Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens, todėl vandens kokybė yra labai svarbi. Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Taip pat svarbu, kad būtų užtikrinta apsauga nuo taršos. Skaityti toliau
Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?
Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau
Pirmąkart požeminiai vandenys Lietuvoje pradėti registruoti prieš septynis dešimtmečius. Kodėl svarbu žinoti, kokie gėlo vandens ištekliai slūgso po žeme ir kuriam laikui jų užteks?
LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas patvirtina, kad Lietuva – viena daugiausiai gėlo vandens atsargų turinčių valstybių Europoje.
Pasak jo, Lietuva ir Danija yra vienintelės šalys Senajame žemyne, Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume Davose, kurio pagrindinė tema šiais metais – „4-oji industrinė revoliucija“.
Neformaliame įtakingų politikos ir ekonomikos lyderių, viešosios nuomonės formuotojų ir pasaulinio verslo atstovų susitikime diskutuojama, kaip inovacijos keičia pasaulio ekonominę ir socialinę aplinką, kaip modernios technologijos gali padėti išspręsti globalias nedarbo, skurdo ir nelygybės, klimato kaitos bei medicinos problemas. Skaityti toliau
Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vyravę sausi ir itin karšti orai gerokai nusekino vandens telkinius. Užsitęsę sausi orai net išdžiovino daug mažesniųjų šalies upelių. Ypatingai daug išdžiūvusių upelių yra šiauriniuose Lietuvos rajonuose. Pasvalio rajone tekančių Yslykio ir Juodos upių aukštupiai šiuo metu yra išdžiūvę. Platonio upė (Joniškio raj.), Malkupio upelis (Ukmergės raj.) jau neteka, vagoje yra tik stovinčio vandens. Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose – hidrologinė sausra prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo Skaityti toliau
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos praneša, kad kai kuriose šalies dalyse šią vasarą gruntinio vandens lygis yra ypač žemas. Požeminio vandens lygio matavimo duomenys rodo, kad pradėjęs žemėti dar balandžio-gegužės mėnesiais gruntinio vandens lygis toks žemas gali išsilaikyti ir rugsėjo-spalio mėnesiais.
Lietuvos geologijos tarnyba stebi požeminio vandens pokyčius, gruntinio vandens lygis kartą per dieną matuojamas automatiniais lygio davikliais 20-yje postų, įrengtų visoje Lietuvoje. Gauti duomenys operatyviai perduodami telemetrine sistema. Skaityti toliau
Šalyje įsivyravus ypač karštiems ir sausiems orams Lietuvos geologijos tarnybos specialistai sulaukia daug pranešimų dėl to, kad šuliniuose senka vanduo. Specialistų teigimu, toks gruntinio vandens lygio svyravimas – normalus reiškinys. Prognozuojama, kad nuosekis dar tęsis rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Lietuvos geologijos tarnyba stebi požeminio vandens pokyčius, gruntinio vandens lygis kartą per dieną matuojamas automatiniais lygio davikliais 20-yje taškų, įrengtų visoje Lietuvoje. Gauti duomenys greitai perduodami nuotoline sistema. Skaityti toliau
Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų geria vandenį iš šulinių ar negilių gręžinių, tai yra vartoja gruntinį vandenį. Šiuos duomenis pateikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir jais nėra ko džiaugtis, mat gruntinis vanduo nėra saugus vartoti.
Saugotis reikia patiems
„Į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio (gręžinio) vietos, įrengimo, priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos“, Skaityti toliau
www.alkas.lt
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įdiegė telemetrinių stočių tinklą ir taip sustiprino geologinės aplinkos monitoringo pajėgumus. Šis tinklas leidžia tiksliau ir išsamiau stebėti gruntinio vandens lygio svyravimus. 20 telemetrinių stočių įrengta šalia meteorologinių ir hidrologinių stočių.
Kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, iš telemetrinių stočių gaunami kompleksiniai duomenys apie gruntinio vandens slūgsojimo gylio, temperatūros ir meteorologinių sąlygų kaitą yra itin vertingi. Skaityti toliau
