Žymos archyvas: gyvenimas

J. Vaiškūnas. Visų šventė (video) (4)

Vėlinės | neriesparkas.lt nuotr.

Vėlinės – gyvųjų mirusiųjų šventė. Gyvenimas – trumpas brūkšnelis tarp antkapio skaičių. Vieną gali išsikalti, o antrą – tau iškals. Tad, Vėlinės iškalbingas  gyvenimo laiko matas sureikšminantis mūsų buvimą čia ir dabar. Vėlinių ugnys ir gėlių žiedai – apeiginiai saitai su iš protėvių paveldėtomis galiomis keliančiomis eiti, kurti, gyventi.

Kelkis kareivėli, gana tau gulėti
Jau tavo pulkelis viešu keliu traukia
Jau tavo galvelės priešų kulkos laukia… Skaityti toliau

Netekome žinomo kalbininko Arnoldo Piročkino (0)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d. netekome 90-uosius metus einančio buvusio Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros profesoriaus, žinomo kalbininko, lietuvių kalbos puoselėtojo, vieno iš  piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ steigėjo Arnoldo Piročkino.

A. Piročkinas gimė 1931 m. vasario 25 d. Pašventyje, Jurbarko r. 1949 m. baigė Šilutės gimnaziją, 1955 m. – Vilniaus universitetą, dirbo mokytoju. 1963–1991 m. buvo Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, docentas, 1991–1993 m. – Lituanistinių studijų katedros profesorius. Skaityti toliau

V. Krištaponis. Generolo Povilo Plechavičiaus gyvenimas ir veikla (3)

Generolas Povilas Plechavičius | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Povilas Plechavičius gimė 1890 m. vasario 1 d. Bukončių k., Židikų vls. (dabartinis Mažeikių rajonas) ūkininkų šeimoje. Ši šeima, pagal žmonos giminę, priklausė bajorų luomui. Būsimasis generolas buvo antras šios gausios šeimos vaikas, nes be jo čia dar augo penki broliai ir šešios seserys.

Pradėjęs mokytis gimtajame krašte, 1908 m. Maskvoje P. Plechavičius baigė gimnaziją. Siekdamas aukštesnio išsilavinimo, jis 1911 m. baigė Maskvos komercijos institutą, o 1914-ųjų gegužės 13 d. Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? (IV) (2)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

I dalis čia
II dalis čia
III dalis čia

Ketvirtoji dalis: Intelektualiniai akibrokštai arba neigimo filosofija

„Dabartiniu dvasinės impotencijos laikotarpiu<…> garbinamas bet kokios rūšies blogis. <…> Jei ši mūsų būtis būtų galutinis pasaulio tikslas, jis būtų pats kvailiausias tikslas, kurį kas nors kada nors nubrėžė, nesvarbu ar mes patys, ar kas kitas.“ (Artūras Šopenhaueris;1788 – 1860 m.) Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė vieną kareivį ir giltinę (0)

Asociatyvi alkas.lt nuotr.

Ėjo kareivis iš kariumenės namon, ir davė jam drauge muškietą. Jis beaidams sutiko giltinę. Sako toj giltinė:
– N’o ką, kareivi, jau aš tave pjausu.

O tas kareivis sako:
– Tai ką tu mane pjausi… Duok nors pareit namon.
– Na, tai ką mudu šnekėsiva aidamu namon?
Sako kareivis:
– Dainas dainuosiva. – Ir sako tas kareivis: – Kol tu dainuosi, tai aš tave nešu, o kaip tu pabaigsi, tai aš dainuosu, tai tu mane turėsi neštie. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis? (0)

Gražinos Didelytės miniatiūra „Eglės širdis“. 2006m.

„Mokydamasis gyventi, žmogus mokosi ir mirti“

                                       Leonardas da Vinčis

Kaimo vaikas su mirtimi  „susipažįsta“ gana anksti. Ji tarsi neatsiejama gyvenimo dalis ir eina visuomet greta. Miršta maži, ką tik iš kiaušinių išsiritę viščiukai, miršta jau pastypę, padaigoti, beplunksniai. Paukšteliai miršta tyliai, jų dvaselės atsiskiria lengvai  nuplaukia į padangę debesėliu… Mudu su broliu juos gražiai palaidodavome (buvome girdėję, kad mirusius reikia užkasti į žemę), kapelius puošdavome lauko gėlėmis, o iš šakaliukų išdėstydavome kryželius. Skaityti toliau

Knygą pristatęs psichologas P.Rakštikas: gyvename, ar tik imituojam gyvenimą? (0)

Knygą pristatęs psichologas P. Rakštikas: gyvename, ar tik imituojam gyvenimą? | Rengėjų nuotr.

