Žymos archyvas: Gintaras Karosas

Filmo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui, vieša peržiūra (0)

Kadras iš filmo

Gruodžio 30 d., šeštadienį, 12 val. Europos parko švietimo centre (Europos parko g. 302, Vilniaus r. sav.) rengiama žinomo dokumentininko Algirdo Tarvydo filmo „EUROPOS PARKAS. PRADŽIA“ pirmoji vieša peržiūra.

Dokumentinis filmas yra išskirtinis įvairiais aspektais. Nespalvotoje kino juostoje užfiksuoti neeiliniai kadrai, atskleidžiantys Europos parko kūrimo pradžią, eigą, įvykius, garsių menininkų portretus. Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

Precedento neturintis atvejis – visuomenininkai parengė interpeliaciją kultūros ministrei (video) (35)

Visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ spaudos konferencija | Alaks.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 22 d. Seime įvykusioje Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro dr. Audriaus Rudžio spaudos konferencijoje visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“  atstovai Seimo nariams ir žiniasklaidai pristatė jų parengtą interpeliaciją kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonson (Jonsson).

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje, pakraupę nuo to, kokia kultūros politika vykdoma Lietuvoje, interpeliacijos tekstą kultūros ministrei parengė visuomeninės organizacijos atstovai. Interpeliacijos tekste glaudžiai išdėstyti šiandienos lietuvių kultūros skauduliai, dėl kurių ignoravimo suformuluoti klausimai ministrei. Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ Seime pristatys interpeliaciją kultūros ministrei (tiesioginė transliacija) (11)

„Talka kalbai ir tautai“ Seime pristatys interpeliaciją Kultūros ministrei | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 22 d., penktadienį, 10 val.  Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Audriaus Rudžio spaudos konferencija.

Spaudos konferencijoje bus pristatytas piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ parengtas interpeliacijos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonson (Jonsson) tekstas, interpeliacijos motyvai ir ministrei teikiami klausimai.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Skaityti toliau

Dėl išpuolio prieš dr. V. Rubavičių TALKA kreipėsi į valstybės saugumo įstaigas (tiesioginė transliacija) (6)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 18 d. visuomeninio judėjimo „Talka Kalbai ir Tautai“ nariai raštu kreipėsi į Lietuvos atsakingas įstaigas dėl šių metų gruodžio 11 d. įvykdyto brutalaus išpuolio prieš aktyvų visuomenininką, rašytoją filosofą, Vyriausybės kultūros ir meno premijos bei Poezijos pavasario laureatą, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnįjį mokslo darbuotoją dr. Vytautą Rubavičių.

Judėjimo „Talka Kalbai ir Tautai“ pirmininko Gintaro Karoso pasirašytame kreipimesi į  Lietuvos Respublikos Seimo Skaityti toliau

Siūloma įstatymu įtvirtinti Vyčio simbolį Lietuvos sostinės Lukiškių aikštėje (9)

Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. Seime posėdžiavusi Seimo Valstybės istorinės atminties komisija (VIAK) svarstė visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ prašymą išnagrinėti Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro rengto Lukiškių aikštės Vilniuje įprasminimo konkurso teisėtumą ir pripažinti šio konkurso rezultatus niekiniais.

„Talkos“ kreipimąsi VIAK posėdyje pristatęs šio judėjimo tarybos pirmininkas Gintaras Karosas sakė: Skaityti toliau

Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį (27)

Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 28 d. 17-19 val. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete (K. Donelaičio auditorija, Universiteto g. 5) vyks viešas renginys „Diskusija apie Fakulteto ir lituanistikos ateitį“.

Diskusijoje dalyvaus: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė (Taikomosios kalbotyros institutas – TKI), prof. dr. Irena Smetonienė (TKI), prof. dr. Paulius V. Subačius (Literatūrų ir kultūrų tyrimo institutas – LKTI) ir doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas (LKTI). Pokalbiui vadovauis žurnalistas ir leidinio „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius. Skaityti toliau

G. Karosas. Vytis (41)

Gintaras Karosas | J. Česnavičiaus nuotr.

