Žymos archyvas: geologai

Gedimino kalnas atidaromas lankytojams (0)

LRKM nuotr.

Šiandien, liepos 17 d., Gedimino kalno gelbėjimo darbų koordinavimo štabas įvertinęs visus šiuo metu turimus duomenis, taip pat atsižvelgdamas į Lenkijos geologų preliminarias tyrimų išvadas ir jose konstatavus, kad šiandien realios grėsmės lankytojams nėra, nusprendė atidaryti Gedimino kalną lankytojams.

Šiuo metu pavojus sumažintas, situacija stebima visą parą. Pastebėjus grunto deformacijas, pagal iš anksto sutarta reagavimo protokolą, iš karto būtų taikomos prevencinės priemonės – nukasamos susiformavusio grunto briaunos, išlaikant ir jų atramines savybes. Skaityti toliau

Geologų tyrimai rodo, kad būtina sutvirtinti Gedimino kalno pietrytinį šlaitą (0)

Gedimino kalno pietrytinis slaitas_lgt.lt

Šiandien, liepos 13 d. Lenkijos geologijos instituto (PGI) ekspertai, dvi savaites moderniausia geofizine įranga tyrę avarinės būklės Gedimino kalną, Vilniuje pristatė pirminius tyrimų duomenis.

Kaip sakė su PGI bendradarbiaujančios Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas, šie geofiziniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad pietrytinis šlaitas yra sparčiau, nei manyta. Todėl būtina jį ssustiprinti. Lenkų ekspertai kartu su LGT specialistais per porą savaičių Lietuvos vyriausybei parengs ir pateiks rekomendacijas dėl tolesnių Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvarkymo veiksmų. Skaityti toliau

Geologai nenuleidžia akių nuo Gedimino kalno (0)

Vilniečiai kviečia gelbėti Gedimino kalną | A. Daraškevičiaus nuotr.

Stebint Gedimino kalno piliakalnio šlaitų stabilumą bei deformacijas ir toliau aktyviai dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai. Šiuos darbus organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus.

Kaip sako LGT direktorius Jonas Satkūnas, ant nestabilių kalno šlaitų sumontuota telemetrinė stebėjimo sistema leidžia

Skaityti toliau

Geologai tiria naują piliakalnį Žemaitijos nacionaliniame parke (0)

Medsedziu piliakalnis_lgt.lt

Žemaitijos nacionalinio parko vyr. specialisto Sauliaus Sidabro pakviesti apžiūrėjo Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Medsėdžių geomorfologinį draustinį ir jame esantį neseniai (2015 m.) atrastą piliakalnį. Medsėdžių piliakalnis yra limnoglacialinės plokščiakalvės pietuose tarp dviejų gilių stačiašlaičių šaltiniuotų raguvų. Aikštelė, kurios aukštis virš jūros vandens lygio kyla nuo 163 iki 170 m šiaurės rytų kryptimi, yra apjuosta 6–10 m aukščio šlaitais, išskyrus tą dalį, kuri jungiasi su plokščiakalvės viršumi. Skaityti toliau

Pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga (1)

LRKM nuotr.

Kovo 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje žurnalistams buvo pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto rengimo eiga. Projekto rengimui vadovauja architektas Rimas Grigas.

Pasak jo, pagrindinis projekto tikslas yra suformuoti šlaitą, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti kaip pagrindas augaliniam sluoksniui.

„Visų pirma būtų šalinamas nestabilus ir nieko nelaikantis paviršinis gruntas: užpilamas karjerinio žvyro sluoksnis, tuomet naudojant tinkladėžes, pripildytas skaldos, formuojamas šlaitas, ant jų užpilamas naujas grunto sluoksnis ir uždengiama velėna“. Skaityti toliau

R. Stulpinas: Buvo padaryta viskas, kad kalnas griūtų (7)

Ricardas Stulpinas. Stasio Zumbio nuotr.

