Apmaudu, tačiau kitaip, nei kelininkus žiema, vairuotojus automobilio gedimas iš tikrųjų ištinka netikėtai ir, dažniausiai, pačiu netinkamiausiu metu.
Tačiau, nepaisant padidėjusios tokių nemalonių „staigmenų“ rizikos, vis dar pasitaiko tokių, kurie automobilio paruošimu žiemai susirūpina tik iškritus pirmajam sniegui.
Dėl tokio neapdairumo grėsmė kyla ne tik automobilio eksploatacijos Skaityti toliau
Rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke susitiko su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guteresu (António Guterres) ir jį tiesiogiai informavo apie Rusijos veiksmus Lietuvos pasienyje, saugumo padėtį regione ir agresyvių pratybų „Zapad“ keliamą grėsmę viso pasaulio žmonėms.
Prezidentės teigimu, labai svarbu pasaulio lyderiams, tarptautinių organizacijų vadovams pateikti objektyvią informaciją iš pirmų lūpų, kas vyksta mūsų regione. Prezidentė vienintelė iš „Zapad“ grėsmes patiriančių šalių vadovų turi galimybę Asamblėjos metu tiesiogiai JT vadovui pristatyti situaciją. Skaityti toliau
Seimo nariai Mantas Adomėnas ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl naujo tilto per Baltosios Ančios upę, susirūpinę, kad naujas tiltas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali tapti grėsme Lietuvos saugumui, ypač Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ kontekste.
Prieš keletą savaičių Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu per Baltosios Ančios upę, Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Sventijansko kaime, ties siena su Baltarusija, buvo pastatytas naujas tiltas. Skaityti toliau
Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.
Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau
Nors birželio 17 d. Minske pasibaigęs Espo konvencijos Šalių susitikimas, nagrinėjęs ir Astravo atominės elektrinės bylą, po intensyvių ir sunkių diskusijų šiuo klausimu nepriėmė papildomų sprendimų, aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad dėl šios AE negali būti jokių kompromisų, ir tikisi, kad sveikas protas turėtų nugalėti.
Per susitikimą Minske Astravo AE projekto ir jo atitikties konvencijos nuostatoms klausimus vienu balsu kėlė ES ir nevyriausybinės organizacijos. Skaityti toliau
Seimo plenariniame posėdyje apsvarstytas ir priimtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pateiktas įstatymo projektas dėl Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia, keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai, visuomenei ir sveikatai.
Pasak NSGK pirmininko Vytauto Bako, į šį projektą reikia žvelgti labai atidžiai, kadangi Baltarusija statybas vykdo pažeisdama konvencijų reikalavimus, statybvietėje Skaityti toliau
Seimas svarstys Astravo Atominės elektrinės elektrinės (AE), statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai įstatymo projektą Nr. XIIIP-835. Teikiamu teisės aktu siūloma, kad Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 straipsnio 1–5 dalimis ir atsižvelgdamas į pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimą dėl Baltarusijos Skaityti toliau
Vyriausybė pritarė Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės (BE) vertinimo išvadoms. Seimui siūloma pripažinti Astravo BE nesaugia, kuri dėl geografinės padėties kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
„Nacionalinio saugumo ir žmonių interesai yra patys svarbiausi. Lietuvos pozicija dėl Astravo branduolinės elektrinės yra aiški ir principinga – Astravo BE statyba negali būti tęsiama.
Šioje paskutinėje, jau 367-oje, nuo 2008 m. rudens žurnalisto Česlovo Iškausko rengiamoje laidoje „Savaitės pjūvis“: ką mums tuomet, per ekonominę krizę, pirmosiose laidose patarė finansų analitikas Rimantas Rudzkis, kunigas Ričardas Doveika ir maestro Donatas Katkus? „Per šiuos 9 metus grėsmės Lietuvai tik išaugo, – sako šiandien prof. Vytautas Landsbergis savo įžvalgose ir priduria, – dabartiniai valdantieji dėl nepatyrimo vengia gilintis į užsienio politiką…“
Daugiau apie laidą ir jos autorių „Penkių kontinentų“ naujienose ir Svečio interviu Savaitės naujienose per Penki.tv. Skaityti toliau
Gegužės 26 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, surengęs Buivydžiuose, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, iš kur matyti statoma Astravo atominė elektrinė, brifingą užsienio šalių ambasadoriams, pakvietė juos aktyviai įsitraukti nagrinėjant su šios AE sauga susijusias problemas, remiantis Espo konvencija. „Jūs galite labai svariai prisidėti, kad tarptautiniai aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimai Skaityti toliau
Balandžio 20 d. Seimo priimtas įstatymas dėl būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių yra labai svarbi politinė žinia Baltarusijai ir visoms regiono valstybėms, parodanti tvirtą Lietuvos laikyseną Astravo AE klausimu.