Judėjimos „Talka Kalbai ir Tautai“ pirmininko Gintaro Karoso pranešimas, perskaitytas 2017 m. lapkričio 17 d. mitinge Vyčio paminklui Lukiškių aikštėje Vilniuje apginti

Susirinkome čia, kad apgintume Vytį. Kad centrinėje sostinės aikštėje stovėtų mūsų valstybės simbolis, per amžius telkęs lietuvių Tautą ir įkvėpęs pergalėms. Vytis – ant lekiančio žirgo skriejantis raitelis, kuris yra svarbiausias mūsų didžios istorijos dalyvis. Jis privalo amžiams tapti amžinosios Lietuvos sostinės esminiu akcentu. Tokia Tautos valia: suprantama ir neginčytina. Skaityti toliau

G. Karosas. Prezidento belaukiant: prasmių Lietuva (21)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Iš Lietuvos žmonės emigruoja. Dažnai priežasčių ieškoma ekonomikoje, suverčiant kaltę žemoms pajamoms. Iš dalies taip, tačiau pagrindine žmonių bėgimo iš mūsų šalies priežastimi, manau, yra, nusivylimas politikais. Lietuva prarado prasmę arba žmonės praranda prasmę gyventi Lietuvoje. Kodėl?

Pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį be monumento Vilniuje Vyčiui, Jono Basanavičiaus ar kitų didvyrių įamžinimo. Vyčio ženklą kiekvienas nešiojame savyje nuo pat gimimo, bet drįstame Skaityti toliau

G. Karosas. Interesas – Lietuva: dvispalvė magija (35)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos padangėje dominuoja dvi spalvos: juoda ir balta. Nesutinkate? Deja, taip yra. Tiesa, kalbu apie politinę plotmę. Nors per amžius žmonių patirti dėsniai įvairūs, daugiaspalviai ir paprastai pasiteisina įvairiose srityse, dažnai požiūrio į Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius  politinis vertinimas apsiriboja primityvia mažaspalvyste. Kodėl?

Ne paslaptis, kad didelei visuomenės daliai Lietuvos valstybės tapatybės tirpsmas Europos Sąjungoje, o ypač nuolaidžiaujant kaimyninės Varšuvos politikieriams, yra nepriimtinas. Pasisakantiesiems už Lietuvos interesus išsaugoti savo šalies tapatybę Skaityti toliau

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją (7)

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją | J. Česnavičiaus nuotr.

Baltų vienybės dieną įsisteigęs visuomeninis judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ išplatino tris rezoliucijas, kuriose reikalauja parlamentines partijas nepalaikyti antikonstitucinių asmevardžių rašybos pasuose įstatymų projektų ir  primena apie beveik 70 000 piliečių parašais išreikštą paramą vadinamajam „latviškam“ įstatymo variantui (kitakalbiams įrašams kitame paso puslapyje). TALKA taip pat žada telkti visuomenę kovoje už konstitucinių vertybių, visų pirma valstybinės kalbos apsaugą, ir kviečia įsitraukti neabejingus šiems tikslams piliečius į  judėjimo veiklą. Skaityti toliau

Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video) (68)

Mitingas „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

Įkurtas judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“, kurio metu buvo priimtas sprendimas TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.

„Tai privalėjome padaryti tam, kad galėtume sėkmingiau tęsti pilietinę talką Skaityti toliau

Piliečiai surinkę 70 000 parašų už valstybinę kalbą telkiasi į visuomeninį judėjimą (tiesioginė transliacija) (16)

Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, 11-14 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ kviečia į renginį-pasitarimą Apginkime baltų kalbas.

