Žymos archyvas: geopolitika

Tautos Santalka rengia konferenciją (14)

Vilniaus igulos karininku ramove_Gabijos J nuotr

Spalio 28 d., 10 val.  Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) rengiama konferencija „Lietuvos išlikimas: geopolitiniai aspektai“. Konferenciją rengia š.m. spalio 7 d. įsteigta asociacija Tautos Santalka.

Pranešimus skaitys Seimo narys, dr. Laurynas Kasčiūnas (apie Europos Sąjungos viziją Lietuvos interesų kontekste), Marius Kundrotas (apie Tarpjūrio projektą ir jo galimybes), Julius Panka (apie Lietuvos santykius su Rusija), Vitalijus Balkus (apie migraciją) ir Gintaras Songaila (apie energetinį saugumą). Renginį ves Tomas Baranauskas, taip pat ketina pasisakyti prof. Krescencijus Stoškus, Algis Avižienis ir kiti intelektualai. Po pranešimų vyks diskusijos. Skaityti toliau

G. Karosas. Interesas – Lietuva: dvispalvė magija (35)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos padangėje dominuoja dvi spalvos: juoda ir balta. Nesutinkate? Deja, taip yra. Tiesa, kalbu apie politinę plotmę. Nors per amžius žmonių patirti dėsniai įvairūs, daugiaspalviai ir paprastai pasiteisina įvairiose srityse, dažnai požiūrio į Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius  politinis vertinimas apsiriboja primityvia mažaspalvyste. Kodėl?

Ne paslaptis, kad didelei visuomenės daliai Lietuvos valstybės tapatybės tirpsmas Europos Sąjungoje, o ypač nuolaidžiaujant kaimyninės Varšuvos politikieriams, yra nepriimtinas. Pasisakantiesiems už Lietuvos interesus išsaugoti savo šalies tapatybę Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo (42)

Alkas.lt koliažas

Lietuvių tautos geopolitinė padėtis lemia didžiules įtampas pačioje tautoje. Lietuvos vieta pasaulyje suvokiama labai skirtingai. Vieni savo Tėvynę supranta kaip integralią Vakarų pasaulio dalį, kiti bodisi Vakarais ir dairosi į Rytus, treti sieja save su Trečiuoju pasauliu, o ketvirti galvoja, kad geriausias kelias – tapti neutralia sala.

Kiekviena pusė turi savų argumentų. Neutralumo šalininkai pasitelkia sėkmingą Šveicarijos pavyzdį, „vakariečiai“ akcentuoja laisvę, pažangą ir Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“: apie rinkimų metų pamirštą nacionalinį saugumą ir naujoves teismuose (video) (0)

Alvydas Sadeckas | penki.lt nuotr.

Šioje laidoje aptariame, kodėl naujųjų valdančiųjų programose ir viešuose debatuose vengiama geopolitinių, nacionalinio saugumo temų. Komentuoja Seimo narys Eugenijus Gentvilas ir „Ekskomisarų biuro“ steigėjas ir vienas iš vadovų Alvydas Sadeckas. Lietuvos teismų administracijos direktorė Reda Molienė pasakoja apie Europos teisės dienos proga pradėtą naujovę – teismuose nemokamai teikiamas juridines konsultacijas.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, Skaityti toliau

D. Stancikas. Nenutildama šauk (75)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Graudi realybė – lietuvių tauta nyksta akyse. Lietuva, kaip Tautos buveinė, tvirtėja, bet jos esmė, turinys byra ir nyksta.
Skaudu. Atlaikę šimtametes okupacijas, išsaugoję uždraustą žodį, išstovėję žiauriausiose geopolitinėse pervartose, požemių bunkeriuose, tremtyse ir lageriuose, anot poeto – šitiek trinti, klumpam svajonės išsipildyme, neatsigręždami bėgam nuo jos. Negi atlaikėme žemesnių civilizacijų priespaudą tik tam, kad ištirptume aukštesnėse?
Dar graudžiau, kad nedrįstam net pamatyti savo saulėlydžio. Antrą dešimtmetį Skaityti toliau

Signatarų namuose – Bronislovo Kuzmicko knygos „Metai ir mintys“ sutiktuvės (0)

kuzmicko knyga Metai ir mintysGruodžio 15 d. 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje, vyks Kovo 11-osios Akto signataro dr. Bronislovo Kuzmicko knygos „Metai ir mintys“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autorius dr. Bronislovas Kuzmickas, Kovo 11-osios Akto signatarai dr. Vladimiras Jarmolenko ir Mečys Laurinkus.

