacija. Skaityti toliau
Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradedama mokėti tiesioginių išmokų avansinė dalis – 313 mln. Eur. Taip pat avansinių išmokų sulauks pareiškėjai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse. Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ – 85 proc. skirtos paramos sumos.
2019 m. paraiškas gauti išmokas už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pateikė 124 tūkst. ūkininkų, iš kurių 74 tūkst. Skaityti toliau
Pas vienų ūkinykų užėja senelis ubagus – o tė buva Dievus – ir praša, kad jį priimtų unt nakvynės.
Saka:
– Kodel ne, gali. Aik, – saka, – su pemeniuku unt jaujų.
Ir nuėjį atsigula. Naktį senelis pabudina pemeniukų, saka:
– Vaikeli, a man gert neatneštum?
– Kodel ne?.. Skaityti toliau
Deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus tiesioginėms išmokoms gauti bus galima iki birželio 7 d., o pavėluotai – iki liepos 2 d.
Žemės ūkio ministerija, supaprastinusi tiesioginių išmokų taisykles, sumažino administracinę naštą pareiškėjams.
Dabar Nacionalinė mokėjimo agentūra iš pareiškėjų reikalaus Skaityti toliau
Nuostabus Sausio 13-osios žygdarbiui pagerbti skirtų jaunimo eitynių su deglais vaizdas kelia mintis apie amžinosios Atminties šviesos ir begalinės Užmaršties tamsos kovą. Jaunimas išsklaidė Neužmirštuolės skleidžiamą tamsą. Kokia ironija: neužmirštuolė – Alzheimerio ligos simbolis. Šaipytis iš ją sergančių – didžiausia šventvagystė. Ši liga – baisi nelaimė ir viena didžiausių tragedijų, kokia tik gali užklupti žmogų.
Tačiau yra ir kita – politinio Alzheimerio Skaityti toliau
Kregždė ir gandras – šventieji lietuvių sodybų paukščiai. Nuo seno drausta naikinti jų lizdus, o šių paukščių įsikūrimas buvo suprantamas kaip ypatinga palaima namams ir apsauga nuo perkūnijos:
Kregždės – šventi paukščiai. Jei kuriuose namuose jos apsigyvena, tai ir tie namai šventi: jų perkūnas nemuša ir kt. nelaimės nelanko.
Gandrai kur apsigyvena, ten piktosioms dvasioms nėra vietos. Užtat lietuviai gandrus gerbia ir jų nešaudo. Nušauti gandrą skaitosi kaip padaryti žmogžudystę. Skaityti toliau
Spalio 26 d. Žemės ūkio mokslo taryba – mokslo, verslo ir valdžios atstovai – Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vykusiame posėdyje diskutavo apie gyvulių veisimo ir naujų veislių išvedimo perspektyvas.
Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, Žemės ūkio mokslo tarybos (ŽŪMT) garbės pirmininko, žinant aiškią tarybos poziciją vienais ar kitais klausimais yra lengviau priimti sprendimus, nes diskusinių temų, apimančių gyvulininkystės sektorių, yra daug. Skaityti toliau
Naujausiais išmetamųjų šiltnamio dujų apskaitos ir prognozių duomenimis, Lietuvoje į atmosferą išmetami vis didesni šių dujų kiekiai. Tai rodo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės miškų tarnybos parengtos ataskaitos – Nacionalinė išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaita, kurioje pateikti 2015 m. duomenys, ir Politikos priemonių ir šiltnamio dujų kiekio kitimo prognozių iki 2035 m. ataskaita. Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Elnininkų I kaime (Anykščių r.), smulkiame ūkyje, kur savo reikmėms buvo auginama tik viena kiaulė, nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM).
Pristačius sergančios kiaulės kraujo mėginį į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI), tos pačios dienos popietę ji nugaišo ir buvo išvežta į NMVRVI atlikti papildomus tyrimus, kurių rezultatai patvirtino AKM diagnozę. Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijoje esančiame ūkyje, kuriame auginta 11 kiaulių, nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis.
