Žymos archyvas: Gintaras Songaila

A. Juozaitis pristatė rinkiminės programos „Lietuva yra čia“ metmenis ir savo bendražygius (nuotraukos, video) (23)

A. Juozaitis Raudondvaryje pristatė rinkiminės programos „Lietuva yra čia“ metmenis ir savo bendražygius

Spalio 22 d. popietę Kauno rajone, Raudondvario pilyje, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-metį, vyko ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus, Sąjūdžio pradininko, rašytojo, filosofo Arvydo Juozaičio telkiamo rinkiminio sambūrio „Lietuva yra čia“ pirmoji sueiga.

Sueigos dalyviams sveikinimo žodį tarė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kuris peržvelgęs visus susirinkusius ir netelpančius salėje, maloniai pasiūlė pereiti į žymiai didesnę. Dainų žodžiais visus atėjusius į susitikimą pasveikino bardas Vytautas Babravičius. Skaityti toliau

Bus paminėtas Molėtų sąjūdžio 30-metis (nuotraukos) (0)

Skelbimas-sajudziui-30-8809

Rugpjūčio 29 d. 16 val. Molėtų bibliotekos salėje (Inturkės g. 4) įvyks Molėtų sąjūdžio 30-mečio minėjimas. Minėjime dalyvaus buvę Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio nariai Arvydas Juozaitis, Alvydas Medalinskas ir Gintaras Songaila.

Bus prisiminta LPS priešistorė, Molėtų sąjūdžio radimasis ir veikla, dalinamasi mintimis ir įžvalgomis apie Lietuvos kelią į nepriklausomybę ir žvelgiama į nūdienį Lietuvos  gyvenimą Sąjūdžio siekių ir idealų šviesoje. Skaityti toliau

Tautinių jėgų sąskrydyje nutarta kovoti prieš daugybinę pilietybę ir telktis Atgimimo Prezidento rinkimams (32)

Tautinių jėgų sąskrydis rie Lūksto ežero | A. Stalilionio nuotr.

Rugpjūčio 18-19 dieną į Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) organizuotą tautinių jėgų sąskrydį  „Lietuva yra ČIA“ prie Lūksto ežero Telšių rajone susirinko ne tik partijos atstovai iš Lietuvos skyrių, bet ir kitų politinių bei visuomeninių grupių atstovai.

Sąskrydžio atidaryme susirinkusiuosius sveikino sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, buvęs Seimo narys ir sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila, buvęs Seimo narys, Biržų meras ir sąjungos Skaityti toliau

M. Kundrotas. Psichiatrija ir politologija (6)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vėlyvaisiais sovietų laikais buvo įprasta praktika susidoroti su laisvės kovotojais ir kitaminčiais – uždaryti juos į psichiatrines ligonines. Jos iš dalies pakeitė įprastus lagerius Sibire ir kitose atkampiose Sovietų Sojūzo vietovėse. Ši praktika turėjo tam tikrą vidinę logiką. Sovietų santvarka ir sovietų valstybė – tobuliausia ir geriausia, ką galima sukurti. O jei taip, prieštarauti joms galėjo tiktai piktavaliai arba psichiniai ligoniai.

Prieš devynerius ar dešimtį metų vienas psichiatras, labiau žinomas kaip politikas, priklausantis sparčiai liberalėjančiai, bet Skaityti toliau

Signataras Z. Vaišvila siūlo skubos tvarka įsteigti nepriklausomo prokuroro pareigybę (tiesioginė transliacija) (6)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 18 d. 11 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Pirmosios dvi bylos, kurias turi tirti nepriklausomas Lietuvos prokuroras.“

Dar 2010 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila Seimui pateikė prokuratūros įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įsteigti nepriklausomo prokuroro pareigybę. Nepriklausomas prokuroras tirtų konkrečius išskirtinės svarbos valstybei klausimus Seimo valdančiosios daugumos arba Seimo opozicijos daugumos teikimu. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Justinas Drovusis (10)

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Diena kaip Dievo šypsena

Justinas Marcinkevičius

Prašau atleisti: tautos poetą vadinsiu tik vardu – Justinas. Bendraudamas kreipdavausi į jį kaip ir daugelis – gerbiamas Justinai, tačiau šio rašinio pobūdis reikalauja šiltesnio kreipinio. Tikiuosi, kad jį pateisinsiu.  Skaityti toliau

Visuomenininkai siūlo pereiti prie mokymo valstybine lietuvių kalba visose Lietuvos mokyklose (8)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir pasiūlė keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.

Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti. Skaityti toliau

Vyriausybė prisiminė, kad šie metai paskelbti Sąjūdžio metais (12)

Nuotrauka iš Lietuvos Sąjūdžio archyvo

Balandžio 18 d. gerokai pavėluotai, prasidėjus antram metų ketvirčiui, Lietuvos Vyriausybė  pagaliau patvirtino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) metų minėjimo planą.

Seimas pernai metų lapkričio mėnesį, atsižvelgęs į „išskirtinį Sąjūdžio vaidmenį Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumui“, 2018-uosius metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais.

Skaityti toliau

G. Songaila. Metas telktis Tautos žygiui (video) (15)

Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė, Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Skiriama Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo (1939-2015.04.06) šviesiam artminimui

Prisimindami tą tautos išsivadavimo kelią, kuriuo kilome savo Tėvynėje ir dėl savo Tėvynės prieš 30 metų, mes šiandien kažkodėl svarstome, ar nereikia mums ieškoti kažin kokių naujų kelių, iš esmės – naujo Sąjūdžio. O iš tiesų tai tuomet jis buvo, dabar yra ir privalo būti vienas ir tas pats – Vasario 16-osios Sąjūdis. Lietuviui jis niekuomet nesibaigia: nei ateityje, kuri mus pasitinka vis naujais pavojais ir galimybėmis, nei praeityje, kuri nuo itin senų laikų gyvena su mumis kartu, teikdama daug patirties ir įkvėpimo, skatindama pasišvęsti bendrajam labui. Skaityti toliau

Istorinėje Lietuvos mokslų akademijos salėje paminėtas Vilniaus sąjūdininkų žygis į Nepriklausomybę (nuotraukos, video) (1)

Paminėtas Vilniaus sjūdininkų žygis į Nepriklausomybę | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Balandžio 3 d., antradienį, Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje vyko šventinis renginys „Vilniaus sąjūdininkai žygyje į Nepriklausomybę“, skirtas paminėti Lietuvos Sąjūdžio 30-metį, kurį surengė Vilniaus sąjūdis, o talkino judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“, Vilniaus forumas bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas.

Renginio dalyvius sveikino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis,Čečėnijos atstovė Lietuvoje Aminat Saijeva,  buvęs Lietuvos Respublikos Skaityti toliau

Istorinėje LMA salėje vyks Sąjūdžio 30-mečio minėjimas VILNIUJE (0)

Sąjūdis 1988-2018 | Rengėjų nuotr.

Balandžio 3 dieną, 17 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Vilniaus Sąjūdis rengia Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimą „Vilniaus sąjūdininkai žygyje į Nepriklausomybę“. Šį renginį globoja judėjimas  „TALKA kalbai ir tautai“, Vilniaus forumas bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas.

Renginio dalyvius pasveikins Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys. Pasisakymus lydės meniniai Skaityti toliau

Balandžio 3 d. istorinėje LMA salėje vyks Sąjūdžio 30-mečio minėjimas (6)

Sąjūdis 1988-2018 | Rengėjų nuotr.

Balandžio 3 dieną, 17 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Vilniaus Sąjūdis rengia Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimą „Vilniaus sąjūdininkai žygyje į Nepriklausomybę“. Šį renginį globoja judėjimas  „TALKA kalbai ir tautai“, Vilniaus forumas bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas.

Renginio dalyvius pasveikins Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Skaityti toliau

Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“? (19)

Lietuviu kalbos institutas | diakritikai.lt nuotr.

Kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) ŠMM prieš metus atliktą audito patikrinimą. Šioje metais pasenusioje naujienoje teigiama, kad LKI buvo nustatyta „apsčiai po ankstesnių auditų neištaisytų ir naujų LKI veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“, o būtent „institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas; LKI direktorė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojame projekte; darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai“. Skaityti toliau

Kultūros ministrė siūlo naikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (7)

Kultūros ministrė siūlo naikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą | Alkas.lt nuotr.

Kovo 21 d. ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) Seimui pasiūlė panaikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) ir vietoj jo įsteigti Lietuvos Vyriausybei pavaldžią įstaigą „Lietuvos žiniasklaidos taryba“ (LŽT).

Seimo Kultūros komitetui trečiadienį pristatytose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose numatoma, kad priešingai nei meno kūrėjų organizacijų, žurnalistus, leidėjus, transliuotojus vienijančių asociacijų įsteigtas SRTRF, naujosios tarybos steigėjas ir vienintelis dalininkas būtų valstybė. Pagal ministrės siūlymą iš Visuomenės informavimo įstatymo 28 str. būtų Skaityti toliau

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba išrinko naują pirmininkę (0)

Vaiva Žukienė | Alkas.lt nuotr.

Kovo 13 d. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) naujosios kadencijos taryba įstatymo nustatyta tvarka išrinko naują SRTRF tarybos pirmininką. Buvusi Fondo tarybos pirmininkė Danguolė Skarbalienė dėl asmeninių priežasčių atsisakė kandidatuoti antrajai kadencijai.

Fondo tarybos pirmininke slaptu balsavimu buvo išrinkta Vaiva Žukienė. Vaiva Žukienė yra Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė, o į Fondo tarybą ją delegavo elektroninės žiniasklaidos asociacijos. Naujoji Fondo pirmininkė buvo viena iš Skaityti toliau

SRTRF atsikirto grupei Seimo narių apkaltinusių fondą netinkamu paramos lėšų skirstymu (1)

Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondasKovo 2 d. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) išplatino viešą atsakymą grupei Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų Seimo frakcijos narių apkaltinusių fondą dėl tariamai nepagristai sumažintos paramos dviem leidiniams: kultūros savaitraščiui „Literatūra ir menas“ bei katalikiškam žurnalui „Naujasis židinys“. Su tokiais kaltinimais į SRTF šių metų vasario 7 d. kreipėsi Skaityti toliau

Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos) (4)

Romuvos atstovai lankosi Indijos Čhatisgarho valstijoje | Alkas.lt nuotr.

Vasario 7 d. Indijoje viešinti oficiali Lietuvos Romuvos delegacija susitiko su Čhatisgarho valstijos vyriausiuoju ministru Dr. Ramanu Singhu (Raman Singh). Per iškilmingus pusryčius romuviai vyriausiajam ministrui papasakojo apie senojo baltų tikėjimo padėtį Lietuvoje ir padėkojo už sudaryta retą galimybę vasario 5-7 dienomis oficialiai lankytis jo vadovaujamoje Čhatisgarho valstijoje. Vyriausiasis ministras R. Singhas domėjosi Lietuvos kultūra, lietuvių kalba, papasakojo apie savo planus kitų metų liepos mėnesį siųsti šios valstijos kultūros srities atstovų delegaciją į Lietuvą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip lietuvių kilmė susijusi su senaisiais europiečiais ir finougrais? (video) (5)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį su Gintaru Songaila apie lietuvių kilmę. Praėjusioje laidoje aptarėme, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai, dabar daugiau dėmesio skiriame archeologijos ir lingvistikos duomenims ir aiškinamės, kaip jie dera su genetika, kas dar, be indoeuropiečių, gali būti mūsų protėviais?

Kokia Algirdo Girininko hipotezės apie šiaurinius indoeuropiečius esmė? Kas Lietuvoje galėjo gyventi iki Duobinių kapų (Jamnos) kultūros ekspansijos? Ar lietuvių kalboje yra ikiindoeuropietiškos senųjų europiečių kalbos paveldo? Kokią įtaką mums padarė finougrai ir iš kur jie atėjo? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video) (19)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gintaru Songaila kalbamės apie tai, ką naujo lietuvių kilmės tyrimams davė naujausi genetikos tyrimai?

