Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: gyventojai

Sostinė pirmoji surengs hibridinės saugos pratybas „Gedimino legionas“ (3)

Pratybos. Kibernetinis saugumas | S.Žiūros nuotr.

Ekspertams vis dažniau kalbant apie galimas kibernetinio saugumo grėsmes, Vilniaus savivaldybė birželio mėnesį surengs hibridinės saugos pratybas visoms savo įmonių grupėms ir tarnyboms. Tai bus pirmosios tokio masto pratybos ne tik sostinėje, bet ir visoje šalyje. Šis pasiruošimas – neįprastas, todėl jam itin atsakingai rengtasi jau nuo sausio mėnesio.

Pratybos apims ne tik įmonių ir tarnybų fizinį bei socialinį pasirengimą įvairioms situacijoms, bet ir kibernetinį pasirengimą stresinėse situacijose. Skaityti toliau

Keliams lėšos bus skirstomos aiškiau ir tikslingiau (0)

Lietuvos keliu direkcijos pasitarimas | lkd.lt nuotr.

Neseniai vykusiame pasitarime Lietuvos automobilių kelių direkcijoje aptarta keletas klausimų dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų sudarymo, teisinės registracijos, šaligatvių ir takų, esančių prie valstybinės reikšmės kelių, perdavimo ir priežiūros, taip pat pristatytos naujovės dėl vietinės reikšmės kelių finansavimo. Apie tai kalbamės su Administracijos direktoriaus pavaduotoju Česlovu Banevičiumi.

− Kodėl yra svarbu savivaldybėms sudaryti visų pirma tinkamus kelių sąrašus? Skaityti toliau

Gyventojai priduoda vis daugiau elektroninės įrangos atliekų (0)

Elektronikos atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Gyventojai priduoda vis daugiau buitinės elektroninės įrangos atliekų į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys jau kelerius metus augantį šių atliekų srautą?

„Aktyviai šviečiame visuomenę ir bendradarbiaujame su visais regioniniais atliekų tvarkymo centrais, iš gyventojų priimančiais įvairias atliekas. Jau kelerius metus stebime tendenciją, kad gyventojai į šiuos centrus pristato vis daugiau buitinės elektronikos atliekų. Tai džiugina, nes visuomenė vis daugiau rūšiuoja ir mažiau nereikalingos elektroninės įrangos Skaityti toliau

VDU teisininkai nemokamai patars Kauno rajono gyventojams (0)

Sutartis su VDU Teisės klinika | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Birželio 14 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, prof. Juozas Augutis ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią universiteto Teisės klinika įsipareigojo teikti nemokamas pirmines teisines konsultacijas visuomenei, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir pelno nesiekiančioms įstaigoms.

„Žinių ir sveikatos niekada nebūna per Skaityti toliau

V. Vasiliauskas: Turime labai palankią progą pasirengti būsimiems iššūkiams mūsų ekonomikai (1)

V. Vasiliauskas: iššūkių išvengti nepavyks, bet turime išskirtinai palankią progą pasirengti juos atremti | Pixabay nuotr.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms pertvarkoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės balandžio 16-22 dienomis Vašingtone vykstančiuose Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose.

„Pasaulio ekonomika įsitvirtina augimo vėžėse, daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, ūkio plėtra yra sparčiausia per pastaruosius keletą metų. Skaityti toliau

Vyriausybė patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategiją (0)

Šeima | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino ir teiks Seimui Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategiją, kurią parengė darbo grupė, vadovaujama socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio. Šia strategija siekiama spręsti šalies demografinius iššūkius, didinti gimstamumą, mažinti emigraciją, skatinti grįžtamąją migraciją ir gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.

Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategija parengta atsižvelgiant į tai, kad prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti emigracija ir kartų kaitos neužtikrinantis Skaityti toliau

Savivaldybės daugiau dėmesio skirs sugrįžtantiems emigrantams (0)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su šalies merais aptarė, kaip padėti iš emigracijos grįžtantiems mūsų šalies piliečiams ir kaip paskatinti jų sugrįžimą.