14.30-15.30 val. po renginio-pasitarimo visi baltų kalbų likimui neabejingi piliečiai bus pakviesti į viešą akciją-mitingą Už baltų tautų  vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą aikštėje priešais Vyriausybės rūmus, prie Vinco Kudirkos paminklo Vilniuje. Čia dainomis, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Gintaras Karosas – Lietuva turi susigrąžinti didybę (video) (7)

Audrys Antanaitis, Gintaras Karosas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dideli ir stiprūs buvome tada, kada ėjome į priekį, o ne vien gynėmės,- sako Vilniaus rajono tarybos narys Gintaras Karosas. Todėl, pasak jo, ir dabar vertėtų nusisukti nuo savos smėlio dėžės, kurioje kapstosi mūsų politikai ir pagalvoti apie tai kas yra už mūsų valstybės sienų – kokius interesus turime tenai.

Kai pagalvosime – pradėsime keistis.

Gintarą Karosą kalbino Audrys Antanaitis. Filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (26)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

G. Karosas. Vilties deklaracija, arba kodėl privalome ateiti (16)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje atsiranda pasisakymų, kad Lietuvoje stiprėja dešiniosios politinės jėgos. Mano manymu, toks įvardinimas nėra tikslus. Lietuvoje yra vyraujančios partijos, kurių, nežiūrint deklaruojamų ideologinių nuostatų, realius veiksmus drąsiai galėtume priskirti dešinės politikai. Vienas šį teiginį patvirtinančių rodiklių – daugumą šalių lenkianti ir daugumą piliečių žeidžianti atskirtis tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų. Vadinasi, dominuojančios partijos per daugiau kaip ketvirtį amžiaus vykdė stambiojo kapitalo atstovams naudingą politiką, iš esmės buvo dešiniosios. Skaityti toliau

G. Karosas. Išsaugoti Lietuvą – atsispirti „niekieno saulės“ nešėjams (8)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Lietuvos tautinis atgimimo sąjūdis XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje rėmėsi tautos išsaugota mus identifikuojančia kultūra. Tuometinis visuomenės elitas, t. y. ženkli dalis didikų ir bajorija, o ir dalis kitų visuomenės sluoksnių, inteligentijos, jau buvo praradę svarbiausią tautinį identitetą – lietuvių kalbą, t. y. sulenkėję. Iš esmės nekilmingų, paprastų žmonių išsaugota ir tebepuoselėjama lietuviškoji tapatybė sudarė prielaidas 1918 m. vėl atsikurti Lietuvos valstybei.

Dabartinis šalies elitu laikomas gyventojų sluoksnis – kai kurie intelektualai, ypač istorikai Skaityti toliau

Gintaras Karosas išrinktas Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentu (0)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos (LDPA) naujuoju prezidentu išrinktas Gintaras Karosas. Taip pat visuotinis susirinkimas išrinko naują septynių narių LPDA valdybą, į kurią, be prezidento, pateko Aurelija Stančikienė, Dalia Gruodienė, Eugenija Vagnerienė, Rūta Malinauskienė, Romualdas Bakutis ir Antanas Naujokas.

Gintaras Karosas yra Liubavo dvaro sodybos Vilniaus rajone valdytojo viešosios įstaigos „Europos parkas“ prezidentas, kultūros paveldo tyrinėtojas ir architektas, skulptorius, Europos parko ir Skaityti toliau

G. Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas? (8)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius, nori kaitalioti beveik viską, neįžvelgdami esmingumo, ilgalaikių pasekmių Lietuvos ateičiai ir, panašu, nesidomėję pirminėmis vienokio ar kitokio sprendimo priežastimis.

Norisi paklausti, ar tapatumo niveliavimas neatrodo šventvagiškas, nes tuos pačius Skaityti toliau

G. Karosas. Prezidento misija – sutelkti Lietuvą (6)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Europa, o ir pasaulis sparčiai keičiasi. Tam tikrų aplinkybių sąlygoti procesai virsta tendencijomis, kurios neišvengiamos, mūsų šalis ne išimtis – turime adekvačiai reaguoti priimdami sprendimus, kurie prieš dešimtmetį ar net kelerius metus dar buvo per ankstyvi.

