Žymos archyvas: GULAG

J. Česnavičius. Apie Vilniaus miesto tarybą (13)

Jonas Česnavičius | asmeninė nuotr.

Kas jie tokie? Savivaldybės taryba, tai daugiau miesto ūkio reikalus tvarkyti išrinkti atstovai. Kokią teisę jie turi vertinti Lietuvai nusipelniusius asmenis? Juk ne jų kompetencija tyrinėti ir vertinti visuomenės, politinių veikėjų, diplomatų pažiūras, jų nuopelnus valstybei. Jeigu savivaldybės taryba turi teisę suteikti gatvėms ar skverams pavadinimus, tai, manyčiau, tik pasirinkus iš kompetentingų institucijų pasiūlyto sąrašo. Pamanykite, kažkokiam žydų bendrijos nario manymu kilo noras ir… diletantai nubalsavo! Skaityti toliau

Macikų lageris – neeilinė vieta, apie kurią Lietuvoje mažai kas žino (2)

urm.lt nuotr.

Rugsėjo 7 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius apsilankė Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių ir Sovietų Sąjungos GULAG‘o lagerio objektų komplekse (1941–1955) ir neseniai atrastose masinėse šių lagerių kapavietėse Armalėnuose, Šilutės rajone.

„Macikų lageris – simboliška ir neeilinė vieta, nes čia, toje pačioje vietoje, 15 metų veikė ir nacistiniai, ir sovietiniai, ir karo belaisvių, ir civilių lageriai. Kita tokia vieta, kaip Macikai, Lietuvoje nežinoma. Europoje panaši vieta dar yra tik Lenkijoje. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios (0)

vokieciu-belaisviai-leidyklos-briedis-nuotr.2

Belaisviai nuo seno buvo (ir yra) vertingas nugalėtojų lobis, padedantis siekti tolesnių pergalių. Juos galima iškeisti į saviškius, jais manipuliuojama derybose, jie naudojami kaip spaudimo priemonė diplomatiniuose santykiuose arba paprasčiausiai sunaikinami. Teroristai juos vadina įkaitais, siekiant nuolaidų, savų tikslų, tenkinant beprotiškiausius reikalavimus.

Karo belaisviai – tai dar viena, ko gero, gausiausia šių nelaimėlių kategorija, kuri egzistuoja nuo neatmenamų laikų ir kuria naudojasi visi be išimties režimai. Tačiau šįkart apsistokime ties vokiečių belaisviais, kurių likimas Sovietų Sąjungoje karo ir pokario metu buvo išties nepavydėtinas. Skaityti toliau

Kaune atidengta memorialinė lenta Juozui Papečkiui (1)

Juozas Papečkys

Lapkričio 30 d., 14 val., ant pastato, esančio Vaižganto g. 23 (Kaune), atidengta memorialinė lenta Lietuvos kariuomenės pulkininkui leitenantui, teisininkui, Valstybės Tarybos pirmininko pavaduotojui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Juozui Papečkiui.

„Šiame name nuo 1935 m. iki 1941 m. birželio 14 d. gyveno Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Valstybės Tarybos narys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius plk. ltn. Juozas Papečkys (1890-1942), sovietų sušaudytas Sverdlovsko kalėjime“, – toks tekstas iškaltas ant memorialinės lentos. Skaityti toliau

J. Užurka. Rytprūsių karo operacija 1945.01.13–04.26 ir Potsdamo konferencija (14)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

1945 metų pradžioje sąjunginės Vakarų valstybių pajėgos jau baigė Vakarų fronte triuškinti  Hitlerio armijas, artėjo prie Elbės. Iš rytų tarybinė armija jau buvo persiritusi per visą Rytų ir Centrinę Europą, per Budapeštą ir Belgradą, artėjo prie Potsdamo, Drezdeno, Berlyno, išėjo prie Oderio. Vermachto pajėgos buvo demoralizuotos, išskaidytos, praradusios vieningą vadovavimą, apsupamos masiškai kapituliavo. Vakarų fronto (tiek politinė, tiek karinė) koalicinė vadovybė stengėsi suteikti galimybę vokiečiams kapituliuoti – vengė beprasmių gyventojų bei karių iš abiejų pusių aukų, mažino karo daromą žalą ūkiui. Kitaip elgėsi TSRS politinė ir karinė vadovybės Rytų fronte žinodama pergalingą karo baigtį prieš hitlerinę Vokietiją. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys (3)

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

1953-ieji. Vyresnieji juos prisimena įvairiai. Kovo 5-ąją mirė Josifas Stalinas. Amnestavo daug kalinių. Po trijų metų iš Kozelsko lagerio grįžo amnestuotas tėvas, nuteistas 8 metams už dalyvavimą kaimo vestuvėse surengtame stribo linčo teisme. Jis manęs nebuvo matęs, o aš, trimetis, barzdoto dėdės baisiai išsigandau…

Sako, dėl „tautų tėvo“ mirties daug kas raudojo. Bet kartu daugelis tikėjosi, kad dabar švystels šviesa tunelio gale. Kitiems nusviro rankos: sulig tais metais, kaip teigia istorikai, Lietuvoje baigėsi partizaninis pasipriešinimas okupantams. Ilgai Lietuvą „vadavusi“ Amerika nuvylė, o sovietinis represinis aparatas įsisiautėjo. Skaityti toliau

Minime Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas (0)

Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14 d. 3 val. ryto Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į atokias šiaurines  Sovietų Sąjungos teritorijas. Birželio 15 d. – Okupacijos ir genocido dieną. Prieš 72-us metus Lietuvą užgrobė Sovietų Sąjungos ginkluotosios pajėgos.

„Lietuvos Gyventojų Genocido“ pirmojo tomo duomenimis birželio 14–18 d. bendras Skaityti toliau

Partizano Juozo Jakavonio knygos „Šalia mirties“ pristatymas (0)

Juozas Jakavonis-Tigras, Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Šiandien, kovo 9 dieną, penktadienį, 16 val., Vilniaus rotušėje bus pristatyta vieno iš nedaugelio Lietuvoje dar gyvų likusių partizanų, dzūko Juozo Jakavonio-Tigro knyga „Šalia mirties“. Tai puiki proga prisiminti ir pagerbti Lietuvos laisvės kovotojus Kovo 11-osios, Nepriklausomybės Akto paskelbimo ir nepriklausomos Lietuvos gimimo šventės išvakarėse. Renginyje dalyvaus knygos autorius Juozas Jakavonis, jo dukra Angelė Jakavonytė-Rukštelienė, Skaityti toliau

Politinių kalinių „Kolyma“ XXIII suvažiavimas paragino Lietuvos vadovybę užkirsti kelią veiklai nukreiptai prieš Lietuvos suverenitetą (12)

www.alkas.lt

KolymaBirželio 18 d., šeštadienį, 11 val. Rumšiškių kultūros centre vyko Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų renginys – į XXIII-ąjį suvažiavimą buvo susirinkę politiniai kaliniai, kalėję Rusijos „Dalstroj“ sistemos lageriuose Kolymoje, Čiukotkoje ir rytinėje Jakutijoje.

Lietuvos politinių kalinių bendrija „Kolyma“ buvo įsteigta 1989 m. Ji vienija buvusius politinius kalinius, kuriems teko dalia kalėti toliausiai nuo Tėvynės – Rusijos „Dalstroj“ sistemos lageriuose Kolymoje, Čiukotkoje ir rytinėje Jakutijoje, taip pat jų šeimos narius ir artimuosius. Skaityti toliau