Žymos archyvas: Gintautas Zabiela

S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje (14)

Bilionių piliakalnis | Dail. K. K. Šiaulytis

Legenda tapęs Pilėnų pilies gynėjų pasipriešinimas kryžiuočių riteriams buvo ir toliau lieka reikšmingas Lietuvos įvykis. Pilėniškių pasiaukojantį žygdarbį aprašė ne vienas istorikas, jį rašytojai įamžino grožinėje literatūroje, sukurta opera „Pilėnai“.

Praėjo jau beveik 700 metų nuo tos 1336 m. šaltos žiemos dienos, kai kartu su visais gynėjais liepsnose žuvo apdainuota legendinė pilis. Iki pat šiol, tiksli Pilėnų pilies buvimo vieta dar nėra išaiškinta. Tačiau dėl vieno teiginio istorikai jau nebesiginčija – ji buvo Žemaitijoje. Tos nuomonės laikėsi dar M. Valančius ir S. Daukantas. Istorijos mokslų habil. dr. A. Nikžentaitis teigė, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (7)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Visuomenės dėmesį šiemet patraukė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) tyrimai galimai patvirtina hipotezę, jog šioje vietoje stovėjo legendinė Pilėnų pilis, kurios gynėjai 1336 m. pasirinko mirtį, bet nepasidavė į kryžiuočių nelaisvę. Tad šią „Aktualiosios istorijos“ laidą skiriame atradimams Bilionių piliakalnyje. Apie juos pasakoja Bilionių piliakalnio tyrimams vadovavęs archeologas Gintautas Zabiela.

Kas buvo rasta Bilionių piliakalnyje? Ką šie radiniai sako apie piliakalnio istoriją? Kokie netikėtumai laukė tyrinėtojų? Ką dar reikia išsiaiškinti? Ką istorijos šaltiniai sako apie Pilėnų paieškų regioną? Skaityti toliau

Molėtų krašte mokyklos domisi baltiškuoju paveldu (2)

Vorenu_piliakalnis_wikipedija.org

Molėtų gimnazija kartu su rajono Suginčių ir Inturkės pagrindinėmis mokyklomis mini Europos paveldo dienas susipažindamos su Lietuvos karaliaus Mindaugo laikų, XIII a., piliavietėmis. Remiantis archeologo Gintautas Zabielos išvadomis, svarbiausios Mindaugo laikų Rytų Lietuvos pilys buvo Vilniaus, Bražuolės, Kernavės, Ukmergės, Šeimyniškėlių–Vorutos, Taurapilio, Šeimyniškių–Užpalių ir Vozgėlių.

Rugsėjo 15-17 d. pažintinės kelionės metu bus aplankytas Šeimyniškėlių–Vorutos piliakalnis, ant kurio stovėjo viena svarbiausių karaliaus Mindaugo pilių. Istorikų Tomo Baranausko ir Gintautas Zabielos nuomone, Skaityti toliau

Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais (0)

Medvėgalio tyrimai 2017 m. | Varnių regioninio parko nuotr.

Rugsėjo 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, viešą paskaitą „Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais“ skaitys doc. dr. Gintautas Zabiela, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos įstaiga vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Lietuvos piliakalnių pažinimo pradžią galime datuoti XVI a. Nuo tada iki dabar apie juos sukaupta daug įvairių duomenų, nors tyrinėtų piliakalnių skaičius tik nežymiai viršija ketvirtį visų žinomų piliakalnių. Be gerai žinomų piliakalnių raidos žingsnių, lieka daug menkai pažintų ar net išvis nepažintų jų raidos puslapių. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl griūva mūsų pilys? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie tai, kas daroma su Lietuvos piliakalniais, minint Piliakalnių metus. Prieš akis regėdami griūvantį Vilniaus Pilies kalną, galime suprasti, kad šioje srityje ne viskas gerai…

Kodėl griūva Vilniaus Pilies kalnas, ir kas gi iš tiesų griūva – autentiški XIV a. pilies šlaitai ar XX a. supilti sluoksniai? Kokią įtaką tam padarė ant kalno atsiradę naujadarai – funikulierius ir neseniai sumūryta akmeninė siena? Kodėl paskubomis prireikė sausio mėnesį vykdyti archeologinius tyrimus piliakalnio aikštelėje, o dabar toje vietoje nieko nebedaroma? Ką daryti su Pilies kalnu toliau? Jį darkantį funikulierių, G. Zabielos manymu, reikėtų išvis demontuoti. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video) (8)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie viduramžių Lietuvos pilis, jų reikšmę ir pavidalus.

Kokią vietą Lietuvos piliakalnių raidoje užima viduramžių etapas? Ar pilys stovėjo tik piliakalniuose? Koks mūrinių ir medinių pilių santykis Lietuvoje? Kada Lietuvoje atsiranda mūro architektūra? Ar galima sakyti, kad pilis – tai tik mūrinė pilis? Koks buvo medinių pilių tinklas Mindaugo laikais? Kur buvo daugiau pilių – Kurše ar Lietuvos valstybės centre? Ką pilių tinklo tankis gali pasakyti apie to meto Lietuvos valstybę? Kada baigiasi Lietuvos pilių „aukso amžius“? Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas rasta ir kas prarasta Vilniaus pilių tyrinėjimuose? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje aptariame Vilniaus pilių komplekso tyrinėjimus – didžiausio masto archeologinius tyrinėjimus Lietuvos istorijoje. Apie juos kalbasi laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela.

