Pašnekovas: Gervėčių klubo pirmininkas – Alfonsas Augulis.
Šiemet sukanka 32 metai, kai įkurtas Gervėčių klubas. Tačiau gervėtiškiai Vilniuje, kaip pasakojo Gervėčių klubo pirmininkas Alfonsas Augulis, gyvuoja ne vieną šimtmetį. Juk nuo Gervėčių krašto, lietuvių etninių žemių dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, iki Vilniaus – vos 53 kilometrai.
Anksčiau Gervėčių krašte buvo 18 lietuviškų kaimų. Skaityti toliau
Gervėčių sala vadinamos nuo seno lietuvių etninės žemės, po Antrojo pasaulinio karo perduotos Baltarusijai. Gervėtiškiai, ilgą laiką gyvenę labai izoliuotą gyvenimą, išlaikė archajiškus papročius ir darbo priemones.
Tai, ką jūs dabar matote – unikalūs kadrai. Senieji gervėtiškiai traukiasi, senoji Gervėčių Lietuva išeina… Skaityti toliau
Baltarusijoje, Gervėčių krašte, įsikūrusi Rimdžiūnų vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba spalio 28 d. mini 20-metį. Ta proga mokyklos bendruomenę pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
„Kantriai, diena iš dienos, sėjate ir auginate lietuvišką žodį, budinate lietuvišką savimonę ir orumą. Jūsų darbo vaisius – ši lietuviška mokykla, ugdanti Rimdžiūnų ir tolesnių apylinkių vaikus,kuriems svarbu atrasti savo pačių šaknis, traukos centrą ir išmokti vertinti didžiąsias tautos vertybes: kalbą, istoriją, kultūrą. Su meile ir pagarba pasilenkdami prie kiekvieno, Skaityti toliau
Jau daugelį metų vedami Nijolės Balčiūnienės ir Kazimiero Garšvos, kurie nepailstamai padeda etninių žemių lietuvių bendruomenėms, lankome lietuvius, gyvenančius Baltarusijoje. Kartu su folkloro ansambliu „Laukis“, lietuvybę, tautines vertybes, gautas iš protėvių, senelių palikimo ne kartą skleidėme Pelesoje, Lydoje, Rimdžiūnuose, Apse, Minske.
O šių metų šiltą birželio 4-osios vasaros dieną vykome į Gardiną, kur Nacionalinių kultūrų festivalyje puikavosi ir lietuvių kiemelis su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių kolektyvų koncertais. Kartu su mumis važiavusi „Vilnijos“ draugijos pirmininko Skaityti toliau
Gerbiamieji!
Šį laišką adresuoju plačiai ir neribotai auditorijai. Kreipiuosi reikšmingu kultūros reikalu į visus, kas nėra abejingas Seinų-Punsko krašto, Lietuvos ir Baltarusijos lietuvių bei lietuviškosios išeivijos likimui. Esu parašęs platų romaną apie senosios Jotvos veldonių – punskiečių ir seiniškių – gyvenimą. Romanas įvardintas „LAIKO SPALVOS“ ir kalba apie 1963–1999 metus.Bandoma atskleisti žmonių pastangas sudėtingomis politinėmis sąlygomis išlaikyti padorų veidą ir neprarasti gyvenimo prasmės. Veiksmo bazė yra Punsko lietuvių dėstomąja kalba Skaityti toliau
Rugsėjo 24 d. 15 val. Seimo Konferencijų salėje vyks mokslinis seminaras „Gervėčių sala praeityje ir šiandien“. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Arūno Baltėno fotografijų paroda „Gervėčių sala“.
Baltarusijai priklausantis Gervėčių kraštas, nuo Vilniaus tenutolęs 60 kilometrų, iki šiol gyvuoja kaip unikali lietuvių sala. Ją šiuo metu sudaro lietuviški Rimdžiūnų, Girių, Petrikų, Pelegrindos, Mockų, Galčiūnų, Gėliūnų, Miciūnų kaimai, apjuosti Ašmenos ir Aluošos upelių. Skaityti toliau
Kap buvo dziedas su bobu, labai anys buvo biedni, neturėjo nei ko valgyc‘ nei nieko.
Atajo žiema. Pirkelė su vienu lungeliu, ė šalta pirkelėi.
Dziedas sako: „važiuosiu medzėn atsivešiu malkų tai nors paskurensim ir bus pirkioj šilciau ir nors ir nedavalgy ale kap šilumoj tai bus lingviau mum“. Nuvažiavo dziedas medzėn, žiūri guli meška ažmigus… Skaityti toliau
Lapkričio 7-8 dienomis Vilniaus universitetas kviečia prisiminti ir apmąstyti Gervėčių krašto istorinį bei kultūrinį palikimą bei dabartinę šio svarbaus Gudijos lietuviškų etninių žemių židinio būklę.
Tomis dienomis Vilniaus universitete dirbs tarptautinė konferenciją „Gervėčiai: istorinė atmintis ir kultūrinis tapatumas“. Kartu ta proga Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) lapkričio 7 d. 18 val. bus atidaryta Arūno Baltėno fotografijų parodos „Gervėčių sala“. Skaityti toliau
Apie Pietryčių Lietuvą, lietuvybės rūpesčius joje Liudviko Giedraičio pokalbis su trimis buvusiais šio krašto mokyklų direktoriais: Algimantu Masaičiu (Marijampolis), Vytautu Dailidka (Eišiškės), Stanislovu Budraičiu (Rimdžiūnai, Turgeliai).
Liudvikas Giedraitis: Gerai žinoma, kad baltų, lietuvių ribos daugelį amžių siaurėjo. Apie tai, kas į pietus, rytus, vakarus nuo Lietuvos – tegalim surašinėt netekčių, lietuvybės siaurėjimo statistiką, bet apie Pietryčių Lietuvą, manau, turim ne tik teisę, bet ir prievolę kalbėti, ieškoti būdų, kaip susigrąžinsim šį nutautėjusį, nutautintą kraštą. Skaityti toliau
Pasiklausykime močiutės iš Gervėčių pasakos ir gražios dzukų tarmės.
