Žymos archyvas: gervė

Sekmadienio sakmė. Vilkas ir gervė (2)

Pilkoji gervė | R. Jakaičio nuotr.

Vilks papjovis arklį, suėdis mėsą, nebtureji ką beėsti, kaulus krimta. Kaulus bekrimsdams užspringa, gerklėj geliant, pradėji bėgioti po gires ir krūmus, visims žvierims ir paukštems siuloji didį algą, kurs anan pagielbietų, iš gerklies kaulą išimtų. Ale visi žvierys ir paukštei visi bijoji tan daryti, ir nieviens neatsivožie (neišdrįso) eiti pri vilka ir jin  gielbieti, nes visi žvierys ir paukštei žina, jog vilkas yra visų neprieteliu; kurį tiktai prigaun, tan tujaus papjaun, o papjovis suied. Ir visi atsaki, kad vilką negal gielbiet. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos) (6)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Užgavėnių šventės išvakarėse, žurnalistas, Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis apie šios šventės ištakas ir prasmę kalbasi su baltų kultūros tyrinėtoju, vienu iš tarpdalykinių etnoastronomijos ir etnokosmologijos mokslo sričių pradininkų Letuvoje etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.

– Kokia Užgavėnių šventės prasmė?

– Dabar tai – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė. Tokia ji tapo, kai buvo užmirštas senasis gelminis dvasinis-religinis šios šventės turinys. Naivu žiemą varyti apeigomis. Ji praeina savaime. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesni dvasiniai, religiniai dalykai. Skaityti toliau

Pradedamas Tyrulių pelkės tvarkymo projektas (2)

Didysis baublys | paukstis.lt nuotr.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriu UAB „Didysis Tyrulis” pradeda įgyvendinti keturių metų trukmės Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo „LIFE+” finansuojamą Tyrulių pelkės atkūrimo projektą „Lietuvos eksploatuotų durpynų atkūrimas, Tyrulių pelkės paukščių apsaugai svarbios teritorijos tvarkymo pavyzdžiu” (angl. Demonstrative restoration of the Tyruliai bog as a part of the initiative of the re-wetting of Lithuanian peatlands). Projektą taip pat finansuoja Aplinkos ministerija naudodama Lietuvos Respublikos specialios programos lėšas. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie gužutį ir gervę (1)

skambantys kedrai nuotr.

Vienoje pelkėje gyveno gužutis ir gervė. Nusibodo jiem gyvent po vieną, ir užsimanė gužutis ženyties. Užsimanęs ir aina dibu dibu dibt par balą čielus tris verstus. Nudimbinęs sako:
– Gerve gerve, aš noriu tave vestė.
– Aš dar tekėt ir nemisliju, o juk tu nelabai ir dailus: tos kojos – vieni stibinkauliai, pats keršas, nemiklas, be jokio vikrumo – netekėsiu už tavę…

Gužutis susigėdęs namo aina dibu dibu dibt…

Išėjus gužučiui gervė apsimislijo apė savo gyvenimą ir sako: „Kokia aš kvailė! Atėjo pats vyras piršties, o aš atsakiau. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II) (1)

„Saulės vežimas“, Danija, Bronzos amžius (XIV-XV a. pr. m. e.)

Tęsinys, pradžia ČIA.

Zoomorfiniai Saulės vaduotojo pagalbininkai          

Pastarojo meto darbai etnoastronomijos srityje ir konkrečiai lietuviško Zodiako tyrinėjimai34 leido iškelti hipotezę, kad būtent Kalėdų ir Užgavėnių karnavalo veikėjai, ypač seniausios35 zoomorfinės karnavalinės kaukės, kaip tik ir galėjo būti tie Saulės vadavimo ritualo atlikėjai, vaizduojantys mitinius herojus, išvadavusius Saulę ir atkūrusius kosminę tvarką. Archajiškuose Šiaurės Azijos ir Šiaurės Amerikos genčių mituose dangaus šviesulių išlaisvintojais laikomi būtent įvairūs zoomorfiniai kultūriniai herojai: Juodvarnis arba Juodvarnio sūnus, Ežys, Kojotas, Bebras36 ir kt.  Skaityti toliau