Bronislovas Kuzmickas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, politikas, keliolikos knygų autorius.

Knygoje „Metai ir mintys“ spausdinami straipsniai ir esė geopolitikos, saugumo, kultūros, istorijos klausimais, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi (23)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Skaityti toliau

V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas (10)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Artėjantį antradienį į Seimo darbotvarkę sugrįžta komitetų palaiminimo sulaukęs Tautos istorinės atminties įstatymas (TIAĮ). Nors sulaukęs aštrios kritikos iš kai kurių šalies istorikų, šis Lietuvai itin reikšmingas projektas kol kas ne tik neatmestas politikų, bet pagaliau sulaukia ir akademinės bendruomenės paramos.

Beveik 30 žinomų šalies istorikų pasirašė kreipimąsi, kuriuo ragina priimti šį įstatymą ir imtis nuoseklios istorijos politikos formavimo. Iš esmės tą patį siūlo ir VU mokslininkai, apibendrinę 5 metus trukusio tyrimo išvadas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Berlyno siena tebeeina per mūsų smegenis (8)

rte.ie nuotr.

Prieš ketverius metus DELFI straipsnyje klausiau: su kuo Jums asocijuojasi žodis „siena“? Su statybine konstrukcija ar valstybes skiriančia linija? Su garsiuoju roko grupės „Pink Floyd“ 26 dainų albumu „The Wall“ ir su 1982 m. pagal jį sukurtu Alano Parkerio filmu? Kai kam gal su galingąja Italijos miesto Sienos krepšinio komanda? O gal, kaip pridurtų psichologai, su dažnai statoma siena žmonių, tautų ir valstybių santykiuose? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Lietuva nuo LDK laikų sprendė sunkią dilemą – prie ko šlietis, likti suskaldytai ir skaldomai, priklausomai ar trapiai nepriklausomai, okupuotai, aneksuotai ar laisvai. Į šį hamletišką valstybės išlikimo klausimą vienareikšmio atsakymo, ko gero, nėra ir šiandien, kai prasideda naujas pasaulio persidalijimo vajus. Skaityti toliau

Politologas: rusų sulaikytas Lietuvos žvejybos laivas kelia nesmagias asociacijas (0)

0Lietuvos žvejybos laivas „Jūrų vilkas“ rusų pareigūnų sulaikytas reikšmingame kontekste – Vilniuje vykstant aukščiausiosios karinės NATO institucijos – Karinio komiteto – susitikimui, pastebi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius.

„Tokie jėgos principo demonstravimai yra išties keliantys nerimą“, – mano jis. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Naujasis Rusijos kelias – agresija ir melas (5)

wikipedia.org nuotr.

Rusija jau kuris laikas vykdo savo imperinės galios stiprinimo ir teritorijų „susigrąžinimo“ politiką. Kol tos politikos apraiškos sproginėjo Europos pakraščiuose, kol buvo plėšoma Gruzija bei Moldova, didžiųjų valstybių, taip pat ir Europos Sąjungos politikai manė, kad tai tiesiog tam tikri „ekscesai“, nekeičiantys nusistovėjusios pasaulio galių pusiausvyros. Nebuvo kreipiamas dėmesys ir į primygtinius Rusijos raginimus kurti vadinamąją daugiapolę pasaulio tvarką, kurioje ir jai tektų svarbus vaidmuo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jis negalįs įsivaizduoti NATO kariškių istorinėse Rusijos žemėse. Skaityti toliau

M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (II) (17)

Marius Jonaitis | asmen. nuotr.

