Žymos archyvas: gėlas vanduo

Gegužės 5-oji – Vandentvarkos diena (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Gegužės 5-oji – Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotojų profesine švente.

Kadangi 70 nuošimčių Žemės paviršiaus sudaro vanduo, sunku patikėti, jog vandens trūkumas ilgainiui paveiks dalį pasaulio miestų. Tačiau švarus vanduo sudaro tik 2,5 nuošimčio viso kiekio: didžioji jo dalis yra sušalusi į ledą, todėl tinkamas gerti tėra 1 nuošimtis.

97 proc. pasaulio vandens – sūrus ar nevartotinas dėl kitų priežasčių, tuo tarpu Lietuva – viena iš nedaugelio pasaulio Skaityti toliau

Ką gerti vaikams? Mitybos žinovė apie vandenį ir kitus gėrimus (0)

vlmedicina.lt

Kovo 22 dieną paminėjome Pasaulinę vandens diena, kuria siekiama visuomenei priminti apie vandens svarbą žmogaus sveikatai. Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos žinovė Raminta Bogušienė ta proga atsakė į tėveliams rūpimus klausimus, susijusius su vaikų gėrimais.

Viešojoje erdvėje vis dar gajūs prasimanymai: vanduo, kai duodame vaikams, turi būti virintas, o sultys (ypač jei dar šviežiai spaustos) – geriau nei vanduo, – skelbiama pranešime žiniasklaidai.

– Kiek vandens vaikui reikia išgerti per dieną? Skaityti toliau

Kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena (0)

dailyroabox.com nuotr.

Pasitinkant pasaulinę vandens dieną, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė atsako į 10 dažnai vartotojų užduodamų klausimų.

Kokia geriamojo vandens situacija Lietuvoje?

Valstybinės geriamojo vandens kontrolės duomenys rodo, kad padėtis viešai tiekiamo geriamojo vandens sektoriuje yra gera, tačiau išlieka kai kurios saugos ir kokybės problemos: padidintas fluoridų, Skaityti toliau

Per karščius gelbės miestuose atgijusios vandenpylės (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Pastaruoju metu miestuose atgimsta geriamojo vandens vandenpylės, vandens kranai, skirti atsigaivinti. Sovietmečiu jų buvo pristatyta daug. Tuomet iš viešų vandens kranų žmonės imdavo vandenį ne tik prausimuisi, maistui gaminti ar higieninėms reikmėms, bet ir atsigaivinti karštomis dienomis. Vėliau, išplėtus vandentiekio tinklus, ši vieša gėrybė buvo pradėta naikinti ir dėl galimai pažeistų higieninių reikalavimų ir dėl to kad, kad už šią paslaugą vandens tiekėjams nebuvo mokama.

Karščio stulpeliui kylant vis aukščiau, medikai primena, kaip svarbu gerti pakankamą kiekį vandens.

Skaityti toliau

Tik Lietuva ir Danija Europoje apsirūpinusios gėlu požeminiu vandeniu (1)

Utenainfo.lt nuotr.

Pirmąkart požeminiai vandenys Lietuvoje pradėti registruoti prieš septynis dešimtmečius. Kodėl svarbu žinoti, kokie gėlo vandens ištekliai slūgso po žeme ir kuriam laikui jų užteks?

LRT laidoje Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas patvirtina, kad Lietuva – viena daugiausiai gėlo vandens atsargų turinčių valstybių Europoje.

Pasak jo, Lietuva ir Danija yra vienintelės šalys Senajame žemyne, Skaityti toliau

Davose atkreiptas dėmesys į Lietuvos vandens išteklius ir jų apsaugą (5)

R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume Davose, kurio pagrindinė tema šiais metais – „4-oji industrinė revoliucija“.

Neformaliame įtakingų politikos ir ekonomikos lyderių, viešosios nuomonės formuotojų ir pasaulinio verslo atstovų susitikime diskutuojama, kaip inovacijos keičia pasaulio ekonominę ir socialinę aplinką, kaip modernios technologijos gali padėti išspręsti globalias nedarbo, skurdo ir nelygybės, klimato kaitos bei medicinos problemas. Skaityti toliau

Hidrologinė sausra traukiasi iš Lietuvos (1)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

2015 metai prasidėjo esant žemam vandens lygiui Lietuvos teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose. Žiemos periodu vandens atsargos sniege buvo itin mažos (nesiekė ir 50 % normos), orai sąlygojo didelius sniego tirpsmo vandens nuostolius, todėl po žiemos dirvos prisotinimas vandeniu buvo nedidelis. Pavasarį Lietuvoje kritulių kiekis viršijo normą, tačiau vandens lygis upėse išliko žemas.

