Žymos archyvas: Gintaras Beresnevičius

„Baltų genas“: Gintaro Beresnevičiaus atminimui (audio) (0)

Gintaras Beresnevičius | R.Jurgaičio nuotr.

Dvidešimt trečioji radijo laida „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ skiriama religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) atminimui.

G. Beresnevičius išleido 17 knygų, tarp jų – kelis mokslinius veikalus. Paskelbė apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių ir eseistinių straipsnių. Socialinio gyvenimo apybraižose rašė apie dabar jau visų keikiamą monopolijų įsigalėjimą, apie turtingų lietuvių aroganciją ir savo tautiečių išnaudojimą, apie globalizacijos iššūkius kraštui. Įdomus ir jo ironiškas žvilgsnis į glamūrinių žurnalų spausdinamus poniučių nusikalbėjimus. Skaityti toliau

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas (nuotraukos, video) (1)

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vėlinių proga skelbiame rugsėjo 15 d. Kauno miesto muziejuje vykusio religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus atminimo vakaro vaizdo įrašą. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau suėjo 10 metų nuo tos liūdnos dienos, kai tragiškomis ir iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis Lietuva neteko G. Beresnevičiaus. 10-ųjų jo mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejus surengė atminimo vakarę.

Buvo aplankytas antrosiose Romainių kapinėse esantis G. Beresnevičiaus kapas. Uždegtos Skaityti toliau

G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai (4)

beresneviciaus-kapas

/…/ Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – nes tada atsiveria pragarų vartai, mirusieji, raganos, dvasios siautėja čia pat, už lango. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. „Litmenis“ kultūros kūrėjus skatins tapatintis su šūdvabaliais? (19)

Jonas Vaiškūnas | delfi.lt nuotr.

Kultūros savaitraštis „Literatūra ir menas“, liaudies vadinamas „Litmeniu“, pažymėdamas savo 70-metį, įsteigė „Šūdvabalio premiją“ (ŠP)! Rugsėjo 29 dieną ŠP pirmą kartą buvo įteikta rašytojui, visuomenės veikėjui Dariui Pocevičiui, kuris, anot premijos steigėjų, apdovanotas už knygą „100 istorinių Vilniaus reliktų“, savišvietos tinklo „Laisvasis universitetas“ įsteigimą, „kitokio Vilniaus ekskursus ir ekskursijas“. Šią premiją sudaro diplomas, šūdą simbolizuojantis kamuolys ir 101 euro vienkartinė išmoka.

10-os religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus mirties metinės (0)

Gintaras Beresnevičius (1961–2006) | delfi.lt nuotr.

 

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejuje (Zamenfofo 4, „Akmeninėje salėje“) įvyks Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirtas vakaras.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau sukako 10 metų nuo tos skausmingos dienos kai Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto G. Beresnevičiaus. G. Beresnevičius gyvybė užgeso 2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

10-ųjų mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius kviečia visus kam brangus Gintaro Beresnevičiaus atminimas rugsėjo 15 d. 15 val. aplankyti G. Bersnevičiaus kapą ir 16 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje prisiminti ši iškilų Lietuvos dvasinio paveldo tyrėją ir kūrėja.

Numatoma minėjimo dienotvarkė:

15.00 – Gintaro Beresnevičiaus kapo lankymas antrosiose Romainių kapinėse (Šilainių pl. 3). Renkamasi 14.45 priešais kapines esančioje aikštelėje, prie vartų (žr. žemiau pateikiamą žemėlapį).

16.00 – Gintaro Beresnevičiaus atminimo vakaras (Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje, žr.žemiaupateikiamą žemėlapį):

Antanas Kulakauskas (dr., VDU prof.) Apie studentą ir mokslininką Gintarą Beresnevičių.
Vijolė Višomirskytė, dr., VDU doc. Gintaras Beresnevičius – Rašytojas.
Ignas Narbutas, dr., Čiurliono dailės muziejus. Gintaras Beresnevičius – Religijotyrininkas.
Rimantas Viedrynaitis, VDU, filosofas. Gintaras Beresnevičius – Filosofas.
Jonas Vaiškūnas, etnoastronomas. Gintaras Beresnevičius ir Romuva. 20 min. videofilmas.

Numatoma renginio pabaiga 18 val.

Gintaras Beresnevičius | R. Rakausko nuotr.