Lietuva ir toliau siekia Baltijos šalių elektros sistemų desinchronizacijos nuo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) elektros žiedo, jungiančio Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, ir kartu su Estija, Latvija ir Lenkija tęsia parengiamuosius darbus sinchronizacijai su Europos elektros sistema. Skaityti toliau
Kovo 3 d. spaudos konferencijoje Seime buvo pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
Vertinimą pristatė VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos vaizdo įrašą: Skaityti toliau
Kovo 31 dieną Branduolinės saugos konvencijos (BSK) apžvalginiame susitikime Vienoje Lietuvos delegacija dalyvavo Baltarusijos nacionalinės ataskaitos pristatyme ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl Astravo atominės elektrinės (AE) projekto grėsmių ir saugos problemų.
Atsižvelgdama į tai, kad Baltarusija jau daugelį metų vysto Astravo AE projektą pažeisdama Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) standartus ir BSK nuostatas, Lietuva pareikalavo, kad Baltarusija stabdytų Astravo AE statybos darbus, įvertintų aikštelės tinkamumą remiantis TATENA reikalavimais, užbaigtų konsultacijas su kaimyninėmis šalimis, numatytų papildomas saugos priemones,
Kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su vyriausiuoju NATO ginkluotųjų pajėgų vadu generolu Kerčiu Skaparočiu (Curtis M. Scaparrotti), kuris taip pat yra Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų Europoje vadas.
Šalies vadovės teigimu, keičiantis geopolitinei dinamikai NATO yra per lėtas, todėl reikalingi pokyčiai tiek reformuojant ir spartinant sprendimų priėmimą, tiek perkeliant karines vadavietes arčiau rytinių Aljanso sienų. Skaityti toliau
Visų Lietuvos parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl bendrų veiksmų sprendžiant šalia Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) klausimus. Susitarime pripažįstama, kad nesaugiai ir vos 40 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus statoma Astravo AE yra grėsmė Lietuvai, ir sutariama, kad būtina imtis visų reikiamų veiksmų grėsmei sumažinti.
Aštuonių partijų lyderių pasirašytame susitarime žadama vieningai paremti įstatymą, kuris jėgainę pripažintų nesaugia ir uždraustų Lietuvos rinkoje prekiauti Astravo AE pagaminta elektra. Skaityti toliau
Praūžus valdančiosios koalicijos sudarymo batalijoms, Andrius Kubilius, vienas iš pagrindinių TS-KD partijos apologetų, ir vėl ištraukė „didžiąją“ Rusijos kortą. Šį kartą savo didįjį pirštą jis nukreipė į Ramūną Karbauskį.
Vienam iš lietuviško neoliberalaus-konservatoriško sparno lyderių pasirodė daugiau negu aišku, kad vos dešimtadalis R. Karbauskio verslo apimčių su Rusija prilygsta – nei daug, nei mažai – Viktoro Uspaskicho praeityje vykdytam verslui, kurio net 90 proc. pelno sudarė pajamos, gaunamos iš Gazpromo dujų prekybos.
A. Kubilius nustatė, kad R. Karbauskio verslas „tiesiogiai priklauso nuo įtakingiausių Skaityti toliau
Lietuviška žiema kupina staigmenų. Rytą išriedėjus ledu, vakare dažnai tenka grįžti polaidžio upėmis. Staigūs temperatūros pokyčiai ir tvyranti drėgmė technikai kelia gerokai didesnę grėsmę nei sausas šaltis.
