Žymos archyvas: Gintaras Karosas

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Gintaras Karosas – Lietuva turi susigrąžinti didybę (video) (5)

Audrys Antanaitis, Gintaras Karosas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dideli ir stiprūs buvome tada, kada ėjome į priekį, o ne vien gynėmės,- sako Vilniaus rajono tarybos narys Gintaras Karosas. Todėl, pasak jo, ir dabar vertėtų nusisukti nuo savos smėlio dėžės, kurioje kapstosi mūsų politikai ir pagalvoti apie tai kas yra už mūsų valstybės sienų – kokius interesus turime tenai.

Kai pagalvosime – pradėsime keistis.

Gintarą Karosą kalbino Audrys Antanaitis. Filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją (24)

Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos valstybė, kadaise valdžiusi milžiniškas žemes iki pat Maskvos kunigaikštystės, dabar atrodo išsikvėpusi ir neturinti jokių didesnių ambicijų. Valstybės politika apsiriboja Europos Sąjungos direktyvų vykdytojo vaidmeniu, kuris kažkiek panašus į federacinės respublikos vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Europos Sąjunga, be jokios abejonės, yra pažangesnė organizacija ir joje turime daugiau erdvės. Tik klausimas, ar ES suteiktos galimybės yra pakankamai išnaudojamos mūsų valstybei stiprinti.

Dalyvavimas Europos Sąjungoje Lietuvai turi teigiamos įtakos pereinamuoju iš sovietinio Skaityti toliau

G. Karosas. Vilties deklaracija, arba kodėl privalome ateiti (16)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje atsiranda pasisakymų, kad Lietuvoje stiprėja dešiniosios politinės jėgos. Mano manymu, toks įvardinimas nėra tikslus. Lietuvoje yra vyraujančios partijos, kurių, nežiūrint deklaruojamų ideologinių nuostatų, realius veiksmus drąsiai galėtume priskirti dešinės politikai. Vienas šį teiginį patvirtinančių rodiklių – daugumą šalių lenkianti ir daugumą piliečių žeidžianti atskirtis tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų. Vadinasi, dominuojančios partijos per daugiau kaip ketvirtį amžiaus vykdė stambiojo kapitalo atstovams naudingą politiką, iš esmės buvo dešiniosios. Skaityti toliau

G. Karosas. Išsaugoti Lietuvą – atsispirti „niekieno saulės“ nešėjams (8)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Lietuvos tautinis atgimimo sąjūdis XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje rėmėsi tautos išsaugota mus identifikuojančia kultūra. Tuometinis visuomenės elitas, t. y. ženkli dalis didikų ir bajorija, o ir dalis kitų visuomenės sluoksnių, inteligentijos, jau buvo praradę svarbiausią tautinį identitetą – lietuvių kalbą, t. y. sulenkėję. Iš esmės nekilmingų, paprastų žmonių išsaugota ir tebepuoselėjama lietuviškoji tapatybė sudarė prielaidas 1918 m. vėl atsikurti Lietuvos valstybei.

Dabartinis šalies elitu laikomas gyventojų sluoksnis – kai kurie intelektualai, ypač istorikai Skaityti toliau

Gintaras Karosas išrinktas Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentu (0)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos (LDPA) naujuoju prezidentu išrinktas Gintaras Karosas. Taip pat visuotinis susirinkimas išrinko naują septynių narių LPDA valdybą, į kurią, be prezidento, pateko Aurelija Stančikienė, Dalia Gruodienė, Eugenija Vagnerienė, Rūta Malinauskienė, Romualdas Bakutis ir Antanas Naujokas.

Gintaras Karosas yra Liubavo dvaro sodybos Vilniaus rajone valdytojo viešosios įstaigos „Europos parkas“ prezidentas, kultūros paveldo tyrinėtojas ir architektas, skulptorius, Europos parko ir Skaityti toliau

G. Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas? (8)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius, nori kaitalioti beveik viską, neįžvelgdami esmingumo, ilgalaikių pasekmių Lietuvos ateičiai ir, panašu, nesidomėję pirminėmis vienokio ar kitokio sprendimo priežastimis.