Praėjo jau daugiau nei savaitė po pirmosios „Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime?“ dalies. Keista, bet nekilo didelių diskusijų, prieštaravimų ar paneigimų. Aišku, straipsnio sklaida nėra didelė, nors jį publikavo ir Alkas.lt bei Sarmatas, todėl yra gan sudėtinga pasiekti didesnį kiekį žmonių bei sukelti didesnio masto diskusijas. Na, bet turim tą ką turime, todėl apžvelkime tas reakcijas, kurias teko pastebėti.

Labiausiai nustebino tai, jog nesulaukiau jokio paneigimo mano teiginio, kad mes neturime jokios Nepriklausomybės, net ir dėl autonominio statuso galima stipriai ginčytis. Tai tik parodo, jog daug kas situaciją suvokia ir supranta, jog Skaityti toliau

M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (I) (15)

Marius Jonaitis | asmen. nuotr.

Intensyvėjant globalizacijai ir Lietuvos integravimui į Europos sąjungą, vis aktualiau iškyla klausimas kur yra riba tarp nepriklausomybės ir jos netekimo. Kur mes išliekame kaip suverenas, o kur esame tik autonomija su tam tikra savivalda? Manau šių klausimų uždavimas ir sąžiningas atsakymas į juos yra esminė kryptis bet kuriam sava tauta ir jos valstybingumu susirūpinusiam asmeniui ar organizacijai. Gautas atsakymas parodys realią situaciją kurioje mes esame ir kokiu keliu turime eiti.

Pradėkime nuo paprasčiausių sąvokų. Žodis Nepriklausomybė: Šalies arba valstybės nepriklausomybė reiškia visišką jos gyventojų savivaldumą arba Skaityti toliau

S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti? (49)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Šiandieninė geopolitika – šantažas, ekonomika ir euro. Vakarų žiniasklaidos analitinė apžvalga.

Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ įsikūrė Rusijos karinė bazė. Pažymint šį unikalų įvykį šiuolaikinėje istorijoje, kovo mėnesį rusų kariškiai surengė parodomąsias aviacijos ir laivyno karines pratybas.

Norėdami išsiaiškinti šią istoriją, žvilgtelėkime į oficialius ES pranešimus ir publikuotus „Deutsche Welle“ Skaityti toliau

Alkas.lt atsiliepdamas į visuomenininkų raginimą žada viešinti lietuvių kalbos išdavikų pavardes (43)

Gėdos stulpas | Alkas.lt, R.Garuolio nuotr.

Internetinio dienraščio Alkas.lt redakcija skelbia, kad apsvarsčiusi visuomenininkų susibūrusių į Lietuvių kalbos gynimo sąjunga pilietinę iniciatyvą „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“, priima sprendimą jungtis prie šios akcijos ir įsipareigoja viešinti valstybinį lietuvių kalbos statusą pamynusių Seimo narių pavardes bei nuotraukas.

Primename, kad birželio 19 d. Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, susirūpinusi tuo, kad Seime yra svarstomas Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės iniciatyva įregistruotas lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas XIIP-1653, kuriuo numatoma įteisinti vardų ir pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose ne valstybine kalba, Skaityti toliau

Š. Birutis: Kultūra savo svarba prilygsta krašto apsaugai (7)

Šarūnas Birutis | kaunas.lt nuotr.

Minint 10 metų narystės Europos Sąjungoje (ES) sukaktį,  LR Kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad dabartinių geopolitinių įvykių fone,  kultūros sektorius tampa ypač reikšmingu nacionalinio saugumo kontekste. Ministras pabrėžė, kad kultūros politikai turi būti skiriama tiek pat dėmesio, kaip ir krašto gynybai. Vienas iš būtinųjų veiksmų — kelti kultūros darbuotojų atlyginimus.