Trumpina amžių
Geriausias pavyzdys – drėgnoje žvarbumoje ilgiau pastovėjęs automobilis. Bandant važiuoti, iš pradžių jis tarsi priešinasi – prie stabdžių diskų rūdžių tarsi aštuonkojo čiuptuvais prikimba trinkelės. Ypač jeigu mašina buvo palikta su pakelta rankinio stabdžio svirtimi. Tai akivaizdus įrodymas, kaip greitai juodą darbą Skaityti toliau
Aplinkos ministerija sulaukia vis daugiau gyventojų pranešimų apie Lietuvoje sparčiai plintančius luzitaninius arionus – labai ėdrius svetimus (invazinius) šliužus. Ne vieną skambinusįjį pribloškė jų gausa. Šie itin vislūs šliužai kenkia žemės ūkiui ir kelia grėsmę vietinių moliuskų įvairovei.
Duomenis apie luzitaninių arionų paplitimą šalyje šiuo metu renka Lietuvos entomologų draugija. Ji pakvietė visus gamtos bičiulius padėti išsiaiškinti, kuriose vietovėse šie šliužai gyvena ir kuriose negyvena. Šiam tikslui skirta Stebėjimų anketa. Visų, stebėjusių luzitaninį arioną, prašoma ją Skaityti toliau
Rugpjūčio 23 d. Rygoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Džozefu Baidenu (Joseph Biden). Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis (Raimonds Vejonis) ir Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves).
Prezidentės teigimu, simboliška, jog šis susitikimas vyksta Lietuvai, Latvijai ir Estijai minint 27-ąsias Baltijos kelio metines.
„Šiandien Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirengusios dar kartą patvirtinti mūsų strateginę partnerystę. Ji trunka jau ne vienerius metus, todėl esame tikri, Skaityti toliau
Rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rygoje susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Džozefu Baidenu (Joseph Biden). Susitikime taip pat dalyvaus Latvijos ir Estijos Prezidentai Raimundas Vėjuonis (Raimonds Vejonis) ir Toomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves).
Susitikimas rengiamas JAV viceprezidento sumanymu. Jame ypatingas dėmesys bus skiriamas saugumo padėčiai regione, nacionalinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsparumo karinei agresijai, Skaityti toliau
Gegužės 9 d., 12 val., Vilniuje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija organizuoja protesto piketą ir piliečių parašų rinkimo akciją prieš Baltarusijos ambasadą (Mindaugo g. 13).
Pirmadienį taip pat bus išduoti piliečių parašų rinkimo lapai dėl Seimui teikiamo įstatymo projekto, kuris uždraustų Lietuvoje pardavinėti nesaugioje Astravo AE pagamintą elektrą bei naudotis Lietuvos elektros sistema. Pikete bus ir vizualinėmis priemonėmis pavaizduota nesaugios Astravo AE keliama grėsmė. Skaityti toliau
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos didžiausia grėsme yra įvardijama Rusija ir šiam pavojui atitolinti skiriama daug jėgų ir finansų. Užsienio, saugumo, energetikos strategijos, milijardus kainuojantys projektai (atominė elektrinė, dujų terminalas, skalūnų angliavandeniliaiir pan.) kuriami ne pagal sąnaudų ir naudos analizę, bet išskirtinai žvelgiant tik per Rusijos grėsmės prizmę. Artėjanti ekologinė katastrofa – visuotinis atšilimas, kurį didžiosios valstybės vadina rimčiausia grėsme planetai, o teologai –Apvaizdos ženklu žmonijai, Lietuvoje vertinamas su ironiška šypsena: „žaliųjų“ Kremliaus agentų primesta pseudoproblema, Skaityti toliau
Šiuo metu Aplinkos ministerija baigia rengti Vandenų srities plėtros 2016-2021 m. programą, kuri numato, kaip sumažinti potvynių riziką ir užtikrinti šios rizikos bei padarinių valdymą visoje šalyje. Planuojama apsaugoti daugiau kaip 10 tūkst. ha per potvynius užliejamų apgyvendintų teritorijų. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė, iki 2021 m. įgyvendinus visas numatytas apsaugos priemones, nuo potvynių turėtų būti apsaugoma apie 25 tūkst. gyventojų. Skaityti toliau
Į šiuo metu derinamą Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą planuojama įtraukti ir kai kurias Lietuvoje aptinkamas rūšis. Ateityje norint sąraše įrašytas rūšis auginti, dauginti, pardavinėti, įvežti, išvežti ar kitaip naudoti reikės specialaus leidimo.