Kokie yra trys pagrindiniai genetinių tyrinėjimų objektai? Kodėl norvegų, lietuvių ir estų genofondas laikomas artimiausiu indoeuropietiškajam paveldui? Kur buvo indoeuropiečių protėvynė ir su kokia archeologine kultūra ji siejama? Koks yra lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės indėlis į pasaulinį mokslą? Kodėl ir lietuviai, ir estai vyrai priklauso iš esmės dviems giminėms – su indoeuropiečiais siejama R1a ir su finougrais siejama N1c? Ar genetika jau davė atsakymus į iš jos kylančius klausimus? Kokias problemas slepia šiaurinių indoeuropiečių kilmė? Skaityti toliau

Tautos Santalka rengia konferenciją (14)

Vilniaus igulos karininku ramove_Gabijos J nuotr

Spalio 28 d., 10 val.  Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) rengiama konferencija „Lietuvos išlikimas: geopolitiniai aspektai“. Konferenciją rengia š.m. spalio 7 d. įsteigta asociacija Tautos Santalka.

Pranešimus skaitys Seimo narys, dr. Laurynas Kasčiūnas (apie Europos Sąjungos viziją Lietuvos interesų kontekste), Marius Kundrotas (apie Tarpjūrio projektą ir jo galimybes), Julius Panka (apie Lietuvos santykius su Rusija), Vitalijus Balkus (apie migraciją) ir Gintaras Songaila (apie energetinį saugumą). Renginį ves Tomas Baranauskas, taip pat ketina pasisakyti prof. Krescencijus Stoškus, Algis Avižienis ir kiti intelektualai. Po pranešimų vyks diskusijos. Skaityti toliau

Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video) (68)

Mitingas „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

Įkurtas judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“, kurio metu buvo priimtas sprendimas TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.

„Tai privalėjome padaryti tam, kad galėtume sėkmingiau tęsti pilietinę talką Skaityti toliau

G. Songaila. A. Kubilius apie naują „Maršalo planą“ Ukrainai (video) (25)

Ginatras Songaila Maidano štabe | LTS nuotr.

Niekas negalėtų įtarti, kad esu Andriaus Kubiliaus mėgėjas, bet geras darbas yra geras darbas, todėl platinu šį video ir siūlau pasižiūrėti. Man regis, A. Kubilius šį kartą niekur neprašauna pro šalį, o iniciatyva yra strategiškai gera. Jis netgi pakankamai blaiviai įvertina Lenkijos politikų didybės kompleksus bei neprotingą provokacinį elgesį.

Nerimą kelia tik tuščia A. Kubiliaus retorika dėl reformų, su kuriomis turi būti siejamas „Maršalo planas“ Ukrainai… Jeigu pavyktų pasimokyti iš savo pačių klaidų ir Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Tenka gelbėti Ministrą Pirmininką (4)

Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 7 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) atidaryta paroda „Hirošima ir Nagasakis. Atominė bomba ir žmonija“. Parodos plakatai – sukrečiantys. To, kas atskleista, neperteiks jokia žuvusiųjų statistika. Beje, šią statistiką, remiantis parodos duomenimis, bent Wikipedia reikia taisyti. Hirošimoje po bombos susprogdinimo iškart žuvo ne apie 80 tūkst., bet apie 140 tūkst. žmonių, Nagasakyje – ne apie 40 tūkst., bet apie 80 tūkst. žmonių. Nurodoma paklaida – 10 tūkst. žmonių.

Parodos organizatoriai – Judėjimo „Prieš atominę ir vandenilinę bombą“ Japonijoje narys, Skaityti toliau

Seimas vėl klaus KT ar galima be referendumo įteisinti masinę dvigubą pilietybę… (26)

Du pasai | Alkas.lt nuotr.

Birželio 27 d. Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-629(3) balsavo 100 Seimo narių, prieš – 4, susilaikė 7 Seimo nariai.