„Jau pirmininkavimo ES metu, atkreipėme dėmesį į kultūros vietą Europos politikoje. Nors ES yra labiau ekonominė bendrija, kuo toliau, tuo aiškiau suprantame, kultūros politikos svarbą — europietiškos vertybės turi būti ginamos Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kalba – galingiausias geopolitikos įrankis (12)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kalba yra ir bus svarbus vidaus ir užsienio politikos veiksnys. Ji ypač svarbi valstybių santykiuose su kaimynais, su kuriais sieja glaudūs istoriniai ryšiai ir etnokultūrinių bendruomenių palaikymo ar stiprinimo klausimai. Kalba esmiškai susijusi su moderniųjų laikų politika jau vien dėl to, kad nacionalinės valstybės iškilo ant tautos kalbos ir jos kultūros pamato, o valstybingumas buvo tvirtinamas per kalbos politika grindžiamą švietimo sistemą.Todėl visi kalbos, jos oficialiųjų nacionalinių rašmenų dalykai glaudžiai susiję ir su valstybingumu, ir su nacionaliniu tapatumu.

Geopolitinis kalbos vaidmuo tiesiog akivaizdus dabartinėje Rusijos politikoje. Skaityti toliau

Pašnekesys Seime: Kokią Lietuvos ir Europos istorinę atmintį formuosime dabartiniame geopolitiniame kontekste? (tiesioginė transliacija) (0)

Antano Smetonos 70-ųjų žūties metinių minėjimas Kaune Istorinės Prezidentūros sodelyje | Kaunas.lt nuotr.

Balandžio 16 d., trečiadienį, 11 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III rūmai), vyks Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro rengiamas „Europos savaitė 2014“ pašnekesys „Kokią Lietuvos ir Europos istorinę atmintį formuosime dabartiniame geopolitiniame kontekste?“

Turbulencijos geopolitiniame žemėlapyje verčia dar sykį permąstyti, kokią istorinę atmintį formuojame? Istorinė atmintis padeda stiprinti tautos identitetą, kurti bendruomenes. Kita vertus, ji gali tapti itin pavojingu įrankiu tyčia klaidingai aiškinant ar net klastojant istoriją. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos (25)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kas tik šiuo metu viešojoje erdvėje nesityčioja iš paniekinamai šventąja vadinamos lietuvių Abėcėlės, kurią net sovietmečiu buvome linkę rašyti didžiąja raide… Politikai rimtais veidais pasišaipydami aiškina, kokie geopolitiniai laimėjimai mūsų laukia, kai tik prisiimsime dalį lenkiškosios, kai kuriems politologams lietuvių pagarba savajai valstybinei rašysenai atrodo esanti didžiausia, tad ir kuo greičiau naikintina atgyvena, kuria sumaniai naudojasi antivalstybinės prokremliškosios jėgos.

Net didelė dalis kultūrininkų ir rašytojų, kurie lyg ir turėtų jausti įgimtą priedermę savajam raštui, jungiasi prie tų „pažangiųjų“, kurių žodžio laukia, Skaityti toliau

O. Gulina. Politinio pasaulio žemėlapio sukirpimo ir siuvimo kursai (0)

Olga Gulina | Alkas.lt nuotr.

Norime mes šito ar ne, tačiau kovo 16 dienos įvykiai pakeitė politinį pasaulio paveikslą. Krymas ir jo referendumo rezultatai atsilieps dar ne kartą.

Nuo Berlyno sienos griuvimo praėjus 25 metams Europa pirmąkart atsidūrė politinėje krizėje, ir čia vis garsiau ir tvirčiau skamba raginimai „atsisakyti prisirišimo prie rusiškų dujų“ kaip faktoriaus, kuris daro spaudimą, neleidžiantį europiečiams laisvai priimti sprendimus. Belgų laikraštis De Standaard rašo: „Net jei šis referendumas yra visiškas farsas, pasaulis apsivertė. Ir kiekvienas tai žino“. Skaityti toliau