Architektas Ričardas Stulpinas greičiausiai yra vienas iš tų, kurie prasilenkia su laiku. Ne tik savo kūrybiniais, bet ir žmogiškais principais – sąžiningumu, patikimumu ir ištikimybe, – tiesiog padorumu, kuris vis labiau nyksta iš šiandienės gyvensenos. Kai 1993 metų gegužės 14 dieną, šią dieną jis atsimena kaip kiti gimtadienį, Vyriausybė pasirašė „mirties nuosprendį“ jo idėjai išsaugoti dvarus kaip ūkinius vienetus – po atkaklaus dešimtmečio juos tyrinėjant bei inventorizuojant – ir praktiškai sunaikino visą jo paties ir jo komandos darbą, jam buvo paaiškinta, kad taip daryti yra per anksti. Skaityti toliau

Gedimino kalno šlaitai jau ir geologų akiratyje (0)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Siekiant išsaugoti yrančius Gedimino kalno šlaitus, šiuo metu tęsiami jų stabilumo ir deformacijų stebėjimo darbai. Juose dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai.

Dabar svarbiausias uždavinys rūpinantis Gedimino kalno šlaitų apsauga, kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, – jų inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai. Tik remiantis tokių tyrimų duomenimis galima įvertinti šlaitų stabilumą ir numatyti tinkamas priemones jiems išsaugoti. Geologai planuoja jau kitą mėnesį apibendrinti šiuos duomenis ir pateikti rekomendacijas. Skaityti toliau

Gedimino kalnas ir toliau slenka (1)

gedimino-kalno-slaito-nuoslaiza-lgt-lt-nuotr

Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad Gedimino kalno problema yra ankstesnių vyriausybių neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna. Ministro teigimu, rimta profesionalų komanda ėmė dirbti tik tada, kai kalnas ėmė slinkti. Balandžio mėnesį ministras sukvietė visų sričių specialistus.

„Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt. Tada paaiškėjo, kokios bėdos yra kalne – visų pirma jame prilaidota įvairiausių statybinių liekanų, Skaityti toliau

Geologai vasarą stropiai tikrina karjerus (1)

Karpenu karjeras_J. Teišerskio nuotr

Šiais metais Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos patikrins pusšimtį karjerus naudojančių įmonių. Jau patikrintas 31 karjeras ir net pusė iš jų – liepos mėnesį.

Karjerai – vienintelis būdas išgauti svarbias naudingąsias medžiagas. Šiuo metu išnaudojami 475 telkiniai. Lietuvoje naudingosios iškasenos išgaunamos tik atviruoju būdu.

Aplinkos ministras š. m. rugpjūčio 2 d. patvirtino naują Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašą, kuriuo nustatytos naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolę Skaityti toliau

Geologai ištyrė karjere aptiktą nepaprastą riedulį (0)

geologai tiria riedulį_am.lt

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai Šaltiškių molio karjere (Akmenės raj.) tyrė unikalų Lietuvoje radinį – iš granito ir diabazo sudarytą maždaug 3 m ilgio ir 2 m pločio riedulį. Radinys įdomus dėl jame esančių uolienų intarpų. Jų forma įvairi: stačiakampio, lęšio, netaisyklinga. Kai kurie intarpai turi gana aštrius kampus, o kai kurie tokių neturi, yra aptakių formų. Dauguma intarpų turi šviesias, tikriausiai talpinančio granito/granodiorito sudėties gyslas.

Aptiktas riedulys – puikus magmų maišymosi (angl. magma mingling) pavyzdys. Šis Skaityti toliau

Atmintinų dienų sąrašas papildytas Geologų diena (0)

Papilės atodangoje šiuo metų vykdomi geologiniai tyrimai | VSTT nuotr.

Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisą (projektas Nr. XIIP-2040(2), kuria nutarė papildyti atmintinų dienų sąrašą Geologų diena. Už šį pasiūlymą balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 10 parlamentarų.

Priimtu pakeitimu Geologų dieną nuspręsta minėti balandžio paskutinį sekmadienį, kurią paprastai vyksta tradicinis Lietuvos geologų sąskrydis. Skaityti toliau

Gręžinys „Laisvė“ Seimo kieme – geologų indėlio atkuriant Nepriklausomybę simbolis (0)

Šulinio dangtis Laisve_lgt,lt

Balandžio 28 d. Geologų dienos proga Seimo rūmų vidiniame kieme vyko artezinio gręžinio „Laisvė“ dangčio pakeitimo ceremonija. Šis 1991 m. sausio 20 d. įrengtas 30 metrų gręžinys išliko iki šių dienų. Jis, kaip juokavo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas, yra legalus – įregistruotas LGT Žemės gelmių registre pavadinimu „Laisvė“.