Europos Sąjungos kūrimasis suteikė mūsų žemynui stabilumo, taip pat, be abejo, su NATO aljanso misija, pavyko gana ilgą laikotarpį išlaikyti taiką daugumoje Europos šalių. Nobelio premija, prieš keletą metų skirta Europos Sąjungai, gal atrodytų keistas sprendimas, Skaityti toliau

G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija (16)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema.

Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia kuo geresnio bendradarbiavimo su mūsų kaimynais ir bendrapiliečiais. Tikėdamas tolerancijos idėjų, mano manymu, kertinio atskaitos taško harmoningam visuomenės sugyvenimui, plėtros prasmingumu, kviečiu padiskutuoti. Skaityti toliau

G. Karosas. Amžinybėn iškeliavo kilminga menininkė, nuo kurios prasideda modernaus meno knygos (0)

Magdalena Abakanovič (1930-2017) | sculpture-network.org nuotr.

Šių metų balandžio 21 d. netekome vienos garsiausių modernaus meno kūrėjų – mirė lenkų menininkė Magdalena Abakanovič (Magdalena Abakanowicz, 1930-2017). Pasaulis neteko ypač talentingos asmenybės, kurios kūrybinis kelias siekia kelis dešimtmečius ir kuri daugeliu aspektų buvo išskirtinė ir netipiška laikotarpiui. Skulptorė ir tekstilininkė, kuri, nors pokarinė Lenkija ir priklausė totalitariniam komunistiniam blokui, dėl savo ypatingo talento buvo pastebėta meno elito ir, pralaužusi ribojančias sienas, nevaržomai kūrė ir labai anksti gavo pasaulinį pripažinimą. Kartu ji – viena iš garsiausių pasaulio menininkių moterų. Skaityti toliau

Vieną iš Vilniaus r. savivaldybės gatvių pavadinta lietuvius žudžiusios karinės grupuotės dalyvio vardu (15)

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst (Maria Rekść) | wikipedia.org nuotr.

Kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienai Pūstalaukio kaimo gatvei suteikė lenkų rašytojo lenkų rašytojo ir lenkų „Armija Krajova“ dalyvio  Tadeušo Konvickio (Tadeusz Konwicki) vardą.

Už tokį siūlymą balsavo 20 tarybos narių, Trys nariai buvo prieš, dar trys susilaikė.

Nei sprendimo projekte, nei aiškinamajame rašte, aprašant minėtą asmenį, nėra paminėta, kad jis 1944-5 m. dalyvavo „Armija Krajova“ veikloje taip pat nepažymima kuo jis yra nusipelnęs Lietuvai.  

„Kaip žinoma Armija Krajova buvo negailestingai lietuvius Pietryčių Lietuvoje naikinusi Skaityti toliau

G. Karosas. Ąžuolų Lietuva (7)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų ir šiltą žmogų nusišypsojo gana anksti – Lietuvos kūrimosi ir kartu mano muziejinės veiklos pradžioje. Norėčiau pasidalinti keletu prisiminimo akimirkų, susijusių su Romualdu Ozolu. 

Buvau neseniai pradėjęs kurti pasaulio meno muziejų po atviru dangumi Europos parką Vilniaus rajone. Ieškodamas palaikymo 1992 m. kreipiausi į kelias organizacijas, Skaityti toliau

G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija (32)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso VladimiroToporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.