K. Koženiovska. Lenkų kultūros buvimas Rytuose (34)

Alkas.lt redakcijos pratarmė

Kol Lietuvos politikai, politologai ir apžvalgininkai vis dar spėlioja, kodėl Lenkija pastaraisiais metais rodo Lietuvai išskirtinį nedraugiškumą primesdama nepagrįstus kaltinimus tariama Lietuvos lenkų tautinės mažumos diskriminacija ir kitomis nebūtomis nuodėmėmis, kai tuo tarpu kaimyninei Latvijai kažkodėl jokių pretenzijų neturi, Lenkijos politologai jau seniai vykdo mokslininkų parengtą į Rytus nuo Lenkijos sienų esančių teritorijų repolonizacijos strategiją. Nors pirmiausiai ši strategija yra nukreipta į po Sovietų sąjungos žlugimo  ir Europos sąjungos įsigalėjimo Lenkijos tiesioginei įtakai atsivėrusius „kresus“ Skaityti toliau

M.M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija? (video) (134)

Mariušas Maksas Kolionko | wikipedia.org nuotr.

Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“; taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys, yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent naiviam „strateginiam partneriui“ užliūliuoti.

Priešingai, nei teigia Lenkijos politikai, „kresų“ idėją gaivina ne tik gausa įvairiausių lenkų patriotinių organizacijų, bet ir pati Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Iš biudžeto finansuojamas Lenkijos TV kanalas Skaityti toliau

Seime vyks konferencija, skirta prof. K.Pakšto 120-osioms gimimo metinėms (tiesioginė transliacija) (0)

Kazys Pakštas 1934-1960 | lgd.lt nuotr.

Gruodžio 19 d., 10 val., Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir VšĮ „Baltoskandijos akademija“ rengia konferenciją „Lietuvos kelias į Baltoskandiją 20-ajame amžiuje,“ skirtą Lietuvos geografijos, geopolitikos mokslų ir diplomatijos pradininko prof. Kazio Pakšto 120-osioms gimimo metinėms pažymėti (III r. Konferencijų salė). 

Konferencijoje bus aptartos Lietuvos užsienio politikoje šiuo metu vyraujančios Baltijos ir Skandinavijos regioninio bendradarbiavimo krypties  – Baltoskandijos – istorinės ištakos.

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama ČIA. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija? (89)

SSSR kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. | LCVA, 1789-1(6-138) PII. nuotr.

Prisimenate Lietuvos laisvės lygos (LLL) plakatus „Red Army Go Home!“? Tada ne vienam bėgo šiurpuliukai per nugarą: na ir drąsus Antanas Terleckas, sugaudys juos „kagėbė“, milicija už kiekvieno kampo, kas čia dabar bus… Vienintelė LLL buvo nuosaiki, nevyniojo į vatą savo reikalavimų, kaip, antai, darė kai kurie Sąjūdžio aktyvistai – LKP CK nariai, nedrąsiai siūlydami palikti kokia 30 tūkstančių sovietinių karių, nes antraip užsitrauksim didelę Maskvos nemalonę…

O prieš 20 metų A.Terlecko kantrybė buvo apvainikuota svarbia pergale: okupantų karinė mašina po beveik 54 metų dominavimo Lietuvoje pagaliau išsidangino iš nepriklausomos valstybės, ir štai tada atėjo tikroji laisvė. Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II) (14)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Norint įsitikinti, kad Memel – Wilno analogija nėra atsitiktinė ir paviršutiniška, tereikia kruopščiau ir dalykiškiau panagrinėti minėtos LLRA politinės programos turinį.

Pirmasis jos punktas – reikalavimas įteisinti asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nekalčiausias ir lengviausiai patenkinamas.