Penktadienio vakarą, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje susirinkusiųjų laukė staigmena.

Susitikimas, kuriame pristatyta psichologo Pauliaus Rakštiko knyga „Staigmena gyventi“ (Alma littera, 2019), pradėtas tyla.

Ne simboline tylos minute, kaip esame įpratę, o tokia, kuriai reikia pastangų, kurios metu reikia mėginti savo protą atgabenti ten, kur yra kūnas, – taip paragino psichologas ir nuaidėjus gongui sausakimšoje salėje įsivyravo tyla. Skaityti toliau

Kviečia aktorės M. Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais sukurtas spektaklis „Lietuviškoji Nora“ (0)

 „Lietuviškoji Nora“ plakatas | rengėjų nuotr.

Spalio 2 d., antradienį, 18.30 val. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks vienas iš projekto „Lietuvos teatro amžius“ renginių – spektaklis „Lietuviškoji Nora“, sukurtas aktorės Monikos Mironaitės (1913–2000) gyvenimo ir kūrybos motyvais. Spektaklio dramaturgė ir režisierė – Birutė Mar, kompozitorius – Antanas Kučinskas, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, choreografė – Sigita Mikalauskaitė, videodailininkas – Karolis Bratkauskas. Spektaklyje vaidina Vytautas Anužis, Mindaugas Capas, Aleksas Kazanavičius, Birutė Mar.

„Lietuviškoji Nora eina iš kartos į kartą. Gal ją vėl kas vaidins (lietuviškai!) už dvidešimties metų… Tegul ji vis tobulėja,“ – Monika Mironaitė rašė Rūtai Staliliūnaitei. Skaityti toliau

Kaune vyko neįprastas renginys, priminęs apie išėjusiuosius (0)

kaunas.lt nuotr.

Daugiau kaip septynios dešimtys nuo galvos iki kojų juodus kostiumus užsitempusių statistų  rugsėjo 10 d. priešpiet vaikščiodami po Kauną traukė praeivių žvilgsnius. Kauno savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras šiemet neįprastai pasitiko Pasaulinė savižudybių prevencijos dieną, siekdamas paakinti visuomenę, kad prireikus sugebėtume laiku pastebėti ir suteikti pagalbą žmonėms, galvojantiems apie pasitraukimą iš gyvenimo.

Statistai juodais kostiumais Laisvės alėjoje ir kitose miesto erdvėse praeiviams priminė apie 71 žmogų, kurie pernai Kaune pasitraukė iš gyvenimo. Skaityti toliau

Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį? (3)

Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.

Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su artimaisiais apie tai, kokio paskutinio atsisveikinimo norėtume, dažniausia tiesiog neegzistuoja.

Psichologė Laura Rimkutė pastebi, kad šiuolaikinių žmonių nekalbėjimas apie mirtį glaudžiai susijęs su noru rinktis lengvesnį kelią – daugelis linkę užsimerkti prieš tuos dalykus, kurių bijo. Skaityti toliau

Janina Radvilė: Neleiskime savo sielai pražilti anksčiau laiko (3)

Janina Radvilė: „Neleiskime savo sielai pražilti anksčiau laiko“ | Zarasų viešosios bibliotekos nuotr.

Balandžio 10 d., Zarasų viešojoje bibliotekoje, garsiųjų LDK giminės Radvilų palikuonė Janina Radvilė skaitė pranešimą, tema – „Keisti ir keistis niekada nevėlu“. Janina Radvilė pažįstama kaip įdomus, sėkmingas, charizmatiškas žmogus. Ji geba įkvėpti kitus, padrąsina kažką keisti savo gyvenime, motyvuoja atrasti sau džiaugsmą teikiančią veiklą.

Niekas taip neįtikina, kaip asmeninis pavyzdys. Garsiųjų LDK giminės Radvilų palikuonė Janina Radvilė baigė informacinių technologijų mokslus. Dėstydama informatikos dalykus suprato, kad šis Skaityti toliau

S. Kriaučiūnienė. Kai turi laisvę rinktis: suteikti ar atimti gyvybę? (0)

Sigita Kriaučiūnienė | Asmeninė nuotr.

Suprantu, kad tema yra labai asmeniška ir jautri, bet gal šios mintys pasieks tą, kuriai aš rašau. Tai moteris, kuriai dabar sunku, nes reikia padaryti sprendimą: pasilikti kūdikį ir gimdyti, ar ne.

