Žymos archyvas: gimtoji kalba

Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video) (6)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Vasario 15 d. 11 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) spaudos konferencija, kurioje buvo pristatytos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skelbiamos „Lietuvių kalbos dienos“ (vasario 16 d. – kovo 11 d.). Šių dienų tikslas – skleisti žinias apie lietuvių kalbą Lietuvoje ir užsienyje, telkti užsienio lietuvių bendruomenes, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir ugdyti pagarbą lietuvių kalbai.

Skaityti toliau

E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio) (117)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame pi­lie­čių ini­cia­ty­vi­nės gru­pės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ at­sto­vo, akademiko Eugenijaus Jo­vai­šos kalbą pasakyta šių metų lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatant As­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ir pa­so įsta­ty­mo Nr. XII-1519 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-3796 Skaityti toliau

VRK pripažino, kad Talkos surinktų parašų už Lietuvos valstybinę kalbą pakanka (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos) (12)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 12 d. pavakare Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vienbalsiai  patvirtino, kad piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surinko daugiau kaip 50 000 piliečių parašų ir įgijo teisę pasinaudoti įstatymų leidybos iniciatyva.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad piliečių Seimui svarstyti teikiamą įstatymo projektą VRK ketina perduoti jau ateinantį pirmadienį arba antradienį.

Alkas.lt primena, kad piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lapkričio 4 d. VRK įteikė per du mėnesius surinktus 69 244 Lietuvos piliečių parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko siekia „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“? (audio) (0)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Toliau skelbiame naują žurnalisto ir Alkas.lt redaktoriaus Audrio Antanaičio autorinį radijo laidų ciklą „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.

Ši laida tai pirmoji kregždė pranešanti, kad jau ne už kalnų ta diena, kuomet Alkas.lt portale pasigirs šiuo metu kuriamo „Alko radijo“ šaukiniai.

Šioje laidoje A. Antanaitis kalbasi su – visuomeninės pilietinės iniciatyvos „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nariu ir koordinatoriumi, politologu Vytautu Sinica: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys) (15)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Po manęs kad ir tvanas“, – girdžiu maždaug taip išsakytos nuomonės apie lietuvių kalbos ateitį potekstę. Dažniausiai taip kalba jaunimas, kuris kol kas nekreipia dėmesio į darkomą (ir jų pačių) lietuvių kalbą, puoselėtą šimtmečius mūsų didžiavyrių. Kitas lepteli sakralinę „filosofinę“ išvadą, kad esą „pasaulio tautos maišosi, tad ir lietuvių kalbai lemta ištirpti šiame okeane“. Girdėtos globalistų gaidelės…

Bet skaudžiausia, kad mūsų kaimo „globalistai“ taip pat kerta šaką, ant kurios tupi (o dažnai – nuo kurios ir duoną valgo). Jeigu dar galima suprasti mūsų žiniasklaidos išminčius, uoliai tapšnojančius Skaityti toliau

Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video) (21)

smetona-songaila-alkas.lt-koliazas

Lapkričio 9 d.  „Žinių radijo“ laidoje „Politikų ložė“ dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose diskutavo visuomeninės Lietuvos piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ narys Gintaras Songaila ir šios iniciatyvos priešininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.

Iniciatyvinė grupė  „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti tik lietuvių abėcėlės raidėmis, įrašai nevalstybine kalba galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau

Diskusija apie TALKOS iniciatyvą dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos (audio) (12)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Lapkričio 4 d. LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose diskutavo piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Gintaras Songaila ir Vytautas Sinica su šios iniciatyvos priešininkais istoriku Alvydu Nikžentaičiu ir dienraščio „Lietuvos  rytas“ žurnalistu Vytautu Bruveriu.