Kaip teigia šio reikalavimo kėlėjai ir gausūs jo rėmėjai, patenkinti jį esą itin lengva, nes pakanka į lietuvišką abėcėlę įtraukti porą kadaise jose tarsi ir egzistavusių raidžių. Pateikiamas ir didžiai „kilnus“ tokį žingsnį grindžiantis argumentas – esą šitaip būtų įgyvendintos ne tik kitakalbei tautinei bendrijai priklausančio Lietuvos piliečio žmogaus teisės, Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: neišmoktos istorijos pamokos (I) (18)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Lietuvos vidaus ir užsienio politika vis labiau atrodo tarsi apkerėta tamsios ir pikta linkinčios jėgos. Vadinamasis „Lietuvos lenkų“ klausimas artėja prie sunkiai prognozuojamos atomazgos. Didėja tikimybė, kad ši atomazga bus sąjūdinių laikų masto politinis sprogimas. Tokią baigtį žada šio seniai svarstomo ir įtampą visuomenėje kurstančio klausimo siūlomi sprendimai. Tikėtis kitokios baigties sunku dėl akivaizdžios priežasties. Per visą atkurtos valstybės istoriją turbūt dar nebuvo iškilęs joks kitas klausimas, kurį būtų buvę mėginama išspręsti šitaip nesugebant arba nenorint suvokti ir atvirai įvardyti tikrojo jo turinio ir esmės. Būtent šia prasme apie valstybės užsienio politiką tenka kalbėti pasitelkus apkerėjimo vaizdinį. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena (21)

Česlovas Iškauskas | A.Didžgalvio, delfi.lt nuotr.

Tiek žmonių, tiek valstybių santykiuose nuo seno egzistuoja sąvoka „ultimatumas“. Ji kilusi iš lot. ultimatum arba ultimus – paskutinis. Žodynai aiškina: ultimatumas – dokumentu arba žodžiu vienos arba kelių valstybių kitai valstybei pareikštas reikalavimas, kuriame grasinama imtis tam tikrų sankcijų arba atitinkamų priemonių, jeigu išsakytas reikalavimas per tam tikrą numatytą laikotarpį bus neįvykdytas.

Šis terminas naudojamas ir kitose gyvenimo srityse, tiesiog norint įvardinti reikalavimą, kuris pateikiamas su grasinimu imtis priemonių. Netgi šnekamojoje kalboje sakoma: žmona vyrui pateikė ultimatumą – negerk, kitaip skirsiuosi… Skaityti toliau

A. Andriušaitis. Ar naujoji valdžia pasiduos Maskvos diriguojamai Lenkijai? (30)

Alkas.lt nuotr.

Klausimas retorinis. Nes naujoji valdžia yra promaskvietiška. Tai nedviprasmiškai rodo daugybė jos daromų ar numatomų daryti žingsnių. Dauguma Lietuvos piliečių net nesuvoks, į kokį žaidimą jie yra įvelti, ir kas yra šio žaidimo užsakovas.

Maskva pagal geriausias šimtametes tradicijas žaidžia plataus masto geopolitinį žaidimą prie Baltijos. Ji jau suprato, kad raktas į šį regioną yra Lenkijoje. Didžiausią ir įtakingiausią iš Baltijos šalių – Lietuvą – su Lenkija sieja pilna šešėlių istorinė praeitis. Lenkija yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o kartu ir didžiausia postkomunistinė šalis, kurioje KGB (ir jos lenkiškoji pavaldi organizacija) turėjo plačiausią ir įtakingiausią agentūrinį tinklą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai? (13)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Nuo neatmenamų laikų, kiek mus pasiekusios žinios apie lenkų ir lietuvių kaimynystę bei įvairias sąjungas, dvi greta gyvenančios tautos turėjo ne tik lemiamų bendrumų, bet ir aršiai kovojo dėl savų prioritetų – tiek valdymo, tiek tautinių, tiek geopolitinių.

Ar karalių bei kunigaikščių valdžios įgaliojimų pasidalijimas, ar pergalingi žygiai į Rytus (pavyzdžiui, Maskvos Kremliaus užėmimas 1612 m.), ar skirtingi interesai Abiejų Tautų Respublikos laikais, Napoleono invazijos metais, Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, o juo labiau XX a. lenkų agresijos fone, – visą laiką tautinė trintis lėmė augantį nepasitikėjimą, įtarumą vieni kitais, kuris davė savo karčių vaisių iš šiandienos dviejų valstybių santykiuose. Skaityti toliau