Nors dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 metus sumažėjo beveik milijonu, vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę. Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89 proc.) brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Profesorius ir vabalėliai (4)

Marius Kundrotas | Asmeninio albumo nuotr.

Būrys pradinukų žaidė žalioje vasaros pievoje. Triukšmingos gaudynės truko jau pusvalandį, o vaikai įraudusiais žandais dar buvo kupini jėgų. Tik Audrius gulėjo kniūbsčias, pasirėmęs rankomis, tarsi bandydamas įžiūrėti, kaip auga žolė.

– Žiūrėkite! Sprakšys! – staiga sušuko stebėtojas. Vaikai supuolė, tikėdamiesi išvysti kažką įdomaus.

– Tik pamanykit! Kažkoks vabalas! – vyptelėjo ilgšis Benas. Audrius šypsodamasis apvertė gyvąjį radinį aukštyn pilvu. Šis spragtelėjo, persivertė ore ir žybt – atsistojo ant kojų. Skaityti toliau

Gyventojai dar turi apie pusę milijardo neiškeistų litų (6)

Litas. 500 litų | lb.lt nuotr.

Praėjus trejiems metams po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo Lietuvoje gyventojai mūsų šalyje ir užsienyje tebeturi daugiau kaip 469 milijonus litų, arba apie 8 proc. apyvartoje 2015 m. sausio 1 d. buvusių litų. Tai sudaro apie 11 tonų banknotų ir apie 1 593 tonas monetų, kurios nėra grįžusios į jas išleidusį Lietuvos banką.

„Keičiančių litus į eurus mūsų kasose Vilniuje ir Kaune bus ir šiemet, nes gyventojai jų tebeturi gana daug. Bet galima prognozuoti, kad tokių pinigų keitėjų toliau mažės. Palyginti su ankstesniais metais, pernai Lietuvos banke buvo pakeista mažiau litų, buvo mažiau ir gyventojų, keičiančių litus, bet padidėjo suma, iškeičiama per vieną litų keitimo operaciją. Porą kartų keitimo sumos pernai viršijo šimtą tūkstančių litų, Skaityti toliau

Kasmet Lietuvos gyventojai praranda apie 300 tūkst. potencialių gyvenimo metų (0)

Kasmet Lietuvos gyventojai praranda apie 300 tūkst. potencialių gyvenimo metų | Pixabay nuotr.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai, išanalizavę mirtingumą dėl 26 priešlaikių mirties priežasčių, nustatė, kad vidutiniškai Lietuvoje 2014–2016 m. dėl jų kasmet mirė beveik 18 tūkst. 0–74 m. amžiaus asmenų: daugiau kaip 12 tūkst. vyrų ir beveik 6 tūkst. moterų. Dėl to kasmet buvo prarasta vidutiniškai 282 918 žmogaus potencialių gyvenimo metų.

Prarastų potencialių gyvenimo metų rodiklis parodo vidutinę likusio gyvenimo trukmę, kurią individas būtų nugyvenęs, jei būtų išvengęs ankstyvos mirties. Skaityti toliau

Seimas apsisprendė siūlyti vyriausybei pradėti tarimąsi su ES dėl vasaros laiko taikymo (1)

Varpinė | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas, 76 Seimo nariams balsavus už, 7 – prieš ir tiek pat susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (projektas Nr. XIIIP-1288(4).