Iniciatyvinė grupė siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti tik lietuvių abėcėlės raidėmis, įrašai nevalstybine kalba galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau

E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali (25)

eugenijus-jovaisa-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Jau daugybę metų Lietuvoje tai stipriau, tai silpniau sklando tariama problema dėl asmenvardžių rašymo. Manau, ši problema iškilo maždaug prieš septynerius metus, o šios Seimo kadencijos metu itin stipriai įsisiūbavo siekiant priimti Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo pasiūlytą Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektą. Šiuo projektu pasiūlyta to norintiems Lietuvos piliečiams leisti asmenvardžius savo asmens dokumentuose rašyti ne valstybine, o kita norima kalba.

Lietuvos visuomenė negali likti abejinga. Kaip labai aiškiai pasakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalba neturi tapti derybų objektu. Turėtų būti savaime aišku: jeigu Skaityti toliau

V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks (52)

Vytautas Radžvilas

– Savo bendraminčiams išplatintame laiške, kurį paviešino Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapis, rašote: „Inteligentijos kreipimasis į visuomenę“ atvirai blokuojamas vadinamojoje ,,didžiojoje“ žiniasklaidoje“. Kas Jums leidžia teigti, kad tai yra tikslingas ir apgalvotas veiksmas, kuriuo siekiama nuo visuomenės nuslėpti svarbią informaciją?

– Paprastai tam tikros žinios ar informacija neskelbiami dėl dviejų priežasčių. Vienais atvejais jos iš tiesų būna menkavertės – nesvarbios, neaktualios arba Skaityti toliau

Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video) (8)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ paskelbė, kad spalio 1 d. duomenimis per pirmąjį parašų rinkimo mėnesį  yra surinkta apie 30 000 TALKOS siūlymą palaikančių Lietuvos piliečių parašų.

Pagal Piliečių įstatymo iniciatyvos teisę reglamentuojantį įstatymą, kad teikiamas įstatymo projektas būtų privalomai svarstomas Seime TALKA turi iki lapkričio 4 dienos surinkti 50 000 Lietuvos piliečių parašų.

Šiuo metu TALKOS dalyviai yra išsidalinę beveik 1800 iš 2000 Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotų parašų rinkimo lapų, kurių kiekviename telpa 70 parašų. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti (9)

ona-aleknaviciene-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr

Vertindami kalbos ir visuomenės santykius, kalbininkai žiūri trimis kryptimis: į istoriją, dabartį ir ateitį. Kai į dabarties duris ima belstis naujovė, jie turi žiūrėti, kokį poveikį tai turės kalbai ir jos vartotojams. Šiuokart prie durų stovi įstatymas dėl asmenvardžių – vardų ir pavardžių – rašymo Lietuvos piliečių asmens dokumentuose: pasuose ir asmens tapatybės kortelėse. Kad būtų galima apsispręsti, vertėtų modeliuoti galimus ateities variantus ir svarstyti, kas būtų, jeigu būtų…

1. Dabar lietuvių kalba yra valstybinė Lietuvos kalba, Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Piktnaudžiavimas svetimžodžiais žlugdo gimtąją kalbą (22)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Pramušę lietuvių – vienos iš seniausių indoeuropiečių kalbų – apsauginį sluoksnį, svetimžodžių virusai į ją plūstelėjo neregėtu srautu.

Nespėjant sukurti lietuvių kalbos daryba jiems pagristų atitikmenų, svetimžodžiai palaipsniui virsta naujaisiais tarptautiniais žodžiais – įteisintomis svetimybėmis, nelyg vėžinėmis ląstelėmis, ėdančiomis ne tik gyvą, daugiaspalvį ir išraiškingą lietuvišką žodyną, bet ir laužančiomis lietuviško sakinio sandarą, keičiančiomis lietuvišką minties dėstymo, jos išraiškos ir, bendrai paėmus, savitos pasaulėvokos ir pasaulėraiškos būdą.

Pridengti lietuviškomis galūnėmis svetimžodžiai seniai jau kerojasi mūsų žodyne ir Skaityti toliau

Už Lietuvos valstybinę kalbą jau galima pasirašyti ir Internete! (40)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 16 d. visuomenininkai susibūrę į iniciatyvinę grupę „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ paskelbė, kad už visuomenės vardu teikiamą Lietuvos respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo projektą jau galima pasirašyti ir internetu.

