Žymos archyvas: gatvių pavadinimai

Su MG Baltic siejamų dr. Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus žygis prieš lietuvių kalbą (24)

Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius | propatria.lt nuotr.

Fanatiška kova prieš valstybinę lietuvių kalbą eilinį kartą suvienijo buvusius ir esamus konservatorių ir liberalų atstovus Seime. „MG Baltic” politinės korupcijos byloje figūruojantys Seimo nariai dr. Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius kartu su frakcijų kolegomis Edmundu Pupiniu ir Arūnu Gelūnu Seime įregistravo pasiūlymus nutarimui Dėl valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairių. Siūlymais siekiama sumenkinti lietuvių kalbos statusą ir liberalizuoti užsienių kalbų vartojimą viešojoje erdvėje.

Dr. Manto Adomėno ir jo bendražygių nuomone, būtina atsisakyti gairėse išdėstomų prielaidų, kad didėja lietuvių kalbos ir kitų kalbų konkurencija viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau

D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą (27)

Sakaliene_respublika.lt

„Vakaro žinioms“ paskelbus, kad 7 Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai kai kuriose Lietuvos savivaldybėse bei seniūnijose nori įteisinti dvikalbystę, kilo didžiulis ažiotažas. Valstybinės kalbos žlugdytojus laiškais ėmė atakuoti visuomenininkai ir kiti neabejingi gyventojai. Tiesa, kol kas jokio atsakymo nesulaukė. Turbūt ir nesulauks, nes seimūnai paprastai su rinkėjais lipšnūs tik prieš rinkimus. O iki jų dar toli.

Visuomeninė organizacija „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje. Ji kreipėsi ne tik į parlamentarus, bet ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Nemylime mes nieko (16)

„Geležinis vilkas“ „Metalo Forma“ skulptūros dalis | lithaz.org nuotr.

Nemylime mes savo istorijos. Nors gyvename savo žemėje gal 7 tūkstančius ar daugiau metų, bet visam pasauliui atkakliai tvirtiname, kad mums tik 1000 metų, nes tada mūsų protėviai nudaužė kažkokį įsibrovėlį. Tai kokią datą mes čia minime? Išvis kokias sukaktis švenčia mūsų miestai ir miesteliai, kai mini datas, pažymėtas užkariautojų kronikose? Reikėtų, kad tokias datas nustatytų archeologai, juk nesunku tą padaryti, ir greičiausiai švenčiama būtų daug senesnės sukaktys.

Beje, jei jau minime tūkstantmetį, tai pagrindinis minėjimo  akcentas turėtų būti tų karžygių, kurie sutvarkė įsibrovėlius, pagerbimas. Juk jie yra mūsų protėviai, jie gynė savo žemę, laisvę, tikėjimą, papročius ir Skaityti toliau

Vieną iš Vilniaus r. savivaldybės gatvių pavadinta lietuvius žudžiusios karinės grupuotės dalyvio vardu (15)

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst (Maria Rekść) | wikipedia.org nuotr.

Kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienai Pūstalaukio kaimo gatvei suteikė lenkų rašytojo lenkų rašytojo ir lenkų „Armija Krajova“ dalyvio  Tadeušo Konvickio (Tadeusz Konwicki) vardą.

Už tokį siūlymą balsavo 20 tarybos narių, Trys nariai buvo prieš, dar trys susilaikė.

Nei sprendimo projekte, nei aiškinamajame rašte, aprašant minėtą asmenį, nėra paminėta, kad jis 1944-5 m. dalyvavo „Armija Krajova“ veikloje taip pat nepažymima kuo jis yra nusipelnęs Lietuvai.  

„Kaip žinoma Armija Krajova buvo negailestingai lietuvius Pietryčių Lietuvoje naikinusi Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu? (36)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – taip prieš aštuonerius metus apžvelgiau Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentą “Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Jame buvo apžvelgta lenkų padėtis trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias.

Ypatingą mano pasidygėjimą tuomet sukėlė Lenkijos ambasados parengta dokumento Skaityti toliau

A. Zolubas. Jei inspekcija valstybinė, neturėtų būti bedantė (3)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Atkreiptinas dėmesys į sostinės mero Remigijaus Šimašiaus Lietuvių kalbos įstatymo pažeidimus, siejamus su jo siekiu pataikauti kitataučiams, žinoma, turint tikslą įgyti jų balsus per rinkimus.