Gal ji labai jauna, gal netekėjusi, gal bijo nuvilti tėvus… Gal tai vienos nakties nuotykis, gal aistros nesuvaldymas, o gal jau yra trys ar penki vaikai ir sekančio nebeturės jėgų auginti, išlaikyti viena. O gal tiesiog pavargo, gal pavargo nuo gyvenimo ir norisi tiesiog būti taip, kaip supranta, kad reikia būti. Skaityti toliau

Liutauras Degėsys: Gyventi būtina drąsiai (1)

Liutauras Degėsys | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują poeto, romanisto, eseisto Liutauro Degėsio esė rinkinį „Apatiniai gyvenimo drabužiai“. Šioje knygoje, autorius toliau gvildena savo pamėgtą gyvenimo metafizikos problematiką.

Skaitant „Apatinius gyvenimo drabužius“ tikrai neatsibos, bus linksma, nors kartais – ir linksma pro ašaras. Kasdienybės metafizika visados yra tokia: juokinga, kol nepriartėja, graudi, kai paliečia, ir pikta, kai užgriūva netikėtai arba iš pasalų. Skaityti toliau

Kasmet Lietuvos gyventojai praranda apie 300 tūkst. potencialių gyvenimo metų (0)

Kasmet Lietuvos gyventojai praranda apie 300 tūkst. potencialių gyvenimo metų | Pixabay nuotr.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai, išanalizavę mirtingumą dėl 26 priešlaikių mirties priežasčių, nustatė, kad vidutiniškai Lietuvoje 2014–2016 m. dėl jų kasmet mirė beveik 18 tūkst. 0–74 m. amžiaus asmenų: daugiau kaip 12 tūkst. vyrų ir beveik 6 tūkst. moterų. Dėl to kasmet buvo prarasta vidutiniškai 282 918 žmogaus potencialių gyvenimo metų.

Prarastų potencialių gyvenimo metų rodiklis parodo vidutinę likusio gyvenimo trukmę, kurią individas būtų nugyvenęs, jei būtų išvengęs ankstyvos mirties. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vaclovas Raginis – lietuvybės puoselėtojas – Lietuvos karininkas (5)

Vaclovas Raginis | LCVA nuotr.

Vaclovas Raginis – aktyvus visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos skautas ir karininkas – gerai žinomas Adelaidės bei visos Australijos lietuvių bendruomenėje, tačiau mažiau žinomas Lietuvoje.

Ši aplinkybė ir paskatino pasidomėti tuometinės Švenčionių apskrities sūnaus gyvenimo istorija, prasidėjusia 1910 m. vasario 5 d. Ivanėnų, (dabar Jonėnų) kaime, Daugėliškio valsčiuje (kituose šaltiniuose Kronštatas, Rusija), apjuosta istorinių įvykių grandine – Vilniaus krašto okupacija, Antruoju pasauliniu karu bei sovietine okupacija, emigracija iš Lietuvos – ir pasibaigusia 1971 m. birželio 11 d. tolimojoje Australijoje. Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Gelbėkime Lietuvos pasėlį (1989) (4)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 28 metus, bet taip ir liko neišgirsti ir šiandien tebetinka bene visai taip pat kaip anuomet. Jie akivaizdžiai rodo, kad mes įstrigome „užburtame rate“ ir neišeisime iš jo, jeigu neatsižvelgsime į tai, ką poetas mums bandė priminti. (Paryškinimai redakcijos.)

Niekada nemaniau, kad mūsų biudžetas toks „girtas“. Žinojau, kad alkoholis labai pelninga prekė, kad jo pagalba valstybė ne sykį tuštino žmogui kišenes (ir ne tik jas), bet kad būtų užplanuota šitokie skaičiai!.. Norėčiau žinoti, kuriame Valstybinio plano komiteto ar Finansų ministerijos kabinete jie gimė, kuo grindžiami, kaip motyvuojami. Aišku, jog tai ne eilinio tarnautojo išmonė. Skaityti toliau

Romuva pagerbė Krivį Joną Trinkūną Žiūrų dainomis (video) (1)

Krivio paminėjimas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 4 d., šeštadienį Nacionaliniame kultūros  centre dainuojant Žiūrų kaimo dainas buvo paminėtas šviesus krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – atminimas.

Susirinkusieji minėjo ne mirties metines, bet prisiminė krivio Jauniaus nuveiktus darbus, jo mėgstamas dainas, smagius nutikimus minėdami jo gimtadienį.