Priimtu nutarimu siekiama išsiaiškinti, ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, suteikiama galimybė Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir Skaityti toliau

P.R. Liubertaitė-Žižiūnienė. Atviras laiškas Seimo pirmininkui dėl pavardžių rašybos (29)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo 1998 metų aktyviai dalyvavau diskusijose dėl pavardžių rašybos tiek dokumentuose, tiek viešojoje erdvėje: žiniasklaidoje, leidiniuose. Buvome sukūrę Valstybinę kalbos grupę prie Lietuvos vartotojų asociacijos, kuriai daugybę metų vadovavau. Valstybinės kalbos grupės veikloje aktyviai dalyvavo garbūs kalbininkai Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis, šviesaus atminimo Vincas Urbutis; filosofai Krescencijus Stoškus, šviesaus atminimo Romualdas Ozolas ir Ipolitas Ledas ir kt. 

Seku visus su šia dirbtinai sureikšminta problema susijusius įvykius, pati rašau straipsnius Skaityti toliau

G. Songaila. Apginkime Lenkiją (16)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Neva siekiant strateginės partnerystės su Lenkija, Seime atsinaujino 2K (G. Kirkilo ir A. Kubiliaus) projektas – stumiant valstybine kalba užrašytas asmenvardžių formas iš Lietuvos piliečių pasų, griaunant fonetinį lietuvių kalbos rašybos principą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau 2015 m. nepritarė projekto teiginiui, jog „Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (t.y.: ICAO) Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles“, tačiau 2K ir Co vis tiek remiasi kaip tik šia VLKK išvada, siūlydami į lietuvių kalbą bei raštvedybą įvesti šias „mašinines taisykles“. Skaityti toliau

Seime aptarta kultūros ir švietimo politika žiniasklaidoje (video) (1)

Konferencija-diskusija „Kultūros ir švietimo politika žiniasklaidoje“ | Alkas.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija-diskusija „Kultūros ir švietimo politika žiniasklaidoje“. Konferencijoje buvo aptarta valstybės kultūros ir švietimo politika žiniasklaidoje, šios politikos ateities gairės. Diskusijoje dalyvavo Seimo Kultūros ir Švietimo ir mokslo komitetų atstovai, kultūros, meno ir mokslo organizacijų nariai, kultūros ir meno leidinių, kitos žiniasklaidos atstovai, prodiuseriai ir redaktoriai.

Šią konferenciją-diskusiją surengė kultūrą ir šviečiamuosus projektus žiniasklaidoje remiantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTF), kurio veiklai šiemet sukanka 20 metų. Skaityti toliau

G. Songaila. Okupacinės valdžios sprendimai nesukuria teisės dovanoti Lenkijai Pranciškonų vienuolyną (28)

Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsisprs V. Šapoka | Alkas.lt koliažas.

Kovo 28 d. Alkas.lt redakciją pasiekė neoficiali žinia, kad Lietuvos Respublikos finansų ministras  Vilius Šapoka savo stalčiuje laiko jau pasirašytą įsakymą  „Dėl mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ (2017 kovo 13 d., Nr. 1k-98).

Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“. Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsispirs V. Šapoka. O, kad šie siekiai Skaityti toliau

G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? (28)

Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? | Alkas.lt muliažas

Praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos Respublikos premjeru Sauliui Skverneliu pranciškonų konventualų ordino Gdansko provincijos atstovas ponas Marekas jam paaiškino, kad okupacinės sovietų valdžios nacionalizuoto Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio nuosavybės teisė turi būti atkurta pono Mareko atstovaujamiems pranciškonams. Dar jis maloniai pažadėjo, kad kai premjeras grąžins vienuolyną, šis bus „atviras visuomenei“. Senojo vienuolyno patalpose ponas Marekas sukurs pranciškonų istorijos muziejų, kur esą bus pagerbtas ir čia vėliau gyvenęs J. Basanavičius, o taip pat – Lietuvių mokslo draugija bei pati pirmoji po carinio lietuvybės draudimo dviklasė lietuvių mokykla. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video) (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau