Žymos archyvas: gimtinė

Į Lietuvą grįžo kaip į rojų (1)

Jūratė ir Arijus Bernotai | asmeninė nuotr.

Apie išvykstančius iš Lietuvos rašoma daug, o štai grįžtančių į ją kažkodėl linkstama nepastebėti. Tačiau tokių žmonių taip pat yra nemažai ir jų nuolat daugėja. Apie tai, ko pasigedo užsieniuose ir kodėl grįžo namo, „Respublikai“ pasakoja 20 metų Anglijoje praleidę ir namo į Kulautuvą grįžę Arijus ir Jūratė Bernotai, kartais palyginantys Lietuvą su rojumi.

Prailgusi trumpa išvyka

Arijus:
Viskas įvyko pusiau atsitiktinai. Tai galima vertinti kaip minčių materializavimąsi ar kaip Dievo ranką.

Skaityti toliau

Dzūkuojanti Veronika Povilionienė: Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis (video) (3)

Veronika Povilionienė | Wikipedia.org nuotr.

Nors kalendorius šiais laikais – retenybė, jis ne tik padeda nepasimesti laike, bet yra ir jauki namų ar biuro puošmena, leidžianti iš naujo ir žaismingai atrasti regionų papročių, tarmių skirtumus. Vienas tokių pavyzdžių – tai asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ išleisti 2019 m. „Dzūkų kalendorai“ – stalinis ir sieninis.

Pastarąjį puošia šmaikštūs dzūkiški frazeologizmai ir dzūkiškų gėrimų receptai, o kiekvieną mėnesį „atverčia“ istorinių ar garsių šių dienų Dzūkijos asmenybių veidai. Tarp jų – ir fotografo Algimanto Aleksandravičiaus įamžintas dainininkės ir etnologės Veronikos Povilionienės portretas. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kam skamba M.K.Oginskio Polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“? (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Lietuvių žemės ūkio inteligentijos  likimo klausimu

Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą  „Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“  sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa (1879 – 1955), dukart (1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos  Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Skaityti toliau

„Kantar TNS“ tyrimas: Lietuvą gyventojai labiausiai myli dėl kelionių, gamtos, kalbos ir interneto (0)

„Kantar TNS“ tyrimas: Lietuvą gyventojai labiausiai myli dėl kelionių, gamtos, kalbos ir interneto | Pixabay nuotr.

Lietuviai savo šalį labiausiai vertina dėl galimybės laisvai keliauti po pasaulį ir gražios gamtos, nevarginančios stichijomis. Šalies kompaktiškumas ir spartus internetas bei seniausia pasaulio kalba – dar keli TOP penketuko aspektai, dėl ko gyventojai myli Lietuvą, rodo „Kantar TNS“ tyrimas.

Pasak „Kantar TNS“ tyrimų ir įžvalgų vadovės Jurgitos Račkytės-Vilimės, istorinė patirtis ir asmeninės vertybės lemia tai, kas savo gimtinėje atrodo vertingiausia. Skaityti toliau

Augustino Voldemaro gimtinėje paminėtos 135-osios jo gimimo metinės (0)

Augustino Voldemaro gimtinėje paminėtos 135-osios jo gimimo metinės | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Balandžio 20 d., Ignalinos rajone vyko renginiai, skirti pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovo Augustino Voldemaro 135-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Gimtajame Dysnos kaime, šalia 1996 metais pastatyto paminklinio akmens, buvo atidengtas informacinis stendas, o Ignalinos krašto muziejuje atidaryta Augustino Voldemaro gyvenimą ir veiklą pristatanti paroda.

Augustinas Voldemaras gimė 1883 m., balandžio 16 d., Dysnoje, Ignalinos rajone. Tai viena garsiausių politinių asmenybių Lietuvos istorijoje: pirmosios Vyriausybės vadovas, du kartus ėjęs ministro Skaityti toliau

Seime pristatoma menininkės A. Žiupsnytės darbų paroda „Rugių laukas, vėjas, Tiesa“ (0)

Albinos Žiupsnytė kūryba | V.Raupelio nuotr.

