Žymos archyvas: Gintaras Beresnevičius

V.Savukynas. Laimei, Algirdas Patackas (29)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žinau, kad Algirdas Patackas buvo ir yra skeptiškas mano straipsnių, laidų atžvilgiu. Taip pat ir aš daug kur esu skeptiškas jo veiklos atžvilgiu. Tačiau po šių prisipažinimų reikia žengti kitą žingsnį. O tą padaryti nelengva, nes tai skamba taip: „Algirdas Patackas yra vienas iš originaliausių mąstytojų, pasiūliusių naują lietuvių tapatybės modelį“.

Kaip ir dera mitologija besidominčiam žmogui – mitologinį modelį. Ne, tai nereiškia, kad besąlygiškai pritariu jo mintims apie mūsų istoriją ar Skaityti toliau

Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video) (35)

Jonas Trinkūnas ir Inija Trinkūnienė po apdovanojimo su Prezidente | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.

Liepos 6-osios –  Valstybės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams. Tarp apdovanotųjų – Lietuvos Romuvos Krivis, Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas Jonas Trinkūnas. Lietuvos Romuvos Kriviui Valstybės vadovė įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių už aktyvų antitarybinės agitacijos ir kraštotyrinės veiklos organizavimą ir vykdymą bei pogrindinės religinės ir tautinės literatūros platinimą. Skaityti toliau

V.Almonaitis. Rekstukų piliakalnis – dar viena Jūros gynybinės sistemos grandis (1)

Rekstukų piliakalnio priešpilis | V.Almonaičio nuotr.

Gegužės 10 d., penktadienį, 16 val. Vilniaus universiteto istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyks istoriko dr. Vytenio Almonaičio knygos „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ (Kaunas: Keliautojo žinynas, 2013) pristatymas. Dalyvaus knygo autorius, archeologas dr. Valdemaras Šimėnas, istorikas dr. Artūras Dubonis. Renginį ves istorikas dr. prof. Rimvydas Petrauskas.

Skelbiame ištrauką iš šios knygos.

Įvadas Skaityti toliau

„Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas (1)

Recenzija: „Sakralieji baltų kultūros aspektai“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012): Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas.

Lietuvos kultūros tyrimų institutas (anksčiau – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) išleido ir Tarptautinėje Vilniaus Knygų mugėje pristatė jau devintąjį „Senovės baltų kultūros“ tomą „Sakralieji baltų kultūros aspektai“.

Jau yra išleistos aštuonios serijos „Senovės baltų kultūra“, pradėtos prieš du dešimtmečius, knygos: „Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra“ (1992), Skaityti toliau

M.Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V) (3)

Marius Kundrotas

6. Konservatyvioji pasaulėžiūra – įvaizdžiai ir stereotipai

Teorinės apžvalgos pabaigoje, prieš pereinant prie konkrečių partijų aptarimo, dera apžvelgti daugiau arba mažiau pagrįstai konservatizmui priskiriamus bruožus, įvaizdžius ir stereotipus.

1. Konservatizmas – tradicionalistinė pasaulėžiūra, sauganti sena ir besipriešinanti naujam. Iš tiesų tradicija – vienas iš konservatizmo stulpų, jos akcentas toks stiprus, jog tradicionalizmas ir konservatizmas dažnai laikomi sinonimais. Vis dėlto tradicija – tik vienas iš konservatizmo aspektų, Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Ar išlaikysime Norberto Vėliaus vėliavą? (video) (13)

Norbertas Vėlius 1988 m.

Tautos šviesulių šviesulys, subūręs-atvėręs mitų ir siekių pasaulį, žadinęs ir toliau žadinantis mus: siekti, atsakyti; pareigoj ir kasdienybėj Augti… Norbertas Vėlius – žmogus šventovė, žmogus aukuras, žmogus Mokytojas.

Jau nepamenu iš kur nusirašiau šituos nuostabius žodžius  apie garsųjį lietuvių tautosakos, baltų religijos ir mitologijos tyrėją profesorių Norbertą Vėlių (1938-1996) [1].

Sunku, tiesą sakant, neįmanoma įsivaizduoti Lietuvių tautosakos, mitologijos ir religijos be Norberto Vėliaus indėlio. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Visuomenės ląstelių mitologija (7)

Gintaras Beresnevičius | R.Rakausko nuotr.

Neprarandanti reikšmingumo ištrauką iš Gintaro Beresnevičiaus knygos „Ant laiko ašmenų“  Vilnius : Aidai, 2002.