Mokslininkų skaičiavimais, Europoje aptinkama daugiau kaip 12 tūkstančių svetimžemių rūšių, iš kurių 10–15 proc. yra invazinės. Šios rūšys dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai. Skaičiuojama, kad per metus invazinės rūšys Europoje pridaro žalos už maždaug 12 mln. eurų. Skaityti toliau
Nutilus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio šventiniam gaudesiui, ausyse tebeaidi įvairių valdžios atstovų žodžiai apie Tautą, Lietuvą ir apie pavojus, kylančius jos Laisvei.
Kovo pradžioje, dar prieš nugriaudžiant šventinėms salvėms, Lietuvos valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė mums ir tarptautinei bendruomenei garsiai pareiškė, kad Baltijos šalims iškilo reali Rusijos grėsmė, todėl jos turi būti pasirengusios savarankiškai atremti atakas mažiausiai tris dienas, kol į pagalbą atskubės NATO sąjungininkai. Skaityti toliau
Vasario 5 d. Briuselyje susitikę NATO gynybos ministrai nutarė pradėti tarptautinių štabų steigimą Lietuvoje ir dar penkiose Rytų Europos šalyse. Šiuos štabus NATO planuoja įsteigti dar šiemet. Jie bus tiesioginė jungtis tarp nacionalinių pajėgų, Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų ir Aljanso vadovavimo struktūros.
„Visi darbai, skirti NATO tarptautinio štabo elemento Lietuvoje įsteigti, jau yra padaryti. Artimiausiu metu NATO pradės steigimo procedūrą. Šis elementas taps NATO įrankiu, kuris padės užtikrinti greitą pajėgų atvykimą į mūsų šalį, pasirengimą kolektyvinei gynybai ir teiks paramą čia jau dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms“, – akcentavo ministras J. Olekas. Skaityti toliau
Šią savaitę Belgijos rytuose aidėjo šūviai ir griaudėjo granatos. Ketvirtadienio vakarą policija vykdė antiteroristinę operaciją, per kurią žuvo du žmonės, vienas suimtas. Visi jie įtariami planavę surengti didelį teroristinį išpuolį.
Tai tik vienas iš epizodų po tragiškų įvykių Prancūzijoje. Būta jau neramumų ir kituose Prancūzijos miestuose, Vokietijoje, spauda rašo ir apie terorizmo grėsmę Italijai. Visuomet norisi tikėti, kad mūsų tai neliečia, bet ar tikrai nerealus terorizmo pavojus Lietuvai?
Daugelyje ES šalių jaučiama įtampa, o specialiosioms tarnyboms įsakyta suaktyvinti savo veiklą, atidžiau sekti įtartinus asmenis, nuolat būti pasiruošusioms. Štai belgai pademonstravo, Skaityti toliau
Valstybės saugumo departamentas perspėja ir primygtinai ragina Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes.
Šis raginimas susijęs su Rusijos Federacijos teisėsaugos bandymu atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti. Skaityti toliau
Birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku aptarė valstybės gynybinį pasirengimą ir finansavimo krašto apsaugai didinimą, naujos karinės technikos įsigijimą, karinės infrastruktūros plėtrą ir svarbiausius darbus būtinus žmonių ir valstybės saugumui užtikrinti.
„Geopolitinė ir saugumo situacija Europoje ir aplink Lietuvą pasikeitė, todėl būtina nedelsiant stiprinti savo gynybos pajėgumus nevilkinant tam būtinų sprendimų. Auganti Lietuvos ekonomika leidžia didinti finansavimą gynybai Skaityti toliau
Lietuvai praėjusiais metais patyrus, ko gero, didžiausias kibernetines atakas savo istorijoje, šia nacionalinio saugumo sritimi buvo susirūpinta aukščiausiu lygiu, pirmą kartą ir visuomenėje kilo diskusijos apie grėsmes ir galimus apsaugos būdus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad praėjusių metų atakos, nors ir kruopščiai suplanuotos, buvo įvykdytos gana paprastomis priemonėmis ir vidutiniu stiprumu.
Iš esmės, tai būta klasikinių „DDos“ atakų, kai virusais užkrėstų kompiuterių tinklas užverčia pasirinkto taikinio serverius milijonais Skaityti toliau