Kovo 2 d., penktadienį, 14 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta menininkės Albinos Žiupsnytės darbų paroda „Rugių laukas, vėjas, Tiesa“, skirta Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.

Parodą atvers Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, parodos iniciatorė Agnė Širinskienė, renginyje dalyvaus fotomenininkas Juozas Valiušaitis.

Menininkės A. Žiupsnytės žodžiais, ši paroda – tai poetiškas pasakojimas, kelionė į tautinę savastį simboliais, vaizdinių Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Arčiai ir toliai (0)

Wikipedia.org nuotr.

Ant jūros kranto sėdėjo du broliai. Kęstas ir Vaidas. Abiems – po šešiolika, tiktai Kęstas valanda vyresnis už Vaidą. Žvelgiant iš šalies juos galima supainioti. Lygiai tie patys pailgi veidai, mėlynos akys, pelenų spalvos plaukai ir grakštus stotas liudijo, kad tai – vienos šeimos vaikai.

Abu žvelgė į jūros tolį.

– Įdomu, kas ten už jos? – svajingai paklausė jaunėlis. – Tikriausiai – Skaityti toliau

G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio (0)

Karališkių Švenčiausios Dievo Motinos Globos Cerkvė. 1957 m. | Kęstučio Rimo asmeninio archyvo nuotrauka

Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik daliniai liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė gana skurdžiai, nors šis laikotarpis ir Rytų Aukštaitijos kraštas visą gyvenimą jam išliko brangus ir artimas, o jo aplinka ir žmonės ugdė jį kaip asmenybę.

Šaknys – Karališkiai Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda apie poeto J. Marcinkevičiaus gyvenimą ir kūrybą (0)

Apie J.Marcinkeviciu Seime_prienubiblioteka.lt

Vasario 12 d., penktadienį, 11 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos parengta paroda „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“.

Dešimtyje parodos stendų pasakojama apie poeto gyvenimą ir kūrybą, profesinę, akademinę ir visuomeninę veiklą, ryšius su gimtojo Prienų krašto žmonėmis.

Parodoje eksponuojamos fotografijos iš asmeninių poeto dukrų Jurgos ir Ramunės, klasės Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta Č. Iškausko knygą „Paaukota Lietuva“ (1)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Vasario 19 d. 18 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“,  Vilniaus knygų mugėje (salėje 5.5.) bus pristatyta trečioji politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko knyga „Paaukota Lietuva. Nuo Vytauto Didžiojo iki Dalios Grybauskaitės“.

Knygos pristatyme dalyvaus istorikas Rymantas Vitas Sidaravičius, politologas Lauras Bielinis, etnokosmologas, portalo Alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas. Autorius 10-13 val. ir po pristatymo prie leidyklos „Obuolys“ ekspozicijos susitiks su skaitytojais, pasirašinės savo knygą. Skaityti toliau

Kaune V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje prasideda renginių ciklas „Su Vinco Kudirkos vardu“ (0)

Tautiska giesmeSausio 9 d. 16 val. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57  kviečia į pirmąjį renginių ciklo  „Su Vinco Kudirkos vardu“ susitikimą.

Renginys skiriamas Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos įkūrimo 90-mečiui, dr. Vinco Kudirkos mirties ir jo sukurtos „Tautiškos giesmės“ 115-osioms metinėms.

Romo Treiderio (Vilniaus zanavykų bendrija) parengtoje parodoje pristatoma „Tautiškos giesmės“ gimtinė Vladislavovas (dabar – Kudirkos Naumiestis), kur giesmė buvo sukurta, ir kelias į Tilžę (dabar – Sovetskas, Rusijos Federacija), kur pasirodė pirmosios jos publikacijos. Skaityti toliau

M. Šiškinas. Ukrainietiška Rusijos ateitis (6)

Rašytojas Michailas Šiškinas | wikipedia.org nuotr.

