Žymos archyvas: Gerdašiai

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

A.Patackas. Karžygių metas. Varviškės karinės operacijos pamokos. (17)

Varviškės mūšio minėjimas Leipalingyje, 2011 m. | leipalingioparapija.lt nuotr.

Anglų istorikas Arnoldas Toinbis (Arnold J. Toynbee) taip aprašo valstybės ar civilizacijos gimimą – pradžioje patiriamas rūpesčių metas („time of trouble“), o po jo seka „karžygių metas“ („time of heroes“), kuris šiuos rūpesčius ar negandas įveikia. Tokiu terminu drąsiai galime vadinti 1918-23m., kai tautos valia ir jos vadų ryžtas buvo kaip vienas kumštis.

Šiais, 2013-siais metais, minėjome svarbią sukaktį – 95 m. nuo Klaipėdos sukilimo, tiksliau karinės-politinės kampanijos. Tačiau liko primiršta dar viena karinė operaciją, įvykdyta tik porai mėnesių praėjus nuo kovų Klaipėdoje, per kurią žuvo ne ką mažiau Lietuvos karių – savanorių. Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (V) (video) (20)

Dzūkijos partiazanų atminimui | skyle.lt nuotr.

TIESA APIE DVASIŠKĄJĮ TĖVELĮ

Anądien man vėl pasirodė, kad visa tai kažkoks kliedesys, netiesa, nes niekaip nepritampa prie visų mūsų logiškos ir, sakyčiau, net naivios anų laikų sampratos. Tai tikrai per daug juoda, o mūsų žmonės juk tarsi vaikai, negalintys patikėti tokiu blogiu. Geriau, kad pasaulis būtų tik graži pasaka, kur blogis niekada nenugali.

Gal aš jau pasiklydau tose tamsybėse – juk  visą tiesą žino vien mirusieji, o mano kapstymasis – tik dar viena pasaulio klystkelių interpretacija. Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (IV) (8)

Merkinėje įkurtas partizanų kalnelis. Čia įamžinti visi Dzūkijos partizanai | tautairtevyne.lt nuotr.

VIDAUS AGENTAS-SMOGIKAS  KUROK

Agentai, kurie veikė mūsų panemuniuose:

Nematantis, Peršas, Lapas, Mudryj, Žimas, Vanda, Fortūna, Gardinas, Vėtra, Vitkus, Upriamyj, Kurok, Chitryj, Vilno, Motas, Junoša, Smelyj, Chmuryj, Malka, Žena, Bijūnas, Žvirblis, Jonas, Liūtas, Gaidys, Grodno, Perletas, Janina, Lies, Cement, Paišelis, Brat, Gibas, Bedniak, Andrejev, Lipa, Budras, Liesnik, Beržas, Tikras, Laikrodis, Šepylo, Mikas, Arnoldas, Rozeta, Pistolet…. Iš viso – 46. Gal būta ir daugiau. Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (III) (5)

Partzanu vado Vitkaus-Kazimieraičio atminimui skirtas ženklas | R.Trimonienės nuotr.

KRAUPAUS SCENARIJAUS VEIKĖJAI

1946 m. sausio 28 d. LSSR NKVD komisaras gen. mjr. Juozas Bartašiūnas, NKGB vadovas gen. mjr. Dmitrijus Jefimovas ir SSRS NKGB įgaliotinis Lietuvai gen. ltn. Ivanas Tkačenka išleido direktyvą, kurioje pasiūlė NKGB miestų ir apskričių skyrių viršininkams kiekvienam veikiančiam partizanų būriui sudaryti NKGB darbuotojų grupę, kuri stengtųsi į būrį įvesti vidaus agentus iš veikusių ir legalizuotų buvusių partizanų, Lietuvos kariuomenės karininkų. O kuriami melagingi partizanų būriai turėjo taikyti operatyvines kombinacijas, t. y. provokacijas, klastą ir represijas (2). Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (II) (3)

Dzūkijos partizanai

VISŲ PRIEŠAS VIENAS

Skaudi lietuvių ir lenkų priešprieša šitame krašte. Svarbiausia, kad rimtų priežasčių čia visai nėra. Amžių bėgyje gal dažniau pralaimintys buvo lietuviai, bet juk didelių tarpusavio karų nebuvo. Na taip, mūsų kalba palengva traukėsi nuo Juodosios Ančios, Marychos link Baltosios Ančios ir Raigardo. Žmonės maišėsi, prekiavo, vaikščiojo į tas pačias bažnyčias. Bet neapykantos nebuvo, išskyrus gal trumpą laikotarpį, besikuriant abiejų šalių nepriklausomoms valstybėms praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje. Čia jau lenkai buvo karingesni ir gerokai apkartino panemunių kaimų gyvenimą. Tačiau mes ir likome prie Ančios ir Raigardo, o lenkus nurungė gudai. Skaityti toliau