Žymos archyvas: Gedimino stulpai

Atgyja Tautos diena! (nuotraukos) (1)

Ugniniai Gedimino stulpai | vilnius.lt nuotr.

Rugsėjo 8 dieną Vilniuje, Tauro kalno terasoje kilo aitvarai, skambėjo prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibo didžiulės ugnies skulptūros, reginys „Ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje“.

Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis paskatino atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius.

Rugsėjo 8-ąją švęsdavo visa tarpukario nepriklausoma Lietuva. Diena pirmą kartą Prezidento Antano Smetonos siūlymu pažymėta 1930 m., minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Skaityti toliau

Kunigas R. Grigas. Jokios neužmirštuolės, aguonos nė gvazdikai negali ir neturi išstumti Vyčio, Trispalvės ir Gedimino stulpų (41)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Prieš keletą metų nekaltu melsvos pelkių gėlelės simboliu iš Sausio 13-osios minėjimų buvo imtasi išstūminėti (ar juo pakeitinėti) tautinius Lietuvos simbolius, su kuriais prieš sovietų tankus ir kalašnikovus stojo 1991 metų didvyriai – Trispalvę, Vytį, Gedimino stulpus.

Simbolius, kurie Sąjūdžio, pogrindžio spaudos, girių rezistencijos ir ankstesnių sukilimų kariams savanoriams reiškė labai konkrečius tikslus ir prasmes. Lietuvos valstybingumo siekį, lietuvių tautos dvasinės ir fizinės gyvybės gynimą, istorinę tiesą ir asmeniškai, laisvai prisiimamą auką už visas tas vertybes. Skaityti toliau

A. Zolubas. Ar tinka Sausio 13-ąjai neužmirštuolė? (59)

Neuzmirštuolė – masonų ženklelis | Alkas.lt nuotr.

Neužmirštuolė – kukli, penkių žiedlapių, žydra, auganti bet kur, kur dirvožemis ne smėlis, kur drėgmės pakanka, auganti grupėmis gėlė. Jai sparnuotus žodžius skyrė Maironis:

Tiek duota žiedeliams gražių pavardžių
Iš margo gėlių sutvėrimo;
O vis tik, man rodos, gražiausias iš jų
Jo vardas: gėlė atminimo!
Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį… (1)

Ekskursijos vadovas Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Minint 1951 metų spalio mėnesio Lietuvos žmonių tremtį, pavadintą „Ruduo“ (Osen) su didele Kauno Stasio Lozoraičio jaunesniųjų klasių mokinių grupe pabuvojome Vilniuje, kur apsilankėme Genocido aukų muziejuje ir LR Seime.

Vykome kartu su mokyklos klasių vadovėmis – iškiliomis mokytojomis – Jūrate Valatavičiene, Alma Murzine ir Violeta Mickevičiene, stengiančiomis nuo jaunumės pradinukų širdelėse sėti Tėvynės meilės sėklą, žadinti jose savo krašto istorijos geresnio pažinimo norą. Skaityti toliau

Karo pabėgėlių troškimas (0)

Lietuvos pabėgėliai aikštelėje ant žemės iš sutrupintų plytų gabalėlių buvo sudėlioję Vyčio ženklą.

Šią vasarą teko laimė dalyvauti Lietuvos dendrologų ekspedicijoje po Pietų Švedijos ir Šiaurės Danijos botanikos sodus, arboretumus, parkus ir privačius medelynus. Vienas iš objektų – Olės ir Grethės Heidų (Ole ir Grethe Heide) privatus dekoratyvinių augalų medelynas (Heides Planteskole) prie Thistedo (Thisted) miestelio Šiaurės Danijoje, Jutlandijoje.

16 ha plote dar 1936 m. dabartinio savininko tėvo įkurtas medelynas stebino gražiai sutvarkyta aplinka, prie takų išsirikiavusiomis įvairiomis skulptūromis, Skaityti toliau

Danų šeima 60 metų prižiūri skulptūrą, kurioje įamžinti lietuviškai simboliai (3)

lietuviški simboliai DanijojeŠią vasarą Lietuvos dendrologų grupė, besidomėdama, kaip prižiūrimi augalai Danijos medelynuose, šios šalies Šiaurės Vakarų Thisted miestelyje aptiko Lietuvių tautos ir valstybės simbolius, įamžintus mažosios skulptūros bei architektūros pavidalais – vytį ir Gedimino stulpus. Šalia jų iki šiol stovi po II pasaulinio karo lietuvių pabėgelių 1952 metais pastatytas tradicinis medinis kryžius.

Visus tuos 60 metų  juos prižiūrėjo ir atnaujindavo danų  šeima – Ole ir Grethe Heides. Jie taip pat išsaugojo lietuviškas originalios formos kankles su vytimi, kuriuos Olei Heidei, išvažiuodama iš Danijos, padovanojo jo auklė lietuvė.

Lietuvių simbolius ant miestelio kalvos, ant kurios mėgdavo susirinkti ir kartu pasibūti, prieš pasklisdama po pasaulį, įamžino lietuvių pabėgelių bendruomenė.

A. Patackas: Dar kartą apie Gedimino stulpus ir J.Pilsudskį (32)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Istorijos mūza yra didinga, bet žiauri. Ji gali apdovanoti garbe, bet gali ir užtėkšti tokią juodą dėmę, kad nenusiplausi per amžius. Be to, ji yra subjektyvi ir selektyvi.

Lietuvoje Jonušo Radvilos vardu vadinamos gatvės, mokslo įstaigos, jo vardas suteiktas garbingas kovines tradicijas turinčiam pulkui. Lenkams gi Jonušas Radvila yra zdrajca, išdaviko sinonimas. Lietuviams jis yra pirmasis nepriklausomybininkas, pirmasis atskyręs Lietuvą nuo Lenkijos, lenkams gi – įsmeigęs Koronai peilį į nugarą.

Rasų kapinėse ant antkapio, kur palaidota Juzefo Pilsudskio (Józef Piłsudski) širdis (ir jo motina), kažkas nupiešė Gedimino stulpus. Kilo skandalas, pasipylė antraštės ir epitetai, Skaityti toliau

Garbingos Istorijos Sargybiniai (3)

Garbės sargybos kuopos kariai | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

„Esu sužavėtas, kad Lietuvos kariuomenė tęsia tradicijas ne tos kariuomenės, kuri 1940 metais pardavė Lietuvą, o tos, kuri 1944-aisiais išėjo į miškus“, – „Versus“ kalbėdamas apie „Šarvų projektą“ sakė archeologas prof. Aleksiejus Luchtanas. Jis ir grupė kariuomenės vadovybės suburtų karininkų, istorikų ir dizainerių maždaug per metus atkūrė Lietuvos klestėjimo ir galybės laikų – XIV amžiaus – kario ginkluotę ir aprangą.       

Iki šiol istorikai tik labai apytiksliai galėdavo pasakyti, kaip atrodė viduramžių Lietuvos kariai, sukūrę didžiausią to laikmečio valstybę Europoje, triuškinę ir Rytus, ir Vakarus. Vis dar gyvas rusų okupacijų – ir carinės, ir sovietinės – laikais bruktas Skaityti toliau