Žymos archyvas: globalizmas

A. Juozaitis sveikina Vasario 16-osios eitynių rengėjus ir ragina vienytis rinkimams į EP (1)

Arvydas Juozaitis Latvijos 100-mečio deglų eitynėse 2018 m. | A. Stalilionio nuotr.

Vasario 12 d. sambūrio „Lietuva yra čia“ lyderis ir kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus dr. Arvydas Juozaitis išplatino viešą kreipimąsi į Vasario 16-osios patriotinių  eitynių rengėjus ir pakvietė visus telktis ir vienyti jėgas prieš neoliberalizmo ir globalizmo keliamus pavojus tautinei Lietuvos valstybei.

Pasidžiaugęs, kad šiemet rengti Vasario 16-osios eitynes sutarta bendromis jungtinėmis jaunimo sambūrių Kryptis ir Pro Patria bei Tautos forumo atstovų pastangomis A. Juozaitis paragino bendrai kovai prieš eurofederalizmą vienytis taip pat Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Tautinė kultūra – pagrindinis šių laikų nacionalinio saugumo uždavinys (15)

Jonas Vaiškūnas | A. Stalilionio nuotr.

Šio rašinio minčių pagrindu buvo parengtas ir perskaitytas trumpas pranešimas sambūrio „Lietuva yra čia“ steigiamojoje sueigoje Vilniuje 2019 vasario 2 d.

Kalbėdami apie gynybą visuomet turėtume prisiminti Didžiosios Britanijos premjero žodžius, pasakytus Antrojo pasaulinio karo metais. Tuomet, generolams prašant padidinti lėšas gynybos reikmėms kultūros lėšų sąskaita, premjeras Vinstonas Čerčilis kategoriškai nukirto:

„Nė vieno penso nuo kultūros. Kodėl tada iš viso mes turime kariauti?“ Skaityti toliau

V. Rubavičius. Naujoji skirtis: ar yra vietos tautinei valstybei naujojoje Europoje? (15)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Pranešimas, perskaitytas sausio 16 dieną Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Kaip išsaugoti Europą?“.

Kalbėsiu apie skirtį, kuri įvairiai skaido Europos Sąjungą, kaip tam tikrą politinį ekonominį darinį, visas šio darinio saistomas valstybes ir jų visuomenes. Ta skirti vienaip ar kitaip reiškiasi ir žmonių sąmonėje, kurioje dažnai sulimpa šiaip jau priešingos sąvokos, nesiaiškinant, kokiu pagrindu jos siejamos. Skirtis ideologinė ir politinė, o sykiu ir kultūrinė, nes pats kultūros suvokimas ima priklausyti nuo tos skirties. Skirtį sunku Skaityti toliau

A. Švarplys. Lietuvos Laisvės gynėjai kovojo ir žuvo ne už elitistinę, anti-demokratinę ir globalizuotą Lietuvą (16)

Laisvės gynėjų rikiuotė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Su amžiumi keičiasi vertinimai, buvę herojai įgauna visai kitas spalvas. Turbūt tai natūralus procesas, visiškai nepiktybinis. Nejučia ateina laikas ir tu žiūri, kad kadaise buvę tavo herojai jau nieko tau nepasako. Ir daugiau tu su jais nesutinki, negu sutinki. Galiausiai keičiasi pasaulis ir net pats didžiausias autoritetas gali nesuspėti su juo ir „iškristi“ iš žaidimo. Greičiausiai tai anksčiau ar vėliau atsitiks su mumis visais.

Štai ir dabar, matau daugiau netiesos negu tiesos šiuose Vytauto Landsbergio Skaityti toliau

Naujausias Z kartos tyrimas: daugiau nei trečdalis jaunuolių nori siekti karjeros IT srityje (0)

pixabay.org nuotr.

Technologijų išmanymas, nauja darbo kultūra ir nuolatiniai pokyčiai – tai šiuolaikinės darbo rinkos kasdienybė. Skaičiuojama, kad iki 2020-ųjų metų net 20 proc. darbo jėgos sudarys asmenys, pasaulį išvydę trečiojo tūkstantmečio pradžioje. Vadinamoji Z karta – jaunuoliai gimę po 1996 m. – jau pradeda dirbti ir pasižymi „pirmiausia – technologijos“ mąstymu, kuris vis didesniu greičiu stumia verslą į skaitmeninę erą ir didina atotrūkį tarp penkių kartų atstovų, vis dar dalyvaujančių rinkoje. „Dell Technologies“ atliktas globalus tyrimas atskleidė, kad jauniausioji karta nori aktyviai dalintis savo tech žiniomis ir kurti naują darbo kultūrą, tačiau baiminasi, kad tam jiems gali pritrūkti socialinių įgūdžių. Skaityti toliau

Lenkija ir Vengrija blokuoja „LGBTIQ“ teisių įtraukimą į ES teisės aktus (6)

fotw.info/flags/eu_gay nuotr.

Lenkija ir Vengrija užblokavo „LGBTIQ“ teisių įtraukimą į bendrą Europos Sąjungos pareiškimą. Praėjusią savaitę Lenkijos ir Vengrijos atstovai suerzino kitas ES valstybes nares vetuodamos akronimo „LGBTIQ“ įtraukimą į bendrą užimtumo ir socialinių reikalų ministrų pareiškimą, kurio tikslas – skatinti „lyčių lygybę skaitmeniniame amžiuje“.

LGBTIQ nurodo į asmenis, kurie savo tapatybę kildina iš lesbietiškumo, homoseksualumo, biseksualumo, translytiškumo, interseksualumo ar Skaityti toliau

Filosofas A. Juozaitis perspėjo Prezidentę D. Grybauskaitę apie JT pakto dėl migracijos žalą Lietuvai (17)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 22 d., Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis, reaguodamas į Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnybos paskelbtą žinią, kad Prezidentė remia Jungtinių Tautų (JT) pakto dėl migracijos pasirašymą, išplatino viešą pareiškimą, kuriame paneigė Prezidentės išsakytus teiginius, esą, paktas nesukuria jokių naujų teisinių įsipareigojimų ir pasekmių, o migracijos politika, esą, liktų suverenia valstybių kompetencija.

„Niekaip neįmanoma sutikti su tokia mūsų valstybės vadovės pozicija, kadangi šio pakto tekste keliasdešimt kartų paminėtas Skaityti toliau

A. Avižienis. Kam reikia Lietuvos? Mums. (8)

Algis Avižienis | asmen.nuotr.

Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas pasaulis?

Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net pasaulio piliečiu?

Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? NE, BŪTIES KLAUSIMAS. Klausima tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas paprastas. Skaityti toliau

Donaldas Trampas atmeta globalizmą: „Aš esu nacionalistas“ (31)

Donaldas Trampas | Alkas.lt nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trampas jau ir anksčiau yra sakęs, kad jis atmeta globalizmą ir išpažįsta patriotizmą. Dabar jis tiesiai sakosi esąs „nacionalistas“, tuo pat metu vadindamas kairiuosius „valdžios ištroškusiais globalistais“.

Šiuo metu Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Donaldui Trampui sekasi gerai. Nedarbo lygis žemiausias per 49 metus, o D. Trampas tapo populiaresnis Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (III) (1)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia yra čia ir čia.

Po pranešimų vykusioje diskusijoje pasisakė VU TSPMI direktorius prof. R. Vilpišauskas. Jo pasisakymas taip pat vertas pacituoti:

Norėčiau trumpai sureaguoti į populizmo akcentą į tą optimizmą, kurį Andrius [Kubilius] išreiškė, jog ir po šitų krizių Europa kaip ir anksčiau išeis sustiprėjusi remdamasis Žano Mone (Jeano Monet) citata, kurią mano atsiųstame tekste prieš metus ir išskaitė. […] Skaityti toliau

„Pro Patria“ susipainiojusiems tarp rengiamų mitingų prie LRT – paskelbė pareiškimą (4)

LRT | lrt.lt nuotr.

Spalio 22 d., pirmadienį, 12 val. grupė visuomeninių organizacijų paskelbė kviečiančios į mitingą prie LRT dėl nacionalinės televizijos eteryje vyraujančios „nepažangių“ pažiūrų cenzūros. Lietuvos liberalus jaunimas „paskelbė“ šį mitingą „Pro Patria“ mitingu, tariamai palaikančiu valstiečių pataisas LRT valdymui ir ėmėsi rengti kitą šiam priešišką mitingą. Ta proga „Pro Patria“ išplatino pareiškimą šiuo klausimu. Skelbiame šį pareiškimą:

„Pro Patria“ pareiškimas dėl cenzūros LRT ir liberalaus jaunimo kontrmitingo Skaityti toliau

Šliaužianti cenzūra arba aukščiau už V. Landsbergį ne tik dangus (14)

Vytautas Radžvilas | Vilniausforumas.lt nuotr.

Rugsėjo pabaigoje Tautos forumas paskelbė pareiškimą LRT tarybai bei LRT generalinei direktorei, reikalaudamas liautis juodinti JAV prezidentą Donaldą Trampą, neleisti laidų vedėjams demonstruoti atviro priešiškumo Seimo valdančiajai daugumai bei nevaržyti žmonių teisės reikšti įsitikinimus. Jam įkandin Vilniaus forumas išplatino atskirą dokumentą dėl LRT vykdomos Vytauto Landsbergio cenzūros. Cenzūra Lietuvoje pasiekė tokį mastą, kad šis kelia pavojų valstybės egzistavimui, įsitikinęs filosofijos profesorius, Vilniaus ir Tautos forumo narys Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

Vyriausybės pertvarka: siekiama įtvirtinti privalomą „švietimą“ ES „aktualijų“ klausimais (3)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas | smm.lt nuotr.

Spalio 2 d., Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas pasirašė tarpinstitucinio bendradarbiavimo švietimo ir ugdymo Europos Sąjungos klausimais deklaraciją (tekstas ČIA).

Kaip pažymima užsienio reikalų ir švietimo ir mokslo ministerijų pranešime spaudai, „šiuo žingsniu siekiama suvienyti institucijų pajėgas skatinant su Europos Sąjunga susijusių temų integravimą į mokyklų programas.“ Skaityti toliau

A. Juozaitis. D.Trampas ir nauja pasaulio tvarka (video) (16)

Dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Didžioji Lietuvos žiniasklaida vis dar rimtai neišnagrinėjo pasaulio politinę bendruomenę sudrebinusią JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kalbą, pasakytą rugsėjo 26 d. JTO asamblėjoje. Rimčiausi analitikai sako, kad tai dramatiškai keičia tarptautinės politikos akcentus. Lietuvoje – tyla.

Pirmą kartą, kad ir atsargiai, ar net pašaipiai žvelgiantys į D. Trampą apžvalgininkai sukluso. Prieštaravimų ir įtampų poliai pasaulyje trakštelėjo. Skaityti toliau

A. Juozaitis: Ne pinigai laimi prezidento rinkimus (18)

Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Laukiu nesulaukiu, kada prezidento rinkimuose kandidatuojantis Sąjūdžio pirmeivis Arvydas JUOZAITIS pasirodys LRT televizijoje ir šiame neoliberalų forposte nuskambės čia niekada neskambėję žodžiai: baikime globalizmo kliedesius, Lietuva yra čia. Bet kol kas A.Juozaitis neskuba į elitinę tribūną, – tarsi tęsdamas tik Lietuvai būdingą tautinę savimonę skatinusią knygnešystės tradiciją, jis važiuoja per kaimus, miestus ir miestelius su savo paskutine knyga „Tėvynės tuštėjimo metas“.

– Apsigyvenęs Klaipėdoje sakėte, jog į Vilnių jus atvežtų nebent surištą, dabar Skaityti toliau

A. Juozaitis. Kaunas yra Kaunas (5)

„Kaunas Photo“ nuotr.

Naujos knygos pradžia

Gerokai pagyvenęs po saule rašeiva ūmai pajuto, kad Kaunas užstoja jam pusę dangaus. „Kaip šitaip?“ – išsigandęs apsidairė. Ir dar kartą krūptelėjo, nes lūpos ištarė: „Ne pusę dangaus Kaunas man užstoja, o pusę širdies užgula. Kiekvienas padorus lietuvis negali gyventi ir negyvena be Kauno.“ Tai toks Kaunas.

Ir rašeiva ėmėsi šios knygos.

J. Adomas Mickevičius buvo litvinas, nors lietuviškai nekalbėjo. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Betaučių mąstymo prieštaravimai (7)

L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

Prieš kelias dienas Europos Parlamento deputatė, konservatorė Laima Liucija Andrikienė socialiniame tinkle pasidalijo dviem nuotraukom su 1986-ų ir 2016-ų metų Prancūzijos futbolo rinktinių atvaizdais. Prie jų – užrašas: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“. Pirmojoje nuotraukoje vyrauja europietiški, antrojoje – afrikietiški veidai. Šis įrašas iškart sulaukė liberalaus partiečio Adomo Bužinsko reakcijos, o po kiek laiko suskambo visa liberalioji žiniasklaida. Europarlamentarė apkaltinta rasistine užuomina. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Universitas Vilnensis – po peiliu (25)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiomis liepos dienomis Vilniaus universitete nusilenkėme 1918 metų Nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos palaikams. Nusilenkėme Šv. Jonų bažnyčioje, toje pačioje, kurią su didžiausiu rūpesčiu universiteto rektorius Jonas Kubilius, pasaulinio garso matematikas, atkūrė 1979 metais. Fiziškai prie palaikų atėjo ir dabartinis rektorius Artūras Žukauskas. Keistai susitiko 1918-1979-2018 metai, lemtingai susiglaudė po Šv. Jonų skliautais trys epochos. Dievaži, ši metų ir epochų sanglauda yra labai simboliška, ji daug ką liudija. Liudija Universitas Vilnensis tamsą XX amžiaus pradžioje, Universitas Vilnensis Skaityti toliau

Lietuva oficialiai tapo 36-ąja EBPO nare (0)

EBPO logoLietuva baigė trejus metus trukusį procesą ir oficialiai tapo 36-ąja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare – ketvirtadienio rytą Prancūzijos Vyriausybėje buvo deponuoti prisijungimo prie EBPO (OECD – Organisation for Economic Co-operation and Development) konvencijos ratifikaciniai raštai.

Simboliška – tuo pat metu Vilniuje Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Skaityti toliau

V. Vyšniauskienė: Jei atvirai – baisoka dėl sūnaus (2)

Vytautas Vyšniauskas | Stasio Žumbio nuotr.

Nereikia nė Rusijos, informacinis karas vyksta ir mūsų valstybės viduje, sako pedagogė Viliujeta Vyšniauskienė: sisteminiai propagandistai muša į vienus vartus, o kitaminčiai yra nepageidaujami nei televizijoje, nei didesnėje žiniasklaidos dalyje ir jų laisvas žodis pasiekia tik mažą auditoriją. Jos 24 metų sūnus Vytautas pasinaudojo jam suteikta Seimo tribūna ir drąsiai išsakė tiesą apie valstybės būklę Sąjūdžio 30-mečio minėjime. Jo kalba, nuvainikuojanti „globalios Lietuvos“ kliedesį, ko gero, visuomenei padarė didesnį įspūdį nei metinis prezidentės pranešimas; ne veltui ji buvo puolama nuo išsigimstančio konservatizmo atstovų iki jiems atitariančio Seimo pirmininko. Skaityti toliau

Trinamas žmogaus ryšys su valstybe (11)

Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija.

– Ar mes šiandien teisingai suprantame, kas sudaro Lietuvos Respublikos pilietybės instituciją? – „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, signatarės Zitos Šličytės.

– Akivaizdu, nesuprantame. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video) (16)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyko iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Vyksta atviras Europos nukrikščioninimas (video) (24)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 11-13 dienomis Šiauliuose prof. Stasio Šalkauskio garbei surengtoje Išminties šventėje vyko prof. Vytauto Radžvilo ir dr. Vytauto Ališausko debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“.

Valandos trukmės renginyje pateikta gausybė įžvalgų ir argumentų, leidžiančių geriau suprasti Europoje vykstančius procesus ir jų santykį su krikščionybe. Kviečiame skaityti V. Radžvilo pasisakymą. Skaityti toliau

V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje (33)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.

– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau

V. Radžvilas: Mums beliko tik viešumas (5)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, vieno iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių filosofo, profesoriaus Vytauto Radžvilo dienos darbo vietoje jau suskaičiuotos. Šiandien jau aišku, kad VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracijai pavyko iškrapštyti nepatogų dėstytoją. Nuo 1984 metų dėstytojavęs akademikas paskelbė atsisakantis dalyvauti, kaip pats sako, fiktyviame konkurse profesoriaus vietai užimti.