Norisi paklausti, ar tapatumo niveliavimas neatrodo šventvagiškas, nes tuos pačius Skaityti toliau

G. Karosas. Prezidento misija – sutelkti Lietuvą (6)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Europa, o ir pasaulis sparčiai keičiasi. Tam tikrų aplinkybių sąlygoti procesai virsta tendencijomis, kurios neišvengiamos, mūsų šalis ne išimtis – turime adekvačiai reaguoti priimdami sprendimus, kurie prieš dešimtmetį ar net kelerius metus dar buvo per ankstyvi.

Europos Sąjungos kūrimasis suteikė mūsų žemynui stabilumo, taip pat, be abejo, su NATO aljanso misija, pavyko gana ilgą laikotarpį išlaikyti taiką daugumoje Europos šalių. Nobelio premija, prieš keletą metų skirta Europos Sąjungai, gal atrodytų keistas sprendimas, Skaityti toliau

G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija (16)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema.

Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia kuo geresnio bendradarbiavimo su mūsų kaimynais ir bendrapiliečiais. Tikėdamas tolerancijos idėjų, mano manymu, kertinio atskaitos taško harmoningam visuomenės sugyvenimui, plėtros prasmingumu, kviečiu padiskutuoti. Skaityti toliau

G. Karosas. Amžinybėn iškeliavo kilminga menininkė, nuo kurios prasideda modernaus meno knygos (0)

Magdalena Abakanovič (1930-2017) | sculpture-network.org nuotr.

Šių metų balandžio 21 d. netekome vienos garsiausių modernaus meno kūrėjų – mirė lenkų menininkė Magdalena Abakanovič (Magdalena Abakanowicz, 1930-2017). Pasaulis neteko ypač talentingos asmenybės, kurios kūrybinis kelias siekia kelis dešimtmečius ir kuri daugeliu aspektų buvo išskirtinė ir netipiška laikotarpiui. Skulptorė ir tekstilininkė, kuri, nors pokarinė Lenkija ir priklausė totalitariniam komunistiniam blokui, dėl savo ypatingo talento buvo pastebėta meno elito ir, pralaužusi ribojančias sienas, nevaržomai kūrė ir labai anksti gavo pasaulinį pripažinimą. Kartu ji – viena iš garsiausių pasaulio menininkių moterų. Skaityti toliau

Vieną iš Vilniaus r. savivaldybės gatvių pavadinta lietuvius žudžiusios karinės grupuotės dalyvio vardu (15)

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst (Maria Rekść) | wikipedia.org nuotr.

Kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienai Pūstalaukio kaimo gatvei suteikė lenkų rašytojo lenkų rašytojo ir lenkų „Armija Krajova“ dalyvio  Tadeušo Konvickio (Tadeusz Konwicki) vardą.

Už tokį siūlymą balsavo 20 tarybos narių, Trys nariai buvo prieš, dar trys susilaikė.

Nei sprendimo projekte, nei aiškinamajame rašte, aprašant minėtą asmenį, nėra paminėta, kad jis 1944-5 m. dalyvavo „Armija Krajova“ veikloje taip pat nepažymima kuo jis yra nusipelnęs Lietuvai.  

„Kaip žinoma Armija Krajova buvo negailestingai lietuvius Pietryčių Lietuvoje naikinusi Skaityti toliau

G. Karosas. Ąžuolų Lietuva (7)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų ir šiltą žmogų nusišypsojo gana anksti – Lietuvos kūrimosi ir kartu mano muziejinės veiklos pradžioje. Norėčiau pasidalinti keletu prisiminimo akimirkų, susijusių su Romualdu Ozolu. 

Buvau neseniai pradėjęs kurti pasaulio meno muziejų po atviru dangumi Europos parką Vilniaus rajone. Ieškodamas palaikymo 1992 m. kreipiausi į kelias organizacijas, Skaityti toliau

G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija (32)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso VladimiroToporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.