Priimtu teisės aktu Seimas, remdamasis jau atliktomis studijomis Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje dėl 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų nuostatų poveikio gyventojų sveikatai, taip pat energetikos, transporto, aplinkos, finansų, turizmo ir žemės ūkio sektoriams, nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija Skaityti toliau

K. Masiulis. Ką daryti, kad Lietuvoje gyventų 4 milijonai (24)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir visi sutaria, kad emigracija ir gyventojų mažėjimas yra pagrindinė Lietuvos strateginė bėda. Na, jeigu ne bėda, tai bent indikatorius visų Lietuvos problemų tai tikrai. Gyventojų mažėjimas kerta per visą valstybės ūkį, grasina išsprogdinti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemą, žlugdo švietimą, naikina regionus ir verčia susimąstyti apie tautos išlikimą. Aimanuoti lengva, bet ar galima ką nors pakeisti?

Emigracija politikams nerūpi Skaityti toliau

Padangų keitimo metas – ką reikia žinoti? (0)

Padangų atliekos | GIA nuotr.

Netrukus įsibėgės padangų keitimo metas ir vairuotojams kils klausimų, kur dėti senas automobilio padangas ar ką daryti su padangomis, kurios ne vienerius metus dūla garaže ar sandėliuke. Šiuo metu Lietuvoje registruota virš 1,5 mln. transporto priemonių, o senų padangų, kurias būtina perdirbti, kasmet susidaro dešimtys tūkstančių tonų.

Turbūt kiekvienas vairuotojas jau žino, kad rudenį ar pavasarį keičiant padangas automobilių remonto įmonėje, senosios turi būti priimamos nemokamai. Skaityti toliau

Siekdami išvengti peršalimo ligų, gyventojai vartoja medų, vitaminus ir mankštinasi (0)

Siekdami išvengti peršalimo ligų, gyventojai vartoja medų, vitaminus ir mankštinasi | Pranešimo autorių nuotr.

Šį rudenį pavojus susirgti peršalimo ligomis pasireiškė neįprastai anksti. Metai iš metų šis laikotarpis dažniausiai prasideda spalio pabaigoje, tuo tarpu šiemet 35 nuošimčiais išaugusį susidomėjimą vaistais nuo peršalimo vaistinės darbuotojai pastebėjo jau pirmosiomis rugsėjo savaites.

Sveikatos specialistai įspėja, kad nors pirmoji peršalimo banga eina į pabaigą, pasirūpinti imuninės sistemos stiprinimu ne vėlu. Rugsėjo pradžioje „Eurovaistinės“ užsakymu tyrimų įstaigos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 70 nuošimčių pašnekovų, prieš peršalimo laikotarpį rūpinasi sveikatos stiprinimu. Skaityti toliau

Kuo toliau į miestą, tuo mažiau medžių (0)

Gedimino pilies kalno fragmentas. 2012m. Vaizdas is pietu puses

„Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, – perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

– Miestuose dideli, brandūs medžiai masiškai kertami, o į jų vietas sodinami Skaityti toliau

Antras pagal dydį Graikijos miestas ruošiasi didžiausiai šalies istorijoje gyventojų evakuacijai (0)

Graikija

Graikijos Salonikų mieste vasario 12 d. planuojama didžiausia šalies istorijoje civilių gyventojų evakuacija.

Toks sprendimas priimtas siekiant saugiai nukenksminti 250 kg sveriančią antrojo pasaulinio karo laikų bombą. Bomba buvo rasta 5 metrų gylyje po žeme, atliekant kasinėjimo darbus šalia vienos degalinės.

Siekiant, kad niekas nenukentėtų jei įvyktų sprogimas, iš aplinkinių rajonų bus perkelta 72 tūkst. žmonių, praneša Reuters. Skaityti toliau

Žmonės vis aktyviau praneša apie teršiančius aplinką srutomis (0)

tarsa srutomis_am.lt

Pastaruoju metu Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) gauna nemažai gyventojų pranešimų apie aplinkos taršą srutomis ir skystu mėšlu. Apie tai praėjusį mėnesį sulaukta net 19 skambučių. 2016-ųjų sausį tokių skambučių buvo perpus mažiau. Nors vasaris dar tik prasidėjo, o jau gauti 5 pranešimai apie taršą srutomis. Beveik visi gauti pranešimai pasitvirtino.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. draudžiama skleisti laukuose mėšlą ir srutas, Skaityti toliau

Molėtai 2016 m. pateko tarp pirmaujančiųjų pagal gyvenamų namų atnaujinimo spartą (0)

Molėtų miesto šventė 2012 m. | J.Bareikio nuotr.