Michailas Šiškinas – vienas žymiausių dabarties rusų rašytojų, šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje. Lietuvių kalba išleisti du jo romanai – „Laiškų knyga“ ir „Veneros plaukas“. Ne kartą tarptautiniu lygiu yra pasisakęs prieš V. Putino režimą. Šį straipsnį, autoriaus žodžiais, „ryšium su Rusijoje dabar siaučiančiu maru“ rašytą Vakarų auditorijai ir spausdintą vokiečių, prancūzų, anglų ir kitomis kalbomis, rašytojas pats pasiūlė Lietuvos skaitytojams.

Internetas į kiekvienus namus atnešė karą. Tiesioginiame eteryje tampi Kijevo mūšių, Krymo mitingų, Maskvos areštų dalyviu. Štai dabar, kai rašau šiuos žodžius, Maniežo aikštėje, prie Kremliaus, gal aštuoniolikos metų rudaplaukė mergaitė išvynioja plakatą Skaityti toliau

Vydūno gimtadienis Kintuose šiemet švęstas džiazo ritmu (1)

Druskininkų džiazo kolektyvas Kintuose

Kasmet kovo pabaigoje nedideliame pamario miestelyje Šilutės rajone (bet ne didmiesčių arenose!) minimas Vydūno gimtadienis šiemet švęstas džiazo ritmu.

Vydūnas – vienas iš įstabiausių asmenybių, kvietęs rūpintis savo dvasine būkle ir sveikata, saugoti tautines vertybes, skatinęs neapsikrauti pasaulio vertybėmis, bet kilti aukštyn, pranašavęs, kad Lietuva turi būti viena iš žmoniškumo tautų. Tačiau šiandien šis mąstytojas, „gyvenimo tobulintojas“, dar neįvertintas tiek, kiek gali būti naudingas kiekvienam iš mūsų. Skaityti toliau

Vaikų darželis, kokio Lietuvoje dar nebuvo, Kalėdas švenčia kitaip (4)

Baltiškas vaikų draželis|  Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Vos prieš dvi savaites duris atvėrusio šeimos centro „Baltų šalelė“ nariai jau švenčia Kalėdas. Tiesa, kiek neįprastai – su tikru lietuviškų švenčių simboliu Kalėda, Blukio vilkimu ir rankų darbo dovanomis.

Šeimos centro įkūrėja ir vadovė Alina Sinicė pasakojo, kad idėja vaikus auklėti pagal baltiškas tradicijas gimė prieš kelis metus, pastebėjus, kad tokio darželio Lietuvoje nėra.

Bendradarbiauja su tėvais

„Mes su vyru labai mylime savo gimtinę ir nors turėjome galimybę po studijų dirbti užsienyje, nusprendėme pasilikti Lietuvoje. Tėvynėje mums gera, norėjome čia kažką padaryti. Tuomet atsirado vaikai, kuriuos nusprendėme Skaityti toliau

J.Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse bus įteikiama Valstybinė premija architektams Martynui ir Marijai Purvinams (0)

Jonas BasanavičiusLapkričio 22 d. 15 val., J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus teikiama 2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos  kultūros tyrimus ir populiarinimą. M. Purvino ir M. Purvinienės darbai yra itin reikšmingi Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijos tęstinumui.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime Vilkaviškio rajone. J. Basanavičius nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba ir literatūra. Skaityti toliau

J.Staliulionis. Užmarštin grimztantys vietovardžiai (7)

Saulėlydis prie Švenčiaus ežero | panoramio.com, GTKTS nuotr.