Vasaros metu kritulių iškrito mažiau už normą, užsitęsęs sausringas laikotarpis ypač nusekino vandens telkinius. Skaityti toliau

Sausra toliau vargina vandens telkinius (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vyravę sausi ir itin karšti orai gerokai nusekino vandens telkinius. Užsitęsę sausi orai net išdžiovino daug mažesniųjų šalies upelių. Ypatingai daug išdžiūvusių upelių yra šiauriniuose Lietuvos rajonuose. Pasvalio rajone tekančių Yslykio ir Juodos upių aukštupiai šiuo metu yra išdžiūvę. Platonio upė (Joniškio raj.), Malkupio upelis (Ukmergės raj.) jau neteka, vagoje yra tik stovinčio vandens. Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose – hidrologinė sausra prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo Skaityti toliau

Lietuvos upės ir ežerai vis dar nesulaukia reikiamo kiekio lietaus (1)

Kadagių slėnis | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, birželio mėnesį kritulių iškrito nedaug (kritulių buvo 60 % mažiau už normą). Mažiausiai jų iškrito centriniuose rajonuose (68 % mažiau normos), o rytiniuose ir vakariniuose rajonuose kritulių buvo atitinkamai 57 ir 59 % mažiau normos.

Šiuo metu nėra upių nusekusių iki gamtosauginio debito (gamtosauginis debitas – minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo Skaityti toliau

Lietuvos upės laukia lietaus – nuseko anksčiau, nei įprasta (1)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vasaros pradžioje upės dažniausiai dar maitinamos vandens atsargomis, kurios buvo sukauptos pavasarį ištirpus sniegui. Šiemet vandens atsargos sniege buvo itin mažos (nesiekė ir 50 proc. normos), o orai sąlygojo didelius sniego tirpsmo vandens nuostolius, todėl po žiemos dirvos prisotinimas vandeniu buvo nedidelis.

Šį pavasarį Lietuvoje kritulių buvo daugiau už normą, tačiau vandens lygis upėse išliko žemas. Birželio mėnesio pirmajame dešimtadienyje kritulių iškrito nedaug (kritulių buvo 92 proc. mažiau už normą). Skaityti toliau

V. Balkus. Kiek reikia vandens vienam puodeliui kavos paruošti?  (3)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Greičiausiai šis klausimas jus nustebino. Juk taip paprasta pamatuoti kavos puodelio tūrį ir atsakyti. Dažniausias atsakymas būtų 125 ml, nes būtent tiek ir telpa įprastame puodelyje. Tik štai šis atsakymas tikrai nėra vienintelis teisingas, o tiksliau jis tikrai neatsako į klausimą tai kiek vandens reikia sunaudoti tam, kad jus galėtumėte išgerti vos vieną kavos puodelį.

Kad paruoštas gėrimas atsidurtų ant jūsų stalo pirmiausiai reikia užauginti kavos pupeles, jas nuimti, paruošti, supakuoti, atgabenti į prekybos vietą, kuri yra už kelių tūkstančių kilometrų nuo kavamedžių plantacijos. Ir visoje šioje grandinėje taip Skaityti toliau

Šalia Baltarusijos sienos aptikti kokybiško geriamojo vandens klodai (0)

efoto.lt, Ernestos nuotr.

Mūsų šalies pasienyje su Baltarusija, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, vyrauja labai geros kokybės požeminis vanduo. Tai rodo šiame pasienio ruože vykdomos žvalgybos rezultatai.

Lietuvos ir Baltarusijos siena tęsiasi 677 km, šalies šiaurės rytuose esanti pasienio dalis patenka į Dauguvos upių baseino teritoriją, didesnė pasienio dalis – į Nemuno upių baseino. Požeminio vandens žvalgyba vykdoma 10–20 km pasienio ruože. Abiejose šalyse matuojamas vandens lygis, atliekama hidrocheminė vandens mėginių analizė. Skaityti toliau

Minima Pasaulinė vandens diena (0)

visitsweden.com nuotr.

Kovo 22 d., tarptautinė bendruomenė pažymi Pasaulinę vandens dieną. Ją paskelbė Jungtinės Tautos 1992 metais. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000-ųjų.

Žmonijai vanduo yra brangesnis už auksą. Kasmet dėl blogų higienos sąlygų ir prasto vandens tiekimo pasaulyje miršta daugiau kaip du milijonai vaikų, ketvirtadalis besivystančių šalių gyventojų skursta ir gyvena sveikatai kenksmingoje aplinkoje. Skaityti toliau

D. Stancikas. Netoliaregis nusirašinėjimas (10)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Jau kuris laikas neatsikratau įspūdžio, kad kurdami valstybę mes vis kopijuojame kitų gyvenimus, neišgyvendami patys savęs. Regis, kuriame savo valstybę aklai nusirašinėdami nuo kitų – neva geresnių už mus. Matėte, kaip vaikai nesusimąstydami mėgdžioja klasės lyderius? Panašiai elgiamės ir mes.

Todėl ir judam pagal kažkokį keistą, iš įvairių skutelių sudėliotą, dažnai prieštaringą valstybės ateities scenarijų, kuriame nebelieka nieko savito, nieko lietuviško, dėl ko nesinorėtų krautis lagaminų ir vykti į užsienį – pas tuos geresnius, gražesnius, turtingesnius, kuriuos mėgdžiojame. Skaityti toliau