„Molėtai yra išskirtinė savivaldybė: esame netoli Vilniaus, turime gražią gamtą, kuri yra patraukli tiek Lietuvos, tiek ir užsienio turistams, – sako Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys. – Tai mus įpareigoja būti atsakingus, tinkamai elgtis su aplinka, gamta. Ir tai turime rodyti ne žodžiais, o realiais darbais.“

Praėjusiais metais Molėtų rajono savivaldybė pateko tarp šalies gyvenamųjų namų atnaujinimo lyderių. Penktąja vieta su dar viena savivaldybe besidalinantys molėtiškiai tuo metu skaičiavo jau 31 atnaujintą namą. Skaityti toliau

Muziejams perduotose nuotraukose, dokumentuose, rankraščiuose – Lietuvos Nepriklausomybės kelio liudijimai (0)

3_Sajudis

Jau galima susipažinti su paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“, parengta pagal informaciją, kurią 2016 m. muziejams pateikė gyventojai ir organizacijos, perduodami jiems saugoti nuotraukas, dokumentus, rankraščius ar šių objektų skaitmeninius vaizdus, liudijančius apie mūsų valstybės kūrimąsi nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija. Su paroda internete galima susipažinti  čia.

Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius ar Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau

Šimtakojų antplūdžiai į gyventojų namus – nežinios uždanga praskleista (1)

simtakojai_am-lt

Į masinius geltonjuosčių šimtakojų antplūdžius patiriančių Lindiniškių kaimo (Avižienių sen., Vilniaus r.) gyventojų pagalbos šauksmą pirmoji atsiliepusi Aplinkos ministerija ėmėsi žygių problemai spręsti. Sudarytos darbo grupės iniciatyva buvo atlikti moksliniai tyrimai šių gyvių plitimo priežastims ir pagrindiniams židiniams nustatyti. Po pusmečio tiriamojo darbo mokslininkai pasiūlė būdus, kaip užkirsti kelią jiems plisti ir mažinti jų gausą. Tyrimams lėšų – 6,8 tūkst. eurų – skyrė Vilniaus r. savivaldybė. Skaityti toliau

Per savaitę gyventojai turėtų sumokėti deklaruotus įsiskolinimus už 2015 metus (0)

VMI152 tūkst. mokesčių mokėtojų deklaravo, bet nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio už 2015 metus. Už praėjusius metus gyventojai valstybei turi sumokėti 4 mln. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ragina gyventojus, deklaravusius pajamas už 2015 metus, tačiau dar nesumokėjusius gyventojo pajamų mokesčio (GPM) ar privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, tai padaryti artimiausiu laiku. Skaityti toliau

Apklausa: 38 proc. Lietuvos gyventojų nežino, kiek moka už bankines paslaugas (0)

Eurai. pinigai, pinigineAlkas.lt, D. Vaiškūnienės nuotr.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų teigia, jog bent kartą per mėnesį atsiskaito banko kortele, išsigrynina pinigus bankomate ar atlieka pavedimus internetu, tačiau net 38 proc. apklaustųjų nežino, kiek jiems  tokios banko paslaugos kainuoja.

Likusi apklaustųjų dalis mano, kad jiems tai atsieina nuo 1 iki 8 eurų. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

„Galima daryti prielaidą, jog nemaža dalis žmonių vis dar galvoja, kad bankinės paslaugos, tokios kaip pinigų išsigryninimas ar pervedimas apskritai nekainuoja.