…Sėdžiu Barštinės pakrantėje ant didžiulio apsamanojusio akmens ir žiūriu į rūką, atšliaužiantį iš raisto. Su tuo rūku atplaukia per šešiasdešimt metų nutolusi vaikystė, pakvimpa pradalgėse džiūstantis šienas, išgirstu plakant dalgį… Klausausi gerai pažįstamų ir suprantamų garsų, o galvoje kirba Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „O tėviške…“ Visada, kai tik prisimenu gimtąjį Nemaitonių kaimą, prigludusį prie Švenčiaus ežero, atmintin pasibeldžia tos mielos eilutės. Vaikštau cementuotais sodo takeliais ir šnabždu: Skaityti toliau

Zaraso ežero saloje vyks Respublikinė dainų šventė (3)

Dainų šventė | organiz. nuotr.

Birželio 23 d. 21 val. Didžiojoje estradoje rengiama Respublikinė dainų šventė. Čia šoks ir dainuos įvairių miestų bei miestelių meno kolektyvai – skambės dainos, eiliuota lietuviška kalba, suksis šokėjų poros, degs Joninių laužai, skleisis paparčio žiedas…

Šventėje, kurią rengia Lietuvos liaudies kultūros centras ir Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, dalyvaus per 1500 dalyvių iš visos Lietuvos – senolių, moterų, ir mišrūs chorai, Vilniaus kariuomenės garbės sargybos orkestras, vadovaujamas dirigento Egidijaus Ališausko, Skaityti toliau

Vilniuje posėdžiauja Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas (1)

PLB valdybos pirmininkės Reginos Narušienė | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Rugpjūčio 7 d. Vilniuje, Seimo rūmuose prasidėjo ir iki rugpjūčio 10 d. vyks 14-tas Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) kas treji metai šaukiamas Seimas.

PLB Seimo posėdžiuose dalyvauja PLB valdybos nariai, įvairių kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, Lietuvos bendruomenių atstovai, iš viso apie 90 lietuvių iš trijų dešimčių pasaulio valstybių.

Seimas ketina aptarti bendruomenės aktualijas, ateities planus, lietuvių švietimą bei lietuvių žiniasklaidą užsienyje, ryšius su gimtine ir jos įstaigomis, Skaityti toliau

Prasideda Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo posėdžiai (2)

Lietuvos jaunimas iš įvairių užsienio šalių (PLJ suvaž.) | A.Pakėnaitės nuotr.

Rugpjūčio 7–10 dienomis, Seimo III rūmų Konferencijų salėje posėdžiaus XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės (toliau – PLB) Seimas, kuriame dalyvaus PLB valdybos nariai, kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, Lietuvos bendruomenių atstovai. Apie 190 lietuvių net iš trijų dešimčių pasaulio valstybių spręs lietuvių bendruomenių ir aktualius Lietuvos – išeivijos santykių klausimus.

Dalyvių laukia pranešimai ir diskusijos apie Pasaulio lietuvių bendruomenės dabartį ir ateitį, lietuvių švietimą bei lietuvių žiniasklaidą užsienyje, ryšį su gimtine ir jos institucijomis, dabartinę emigracijos raidą bei vis dar neišspręstą pilietybės klausimą. Skaityti toliau

Įkuriamas A.Stulginskio parkas jo gimtinėje (2)

Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | Vikipedijos nuotr.

Gegužės 2 d. 10.00 val. Kutalių kaime, Šilalės rajone, netoli A. Stulginskio gimtosios sodybos, pradedamas sodinti Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio garbei skirtas parkas. Kviečiami žiniasklaidos atstovai į šios gražios iniciatyvos atidarymą.

Ši idėja buvo pradėta puoselėti dar šių metų pradžioje, kai Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) sutarta dėl jos įgyvendinimo. Parko sodinimą, taip siekiant įamžinti Prezidento atminimą – įrengti parką A. Stulginskio gimtinėje, inicijavo ASU, Šilalės rajono savivaldybė, Šilalės agronomų sąjunga ir Aktyvių Kutalių kaimo žmonių bendruomenė. Skaityti toliau