Grįžkime prie realijų, tai yra prie vieno įstabaus fakto: šiuo metu visuomenės nesieja jokia fundamentali mitologija, galinti kiekvienam asmeniui suteikti mitais ir ritualais pagrįstą, visiškai tikrą, todėl ir patikimą gyvenimo pojūtį. Visuomenė susiskaldžiusi į detales, ir net simboliai ar ženklai ją skaldo, o ne sieja. Skulptūros ant tilto tampa ne tik menininkų, bet ir politikų bei plačiosios visuomenės skaldymosi pretekstu. Ką gi, jos priklauso senajai ideologijai ir tai gali būti suprantama, bet skaidymosi pagrindu tampa ir Gedimino skulptūra, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Rūsčiosios prūsų valstybės pergalės ir žlugimas (31)

Gintaras Beresnevičius | R.Rakausko nuotr.

Spausdiname „Valstiečių laikraščio“ žurnalistės Rūtos Klišytės paskelbtą ligi šiol niekur nepublikuotą šviesaus atminimo religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus įžvalgas apie mūsų brolių prūsų tautos pergales ir tragišką likimą. G.Beresnevičiui liepos 7 d. šiemet būtų sukakę 51-eri.

Žynių valdoma despotija

Klaidinga būtų įsivaizduoti baltų pasaulį uždarą, giriose tūnantį. Prūsija visąlaik buvo daugybės tautų, jų įtakų bei interesų susikirtimo zona. Juk Prūsiją nuo Romos skyrė tik 800 km, iš Skandinavijos pusės ji buvo laivais pasiekiama. Manding, prūsai nebuvo baltai, o subaltėjusi klajoklių tauta. Skaityti toliau

Istorijos ugnies išlydytas prūsų gintaras (7)

PrūsijaNėra pasaulyje kito krašto, kurio visi vietovardžiai būtų pakeisti per tris dienas, ir dar tokiais agresyviais svetimvardžiais: Sovetsk, Gvardeiskoje, Kaliningrad… Čia žymus stambiausios pasaulyje gintaro kasyklos ir puikūs auksinių smilčių Baltijos jūros paplūdimiai. Tačiau tikrojo istorinio šio krašto, nūnai vadinamo Kaliningrado sritimi, vardo nevalia pamiršti. Tai – Prūsija, tragiško likimo mūsų brolių prūsų tėvynė.

Išliko inkliuzų pavidalu

„Ši iškili Europos tauta, galima sakyti, buvo išnaikinta per tris kartus. Pirmąkart prūsus išvėtė istorijos sūkurys, palaidojęs daugelį senųjų Europos tautų, antrąkart – Kryžiuočių ordinas, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XV) (3)

Pasakų namelis | iš efoto.lt arunasr55 nuotr.Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Specifiniai apribojimai ir evangelinių patarimų genezė (neturtas, nuolankumas ir skaistybė)

Drevermanas maždaug septyniasdešimtyje puslapių aprašo Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIV) (3)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Sveiko ir ligoto konkurencija

Tą pačią schemą, kurią matome kalbėdami apie susiskaldymą tarp gero ir blogo, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIII) (2)

BroliaiToliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Kaino ir Abelio istorija arba gėrio ir blogio konkurencija (tęsiama) Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Šventoji Žemė yra čia (33)

Tėviškės medis | matze-photo.de notr.

Gimiau Švenčionių krašte. Nuo gimtosios trobos šiaurės rytų kryptimi tyvuliuoja mįslingas ežeras Šventas,  pietryčių pusėje vilioja Šventos kaimas, šiauriniame krašte vinguriuoja Šventelės upelis… Visi keliai veda į Švenčionis.

Šie šventi vardai neleidžia pamiršti, kad po mūsų kojomis – Šventoji Žemė, kad amžinų savo tvirtybės šaknų  esame šaukiami ieškoti čia – savo šeimoje, savo giminėje, savo Tėvų žemėje. Kaip įmanydami privalome išlikti savimi, išsaugoti savo kalbą, kultūrinį paveldą, svarbiausias tautines vertybes kaip tvirčiausias savimonės atspirtis. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XII) (5)

Kainas ir Abelis

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus, apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Gelbėtojo sindromas (tęsiama) Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XI) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų,  pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Apie klerikalinės aukos ideologijos atsiradimą ankstyvoje vaikystėje Skaityti toliau

G.Ronkaitis. Apie Dievą Ragutį (II) (12)