Gintaras Beresnevičius gimė 1961 liepos 7 d. Kaune, čia prabėgo jo vaikystė ir gražiausios jaunystės dienos, čia jis pragyveno ir pusę savo trumpo intensyvaus ir stebėtinai kūrybingo gyvenimo.

1979 m. Gintaras baigė Kauno 26-tą mokyklą (nuo 2001 m. vadinamą Simono Daukanto vardu), 1979-1984 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. Baigęs Universitetą 2 metus tarnavo Tbilisio karinėje apygardoje – Jerevane, paskui Nachičevanėje. 1986-1989 m. dirbo Kauno politechnikos instituto filosofijos katedros asistentu (KPI), 1990-1999 m. dėstė Kauno Vytauto didžiojo universiteto (VDU) etnologijos ir folkloristikos katedroje, o nuo 1990 m. iki gyvenimo pabaigos dirbo Vilniuje, Kultūros, filosofijos ir meno institute moksliniu bendradarbiu, o nuo 2004 m. vyr. moksliniu bendradarbiu tuometinio Baltų kultūros tyrimo skyriuje.

Nuo 1995 m. G. Beresnevičius ėjo ir Vilniaus universiteto Religijų tyrimo centro docento pareigas, tuo pat metu dėstydamas religijos istoriją bei lietuvių religiją ir mitologiją Vilniaus Dailės bei Lietuvos Muzikos Akademijose.

G. Beresnevičius buvo Lietuvos religijotyrininkų draugijos įkūrėjas ir pirmininkas, mokslinio žurnalo „Darbai ir dienos“ redakcinės kolegijos narys, žurnalo „Naujasis židinys“ darbuotojas, žurnalo „Metai“ skiltininkas, savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ religijos temos redaktorius.

Per savo trumpą gyvenimą G.Beresnevičius spėjo paskelbti daugiau nei 60 mokslinių straipsnių skirtų baltų religijos istorijai ir teorijai, išleido 21 knygą (tame tarpe ir 7 mokslines monografijas, 2 vadovėlius, 2 žodynus, 2 romanus, 4 esė knygas, 1 knygą esė kartu romanu), apie 500 publicistinių, esė, recenzijų, ir mokslo populiarinimo straipsnių, taip pat virš dešimties novelių.

Kaune bus prisimintas religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (4)

Gintaras Beresnevičius (1961–2006) | delfi.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejuje (Zamenhfofo g. 4, „Akmeninėje salėje“) įvyks Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirtas vakaras.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau sukako 10 metų nuo tos skausmingos dienos kai Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto G. Beresnevičiaus. G. Beresnevičius gyvybė užgeso 2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

10-ųjų mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius kviečia visus kam brangus Gintaro Beresnevičiaus Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Dausos ir Perkūno karalystė – pomirtinio pasaulio danguje vaizdiniai (10)

Gintaras Beresnevičius | R. Jurgaičio nuotr.

Prieš 10 metų, 2006 m. rugpjūčio 6 d., netekome talentingo religijotyrininko, publicisto, prozininko, eseisto Gintaro Beresnevičiaus. Šių metų liepos 7 d. šiam pirmiausia mokslininkui mitologui būtų suėję 55 metai – tai galėjo būti jo brandaus kūrybingumo amžius. Mudviejų su Gintaru tas pats Zodiako ženklas – Vėžys. Sako, kad šio ženklo atstovai neretai gilinasi į praeities, tradicijų klodus, į dvasinį paveldą. Galbūt dėl ryšio su tuo pačiu dangaus ženklu man suprantamas jo turėtas polinkis į archaikos prasmių atvėrimus, artima jo kaip žmogaus ir kūrėjo prigimtis, pasireiškusi kaip poetinė pasaulio įžvalga, artima mitinei mąstysenai, sklandymas idėjų ir vaizdinių pasaulyje, intuityvumas (vidinis dalykų esmės nujautimas) ir emocingumas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Putinas – iškrypėlis. Teiskite ir mane (115)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Perkūnas iš giedro pavasario dangaus. Kaunietis Arūnas Gaudžiūnas nuteistas už tai, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo šalininkus pavadino iškrypėliais. Skundą pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) gretutinės organizacijos – Europos žmogaus teisių fondo teisininkas. Ką nors stebina? Jau įpratome, kad kritikuoti homoseksualizmą, imigraciją ir kitus visuomenėje prieštaringai vertinamus reiškinius draudžiama. Bet palaukite – Putinas? Po to, kai pati Rusijos valstybė įvardyta teroristine mūsų prezidentės?