Kaip skelbia žiniasklaida Vilniaus meras R. Šimašius asmenine iniciatyva iškilmingai atidenginėja Rusų, Varšuvos, Islandų ir kt. gatvių pavadinimų lenteles su tų tautų rašmenimis ir net pavadinimų vertimais iš lietuvių kalbos į atitinkamą kalbą. Kiekvienam aišku, jog taip prieš rinkimus meras siekia įsiteikti kitataučiams, sau jų balsus medžiojo. Visiems aišku, kad medžioklė nelegali – tikras brakonieriavimas. Valstybinės lietuvių kalbos ir kiti norminiai dokumentai gatvių Skaityti toliau

L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė (39)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida… paskelbti šio straipsnio nesutiko. 

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, š. m. rugsėjo 4 d. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą R. Šimašius iškart pasmerkė ir savo feisbuko paskyroje parašė apie savo paties gėdos jausmą: Skaityti toliau

Tautininkų sąjunga reikalauja pašalinti neteisėtas Vilniaus gatvių pavadinimų lenteles ne lietuvių kalba (11)

Tautininkų sąjungos ir „Jaunosios Lietuvos“ emblemos

Tautininkų sąjunga šiandien kreipėsi į Valstybinę kalbos inspekciją bei Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo ir įpareigojimų pašalinti gatvių pavadinimų užrašus nelietuvių kalba. Taip tautininkai sureagavo į rugsėjo 4 dieną gatvių pavadinimų lentelių lenkų ir rusų kalbomis iškabinimą greta gatvių pavadinimų lietuvių kalba Varšuvos ir Rusų gatvėse Vilniuje, prisidengiant Europos kalbų dienos proga („ulica Warszawska“ ir „Русская улица“). Šių lentelių atidengime dalyvavo Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius. Skaityti toliau

Prieš srovę plaukianti lenkė politikė: Ukraina – tema, kurios čia geriau neliesti (4)

julija-mackevic-delfi.lt-t.vinicko-nuotr

Padėtis Šalčininkų rajone tikrai menkai skiriasi nuo paplitusių stereotipų – teigiamai atsiliepti apie provakarietišką Ukrainos valdžią čia nerekomenduotina, o vietos jaunimui pavyzdinis lyderis yra… Vladimiras Putinas.

Tokias mintis interviu DELFI išdėstė Julija Mackevič – Šalčininkuose gimusi ir užaugusi jaunosios kartos politikė, į didžiąją politiką susiruošusi po Liberalų sąjūdžio vėliava. Į rajono tarybą išrinkta politikė teigia, kad žmonės Šalčininkuose gyvena „geto sąlygomis“, o jeigu vietos bendruomenės integravimui ir toliau bus skiriamas varganas dėmesys, tai gali baigtis labai liūdnai.

Skaityti toliau

Viena iš naujų gatvių Vilniuje gaus Kijevo vardą (1)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kadenciją baigianti Vilniaus miesto savivaldybės taryba kovo 4 dieną vienbalsiai pritarė sprendimui suteikti bevardėms gatvėms pasiūlytus pavadinimus.

Kijevo ir Nendrių gatvės atsiras Naujojoje Vilnioje, bevardėms Panerių seniūnijos gatvėms suteikti Matiškių, Plaknos, Tarnėnų, Rėžių, Pilialaukio, Serapiniškių, Skynimų, Varnikėlių pavadinimai, Pašilaičių seniūnijoje atsiras naujos Vaivadiškių, Avižienių, Užubalių, Pilaitėje – Pilkalnio gatvės. Skaityti toliau

Vėl siekiama įteisinti dvikalbystę buvusioje Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje (7)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Rugsėjo 11 d. nacionalistinių Lietuvos lenkų rinkių akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso  grupuočių nariai Seime vėl įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projeką (XIIP-2242), kuriuo toliau siekia ne tik įteisinti dvikalbystę, bet ir siūlo valstybę įpareigoti finansiškai remti tautines mažumas.

Pagal šį projektą savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai save priskiriantys asmenys turėtų teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir žodžiu gauti atsakymą ta pačia kalba. Skaityti toliau

A. Sakalas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – kas tai? (1)

Aloyzas Sakalas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Sprendžiant iš pavadinimo „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ – tai proginis lenkų tautybės žmonių susivienijimas, skirtas išimtinai Respublikos Prezidento, Seimo bei savivaldybių rinkimams.

Vadinasi, pagal apibrėžimą, LLRA nėra politinė partija, kuri nenutrūkstamai funkcionuoja valdančioje daugumoje ar jos opozicijoje tiek per rinkimus, tiek ir po jų.

