Žymos archyvas: geografai

J. Litvinaitė. Žurnalistų ir geografų ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“ vyko Užpaliuose (0)

Žurnalistų ir geografų ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“ Užpaliuose | rengėjų nuotr.

„Kol nebuvome paskelbti Mažąja kultūros sostine, šitiek svečių sulaukdavome gal tik per atlaidus. Dabar gi beveik kiekvieną savaitgalį pas mus kažkas vyksta“, – džiaugdamasis kultūriniu pagyvėjimu Užpaliuose įspūdžiais dalinasi vietinis klebonas Jonas Bučelis. Vaišinamės užpaliečių gamybos vaišėmis – firminis varškės sūris, vietinės meistrės kepti pyragėliai, aplinkinių laukų žolelių arbata. Ir kalbamės – apie bendruomenę, šventes, kultūrą ir Lietuvą. Trumpas atokvėpis tarp gausybės šventinių renginių. Vienas iš jų – ekspedicijos „Brydė per pasaulį“ pristatymas. Skaityti toliau

Geografai visuomenei pateikė 70 Lietuvos ežerų gylių žemėlapius (video) (0)

Zvejai Plateliu ezere_DaivosV.nuotr

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografai visuomenei pateikė septyniasdešimties Lietuvos ežerų ir tvenkinių batimetrijos duomenis. Batimetrija – tai vandens telkinių gylių matavimas ir žymėjimas žemėlapyje taip sudarant batimetrinius žemėlapius. Didžiąją dalį batimetrijos duomenų suskaitmenino geografijos specialybės studentai, vadovaujami Geografijos ir turizmo katedros lektoriaus Marijaus Pilecko.

Lietuvos ežerų batimetriniai planai skenuojami ir skaitmeninami rengiant LEU kursinius ir bakalauro darbus. Dar dviejų ežerų (Gineitiškių ir Salotės) batimetrijos duomenis pateikė LEU absolventas, šiuo metu Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doktorantas Vaidotas Valskys. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė? (28)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš žurnale „Liaudies Kultūra“ 2004, p. 15–26 skelbto straipsnio.

Etniniai lietuviai, XIX a. gyvenę paribyje su slavais, demografiniu gyvybingumu buvo lygiaverčiai slavams, tad lietuvių mažėjimo čia priežastis nebuvo susijusi su natūralaus prieaugio jų bendruomenėje smukimu, o su palaipsniu kitos kalbos (gudų, lenkų) perėmimu, kitos savimonės įgijimu.

Šiuo metu nesiginčijama dėl Mažosios Lietuvos lietuvių (vadinamų lietuvininkais arba mažlietuviais) bendruomenės žūties veiksnių ir priežasčių. Socialiniu ir kultūriniu požiūriu modernesnėje Prūsijos, vėliau Vokietijos, valstybėje tapusi negausia ir nekonkurencinga diaspora, Skaityti toliau