Ūkyje nugaišus vienai kiaulei, ji buvo pristatyta ištirti laboratorijoje. Patvirtinus AKM diagnozę Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, visos kiaulės išskerstos. Aplink ligos židinį 3 km ir 10 km spinduliu nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos. Kaišiadorių VMVT specialistai pradėjo kiaulių laikymo vietų, patenkančių į zonas, patikrinimus – atlieka klinikinius gyvūnų tyrimus. Skaityti toliau
Kai karšta ūkiuose laikomiems gyvūnams reikia skirti kur kas daugiau dėmesio nei šaltuoju metų laiku. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja pasirūpinti tiek paukštidėse, kiaulidėse, kituose pastatuose laikomais, tiek lauke besiganančiais gyvūnais.
Karščiausiu dienos metu nelaikykite galvijų saulės atokaitoje – būtinai sudarykite sąlygas pasislėpti medžių paunksnėse, pavėsyje. Jeigu turite galimybę, parginkite juos į tvartą, aplaistykite vandeniu.
Aplinkos ministerija kreipėsi į Pietų Lietuvoje esančias savivaldybes, kad šiemet laiku būtų pradėta spręsti kraujasiurbių upinių mašalų problema, su kuria beveik kiekvieną vasarą nuo 1992 m. susiduria šio šalies regiono gyventojai. Šie mašalai puola ir žmones, ir gyvulius.
Kraujasiurbių upinių mašalų gausa nuo 1999 m. buvo reguliuojama pagal Vyriausybės patvirtintą Upinių mašalų populiacijos reguliavimo programą. Ji buvo vykdoma panaudojant biologinį preparatą šių mašalų lervučių gausai atitinkamuose Nemuno ruožuose mažinti. Skaityti toliau
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė paskelbė straipsnį, kuriame aršiai pasisako prieš gamtos apsaugą, reikalauja medžioti vilkus ir nė žodeliu neužsimena apie žalos prevenciją. Tad pakalbėkime apie tai, ką ministrė nutylėjo ir ko ji nepadarė prieš reikalaudama vilkų medžioklės. Apie apsaugą. Bet ne vilkų, o gyvulių.
Ministrės vardu išplatintame straipsnyje klausiama, ar vilkų gynėjai sutiktų, kad vilkas sudraskytų jų šunį, ir kaip įvertintų netekusio avies ūkininko patirtą moralinę kančią. Bet atsakymą Skaityti toliau
Nacionalinė mokėjimo agentūra informuoja, jog gyvulininkystės sektoriaus atstovus netrukus pasieks pirmosios pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokos už gyvulius. Nuo š. m. vasario 18 d. pradedama mokėti specialioji išmoka už bulius.
Iš viso ūkininkams numatyta išmokėti 9,169 mln. Eur paramos lėšų už bulius.
Pagal 2010–2011 m. gautų specialiųjų išmokų už bulius skaičiaus aritmetinį vidurkį, atsietoji specialioji išmoka už bulius (173 Eur už vnt.) bus mokama paramos gavėjams, kurių valdose 2014 metais buvo deklaruotos žemės ūkio naudmenos ir pasėliai.
Gegužės 7 d. Kaimo reikalų komitetas kartu su Europos informacijos biuru organizavo diskusiją tema: „Ekologinio ūkininkavimo dabartis ir perspektyvos“. Gausiai susirinkusius dalyvius sveikindamas Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pažymėjo svarbų ekologinio ūkininkavimo vaidmenį ne tik žemės ūkyje, bet ir prisidedant prie sveikos mitybos bei tausaus gamtos išteklių naudojimo.
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius informavo diskusijos dalyvius apie ekologinio žemės ūkio sektoriaus laukiančius pokyčius Europos Sąjungoje. Pokyčiai susiję tiek su ekologinio Skaityti toliau
Balandžio 14 d. prasideda žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas, o viena iš pagrindinių naujovių 2014 m. yra ta, kad bus teikiama perskirstymo arba vadinamoji išmoka už pirmuosius hektarus.