Lietuvos teismai dirba Rusijai? Hipotezė ar akivaizdus faktas? Skaityti toliau

R. Grigas. Žodis neabejingiesiems (26)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pradėsiu nuo teiginio: istorinis likimas mūsų tautos stuburą yra įlaužęs ne vienoje vietoje. Kai kur suaugo. Bet paliko nuolatinį skausmą keliančias ataugas ar suaugimus.

Nejauku, nesuprantama (gal siaubinga?), kai tuos stuburo įlaužimus nuolatos kas nors iš saviškių (anot R. Vanagaitės, – iš „mūsiškių“…) bando palaikyti skausmo (ir įlaužos) padėtyje. Viena iš tokių nesuprantamų asmenybių yra save mokslo ir visuomenės veikėjų bendruomenei priskirianti Nerija Putinaitė. Ji vėl – avanscenoje. Nuskriaustos, t. y. negavusios prestižinės premijos būsenoje… Skaityti toliau

Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga (17)

inija

Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne vyks Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.

Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė.

2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšvęstas Lietuvos Romuvos Krivis – Jonas Trinkūnas (1939 m. – 2014 m.). Skaityti toliau

V.Savukynas. Laimei, Algirdas Patackas (29)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žinau, kad Algirdas Patackas buvo ir yra skeptiškas mano straipsnių, laidų atžvilgiu. Taip pat ir aš daug kur esu skeptiškas jo veiklos atžvilgiu. Tačiau po šių prisipažinimų reikia žengti kitą žingsnį. O tą padaryti nelengva, nes tai skamba taip: „Algirdas Patackas yra vienas iš originaliausių mąstytojų, pasiūliusių naują lietuvių tapatybės modelį“.

Kaip ir dera mitologija besidominčiam žmogui – mitologinį modelį. Ne, tai nereiškia, kad besąlygiškai pritariu jo mintims apie mūsų istoriją ar Skaityti toliau

Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video) (36)

Jonas Trinkūnas ir Inija Trinkūnienė po apdovanojimo su Prezidente | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.

Liepos 6-osios –  Valstybės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams. Tarp apdovanotųjų – Lietuvos Romuvos Krivis, Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas Jonas Trinkūnas. Lietuvos Romuvos Kriviui Valstybės vadovė įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių už aktyvų antitarybinės agitacijos ir kraštotyrinės veiklos organizavimą ir vykdymą bei pogrindinės religinės ir tautinės literatūros platinimą. Skaityti toliau

V.Almonaitis. Rekstukų piliakalnis – dar viena Jūros gynybinės sistemos grandis (1)

Rekstukų piliakalnio priešpilis | V.Almonaičio nuotr.

Gegužės 10 d., penktadienį, 16 val. Vilniaus universiteto istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyks istoriko dr. Vytenio Almonaičio knygos „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ (Kaunas: Keliautojo žinynas, 2013) pristatymas. Dalyvaus knygo autorius, archeologas dr. Valdemaras Šimėnas, istorikas dr. Artūras Dubonis. Renginį ves istorikas dr. prof. Rimvydas Petrauskas.

Skelbiame ištrauką iš šios knygos.

Įvadas Skaityti toliau

„Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas (1)

Recenzija: „Sakralieji baltų kultūros aspektai“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012): Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas.

Lietuvos kultūros tyrimų institutas (anksčiau – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) išleido ir Tarptautinėje Vilniaus Knygų mugėje pristatė jau devintąjį „Senovės baltų kultūros“ tomą „Sakralieji baltų kultūros aspektai“.

Jau yra išleistos aštuonios serijos „Senovės baltų kultūra“, pradėtos prieš du dešimtmečius, knygos: „Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra“ (1992), Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V) (3)

Marius Kundrotas

6. Konservatyvioji pasaulėžiūra – įvaizdžiai ir stereotipai

Teorinės apžvalgos pabaigoje, prieš pereinant prie konkrečių partijų aptarimo, dera apžvelgti daugiau arba mažiau pagrįstai konservatizmui priskiriamus bruožus, įvaizdžius ir stereotipus.