Senasis gręžinio dangtis šiandien pakeistas nauju, išlietu iš bronzos. Ant jo išspausti žodžiai: „Vandens gręžinys „Laisvė“ Nr. 27075. 1991 m. sausis. Lietuvos geologai Parlamento gynėjams“. Naujasis dangtis, pasak ceremonijoje dalyvavusio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, Skaityti toliau

Pavasarinio ledonešio išdaiga – naujas didžiulis riedulys (0)

Riedulys-Suris Elektrenu sav_G. Mikalausko nuotr

Praėjusią savaitę Neries kairiajame krante ties Pugainių kaimu (Elektrėnų sav.), apie 1,3-1,5 km žemiau Bražuolės žiočių, buvo aptiktas didžiulis – 2,3 m ilgio ir 0,9 m aukščio – riedulys. Savo forma jis primena milžinišką sūrį, smailiu galu atsuktą aukštupio link.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai nustatė, kad tai smulkiagrūdis biotitinis plagiogranito gneisas. Manoma, pasak LGT Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjo Vido Mikulėno, kad šis įspūdingas Skaityti toliau

Ištirta Kaukinės ežero kilmė (0)

Kaukines ezero kilme_lgt.ltKaukinės (kitaip dar vadinamas Žiedeliu) ežeras (Kaišiadorių r.) yra idealiai apvalios formos, o jį supa žiedo formos pakiluma – pylimas, todėl manyta, kad jis gali būti meteoritinės kilmės. Vietiniai žmonės pasakoja, kad „…danguje netikėtai pasirodęs kaukiantis ugnies kamuolys, kuris trenkėsi į miško tankmę. Toje vietoje nuo sprogimo atsivėrė didžiulė skylė, o aplinkui kilometro spinduliu išvirto ir sudegė miškas…“.

Kaukinės ežero kilmės nustatymui buvo atlikti geologiniai tyrimai ir nustatyta, kad Kaukinės ežero skersmuo – 120 metrų, didžiausias gylis 15 m. Jo šlaitai gana statūs. Ežero guolis yra smėlingoje trikampio formos kalvelėje. Skaityti toliau

Lietuvos požeminio vandens ištekliai – aukso vertės (0)

Vanduo akmenyje_ R.Balsevičiutes nuotr.

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena – tai proga visuomenei daugiau sužinoti apie vandens išteklius, imtis veiksmų, kad jie kuo racionaliau būtų naudojami. Šią dieną paskelbė Jungtinės Tautos 1992 metais, o Lietuvoje ji minima Aplinkos ministerijos iniciatyva nuo 2000-ųjų.

Šiemet pagrindinė Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir darbas. Beveik pusė žmonijos – apie 1,5 mlrd. planetos gyventojų – dirba su vandeniu susijusiuose sektoriuose.

Žmonijai vanduo yra brangesnis už auksą. Kasmet dėl blogų higienos sąlygų ir prasto vandens tiekimo pasaulyje miršta daugiau kaip du milijonai vaikų, Skaityti toliau

Gedimino kalną griauna slapti tuneliai ar matomas funikulierius? (5)

photo_for_gallery_1_41533246

Vilniečiai ir miesto svečiai, žvelgdami į Gedimino kalną sudarkiusią nuošliaužą, susiima už galvų. Kas toliau? Vieni specialistai tikina, kad būtina skubiai atlikti išsamius kalno tyrimus ir pradėti stebėseną, kiti sako, kad fiziškai visko nespėja, o ir pinigų trūksta.

Neatlikti tyrimai

Lietuvos geologijos tarnyba, atlikusi vizualinius Gedimino kalno stebėjimus, konstatavo, kad kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios. „Matome yrančius šlaitus, tikiuosi, kad yra tik Skaityti toliau

Geologų tyrimas: ar šalies molio klodai tinkami požeminėms talpykloms? (0)

Molis_smp2014ge.ugdome.lt

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) įgyvendino 2012 m. pradėtą molingų uolienų tyrimo projektą. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad šalies molio klodai gali būti panaudojami giluminiams statiniams – požeminėms talpykloms, netgi radioaktyvių medžiagų atliekų saugykloms įrengti.