Dar prieš keletą metų, renkant krašto istorijos žinias ir bendraujant su vietiniais Vilniaus rajono žmonėmis, ne vienas vietinis gyventojas, dabar vadinamas „lenku“, atvirai Skaityti toliau

G. Karosas. Kultūra: vienadienės akcijos ar tvarios išliekamosios vertės kūrimas? (1)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Kultūros srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ar pavieniai asmenys, vykdydami visuomenei naudingą tęstinio pobūdžio veiklą – užsibrėžtą misiją, kuria visai valstybei svarbius objektus, vertingus muziejinius rinkinius ir pan. Kaip žinia, nevyriausybinės organizacijos, kuri yra kiekvienos demokratijos pagrindas, esminis bruožas yra būti nepriklausoma ir tvarkytis savarankiškai, nedalyvaujant valstybės institucijoms. Taip užtikrinamas organizacijų ar asmenų (iniciatorių, steigėjų, dalyvių) savarankiškumas, galima kelti ambicingus tikslus ir optimaliai naudoti prienamus resursus. Skaityti toliau

Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas Europos parko įkūrėjui G. Karosui (0)

gintaras-karosas-apdovanojamas-nesk-savo-sviesa-ir-tikek_lrkm-lt

Lapkričio 4 dieną Kultūros ministerijos Garbės ženklu ,,Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanotas skulptorius, viešosios įstaigos „Europos parkas“ prezidentas Gintaras Karosas. Aukščiausias ministerijos apdovanojimas G. Karosui skirtas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Apdovanojimą G.Karosui  įteikė kultūros viceministras Romas Jarockis. Skaityti toliau

G. Karosas. Rapolas Slizienis – romantikas, kuris dovanodavo savo kūrinius (0)

Liubavo dvaro savininkas, skulptorius ir architektas Rapolas Slizienis | Alkas.lt koliažas

Rapolas Slizienis ir jo kūryba yra nederamai užmiršti. Siekdami kompensuoti mūsų ir praėjusių tyrėjų kartų dėmesio svarbiai mūsų XIX a. kultūros asmenybei stoką, norime dabar pabandyti iš atminties likučių atkurti atminties mozaiką.

Ypatingo dėmesio pats menininkas nesiekė – kaip jo nesiekia talentingos asmenybės, dangaus ir Dievo apdovanotos nepaprastais talentais. O ir pati menininko kūryba, taip pat kūrybinio rezultato fiksavimo ir skaidos principai nesitelkė viename ar kitame pavidale bei erdvėje. Slizienis kūrė medalius, biustus, grafikos darbus, liejo akvareles, projektavo dvaro sodybų pastatus ir formavo meninį kraštovaizdį – dvarų sodus ir parkus. Skaityti toliau

Liubavo dvaras „paseno“ pusantro šimto metų (1)

Liubavo dvaras | kpd.lt nuotr.

Rugsėjo 8 d. Europos parko muziejuje ir Liubavo dvaro sodyboje įvyko mokslinė konferencija „Rapolas Slizienis – tiltas tarp paribio tautų“, skirta Liubavo dvare gyvenusiam ir kūrusiam garsiam XIX a. lietuvių skulptoriui Rapolui Slizieniui (1804–881). Informacijos apie talentingą XIX a. skulptorių ir architektą, kuris gyveno, kūrė ir yra palaidotas Liubavo dvaro koplyčioje, nėra daug, tad mūsų šalies istorikai kartu su Lenkijos ir Baltarusijos kolegomis pamėgino labiau atskleisti šio talentingo menininko asmenybę bei kultūrinį to laikotarpio kontekstą. Skaityti toliau

Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu (0)

Liubavo dvaras | kpd.lt nuotr.

Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu
Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu valstybės saugomu kultūros paveldo objektu paskelbtas Liubavo dvaro sodybos kompleksas. Kultūros ministerija taip pat patvirtino dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą ir paveldotvarkos projektą. Planą, inicijavus Kultūros paveldo departamentui, parengė VĮ „Lietuvos paminklai“.

„Pagaliau visiškai reglamentuota galima veikla Liubavo dvaro teritorijoje, kuri užtikrins šios Vilniaus rajone, Skaityti toliau

G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas (15)

GintarasKarosas_asmen.nuotr

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu. Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų. Ekonomikoje, priešingai, galimi įvairūs raidos variantai ir korekcijos. Silpninant valstybės pamatą, visas valstybės darinys taptų nestabilus ir lengvai pažeidžiamas. Skaityti toliau

Skulptūra Europos parke žymės Teatrų metus (0)

Evaldo_Pauzos_Pinokis_Europos parke1

Gruodžio 27 d., šeštadienį, 12 val. Europos parke vyks naujo dailės kūrinio, skirto Teatrų metams, pristatymas visuomenei.