Tačiau LLRA įstatų pirmame straipsnyje sakoma:

„1.1.        Lietuvos lenkų rinkimų akcija (toliau LLRA) yra Lietuvos Skaityti toliau

A. Butkus. Asmenvardis – ne apatiniai marškiniai (34)

Prof. Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Niekaip nerimstantys lietuviškos asmenvardžių rašybos chaotizavimo entuziastai, pakurstomi dar ir kitos šalies politikų, verčia ir mane grįžti prie šio klausimo. Kadangi esu kalbininkas, be to, vardyno tyrinėtojas, kalbėti šiuo klausimu jaučiu turįs didesnę teisę negu istorikai, gydytojai, inžinieriai, teisininkai ar sociolingvistai. Juo labiau, kad net Konstitucinis Teismas neseniai nurodęs, jog spręsti apie asmenvardžių rašybą pirmiausia turi kalbininkai.

Europinio standarto nėra

Visiškai sutinku, kad raštas yra susitarimo dalykas, joks prigimtinis. Raštas ilgainiui gali kisti, būti modernizuojamas ar net keičiamas iš esmės. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai? (7)

Linas Medelis | asmeninė nuotr.

Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose.  Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės  puoselėtojų  bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas.

Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“  triuką, kai diskusija imituojama specialiai kviečiant  nelygias jėgas. Prieš pat Velykas (04-14) Rūtos Miliūtės vedama laida „Teisė žinoti“ apie Skaityti toliau

M. Jakobas. Lietuva turi valstybinę kalbą ir mes turime jos laikytis (0)

Miša Jakobas | dialogas.lt

Su skaitytojais dalinamės pokalbiu su Vilniaus Šalomo Aleichemo žydų gimnazijos direktoriumi Miša Jakobu. Nuo 1991 metų šiai mokyklai vadovaujantis M. Jakobas yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi ir Garbės sidabro ženklu už nuopelnus.

Kelintus metus Lietuvoje netyla diskusijos apie tautinių mažumų padėtį šalyje – trūkstamas teises, visuomenės požiūrį. Ar bloga žydui gyventi Lietuvoje?

Tikrai manau, kad žydui Lietuvoje gyventi nėra blogai. Apskritai, tu Skaityti toliau

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni? (4)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną.

Pagal Sutarties 1 straipsnį – gerbti Lietuvos teritorinį vientisumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus- nebekelti ultimatumų dėl vadinamų tautinių mažumų, nutraukti propagandinį karą, nefinansuoti penktosios kolonos, atsisakyti lenko kortos. Skaityti toliau

Vyks konferencija „Vasario 16-osios ir Kovo 11-sios aktai – ar patinka jie valdančiajai koalicijai?“ (11)

Vasario 20 d. 17 val. Vilniuje, Mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39). vyks „Vilnijos“ draugijos konferencija „Vasario 16-osios ir Kovo 11-sios aktai – ar patinka jie valdančiajai koalicijai?“

Pranešimus konferencijoje  skaitys Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, profesorius  Vytautas Radžvilas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius, Seimo narys Valentinas Stundys, kultūrologė Nijolė Balčiūnienė ir kiti.

Konferencijos metu bus aptarti šie klausimai: Skaityti toliau

A.Butkus. Reikia dar vieno esto? (16)

Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.  Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė. Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama ne tik Vyriausybėje. Ir nemažai.

Žiūrėjimas ponui į burną

Šis baudžiauninkiškas lietuvio įprotis ypač išryškėja, kai toks lietuvis prasibrauna į valdžią. Prisiminkim sulinkusių ministrų ar derybininkų elgesį užsieniuose. Skaityti toliau

Moksleivė Gabija iš Šalčininkų. Blogas tas paukštis kuris savo lizdą teršia (17)

P.Saudargo nuotr.

Gyvenu Šalčininkuose. Ir man, ne vis vien, kokia kalba mano krašte kalbama ir kokiomis  kalbomis užrašai kabo. Šalčininkų krašto gyventojai jau XI a. metraščiuose vadinami lietuviais. Vien tik dabartinių kaimų senieji pavadinimai, kaip antai Dainavėlė, Dainava, Balandiškės, Akmenynė, Dailidė, Turgeliai, Šauliai, Žvėrynas, Šaltiniai, Šarkaičiai, Žaliaklonis, Švenčius ir kt. rodo, kad čia visuomet buvo lietuvių žemės.