Šiemet Romuvos kriviui būtų suėję 78 metai. Skaityti toliau

V. Povilionienės kertiniai gyvenimo akmenys (3)

Veronika_Povilioniene. Jonas Gvildys nuotrauka

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoja, folkloro dainininkė ir etnologė Veronika Povilionienė, save vadinanti kaimo žmogumi, neseniai paminėjo savo septyniasdešimtmetį. Gimusi Kreivonyse, Dzūkijoje, mokyklą baigė netoli gimtinės esančiame Kapčiamiestyje. Studijuoti atvažiavo į Vilnių, vėliau kurį laiką gyveno Kaune, paskui vėl grįžo į sostinę. Paklausta apie dainavimą, atlikėja atsakė paprastai – išmokusi pati, dainavusi vaikystėje, šeimoje, savo aplinkoje. Tai ir buvusi tikroji jos dainavimo mokykla.

Ligos ir svajonės

„Krūties vėžys, cukrinis diabetas, du infarktai – gyvenimas mane ne kartą bandė nugnybti, bet vis dar nenugnybia“, – juokavo folkloro atlikėja V.Povilionienė. Skaityti toliau

Žurnalistų knygose – nuo šventųjų iki raganų (nuotraukos) (0)

Žurnalistai pristatė savo knygas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 17 d. Vilniuje, Žurnalistų namuose, pristatytos 2015-2016 m. LŽS Vilniaus skyriaus narių parašytos ir sudarytos knygos, kuriose profesionaliai ir suprantamai kalbama apie tikrus ar įsivaizduojamus stebuklus.

Meilės Jančorienės „Nerimo akmuo“ pasakoja apie alternatyvius depresijos gydymo būdus. Autorė su kolege, nuo darbų pervargusia žurnaliste, kurią ištiko depresija, sumanė įdomų žurnalistinį tyrimą: ieškojo pagalbos pas įvairių krypčių psichoanalitikus, Skaityti toliau

Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla (2)

Vilniaus humanistinės mokyklos mokytojai_FB nuotr

Nuo ateinančių mokslo metų Vilniuje pradeda veikti pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla. Mokyklos koncepcija paremta tikėjimu, jog kiekvienas vaikas į šį pasaulį ateina su savo misija, pašaukimu. Mokytojo užduotis – skatinant vaiko asmenybės formavimąsi, padėti jam rasti tai, kam yra pašauktas šiame gyvenime.

Pedagogų teigimu, mokslo žinios šioje mokykloje  perduodamos visų pirma tam, kad jas gaudamas vaikas bręstų kaip kilnus žmogus, gyvenime kurtų ir skleistų gėrį. Humanistinės mokyklos įkūrėjai įsitikinę, Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio) (4)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų būties suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio-egzistencinio tinklo, kuris apraizgęs ir Skaityti toliau

Koks yra bioritmų poveikis sveikatai ir gyvenimui? (0)

Jau daug tūkstantmečių vyksta cikliška gamtos procesų kaita: ateina pavasaris – sprogsta pumpurai, vasarą pražysta gėlės, rudenį pagelsta medžių lapai, o žiemą sulaukiame sniego. Vienas kitą keičiantys metų laikai – tai sezoniniai bioritmai. Prie šių objektyviai cikliškų gamtos pokyčių priprantame ir nekreipiame į juos ypatingo dėmesio. O be reikalo, nes mokslininkai pateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad besikeičiantys metų, paros laikai bei tam tikru ritmu orbitomis judantys dangaus kūnai veikia ir visus gyvus organizmus, tarp jų ir žmogų. Juk ne šiaip sau pavasarį ir vasarą jaučiame energijos antplūdį ir mėgaujamės gera savijauta, o rudeninė depresija bei lėtinių ligų paūmėjimai ne vieną žmogų varo į neviltį. Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda apie poeto J. Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą (0)

Apie J.Marcinkeviciu Seime_prienubiblioteka.lt

Vasario 12 d., penktadienį, 11 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos parengta paroda „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“.

Dešimtyje parodos stendų pasakojama apie poeto gyvenimą ir kūrybą, profesinę, akademinę ir visuomeninę veiklą, ryšius su gimtojo Prienų krašto žmonėmis.

Parodoje eksponuojamos fotografijos iš asmeninių poeto dukrų Jurgos ir Ramunės, klasės Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar žmogus užprogramuotas ankstyvai mirčiai? (audio, video) (1)

Audrys Antanaitis ir Rolandas Labulis | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Sakoma, kad mirti pradedame vos gimę. Tačiau vienus mirtis aplanko anksčiau, kitus vėliau. Nėra nė vieno, kuris būtų mirties vizito išvengęs. Kiek bebūtų stengęsis, amžinos jaunystės eleksyro beieškojęs.

Kodėl mirštame?

Ir kodėl mirties laiką pasirenka ji pati, o ne mes?

