Žymos archyvas: geologiniai tyrimai

Lietuvos ežerų dugne – vertinga, bet mažai pažįstama medžiaga (2)

Išgaunamas sapropelis iš ežero dugno | am.lt nuotr.

Lapkričio 30 d. 9.30 val. Vilniuje, Lietuvos geologijos tarnybos Didžiojoje salėje 4 a. (S. Konarskio g. 35) vyks seminaras „Sapropelio tyrimai: nauji rezultatai ir panaudojimo sritys“, kurį surengs Lietuvos geologijos tarnyba ir Asociacija Lietuvos sapropelis.

Lietuvos ežerai vertingi ne tik kaip natūralus prieglobstis daugybei augalų, gyvūnų rūšių, kaip gyvybės šaltinis visai gamtai. Juose taip pat aptinkami gausūs klodai sapropelio – organinės, bestruktūrinės drebučių pavidalo arba smulkiai grūdėtos masės. Nors ši medžiaga turi įvairių vertingų savybių, ji tebėra retai naudojama. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? (0)

„Mokslo sriuba“: kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? | LRT.lt nuotr.

Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?

Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau

Prie Papilės atodangos pradėti geologiniai tyrimai (nuotraukos) (0)

Papilės atodangoje šiuo metų vykdomi geologiniai tyrimai | VSTT nuotr.

Ventos regioniniame parke Papilėje pradėti geologiniai tyrimai, kurių tikslas – įvertinti Papilės juros periodo atodangos šlaito stabilumą ir pasiruošti jos sutvirtinimo projektui. Juros periodas buvo prieš 200–150 milijonų metų, tuo metu mūsų planetoje gyveno dinozaurai.

Ventos upės šlaito viršuje buvo išgręžtas 31 m gylio gręžinys, kurį išgręžus paaiškėjo, kad kvartero nuogulų storis šioje vietoje – iki 8 m nuo žemės paviršiaus. Skaityti toliau

Ištirta Kaukinės ežero kilmė (0)

Kaukines ezero kilme_lgt.ltKaukinės (kitaip dar vadinamas Žiedeliu) ežeras (Kaišiadorių r.) yra idealiai apvalios formos, o jį supa žiedo formos pakiluma – pylimas, todėl manyta, kad jis gali būti meteoritinės kilmės. Vietiniai žmonės pasakoja, kad „…danguje netikėtai pasirodęs kaukiantis ugnies kamuolys, kuris trenkėsi į miško tankmę. Toje vietoje nuo sprogimo atsivėrė didžiulė skylė, o aplinkui kilometro spinduliu išvirto ir sudegė miškas…“.

Kaukinės ežero kilmės nustatymui buvo atlikti geologiniai tyrimai ir nustatyta, kad Kaukinės ežero skersmuo – 120 metrų, didžiausias gylis 15 m. Jo šlaitai gana statūs. Ežero guolis yra smėlingoje trikampio formos kalvelėje. Skaityti toliau

Geologai ieško meteoritų pėdsakų (0)

Meteoritas_Hrascina_meteorite_dw_wikipedija

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina projektą, kurio tikslas – nustatyti, ar mūsų šalyje yra impaktinių kraterių. Projektą planuojama užbaigti dar šiemet.

Impaktiniai krateriai – išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros ir kartu geologinės istorijos liudininkai. „Kitų šalių patirtis rodo, kad neretai impaktiniuose krateriuose slypi naudingų iškasenų talpyklos, jie taip pat dažnai būna ir patrauklūs turizmo bei geologijos mokslo populiarinimo objektai, todėl labai svarbu ištirti ir sužinoti, ar mūsų šalyje meteoritai yra palikę tokių pėdsakų“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Skaityti toliau