Šiuo projektu siekiama įstatymiškai įtvirtinti nuostatą, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas (27)

Kuzmickas-K100

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas. Tautos kultūros savimonė. Vilnius: Mintis, 1988, p. 20–51.

1.

Kada XVIII a. pab. pagal Edukacinės Komisijos reformas mokyklose nuo lotynų kalbos, kaip dėstomosios, buvo pereinama prie vietinės nacionalinės kalbos, ja Lietuvoje buvo pripažinta ne lietuvių, bet lenkų kalba, nors kai kurie dalykai ir toliau buvo dėstomi lotyniškai. Taigi Lietuvoje nebuvo įgyvendintas vienas pagrindinių Švietimo laikų mokyklinės reformos reikalavimų – mokyti vietine liaudies kalba. Vietoje liaudžiai svetimos lotynų kalbos mokyklose buvo liaudžiai primesta svetima lenkų kalba. Lietuvių Skaityti toliau

A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I) (70)

Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Kaip bus išspręsta svetimvardžių rašymo asmens dokumentuose problema?

Lietuvos Respublikos Seimas, grįžęs po vasaros pertraukos į savo rūmų salę, rudens sesijos pradžioje tikriausiai, kaip yra žadėta, svarstys svetimvardžių rašymo Lietuvos valstybės dokumentuose problemą ir priims dėl jo šiokį ar tokį nutarimą.

Lietuvių tautai jos kalbos rašyba, raidynas nuo XIX a. vidurio yra tapęs ypač brangiu ir jautriu dalyku. Dėl jo tūkstančiai knygnešių ir jų talkininkų buvo pasiryžę aukoti savo jėgas, sveikatą ir net gyvybę. Keturiasdešimt metų trukusi kova dėl lietuviško žodžio ir raidyno baigėsi tautos laimėjimu. Skaityti toliau

Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą? (9)

lietuviu-kalba-respublika.lt-i.sideraviciaus-nuotr

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo filosofas iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Vytautas Rubavičius, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis, profesorius Eugenijus Jovaiša ir politologas Vytautas Sinica. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. JAKAVONIS: Šiandien mūsų apskritojo stalo tema „Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?“ Daug metų mūsų, kaip Lietuvos, nebuvo pasaulio žemėlapyje, bet mes išlikome, nes laikėmės savo tradicijų, papročių, kalbėjome sava kalba. Skaityti toliau

„TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video) (39)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaRugsėjo 4 d. iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai iš Vyriausiosios rinkimų komisijos būstinės (VRK) paėmė dėžę su 1000 parašų rinkimo lapų. Šie parašų rinkimo lapai pradėti skirstyti į visus Lietuvos kraštus, kad kiekvienas norintis pasirašyti ar rinkti parašus galėtų tai padaryti kuo arčiau savo gyvenamosios vietos.

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ taip pat rūpinasi, kad būtų sudaryta galimybė Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams pasirašyti už pilietinę iniciatyvą ir internetu. „Kai tik tokia galimybė atsiras apie tai bus plačiai bus paskelbta“, – sako iniciatyvinės grupės narys ir pagrindinis koordinatorius, politologas Vytautas Sinica. Skaityti toliau

L. Milčius. Esame turtingi (0)

mitingas-n-balciunienes-nuotr-K100

Raginant kovoti prieš politikų ketinimus į mūsų nusistovėjusią abėcėlę įbrukti svetimas raides, griauti rašytinės lietuvių kalbos pagrindą   

Esame tikrai turtingi
Mūs kalbos auksinių klodų.
Gelmėmis jų paslaptingi,
Kupini prasmės ir grožio.

Kur kitur taip dosniai bėrė
Žodį, tarsi brandų grūdą? Skaityti toliau

Visuomenininkai siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą (37)

Akademikas prof. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 19 d. 10 val., Vyriausioje rinkimų komisijoje Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ pristatys iniciatyvą teikti Seimui įstatymo pataisas, kuriomis būtų  išspręstas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimas.