Audrys Antanaitis kalbasi su elektroradioterapijos specialistu Rolandu Labuliu! Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su etnokosmologu Jonu Vaiškūnu (audio) (30)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Alko radijuje pradedama nauja laida „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas kartu su įvairiais pašnekovais, kurie remsis mokslo pasiekimais, filosofinėmis teorijomis bei kartu su įvairių religinių konfesijų atstovais ieškos atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“

Tai laidų ciklas, savotiškas almanachas, kuris mus ves į nežinomus tolius, į tuos dvasinius tolius į kuriuos žmogus per savo sąmoningą egzistencija pastoviai ieškojo bei bandė atsakyti į klausimus:
– Kas AŠ? Kodėl būtent AŠ? Skaityti toliau

Karmazinų pilkapyne vyks A. Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė – mitologinė drama „Dūšelės“ (0)

Skyles koncertas KarmazinuoseSpalio mėn. 10 d., 18.30 val. Neries regioniniame parke, Karmazinų pilkapyne (Dūkštos, Vilniaus raj.) vyks naujos Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinės – mitologinės dramos „Dūšelės“ premjera. Įėjimas į renginio teritoriją su Saugomos teritorijos lankytojo bilietu, kainuojančiu 1€.

Rytų Lietuvos pilkapynai – tai senosios baltų genčių laidojimo vietos, kuriose mūsų protėviai buvo laidojami IV – XII a. Šis kultūrinis palikimas, nors esantis visai šalia kelių, miestų ir miestelių, visuomenei dar yra mažai žinomas. Neries regioninio parko direkcija šį šeštadienį, spalio 10 d. 18.30 val., kviečia į Karmazinų pilkapyne vyksiantį renginį „2RATU: DŪŠELĖS“. Skaityti toliau

Klaipėdoje kviečia baltarusių ir lietuvių fotoprojektas „Vien tik mes“ (0)

Aruno Balteno fotografija

Rugpjūčio 21 d. 17 val. vyks baltarusių ir lietuvių fotoprojekto „Vien tik mes“parodos galerijoje „Baroti“ (Aukštoji g. 1 / Didžioji vandens g. 2, Klaipėda) atidarymas.

Kas lieka – iš mūsų ir mumyse – jeigu išorinis gyvenimas staiga pasikeičia? Pasikeitimų priežastys gali būti įvairios. Priverstinė emigracija. Senatvė. Artimo žmogaus išėjimas. Nuolatos, iki pat paskutinės mūsų gyvenimo akimirkos, mes turime vien tik pačius save… Visa kita – brangūs ir svarbūs, atsitiktiniai ir nebūtini dalykai – laikini.

Šios temos svarstomos bendrame baltarusių ir lietuvių fotografijos projekte „Vien tik mes“. Projekto autoriai – Andrejus Ščiukinas, Ana Balaš, Aleksejus Andrejevas Skaityti toliau

Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai (0)

tellyouall.com nuotr.

Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Skaityti toliau

D. Razauskas. Laiškas sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę (38)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pirmiausia – liaukis gyvenęs dėl pinigų.

Jeigu išdrįstum pažvelgti į savo gyvenimą širdies akimi, pamatytum, kad pinigus leisdamas tu vergauji ir kenti dar labiau nei juos uždirbdamas.

Šitaip gyvendamas niekuomet nebūsi laimingas. O nebūdamas laimingas pats, nepadarysi laimingų ir savo artimųjų, jei kartais bandai apsimesti uždarbiaująs dėl jų. Nelaimingas žmogus negali kito padaryti laimingo, nes nuo jo savaime sklinda nelaimė. Žmogus visuomet skleidžia tai, koks jis yra. Tad net jei manai, kad iš tikrųjų sieki laimės kitiems,

Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė laimes (1)

Deivė (E.Petraitienės darbas) | V. Daraškevičiaus nuotr.

Tęsdami „Sekmadienio sakmių“ skiltį skelbiame keletą sakmių iš būsimos „Lietuvių išminties knygos“

Buvo toks ūkinykas, jis turėjo savo brolį, išleistą toli in žentus. Ale sykį vasarą atvažiau tas brolis pas tą ūkinyką in svečius. Ten jiem bešnekant, užpuolė vakaras, jau jis turėjo nakvotie. Jam rengė pataisyt guolį klėtij, o jis sako:

– Šilta naktis, atsigulsu bile kur. O geriausia man bus – nuveisu in kluoną, an savo vežimo atsigulsu.

Ir teip padarė: nuvėjo, kluone an klojimo atsigulė an savo vežimo. Skaityti toliau