Skaityti toliau

Nerakinamos ir išklerusios laiškų dėžutės liks kabėti tuščios (0)

SONY DSC

Nuo šiandien Lietuvos pašto laiškininkai siuntas ir prenumeruotus spaudos leidinius pristato tik į tvarkingas gaunamųjų laiškų dėžutes. Gyventojai ir įmonės, neįsirengę ar neatnaujinę naudoti nebetinkamos senos gaunamųjų laiškų dėžutės, gautas pašto korespondencijos siuntas ir spaudos leidinius nuo šiol galės atsiimti tik pašte.

„Gyventojai ir įmonės, įstaigos bei organizacijos, kurios neišgirdo Lietuvos pašto raginimų ir neįsirengė tinkamos naudoti gaunamųjų laiškų dėžutės taip,

Skaityti toliau

Sutelktinis finansavimas – naujos galimybės smulkiam ir vidutiniam verslui (1)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtam įstatymo projektui, kuriuo reglamentuojamas sutelktinis finansavimas – investuotojų ieškančioms įmonėms tarpininkaujanti finansinių technologijų priemonė. Tai vienas iš alternatyvių finansavimo šaltinių smulkiam ir vidutiniam verslui, kai investuoti skatinami ne tik juridiniai asmenys, bet ir gyventojai, norintys „įdarbinti“ laisvus pinigus.

Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą projektą ir reglamentavus sutelktinį finansavimą Lietuvoje, verslui atsiras daugiau galimybių skolintis, gyventojams – užsidirbti iš santaupų, investuotojams – investavimo alternatyva, o tokių platformų operatoriams sukurs verslo nišą.

Skaityti toliau

Apklausa: Netvarkingą automobilių statymą kiemuose būtina suvaldyti (0)

 intro.vilnius.lt nuotr.

Dalyje Vilniaus Senamiesčio gyvenamųjų kiemų įsigalėjusį netvarkingą automobilių statymą būtina suvaldyti, teigia šioje sostinės dalyje gyvenantys vilniečiai. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistai atliko apklausą, kurios metu apklausti nelyginiais numeriais pažymėtų namų Vokiečių g. gyventojai.

„Atsiklausėme gyventojų nuomonės apie chaotišką automobilių statymą jų namų kiemuose. Apklausos rezultatai tik patvirtino, kad ši problema yra itin įsigalėjusi. Todėl kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ieškome galimybių ir priemonių, kaip pagerinti gyvenančiųjų Senamiestyje dalią“, – teigia „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte (5)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Antanas Tyla. Švietimas Dieveniškių apylinkėse iki XX a. pradžios (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 78–81.) Ištraukos:

1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodas įpareigojo steigti prie bažnyčių parapines mokyklas. Kijevo seniūnas Geranainių valdytojas Martynas Goštautas Dieveniškėse bažnyčią fundavo 1474 m. Apie mokyklos buvimą prie jos XV–XVII a. nepavyko užtikti žinių.Yra žinoma, kad Šalčininkų bažnyčia 1622 m. buvo įpareigota turėti vargonininką, kuris ne tik grotų, bet ir mokytų vaikus. Pirmosios žinios apie Dieveniškėse veikusią mokyklą siekia Skaityti toliau

Gyventojai raginami suskubti pasirūpinti tvarkingomis laiškų dėžutėmis (1)

Netinkamos naudoti laiškų dėžutės | Lietuvos pašto nuotr.

Gyventojų ir verslo įmonių prašoma pasirūpinti tvarkingomis laiškų dėžutėmis. Lietuvos paštas perspėja, kad iki gegužės 31 dienos neįsirengus tinkamos naudoti laiškų dėžutės pašto korespondencija ir prenumeruojami spaudos leidiniai adresatams į namus nebus pristatomi.

„Gyventojus ir verslo įmones bei organizacijas prašome įsirengti tvarkingas laiškų dėžutes, kuriose mūsų laiškininkai galėtų saugiai palikti adresatams skirtus laiškus, siuntas ar spaudos leidinius.

Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas (6)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.

ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.

ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Pažintys Laistymo įranga Big Green Egg Autodalys internetu Papildai sportui