Dubenuotas akmuo legendinės Ragučio šventyklos vietoje VilniujeGrįžęs iš piligriminės kelionės Himalajuose aplankiau Viešpaties Ragučio akmenį prie Šv. Paraskevijos cerkvės. Džiugu, situacija kiek pagerėjusi, vieta pamažu ima atsigauti, nors vėl teko pašalinti keletą nuorūkų ir šiukšlių. Tačiau atsirado ir daug žvakučių, akmuo pamažu imamas gerbti ir tvarkyti. O pašalinti atidirbusias žvakutes jau daug linksmiau ir natūraliau, nei nepagarbiai ne vietoje numestas nuorūkas…

Aptvarkius, akmuo vėl prabilo. Šį kartą kalbėjo trumpai. Supraskime, kalba ne „akmuo”, o už jo slypinti ir per jį pasireiškianti galia, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (X) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų,  pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

5. Nustatyta ateitis arba priesaikos prievarta

Katalikų bažnyčia labai gerai suvokia, kokios trapios yra psichologinės prielaidos, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (IX) (1)

CelibatasToliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

2. Nustatyta dabartis arba brevijorius

Greta drabužių ir jais pasiekiamo nuasmeninimo egzistuoja dar vienas lygmuo, kuriame Kleriker gyvenimas nuasmeninamas. Tai yra brevijoriaus maldos reikalavimas. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VIII) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

Valdančios galios spaudimas pakeičiąs argumentuojantį įtikinėjimą Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VII) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

Klerikalinio mąstymo racionalizavimas ir istorizavimas (tęsinys)

Kleriker psichė reikalauja, kad nuolatos būtų mąstomi absoliučiai teisingi dalykai ir praneša visą tiesą apie Dievą. Nėra tiesos, prie kurios būtų galima artėti. Tiesa yra arba jos nėra. Šis Kleriker psichės reikalavimas yra universalus. Galima pastebėti, kad daugybėje šalių ir  kultūrų gyvenantys žmonės yra įsitikinę gimę tikrosios religijos išpažinėjais. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VI) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

Tikėjimo nuvertinimas iki mokymo (tęsinys). Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (V) (2)

Katalikų Bažnyčios hierarchizacija (tęsinys).

Iš tiesų, pripažįsta Drevermanas, romėniškoji logika yra Romos, kaip katalikų Bažnyčios, centras. Savo teigiamybes Romos tradicija įžiūri tame, kad ji gali išpažintyje vėl atleisti atskiram žmogui, atleisti būtent dėl to, kad tu atleidi kaip atitinkamas pareigas Bažnyčioje atliekantis žmogus. Iš tiesų Bažnyčia jaučia tą įtampą tarp bendrybės ir individualybės ir todėl ji realiatyviai užsimerkia prieš visus įmanomus privačius nukrypimus nuo jos taisyklių. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (IV) (2)

Susvetimėjusi būtis

Mąstymo lygmuo.

Ką reiškia mąstyti tarnystėje, iš tarnystės arba dėl jos? – klausia Drevermanas. Mąstyti ir tarnauti yra skirtingi dalykai, nes mąstymas tarnaujant yra tas pats, kas medinis plienas. Mąstyti tarnystėje arba tokioje situacijoje, kada tu dėstai teologijos dogmas – esi teologijos dėstytojas – tai reiškia ne ką kita, nei perteikti autoritariškai duotus ir istoriškai susiformavusius turinius ir vadovaujančias idėjas, bet tai nėra mąstymas tikrąja prasme. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (III) (1)

Gintaras Beresnevičius 1961-2006

Kleriker psichinė struktūra, dinamika, minčių pasaulis

/…/ Kleriker būtis kyla ne iš jo paties valios. Tai yra Dievo suteikiama malonė. Kleriker būklė nėra pasirenkama, jon pašaukiama. Pasirinkimas galimas todėl, kad yra pašaukimas. (Jn 15,16) Kristus sako: ne jūs mane pasirinkote, aš jus pasirinkau. Klerikas nepasirenka tikrąja šio žodžio prasme. Jis apsprendžia egzistenciškai ir per Dievo malonę. Pagrindinė jo idėja būtų tokia, kad ne aš formuoju tą kleriko egzistenciją, ne aš teikiu jai pavidalą. Kleriker pats nereiškia nieko, jis yra pati jo tarnystė, jis su ja idealiai sutampa. Čia praktiškai dingsta asmeniškumas. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (II) (1)

Gintaras Beresnevičius | R.Jurgaičio nuotr.

Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) knyga „Der Kleriker“ (pilnas knygos pavadinimas – Kleriker: Psychogramm eines Ideals (1989) /  Klierikas: vieno idealo psichograma) yra pirma dvasininkijos savikritika nuo Reformacijos laikų. Vien tas faktas daro ją jei ne ypatinga, tai įstabia knyga.

Der Kleriker vokiečių kalboje yra labai daugiaprasmis žodis, su mūsų klieriko vartosena turintis labai mažai bendro. Šis žodis ir taip yra platus, ir dar Drevermanas suteikia jam savo asmeninę interpretaciją, t.y. į šį žodį talpinama visa dvasininkija – kunigai, vienuoliai, teologai tiek profesionalūs, tiek mėgėjai, taip pat žmonės, esantys arti bažnyčios. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (I) (4)

Gintaras Beresnevičius | R.Jurgaičio nuotr.

Alkas.lt pratarmė

Rugpjūčio 6 d. sukanka lygiai 5 metai nuo Gintaro Beresnevičiaus žūties, ta proga Alkas.lt pradeda skelbti dr. G.Beresnevičiaus paskaitų, skaitytų 1995 m. Vytauto Didžiojo Universitete ištraukų seriją.  Paskaitų tema „Eugenas Drevermanas (Eugen Drewermann). Gelminė psichoanalizė ir egzegezė“. Publikacijos parengtos pagal G.Beresnevičiaus paskaitų klausiusio vieno Kauno kunigų seminarijos studento savilaidos būdu išspausdintus užrašus.

Eugenas Drevermanas yra žinomas vokiečių dvasininkas-disidentas, teologas, psichoterapeutas Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (II) (3)

Gintaras Beresnevičius 1961-2006

Gintarui Beresnevičiui šių metų liepos 7 d. būtų sukakę 50 metų, tačiau rugpjūčio 6 d. sukanka 5 metai kai mes jo netekome

Galių įtakoje

G.Beresnevičiaus straipsniams ir studijoms būdingas neįtikėtinas akiračio erdvumas, lyginamosios medžiagos platumas. Pamatinių baltiškosios religijos ir mitologijos sampratų rekonstravimui jis pasitelkia ne tik indoeuropietiškų tautų, bet ir, pavyzdžiui, Sibiro šamanų, Naujosios Gvinėjos papuasų, Kalifornijos indėnų, taivaniečių, korėjiečių, mongolų, Indijos dravidų, Tibeto prieškalnių genčių mitologijas. Skaityti toliau

G.Beresnevičius: Senoji lietuvių religija sukūrė Lietuvą (21)

www.alkas.lt

G.Beresnevičius, Kernavėje 2004 m.

Prof. Alfredo Bumblausko pokalbis su dr. Gintaru Beresnevičiumi (iš LRT laidos „Būtovės slėpiniai. Sesės ir broliai“, 2004 m.)

Alfredas Bumblauskas: Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad prieš keletą metų parašydamas knygą „Šventaragio religinė reforma“, turbūt,  apstulbinai bent jau dalį kritikų, kurie, netikėjo Šventaragio mito mitine verte, galvodami, kad tai yra XV-XVI a. pramanas, tai ar dabar archeologų duomenys tave verčia koreguoti, ar leidžia kaip nors konkrečiau kontrargumentuot skeptikams ir kritikams?
Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (I) (22)

Gintaras Beresnevičius 1961-2006

Gintarui Beresnevičiui šiandien būtų sukakę 50 metų

2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus. Šiandien jam būtų sukakę 50 metų.

Gintaras Beresnevičius gimė 1961 liepos 7 d. Kaune, čia prabėgo jo vaikystė ir gražiausios jaunystės dienos, čia jis pragyveno ir pusę savo trumpo intensyvaus ir stebėtinai kūrybingo gyvenimo. Skaityti toliau

D.Razauskas. Dėl „pagonybės“, Lietuvos ir bergždumo (29)

www.alkas.lt

dr. Dainius Razauskas

Ne taip seniai lietuviškos kultūros niekintojų biblioteka pasipildė dar vienu kūriniu – Dariaus Barono ir Dangiro Mačiulio knyga „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“, kurio autoriai iškėlė sau tikslą nuvainikuoti, arba paprasčiau tariant, sudirbti Lietuvoje įsigalėjusią legendą apie didvyrišką Pilėnų gynybą.

Daug kam netikėtai moderniųjų kryžiuočių pusėn šiemet stojo ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Skaityti toliau