Šie 2014 metai Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Teatrų metais. Siekiant pažymėti Teatrų metus, Europos centro muziejus „Europos parkas“ įgyvendino projektą. Menininkams buvo siūloma Europos parke sukurti vizualaus meno kūrinį, interpretuojant kitą labai plačią meno sritį, scenos meną – teatrą.

Teatrų temos skulptūriniu akcentu pasirinktas skulptoriaus Evaldo Pauzos (g. 1966 m.) darbas „Pinokis“. Menininkas meistriškai jam būdinga realistinės išraiškos forma atskleidžia Teatro temą. Skaityti toliau

Europos parke – Kristijonui Donelaičiui skirtas dailės kūrinys (0)

Gintaro Karoso kūrinys „Kristijonui Donelaičiui“ | europosparkas.lt nuotr.

Birželio 25 d., trečiadienį, 18.00 val. Europos parke įvyks skulptoriaus Gintaro Karoso naujo dailės kūrinio, skirto poeto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, pristatymas.

Europos parke sukurtas lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio (1714-1780) gimimo 300-osioms metinėms skirtas dailės kūrinys. Tai – skulptoriaus Gintaro Karoso darbas „Kristijonui Donelaičiui“.

K. Donelaičiui skirto dailės kūrinio atsiradimas tarptautinį susidomėjimą turinčiame Europos parko muziejuje prisidės prie dar didesnio šio iškilaus poeto Skaityti toliau

G. Karosas ministrui L.Linkevičiui: Lietuva Lenkijai nepadarė nieko bloga, kad Jūs turėtumėte jos atsiprašinėti (0)

Gintaras Karosas | wikipedia.org nuotr.

Po Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus akibrokštiško poelgio Lenkijoje šių metų vasario 7 d. Alkas.lt redakcija gauna laiškų su pranešimais, kreipimųsi raštais ir pareiškimais, kuriuos patriotiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai ir visuomeninės organizacijos bei partijos išsiuntė užsienio reikalų ministrui įvertindamos jo išsišokimą. Skelbiame kelis gautus laiškus:

Gintaras Karosas
2013 02 07 d.
Dėl nesusipratimo Lietuvos-Lenkijos santykiuose Skaityti toliau

Liubavo dvarui – Europos kultūros paveldo „Oskarai“ (0)

Liubavo dvaras

Rugsėjo 18 d. 11 val. Liubavo dvare (Vilniaus r.) Liubavo dvaro malūne-muziejuje vyks Europos Sąjungos kultūros paveldo ir Europa Nostra 2012 metų apdovanojimams skirtas renginys kuriame dalyvaus ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nacionaliniai apdovanojimo renginiai pagal Europos Sąjungos ir Europa Nostra kultūros paveldo apdovanojimo taisykles vykdomi kiekvienoje apdovanojimą gavusioje šalyje. Jais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldo kokybiško išsaugojimo svarbą. Skaityti toliau

Ar tikrai tapome beviltiška ES provincija? (audio) (4)

Jonas Vaiškūnas
G.Karosas

Rugsėjo 29 d. „Žinių radijo“ pokalbių ir ginčų laidoje „Raktas“ žurnalistas Audrys Antanaitis su laidos dalyviais svarsto „ar tikrai esame beviltiška ES provincija?“.

Šią diskusiją paskatino   prezidento Valdo Adamkaus pastarojo meto pareiškimas. Kalbėdamas  2011 09 22 d. Palangoje vykusioje VII metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ jis pareiškę, kad Lietuva esanti Europos Sąjungos provincija. Ir ne paprasta, o visomis prasmėmis. Skaityti toliau

Kviečia kultūros vakaras „Nuo Europos parko iki Liubavo dvaro“ (0)

Liubavos dvaras2011 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Vilniuje, Valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje, Europos parkas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai rengia kultūros vakarą  „Nuo Europos parko iki Liubavo dvaro“. Vakaro metu vyks diskusija apie atkuriamą ir sugrąžinamą kultūros paveldą, šiuolaikinius kultūros reiškinius, bus rodoma vaizdinė medžiaga, pristatomas naujai išleistas Europos parko fotografijų albumas ir knyga „Liubavas“. Skaityti toliau