Iniciatoriai ketina surinkti 50 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų ir pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti  siūlymą svarstyti Seimui. Penkiasdešimties tūkstančių piliečių iniciatyvą gavęs Seimas privalo apsvarstyti per tris mėnesius. Skaityti toliau

Mokyklose – naujos galimybės gimtajai kalbai mokytis ne lietuvių tautybės mokiniams (0)

klase mokytojas mokiniai_Evgenija Levin foto

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja plėsti mokinių pasirenkamuosius dalykus ir sudaryti daugiau galimybių mokiniams, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, mokytis gimtosios kalbos. Per šiuos mokslo metus planuojama parengti bendrųjų programų projektus pasirenkamiesiems gimtųjų kalbų dalykams. Numatoma, kad jau nuo 2016 m. rugsėjo II–X klasių mokiniai, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, turės galimybę mokytis lenkų, rusų ir kitų savo gimtųjų kalbų. Jiems bus skiriamos 2 pamokos per savaitę. Skaityti toliau

V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas. Diskusijų laida, virtusi puolamąja (29)

Alkas.lt, A. Sartenavičiaus nuotr.

Birželio 17 dieną  LRT po „Panoramos“ transliavo įprastinę laidą „Dėmesio centre“. Tą kartą laidos tikslas buvo įvertinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimą nepritarti Lietuvos Respublikos Seime svarstomam įstatymo projektui leisti tautinių mažumų Lietuvos piliečiams rašyti vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose tautinio alfabeto raidėmis. Dėl tokio leidimo jau pora dešimtmečių labai atkakliai kovoja tam tikros Lietuvos lenkų grupės. Tą kovą visą laiką rėmė ir remia ne tik Lenkijos Respublikos vadovybė, bet ir kai kurie šio dalyko esmės nesuvokiantys lietuviai, linkę „tautų draugystei“ aukoti savo tautos interesus. Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje (17)

Marcinkevicius20101123-j-vaiskuno-nuotr.2

Liepos 12 d., sekmadienį, amžinybėn išėjus iškiliam Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriui, baltų kalbų etimologijos ir žodžių darybos tyrėjui, lietuvių kalbos gynėjui, profesoriui, habilituotam daktarui Vincui Urbučiui (1929-2015), skelbiame Justino Marcinkevičiaus pasakytą prakalba skirtą prof. V. Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“ pasakytą 2007-11-05 Rašytojų klube vykusioje diskusijoje „Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?“.

Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.
Justinas Marcinkevičius, 2007-11-05. Skaityti toliau

Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai (2)

mindaugas-karalius-respublika.lt-i.sidereviciaus-nuotr

Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kai sužydės bananai? Kodėl, Brutai… (1)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Ankstesniame rašinyje, kalbėdamas apie lietuvių kalbos išdavystę, vienam mūsų politikui, nevykusiai užėmusiam protomaševskinę poziciją,  švelniai priminiau Cezario legendinį klausimą savo žudikui Brutui: Et tu, Brute? („Ir tu, Brutai?“).  Nespėjo paklausti kodėl?, užtat paliko amžinai aktualią temą istorikams ir menininkams. Taip ir „originalo“ kalbos stūmimas į  oficialius dokumentus, bandymai suluošinti, išprievartauti lietuvių kalbos rašybą ir žodyną,  sukčiavimas, maskuojant nedorus ketinimus, išskydusių argumentų keitimas žodine ekvilibristika įstatyme apie vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose stebina savo atkaklumu ir šaukiasi to klausimo – kodėl? Skaityti toliau

A. Lebionka. Atviras laiškas suolo draugui Gediminui Kirkilui (6)

kirkilas-alkas.lt-koliazas

Sveikas Gediminai. Kažkada, tiksliai nepamenu 10-oje ar 11-oje klasėje, kuomet abu sėdėjome viename suole, ėmei mane pravardžiuoti „bambalu“, todėl neturėtum pykti, kad tau šiuo kart, išlikdamas žanre, pabambėsiu. Už pravardę nepykdavau, gal ir tu už mano tiesias mintis šiandien neužpyksi?