Dabartiniame Šalčininkų rajone yra Bėčionių, Eišiškių, Kiaulėkų, Kurmelionių, Paūdronių, Sangeliškių, Tetervinų, Turgelių, Valakavičių piliakalniai Skaityti toliau

Savivaliaujančiam Šalčininkų savivaldybės administracijos direktoriui teismas kirto per piniginę (63)

Boleslavas Daškevičius | Salcininkai.lt nuotr.

Vilniaus apygardos teismas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui skyrė baudą už ankstesnio teismo sprendimo pakeisti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdymą – po 100 už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi teismo sprendimas priimtas dar 2008 m. rugsėjo 25 d. ir turėjo būti įvykdytas per mėnesį, tačiau B. Daškevičius nė nemanė to daryti, iš viso jis turės sumokėti 43 400 litų.

2013 m. gruodžio 23 d. priimta nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo – Šalčininkų rajono apylinkės teismo – 2013 m. kovo 7 d. Skaityti toliau

Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą (5)

LLRA veikėjai kupini ryžto „prastumti“ savo parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektą | DELFI, A.Solomino nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pateikė Kultūros ministerijai pastabų dėl LLRA atstovo Kultūros ministerijoje Edvardo Trusevičiaus pastangomis parengtų Tautinių mažumų įstatymo projekto, bei Valstybinės kalbos įstatymo 7, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

VLKK nuomone, jeigu kai kurios įstatymo projektų nuostatos būtų įgyvendintos tai jos  pažeistų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą.

Pasisakydama dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto VLKK pažymėjo: Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie dvikalbius pavadinimus ir Vilniaus metro (video) (3)

Č.Iškauskas, „Savaitės pjūvis“

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas, apžvalgininkas Česlovas Iškauskas apie dvikalbius pavadinimus ir lietuvių kalbos išsaugojimą kalbasi su VU Filologijos fakulteto dekanu Antanu Smetona ir Lietuvių kalbos instituto direktore Jolanta Zabarskaite.

Atsinaujinusią diskusiją dėl Vilniaus metro idėjos aptaria Seimo narys Paulius Saudargas ir Vilniaus miesto tarybos narys Algimantas Vakarinas.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“ bei portale www.alkas.lt.

Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Pilsudskio ir Marchlevskio gatvių sankryžoje (0)

Sovietinis palikimas Lenkijos valdžiai akių nebado | Punskas.lt nuotr.

Pilsudskio ir Marchlevskio gatvių sankryžoje vyksta kasdienis monotoniškas gyvenimas. Nei tie, kas netoli šios sankryžos gyvena, nei tie, kurie čia retkarčiais važiuoja, nepastebi nieko keisto ir neįprasto. Sankryža kaip sankryža.

Problemą neseniai įžvelgė Lenkijos Senatas, kurio nariams tokių (ir panašių) sankryžų pavadinimai nepatinka. Sunku su tuo nesutikti. Pilsudskis 1918 m. kūrė Lenkijos valstybę, Marchlevskis priešingai – aršiai priešinosi Lenkijos nepriklausomybės atkūrimui. Skaityti toliau

Prie Seimo mitingavę piliečiai iš vyriausybės ragino pašalinti antivalstybines jėgas (nuotraukos,video) (19)

Nacionalinis mitingas „Už mūsų žemę, kalbą, valstybę!“

Šiandien Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje įvyko mitingas prieš Lenkų rinkimų akcijos antikonstitucinę veiklą ir reikalavimus. Lietuvos rašytojai, aktoriai, kompozitoriai, akademikai bei signatarai į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ prie Seimo sukvietė dalyvauti virš 2 tūkstančių žmonių.

Anot mitingo rengėjų, šiandien susirinkti ir priešintis Lietuvos piliečius paskatino šalies valdžios vykdoma neapgalvota pataikavimo visiems kaimynams politika bei neatsakingi valdančiųjų veiksmai, tenkinant antikonstitucinius Skaityti toliau

Dėl nacionalinio mitingo ir informacinės blokados (28)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redakcija gavo balandžio 28 d. prie Lietuvos respublikos Seimo 14 val. rengiamo nacionalinio mitingo „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ organizacinio komiteto laišką. Skelbiame visą šio laiško turinį:

Gerbiamieji,

Dėkojame Jums, kad pritarėte ir skleidžiate savo artimųjų ratui žinią apie sekmadienį vyksiantį mitingą Nepriklausomybės aikštėje.