Dar prieš keletą metų, renkant krašto istorijos žinias ir bendraujant su vietiniais Vilniaus rajono žmonėmis, ne vienas vietinis gyventojas, dabar vadinamas „lenku“, atvirai Skaityti toliau

G. Karosas. Kultūra: vienadienės akcijos ar tvarios išliekamosios vertės kūrimas? (1)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Kultūros srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ar pavieniai asmenys, vykdydami visuomenei naudingą tęstinio pobūdžio veiklą – užsibrėžtą misiją, kuria visai valstybei svarbius objektus, vertingus muziejinius rinkinius ir pan. Kaip žinia, nevyriausybinės organizacijos, kuri yra kiekvienos demokratijos pagrindas, esminis bruožas yra būti nepriklausoma ir tvarkytis savarankiškai, nedalyvaujant valstybės institucijoms. Taip užtikrinamas organizacijų ar asmenų (iniciatorių, steigėjų, dalyvių) savarankiškumas, galima kelti ambicingus tikslus ir optimaliai naudoti prienamus resursus. Skaityti toliau

Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas Europos parko įkūrėjui G. Karosui (0)

gintaras-karosas-apdovanojamas-nesk-savo-sviesa-ir-tikek_lrkm-lt

Lapkričio 4 dieną Kultūros ministerijos Garbės ženklu ,,Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanotas skulptorius, viešosios įstaigos „Europos parkas“ prezidentas Gintaras Karosas. Aukščiausias ministerijos apdovanojimas G. Karosui skirtas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Apdovanojimą G.Karosui  įteikė kultūros viceministras Romas Jarockis. Skaityti toliau

G. Karosas. Rapolas Slizienis – romantikas, kuris dovanodavo savo kūrinius (0)

Liubavo dvaro savininkas, skulptorius ir architektas Rapolas Slizienis | Alkas.lt koliažas

Rapolas Slizienis ir jo kūryba yra nederamai užmiršti. Siekdami kompensuoti mūsų ir praėjusių tyrėjų kartų dėmesio svarbiai mūsų XIX a. kultūros asmenybei stoką, norime dabar pabandyti iš atminties likučių atkurti atminties mozaiką.

Ypatingo dėmesio pats menininkas nesiekė – kaip jo nesiekia talentingos asmenybės, dangaus ir Dievo apdovanotos nepaprastais talentais. O ir pati menininko kūryba, taip pat kūrybinio rezultato fiksavimo ir skaidos principai nesitelkė viename ar kitame pavidale bei erdvėje. Slizienis kūrė medalius, biustus, grafikos darbus, liejo akvareles, projektavo dvaro sodybų pastatus ir formavo meninį kraštovaizdį – dvarų sodus ir parkus. Skaityti toliau

Liubavo dvaras „paseno“ pusantro šimto metų (1)

Liubavo dvaras | kpd.lt nuotr.

Rugsėjo 8 d. Europos parko muziejuje ir Liubavo dvaro sodyboje įvyko mokslinė konferencija „Rapolas Slizienis – tiltas tarp paribio tautų“, skirta Liubavo dvare gyvenusiam ir kūrusiam garsiam XIX a. lietuvių skulptoriui Rapolui Slizieniui (1804–881). Informacijos apie talentingą XIX a. skulptorių ir architektą, kuris gyveno, kūrė ir yra palaidotas Liubavo dvaro koplyčioje, nėra daug, tad mūsų šalies istorikai kartu su Lenkijos ir Baltarusijos kolegomis pamėgino labiau atskleisti šio talentingo menininko asmenybę bei kultūrinį to laikotarpio kontekstą. Skaityti toliau

Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu (0)

Liubavo dvaras | kpd.lt nuotr.

Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu
Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu valstybės saugomu kultūros paveldo objektu paskelbtas Liubavo dvaro sodybos kompleksas. Kultūros ministerija taip pat patvirtino dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą ir paveldotvarkos projektą. Planą, inicijavus Kultūros paveldo departamentui, parengė VĮ „Lietuvos paminklai“.

„Pagaliau visiškai reglamentuota galima veikla Liubavo dvaro teritorijoje, kuri užtikrins šios Vilniaus rajone, Skaityti toliau