Kas ištirta ir kas dar neištirta Vilniaus pilių teritorijoje po ilgamečių tyrinėjimų? Ar tyrimai buvo vykdomi atsakingai ir davė pakankamai mokslinės informacijos?

Gintautas Zabiela pateikia šokiruojančių aplaidumo pavyzdžių, dėl kurių netekome unikalios informacijos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką mena Lietuvos piliakalniai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Piliakalnių metus, tad ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta Lietuvos piliakalniams. Apie juos laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su žymiausiu Lietuvos piliakalnių tyrinėtoju Gintautu Zabiela.

Kiek mes turime Lietuvos piliakalnių? Kodėl literatūroje minimo 1000 piliakalnių skaičiaus vis dar negalime suskaičiuoti? Kaip atrandami ir „prarandami“ piliakalniai? Kada atsirado seniausi Lietuvos piliakalniai ir kaip jie buvo naudojami? Kodėl I tūkstantmečio viduryje piliakalniuose nebebuvo gyvenama? Kada piliakalniuose pradėta kurti pilis ir kuo jos skiriasi nuo ankstesnių čia buvusių įtvirtinimų? Kiek vienu metu Lietuvoje galėjo būti pilių? Kada ir kodėl piliakalniai apleisti? Ar piliakalniuose būta šventviečių? Skaityti toliau

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (0)

Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu | A. Strazdo nuotr.

Šių metų pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams –Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II. Abu  piliakalnius, esančius Kretingos r. sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k., 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Simboliška, kad šie piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus. Skaityti toliau

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai (nuotraukos) (0)

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai | EKGT nuotr.

Sausio 27 d. Šilalės rejone ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio buvo šventiškai atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drbužių metai. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sumanytame iškilmingame Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginyje plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai. Aidėjo savanorių šūvių salvės: už Laisvą Lietuvą, Žemaitiją, Protėvius. Skaityti toliau

Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas (0)

Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knyga „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ | rengėjų nuotr.

Sausio 18 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas.

1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Kartu tai yra vienas iš trijų (greta Durbės ir Žalgirio) didžiųjų viduramžių mūšių, įtrauktų į atmintinų dienų sąrašą.

Pernai Seimo nutarimu buvo minimi Saulės mūšio metai. 2015-2016 m. Lietuvos archeologijos draugija, vykdė tyrimų projektą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“, kurį rėmė Skaityti toliau

Veprių piliakalniui suteikta teisinė apsauga (0)

vepriu-piliakalnis-dariaus-stonciaus-nuotr

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius. 

Sprendžiant pagal išvaizdą, Veprių piliakalnis gali būti datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus – II tūkstantmečio pradžia. Veprių pilis pirmąkart 1384 m. minima Vygando Marburgiečio kronikoje, Skaityti toliau

Bus pristatyta trečioji akademiko E. Jovaišos monografija apie aisčius (39)

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 21 d., penktadienį, 15 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus pristatyta neseniai išleista trečioji archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos monografija apie aisčius „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Ši knyga paskirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Knygos pristatyme dalyvaus monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai: Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta dviems naujiems D.Stončiaus surastiems piliakalniams (1)

Paberzes_p_I_pylimas_ir_griovys_is_R_D.Stonciaus nuotr.-K100

Į Kultūros vertybių registrą įrašyti du nauji piliakalniai Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje ─ Paberžės piliakalnis ir Vilkatėnų piliakalnis. Šie piliakalniai ─ biologo dr. Dariaus Stončiaus surastas „laimikis“. Jo kolekcijoje ─ jau devyniolika piliakalnių visoje Lietuvoje. Pastarieji du radiniai reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir Anykščiams, kur naujų piliakalnių nebuvo aptikta beveik du dešimtmečius.

„Seimas praėjusią savaitę nutarė paskelbti 2017-uosius piliakalnių metais. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios

Skaityti toliau

Varnių regioniniame parke bus paminėta Pilėnų didvyrių žūtis (0)

Bilionių piliakalnis | vstt.lt nuotr.

Varnių regioniniame parke vasario 22 dieną, 12 val. ant Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) bus prisiminti Pilėnų didvyriai. Degs laužai, vyks Žemaitukų veislės žirgų pasirodymai, senosios Baltų kovos, bus žaidžiami archajiški žaidimai, skambės dainos.

Pilėnai – legendinė Žemaičių pilis. Jai vadovavęs kunigaikštis Margiris.

Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašo apie 1336 m. vasario 25 d. vykusį Pilėnų pilies šturmą, Skaityti toliau

Klaipėdos piliavietėje paslėptas lobis su žinia ateities klaipėdiečiams (0)

Klaipėdos piliavietė | Alkas.lt, G.Brazauskaitės nuotr.