1. Konservatizmas – tradicionalistinė pasaulėžiūra, sauganti sena ir besipriešinanti naujam. Iš tiesų tradicija – vienas iš konservatizmo stulpų, jos akcentas toks stiprus, jog tradicionalizmas ir konservatizmas dažnai laikomi sinonimais. Vis dėlto tradicija – tik vienas iš konservatizmo aspektų, Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Ar išlaikysime Norberto Vėliaus vėliavą? (video) (13)

Norbertas Vėlius 1988 m.

Tautos šviesulių šviesulys, subūręs-atvėręs mitų ir siekių pasaulį, žadinęs ir toliau žadinantis mus: siekti, atsakyti; pareigoj ir kasdienybėj Augti… Norbertas Vėlius – žmogus šventovė, žmogus aukuras, žmogus Mokytojas.

Jau nepamenu iš kur nusirašiau šituos nuostabius žodžius  apie garsųjį lietuvių tautosakos, baltų religijos ir mitologijos tyrėją profesorių Norbertą Vėlių (1938-1996) [1].

Sunku, tiesą sakant, neįmanoma įsivaizduoti Lietuvių tautosakos, mitologijos ir religijos be Norberto Vėliaus indėlio. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Visuomenės ląstelių mitologija (7)

Gintaras Beresnevičius | R.Rakausko nuotr.

Neprarandanti reikšmingumo ištrauką iš Gintaro Beresnevičiaus knygos „Ant laiko ašmenų“  Vilnius : Aidai, 2002.

Grįžkime prie realijų, tai yra prie vieno įstabaus fakto: šiuo metu visuomenės nesieja jokia fundamentali mitologija, galinti kiekvienam asmeniui suteikti mitais ir ritualais pagrįstą, visiškai tikrą, todėl ir patikimą gyvenimo pojūtį. Visuomenė susiskaldžiusi į detales, ir net simboliai ar ženklai ją skaldo, o ne sieja. Skulptūros ant tilto tampa ne tik menininkų, bet ir politikų bei plačiosios visuomenės skaldymosi pretekstu. Ką gi, jos priklauso senajai ideologijai ir tai gali būti suprantama, bet skaidymosi pagrindu tampa ir Gedimino skulptūra, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Rūsčiosios prūsų valstybės pergalės ir žlugimas (31)

Gintaras Beresnevičius | R.Rakausko nuotr.

Spausdiname „Valstiečių laikraščio“ žurnalistės Rūtos Klišytės paskelbtą ligi šiol niekur nepublikuotą šviesaus atminimo religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus įžvalgas apie mūsų brolių prūsų tautos pergales ir tragišką likimą. G.Beresnevičiui liepos 7 d. šiemet būtų sukakę 51-eri.

Žynių valdoma despotija

Klaidinga būtų įsivaizduoti baltų pasaulį uždarą, giriose tūnantį. Prūsija visąlaik buvo daugybės tautų, jų įtakų bei interesų susikirtimo zona. Juk Prūsiją nuo Romos skyrė tik 800 km, iš Skandinavijos pusės ji buvo laivais pasiekiama. Manding, prūsai nebuvo baltai, o subaltėjusi klajoklių tauta. Skaityti toliau

Istorijos ugnies išlydytas prūsų gintaras (7)

PrūsijaNėra pasaulyje kito krašto, kurio visi vietovardžiai būtų pakeisti per tris dienas, ir dar tokiais agresyviais svetimvardžiais: Sovetsk, Gvardeiskoje, Kaliningrad… Čia žymus stambiausios pasaulyje gintaro kasyklos ir puikūs auksinių smilčių Baltijos jūros paplūdimiai. Tačiau tikrojo istorinio šio krašto, nūnai vadinamo Kaliningrado sritimi, vardo nevalia pamiršti. Tai – Prūsija, tragiško likimo mūsų brolių prūsų tėvynė.