Mitingo „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ organizacinis komitetas, išnaudodamas visas įmanomas priemones, stengiasi Skaityti toliau

V.Venckevičius. Ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą – mūsų pareiga (video) (31)

Alkas.lt nuotr.

Tauta be kalbos ir kultūros pasmerkta išgaišti
Vytautas Alantas

Šis, atrodo, žiaurokas žinomo rašytojo, žurnalisto ir publicisto Vytauto Alanto teiginys verčia visus mus rimtai susimąstyti dėl lietuvių kalbos ir Lietuvos valstybės ateities. Turėtume didžiuotis, kad šiame mažame Žemės plotelyje – Lietuvoje iki šiol kalbame seniausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalba, verta ypatingos pagarbos. Lietuvių kalba – mūsų istorinės valstybės kalba, išsilaikiusi per ilgus įvairių unijų, sąjungų ir žiaurių okupacijų šimtmečius. Skaityti toliau

Žymūs Lietuvos žmonės kviečia į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ (10)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 22 d. keliasdešimt garsių Lietuvos menininkų, mokslininkų, rezistentų, rašytojų ir Sąjūdžio veikėjų išplatino viešą kvietimą į balandžio 28 d. 14 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, rengiamą mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“. Pasak kvietimo autorių, mitinge bus protestuojama prieš antivalstybinių jėgų vykdomas provokacijas bei Lietuvos valstybę žeminančią užsienio politiką ir palaikomi tautos interesus ginantys žingsniai.

Išplatintame viešame kvietime teigiama, kad šiandien šalies valdžia, vykdanti neapgalvotą ir neatsakingą pataikavimo visiems kaimynams politiką, Skaityti toliau

L.N.Rasimas. Lenkija neigia istorines ir teisines tiesas (21)

Liudvikas N.Rasimas | asmeninė nuotr.

Bendroji ekonominė ir eurozonos krizė parodė, kad nei centrinės Europos, nei Baltijos valstybės niekuo neprisidėjo prie tų sunkumų atsiradimo. Priešingai – jos parodė gerą organizuotumą, discipliną ir, pagaliau, ryžtą sunkumams įveikti. Tai akivaizdžiai pakeitė Europos Sąjungos senbuvių požiūrį į jas, taip pat ir didžiausią Lietuvos kaimynę – Lenkiją.

Atsirado realios šios šalies galimybės tapti regioniniu lyderiu, juo labiau, kad vengrai, čekai, slovakai, lietuviai pamiršo nuoskaudas ir bendrauja tarpusavyje pagarbiai. Deja, to nepasakysi apie visus. Net viešumoje nesislepiant pabrėžiama, kad lyderystę tarp sąjungininkų norima įtvirtinti kaip „didesnio ir mažesnio“ santykius, Skaityti toliau

A.Mišeikis. Apie vietovių pavadinimus arba kas geriau: autonomija ar protektoratas? (32)

Seime buvę ir esantys premjerai balsuoja taip, kaip to reikalauja Lenkų rinkimų akcija? | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje plačiai žinomi žiniasklaidos laidų vedėjai Virginijus Savukynas ir Rimvydas Valatka dažnai pasako, kad kelios naujos raidės lietuviškame raidyne ar keli šimtai nevalstybine kalba parašytų gatvių pavadinimų lentelių yra mažareikšmis dalykas.

Kad tai nėra menkas dalykas, galima spręsti iš prieš daugelį metų sovietinėje spaudoje aprašyto įvykio. Vienas lenkų mokslininkas iš Vroclavo, bendravęs ir turėjęs bendrų mokslinių interesų su kolega iš vakarų Vokietijos, gavo iš jo banderolę, ant kurios vietoje Vroclavo buvo užrašytas Breslau miesto pavadinimas. Lenkas banderolės nepriėmė motyvuodamas, kad Lenkijoje Breslau miesto nėra. Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas (3)

Valentinas Stundys | Moletai.lt nuotr.

Ką tik Ministro Pirmininko pavedimu sudaryta grupė paskelbė savo rekomendacijas dėl XVI Vyriausybės programos tautinių mažumų srityje nuostatų įgyvendinimo.

Šios grupės darbe dalyvavo Kultūros, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, jos vadovas – Kultūros ministerijos viceministras Eduardas Trusevičius.

Džiugu, kad grupė nepatvirtino kai kurių savo, o gal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), rekomendacijų. Vadinasi, dar turime valstybiškai atsakingai besielgiančių valstybės tarnautojų. Skaityti toliau