Klaipėdos piliavietėje šiandien oficialiai pradėti rytinės kurtinos atstatymo darbai. Ta proga į būsimojo konferencijų centro pamatus įbetonuota simbolinė lobių skrynelė su laišku ateities klaipėdiečiams ir šių dienų ženklais.

Rytinės kurtinos atkūrimo projektą įgyvendinanti UAB „Pamario restauratorius“ simbolinei ceremonijai specialiai pagamino stilizuotą lobių skrynelę iš kalto metalo. Laiškas ateities klaipėdiečiams taip pat išrašytas ne ant popieriaus, o ant ilgaamžiškumu pasižyminčios žalvario plokštelės. Skaityti toliau

Klaipėdos piliavietės teritorijos kasinėjimai pildo radinių lobyną (1)

Archeologiniai radiniai Klaipėdos piliavietėje |  restauratorius.lt nuotr.

Archeologai, tiriantys Klaipėdos piliavietės teritorijos dalį, kurioje kitų metų rudenį turėtų veiklą pradėti naujas konferencijų centras, sako jau įveikę daugiau nei pusę suplanuotų darbų ir sparčiai judantys darbų pabaigos link.

Nuo liepos pradžios istorijos ženklų senosios Klaipėdos pilies aplinkoje ieškantys specialistai kruopščiai išsijojo 3 didžiulių perkasų gruntą, kastuvais pasiekė net 6-7 metrų gylį, atrado, surinko, fiksavo ir aprašė šimtus viduramžių Klaipėdos reliktų.

Kasinėjimų metu archeologai turėjo unikalią progą išbraidyti pilį juosusio vandens Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus kviečia į paskaitą apie Panemunės pilies tyrimus (0)

Panemunės pilis | lt.wikipedia.org nuotr.

2013 m. gruodžio 5 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, kviečia į paskaitą „Panemunės pilies istorinių ir architektūrinių tyrimų raida bei problemos“ skaitys menotyrininkė dr. Rasa Butvilaitė. Ši paskaita tai vienas iš Lietuvos nacionalinio muziejus šiemet vėl rengiamo tradicinių ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“ renginių.

Nemuno dešiniojo kranto aukštumoje iškilusi Panemunės pilis − autentiškiausia iš išlikusių XVII−XVIII a. rezidencinių Lietuvos pilių. Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus tęsia vakarų ciklą apie pilis. Kas naujo medinių pilių tyrimuose? (0)

Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995. Viršelis. | Dailininkas Š.Miškinis

Spalio 24 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) archeologas dr. Gintautas Zabiela skaitys paskaitą „Kas naujo medinių pilių tyrimuose?“

Lietuvos nacionalinis muziejus šiemet vėl rengia naują tradicinių ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“. Pirmasis vakaras jau įvyko spalio 10 d. Tuo kart istorikas Vytautas Volungevičius skaitė įvadinę paskaita „Kas yra pilis?“

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė viduramžiais buvo medinių pilių kraštas. Iš šių pilių iki mūsų dienų išliko tik jų vietos – piliakalniai ir pilis minintys negausūs rašytiniai šaltiniai. Paskaitoje buvo apžvelgtos pagrindinės paskutinio dešimtmečio Skaityti toliau

Alanta atvėrė Petro Tarasenkos aprašytus užburtus lobius (nuotraukos) (0)

P.Tarasenkai skirta konferencija Alantoje | A.Balandos nuotr.

Rugsėjo 14 d. Molėtų rajone esančiame Alantos dvare vyko žymaus archeologo, rašytojo, karininko, muziejininko bei paveldosaugininko Petro Tarasenkos (1892–1962) 120-ųjų gimimo metinių minėjimui skirta mokslinė konferencija „Atveriant užburtų lobių paslaptis“ bei teatralizuotas dvarų kultūrą gaivinantis renginys „Alantos dvaras. Ponas išvažiuoja“. Šis renginys kartu buvo ir Molėtų kultūrininkų indėliu į rugsėjo 14–23 dienomis visoje Lietuvoje vykusius Europos paveldo dienų renginius, skirtus „Genius Loci“, t.y. „Vietos dvasios“ temai.

P.Tarasenkos dėka  Alantai visiems laikams prigijo užburtų lobių krašto vardas. Mokslinė konferencija „Atveriant užburtų lobių paslaptis“ buvo savotiška padėka šiam kūrėjui už tai. Skaityti toliau

Pristatoma knyga „Seniausieji Lietuvos žaislai“ (2)

Sausio 26 d. 17 val. Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje vyks naujos Povilo Blaževičiaus knygos „Seniausieji Lietuvos žaislai“. Ši knyga yra išleista kaip  „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijų“ serijos XI tomas.

Tai pirmasis mėginimas pažinti istorikų užmirštus ir archeologų atrastus, nuo pat vaikystės tokius svarbius kiekvieno mūsų lavinimosi ir lavinimo draugus – žaislus ir žaidimus.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus leidinyje knygos autorius dr. Povilas Blaževičius pristato žaislus ir žaidimus, kurie buvo populiarūs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Skaityti toliau