Išliko inkliuzų pavidalu

„Ši iškili Europos tauta, galima sakyti, buvo išnaikinta per tris kartus. Pirmąkart prūsus išvėtė istorijos sūkurys, palaidojęs daugelį senųjų Europos tautų, antrąkart – Kryžiuočių ordinas, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XV) (3)

Pasakų namelis | iš efoto.lt arunasr55 nuotr.Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Specifiniai apribojimai ir evangelinių patarimų genezė (neturtas, nuolankumas ir skaistybė)

Drevermanas maždaug septyniasdešimtyje puslapių aprašo Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIV) (3)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Sveiko ir ligoto konkurencija

Tą pačią schemą, kurią matome kalbėdami apie susiskaldymą tarp gero ir blogo, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIII) (2)

BroliaiToliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Kaino ir Abelio istorija arba gėrio ir blogio konkurencija (tęsiama) Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Šventoji Žemė yra čia (33)

Tėviškės medis | matze-photo.de notr.

Gimiau Švenčionių krašte. Nuo gimtosios trobos šiaurės rytų kryptimi tyvuliuoja mįslingas ežeras Šventas,  pietryčių pusėje vilioja Šventos kaimas, šiauriniame krašte vinguriuoja Šventelės upelis… Visi keliai veda į Švenčionis.

Šie šventi vardai neleidžia pamiršti, kad po mūsų kojomis – Šventoji Žemė, kad amžinų savo tvirtybės šaknų  esame šaukiami ieškoti čia – savo šeimoje, savo giminėje, savo Tėvų žemėje. Kaip įmanydami privalome išlikti savimi, išsaugoti savo kalbą, kultūrinį paveldą, svarbiausias tautines vertybes kaip tvirčiausias savimonės atspirtis. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XII) (5)

Kainas ir Abelis

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus, apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų, pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Gelbėtojo sindromas (tęsiama) Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XI) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų,  pažiūras. Už šias paskaitas ir pats G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

Apie klerikalinės aukos ideologijos atsiradimą ankstyvoje vaikystėje Skaityti toliau

G.Ronkaitis. Apie Dievą Ragutį (II) (13)

Dubenuotas akmuo legendinės Ragučio šventyklos vietoje Vilniuje

Grįžęs iš piligriminės kelionės Himalajuose aplankiau Viešpaties Ragučio akmenį prie Šv. Paraskevijos cerkvės. Džiugu, situacija kiek pagerėjusi, vieta pamažu ima atsigauti, nors vėl teko pašalinti keletą nuorūkų ir šiukšlių. Tačiau atsirado ir daug žvakučių, akmuo pamažu imamas gerbti ir tvarkyti. O pašalinti atidirbusias žvakutes jau daug linksmiau ir natūraliau, nei nepagarbiai ne vietoje numestas nuorūkas…

Aptvarkius, akmuo vėl prabilo. Šį kartą kalbėjo trumpai. Supraskime, kalba ne „akmuo”, o už jo slypinti ir per jį pasireiškianti galia, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (X) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų konspektus apie Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann), už savo kritines pastabas Katalikų bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų,  pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą, skirtą lietuvių kultūrai.

5. Nustatyta ateitis arba priesaikos prievarta

Katalikų bažnyčia labai gerai suvokia, kokios trapios yra psichologinės prielaidos, Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (IX) (1)

CelibatasToliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

2. Nustatyta dabartis arba brevijorius

Greta drabužių ir jais pasiekiamo nuasmeninimo egzistuoja dar vienas lygmuo, kuriame Kleriker gyvenimas nuasmeninamas. Tai yra brevijoriaus maldos reikalavimas. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VIII) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

Valdančios galios spaudimas pakeičiąs argumentuojantį įtikinėjimą Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VII) (1)

Toliau skelbiame Gintaro Beresnevičiaus Vytauto Didžiojo Universitete, 1995 m. skaitytų paskaitų, apie už savo kritines pastabas katalikų Bažnyčios atžvilgiu pašalinto iš dėstytojo ir pastoriaus pareigų Eugeno Drevermano (Eugen Drewermann) pažiūras. Už šias paskaitas ir pats  G.Beresnevičius buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė kursą skirtą lietuvių kultūrai.

Klerikalinio mąstymo racionalizavimas ir istorizavimas (tęsinys)

Kleriker psichė reikalauja, kad nuolatos būtų mąstomi absoliučiai teisingi dalykai ir praneša visą tiesą apie Dievą. Nėra tiesos, prie kurios būtų galima artėti. Tiesa yra arba jos nėra. Šis Kleriker psichės reikalavimas yra universalus. Galima pastebėti, kad daugybėje šalių ir  kultūrų gyvenantys žmonės yra įsitikinę gimę tikrosios religijos išpažinėjais. Skaityti toliau