– Pasklidus žiniai, kad jūsų darbo vieta naikinama, institutas suskubo viešai pasiteisinti, esą tai tik etatų mažinimas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautų teritoriškumas ir pasaulio įvairovė (12)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairovė – dažnas argumentas, naudojamas liberalų ir kairiųjų, pasisakančių už žmonių ir kultūrų takumą. Jų nuomone tokie reiškiniai kaip masinė migracija ir multikultūralizmas kuriantys įvairesnes, įdomesnes, dvasiškai turtingesnes visuomenes. Maža to, šie reiškiniai esantys istoriškai nulemti ir kovoti su jais – tiesiog beprasmiška. Bet ar viskas taip paprasta?

Istorine lemtimi savo pergales grindė ir komunistai, ir fašistai, ir nacistai. Naivių žmonių širdyse tai – galingas ideologinis ginklas. Netgi šių idėjų priešininkai, pasižymėję mažesniu kritinio mąstymo rodikliu, susigūždavo ir nutildavo – kokia prasmė kovoti su tuo, kieno pergalė jau nulemta? Iš tiesų istorija – ištisai vingiuota linija. Tam tikros idėjos kyla ir leidžiasi, gimsta ir nyksta. Kartu Skaityti toliau

M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Baimė – vienas stipriausių žmogaus motyvų. Kaip ir kiti jausmai, be proto ir valios kontrolės jis gali nuvesti klaidingu keliu. Nedori politikai dažniau kreipiasi į žmonių jausmus, nei į protą, baimė – jokia išimtis. Visgi dažnai politinėje galvosenoje baimė kyla iš paties žmogaus vidaus. Iš jo silpno, savanaudiško, o kartais ir pikto būdo. Politikoje baimė gali reikštis pasyviai arba aktyviai. Pasyvioji baimė sukelia bailųjį konservatizmą, aktyvioji – bailųjį radikalizmą.

Bailusis konservatizmas susideda iš visos eilės pozicijų: nuo „tai – absurdas“ iki „aš visuomet taip sakiau“. Puikus pavyzdys – Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas? (17)

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai kalbama, kad žmonija sunkiai serga. Vartotojiškas santykis su savo artimu ir gamta, atotrūkis nuo savo šaknų, savojo „aš“ iškėlimas į pirmą vietą, paradoksaliai atsiliepiantis to „aš“ praradimu beveidėje, bevardėje, bespalvėje minioje – tiktai keletas įvardijamų ligų.

Bet žmoniją sudaro tautos, lygiai kaip tautas sudaro žmogiškieji asmenys ir jų bendruomenės. Ir dažna tauta serga savaip. Kai serga atskiri visumos nariai – kaip tikėtis sveikatos pačiai visumai?Žydų tauta serga aukos kompleksu. Net padoriausi ir teisingiausi žydai linkę kaltinti dėl savo tautiečių kančių ir mirčių visą Europą, užmiršdami savus budelius, niokojusius Europos tautas – Nachmanus Dušanskius ir Iljas Erenburgus. Rusų tauta serga imperijos Skaityti toliau

A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai (12)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Žinią, kad Tautos išrinkta valdžia ketina naikinti Tautą teigiančius lituanistikos institutus, daugelis sutiko kaip smūgį iš pasalų. Tačiau…

Kai valdžia panoro įsileisti į pasus svetimas raides, mes pasakėme nieko tokio, sugyvenkime su lenkais draugiškai;

Kai sostinės meras ėmė kabinėti gatvių pavadinimus užsienio kalba, mes sakėme nieko tokio, tai tik kelios lentelės; Skaityti toliau

V. Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“? (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute neseniai vyko diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“. Skaitytojų dėmesiui – filosofo Vytauto Radžvilo pasisakymas šia aktualia tema.

Karlas Šmitas (Carl Schmitt) buvo visiškai teisus. Klausimai būna dviejų rūšių: klausimai, dėl kurių galimi kompromisai, ir klausimai, kurie turi būti atsakyti vienareikšmiškai, nes yra egzistenciniai. Skaityti toliau