Matyt pastebėjai, kad ne kažin kiek pasikeičia žmogus, dažniausiai,  gyvenimo keliu žengdamas, nebent jo kelyje pasipainioja koks „aukso veršis“, ar „aukso trupinys, gardaus valgio šaukštas“. Tada dažnai jau tas nabagas ne Dievui, o Mamonai ima tarnauti, jos užgaidas ima tenkinti ir mutuoja neatpažįstamai, dažnai net iš žmogaus į infuzoriją virsdamas. Kitą kartą, pasakoja, žmogų gali apsėsti ir velniai. F.Dostojevskis mini savo „Šėtonuose“ Švento rašto Skaityti toliau

D. Razauskas. Pirmiausia nubusti, ir tebūnie darna! (25)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastabos Andriaus Konickio knygos Pirmiausia nubusti… Filosofiniai etiudai (Vilnius: Naujoji Romuva, 2006, 336 p.) paraštėse

Prieš aštuonis metus išėjusią, atėjusią pas mane, laukusią manęs, nusivylusią ir pasimetusią, paskui vėl atsiradusią knygą – pagaliau perskaičiau. Prašau negalvoti, neva tai reiškia mano nepagarbų santykį su ja ar net apskritai su knygomis. Anaiptol. Tiesiog aš esu atsidūręs apgultyje – joms visoms kažkodėl manęs labai reikia. Na, su tam tikromis išimtimis, žinoma, kurios savo ruožtu jau vien dėl to mane ima dominti… Tokiomis sąlygomis galima manyti, kad šiai knygai netgi pasisekė Skaityti toliau

Kėdainiuose vyks paskaita „Kalbos gyvybė skaitmeniniame amžiuje“ (0)

Dr. Audrius Valotka | V. Jadzgevičiaus nuotr.

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje (Didžiosios Rinkos aikštė 11) gegužės 5 d. (antradienį) 13 val. Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Audrius Valotka skaitys paskaitą „Kalbos gyvybė skaitmeniniame amžiuje“. Renginys skiriamas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Šventiškumo jam suteiks Kėdainių muzikos mokyklos mokinio, tarptautinių konkursų laureato Povilo Neliupšio akordeonu atliekami kūriniai.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Skaityti toliau

Ar savo vaikams rodėte Lietuvą? (1)

Gediminas Zilys_respublika.lt

Su žinomu kūrėju ir muzikantu, roko grupės „Skylė“ bosistu ir folkroko grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu – žmogumi, saugančiu ir puoselėjančiu visa, kas lietuviška, ir mokančiu dainuoti be išimties visas 3000 išlikusių lietuviškų sutartinių, šiandien kalbamės kaip su trijų vaikų tėvu, klausdami jo, kaip galėtume savuosius vaikus pamokyti mylėti Lietuvą. Skaityti toliau

Rekordinis moksleivių skaičius susirungė, kuris geriau rašo lietuviškai (1)

Švari kalba – švari galva

Baigėsi pirmasis nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ etapas, kuriame moksleiviai bandė prakalbinti kompiuterį švaria ir taisyklinga lietuvių kalba. Pirmajame etape užsiregistravo dalyvauti rekordinis moksleivių skaičius – 16 107 iš 590 mokyklų. Nugalėtojai susitiks antrajame etape, kuris įvyks kovo 16 d. Vilniaus kooperacijos kolegijoje. Gausus dalyvių skaičius griauna sustabarėjusį požiūrį, kad lietuvių kalba sudėtinga ir nepopuliari.

„Konkursą organizuojame aštuntą kartą ir kiekvienais metais užsidegimas tik didėja. Jį pakursto kasmet gausėjantis dalyvių skaičius. Manau, jog ši tendencija žymi stiprėjančią jaunų žmonių nuostatą kalbėti ir rašyti gimtąja kalba“, – teigė konkurso sumanytojos Europoje pirmaujančios kalbinių technologijų įmonės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Skaityti toliau