Tai reiškia, kad ūkininkai be pagrindinės išmokos (apie 390 Lt/ha) už deklaruotus plotus papildomai gaus ir perskirstymo išmoką (apie 100 Lt/ha) už pirmuosius 30 ha. Kuo mažesnis ūkis, tuo didesnė vidutinė išmoka teks vienam hektarui. Skaityti toliau
Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu Lietuvoje jau parskridę kovarniai, kovai. Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.
Kovai Lietuvoje paplitę visur. Retesni miškinguose rajonuose. Tai vieni iš dažniausių varninių paukščių. Peri artimoje žmogaus gyvenamojoje aplinkoje. Skaityti toliau
Ne vienerius metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtina, kad maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais (GM) pašarais, nei jų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai patvirtina, kad šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos neaptinkama. Skaityti toliau
Neįsivaizduojame Lietuvos kraštovaizdžio be pievų, bet nesusimąstome, kad toks kraštovaizdis, kokį turime šiandien yra tūkstančius metų vykusio gyvulių ganymo rezultatas. Antraip čia būtų tik miškai. Miškai, žinoma, nėra blogai, bet kai jie kaitaliojasi su pievomis, laukais ir vandens telkiniais – tai sudaro nepaprastą mozaiką, kurioje du didieji kūrėjai (Gamta ir Žmogus) darniai vienas kitą papildė, vienas prie kito prisitaikydami ir vienas kitą tobulindami.
Teisybę sakant, tas Kūrėjas – Žmogus yra ne kas kita kaip paprastas piemuo. Taip, tas pats piemuo, kurį prisimename šiuo metu tik tada, kai norime ką nors pašiepti, sumenkinti, visų pirma turėdami minty nemėgiamo žmogaus jauną amžių, neišprusimą. Tikrieji piemenys nebūtinai buvo jauni ir neišprusę. Skaityti toliau
Marijampolės rajono Turlojiškės kaimo ūkininkas Valdas Dambauskas, pasinaudodamas parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklos sritį „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, veisia Lietuvos sunkiuosius žirgus. Jo ūkyje ganosi ir kitokie senojo Lietuvos genofondo veislių gyvuliai.
Nuo vienos kumelės
V.Dambauskas prisipažįsta nė nesvarstęs, ar reikia auginti nykstančius Lietuvos sunkiuosius arklius: Skaityti toliau
Karvių raupai – ūmi virusinė liga, pasireiškianti gyvulių karščiavimu, odos ir gleivinės pakitimais. Jais dažniau serga jaunos karvės ir avys. Užkratas plinta tiesioginio kontakto būdu, per melžimo aparatus ar kitą gyvulių priežiūros įrangą. Kartais šia liga nuo sergančių gyvulių užsikrečia ir žmonės.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Lietuvoje karvių raupai niekada nebuvo diagnozuoti, ši liga mūsų šalyje nebuvo pasireiškusi. Todėl, specialistų teigimu, šią savaitę išplatinta informacija apie karvių raupais užsikrėtusį jaunuolį, kelia abejonių. Skaityti toliau
Ta riba, nuo kada senovės lietuviai skaičiavo naujuosius metus, iki šiol yra didelė mįslė folkloro ir mitologijos tyrinėtojams. Yra net keletas hipotezių, dėl kurių teisingumo šiandien aršiai ginčijamasi, tačiau visiems aišku viena – mūsų protėviai naujųjų metų nešventė sausio 1 dieną. Dabartinė data Lietuvoje pradėta minėti tik XIX amžiaus viduryje, o iki tol mūsų tautai ši šventė nebuvo žinoma.
Sausio 1-ąją naujaisiais metais paskelbė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 metais prieš krikščionių erą, nes nuo šios dienos Romos senate konsulai pradėdavo eiti savo pareigas. Skaityti toliau