LGT direktorius Jonas Satkūnas pažymi, kad molis – ne tik statybinė medžiaga. Natūralūs geologiniai molio sluoksniai pasižymi hermetiškumu. Skaityti toliau

Nacionalinio akmens rinkimuose titnagas nurungė gintarą (1)

Titnagas. „Wikipedia“ nuotr.

Lietuvos nacionaliniu akmeniu išrinktas titnagas. Per rinkimus jis minimalia balsų persvara nurungė gintarą. Nacionalinį akmenį rinko šiemetinės Geologų dienos šventės dalyviai, Lietuvos geologų sąjungos svetainės lankytojai ir praėjusį lapkritį vykusio šios sąjungos suvažiavimo dalyviai.

Titnagas – kieta trapi kriaukliško lūžio uoliena. Jo gyslų ir gniutulų, pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, randama įvairaus amžiaus karbonatinėse uolienose, o paviršiuje aptinkama morenose, žvyrynuose. Skaityti toliau

Geologai pažymi ypač žemą gruntinių vandenų lygį (0)

gruntiniai vandenys_am.lt

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos praneša, kad kai kuriose šalies dalyse šią vasarą gruntinio vandens lygis yra ypač žemas. Požeminio vandens lygio matavimo duomenys rodo, kad pradėjęs žemėti dar balandžio-gegužės mėnesiais gruntinio vandens lygis toks žemas gali išsilaikyti ir rugsėjo-spalio mėnesiais.

Lietuvos geologijos tarnyba stebi požeminio vandens pokyčius, gruntinio vandens lygis kartą per dieną matuojamas automatiniais lygio davikliais 20-yje postų, įrengtų visoje Lietuvoje. Gauti duomenys operatyviai perduodami telemetrine sistema. Skaityti toliau

Geologai ieško meteoritų pėdsakų (0)

Meteoritas_Hrascina_meteorite_dw_wikipedija

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina projektą, kurio tikslas – nustatyti, ar mūsų šalyje yra impaktinių kraterių. Projektą planuojama užbaigti dar šiemet.

Impaktiniai krateriai – išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros ir kartu geologinės istorijos liudininkai. „Kitų šalių patirtis rodo, kad neretai impaktiniuose krateriuose slypi naudingų iškasenų talpyklos, jie taip pat dažnai būna ir patrauklūs turizmo bei geologijos mokslo populiarinimo objektai, todėl labai svarbu ištirti ir sužinoti, ar mūsų šalyje meteoritai yra palikę tokių pėdsakų“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Skaityti toliau

Atominės jėgainės kaimynystė kels pavojų ir Lietuvos požeminiams vandenims (0)

Neris_vstt.lt

Nors Lietuvai negresia nei stiprūs žemės drebėjimai, nei cunamiai, dėl kurių labai nukenčia ir požeminio geriamojo vandens ištekliai, bet šiems ištekliams kiltų pavojus įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje, kuri sparčiai statoma Baltarusijoje, vos už 50 km nuo Vilniaus.

Apie tai mūsų hidrogeologai kalbėjo per neseniai Vilniuje vykusį Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos seminarą „Gėlo požeminio vandens panaudojimas geriamojo vandens Skaityti toliau

Lietuvių ir latvių geologai po 75 metų vėl telkiasi draugėn (0)

GeologijasMuzejs_am.lt

Kolegų latvių vizitas praėjusią savaitę Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) darbuotojams buvo ir lauktas, ir svarbus. Susitikimas su Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos agentūros geologais, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, vyko tuo pat laiku, kaip ir pirmasis lietuvių ir latvių geologų suvažiavimas prieš 75 metus. Skaityti toliau

Ar bus išgaunama nafta Kaltinėnų plote? (0)

„Minijos nafta“ nuotr.

Ar prasidės naftos gavyba vadinamajame Kaltinėnų plote – Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse, priklausys nuo strateginio tokios gavybos galimų pasekmių aplinkai vertinimo. Jį jau pradėjo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT). Nuo gautų išvadų priklausys, ar bus organizuojamas konkursas angliavandenilių ištekliams Kaltinėnų plote naudoti.

Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, labai tikėtina, kad šiame plote bus rasta organogeninių kūnų – rifų, kuriuose gali būti naftos išteklių. Iki šiol šalyje rasti naftos telkiniai dažniausiai glūdi vidurinio kambro smiltainio sluoksniuose, tačiau keli aptikti ir rifuose. Skaityti toliau