Žymos archyvas: Garuozos mūšis

Vyksta T. Baranausko „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ bei „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ knygų pristatymai (video) (0)

Kuršo-aktai.-Acta-CuroniaeNuo gegužės 11 d. Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3, Skuodas) 13 val. vyksiančio Tomo Baranausko knygos „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ pristatymo prasideda šios ir kartu kitos –  „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ – knygų pristatymai Žemaitijoje.

Knygoje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. Skaityti toliau

Prasideda knygos „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ žygis per Lietuvą (2)

T. Baranausko studija „Garuozos mūšis“ | Asociacijos „Simkala“ nuotr.

Vainikuojant Garuozos mūšio 730 m. sukaktį, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, 2017 m. pabaigoje išleido Tomo Baranausko studiją „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“, kurioje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XIII–XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą.

2018 m. sausio 20 d., šeštadienį, įvyks pirmieji Tomo Baranausko studijos „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymai: 12 val. – Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje ir 15 val. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Garuozos mūšio laukuose – barbariškai naikinamos istorijos pėdsakai (5)

Pasivaikščiojimas po nugriauto XVIII a. Garuozos dvaro griuvenas | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Liepos 30 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ surengė ekspediciją, skirtą 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio, kuriame žiemgaliai pasiekė paskutinę įspūdingą pergalę prieš kryžiuočius, vietos paieškai. Ekspedicijoje dalyvavo „Simkalos“ vadovas Andrius Bitaitis, Mindaugas Davidavičius, archeologas Ernestas Vasiliauskas, Pasvalio muziejininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir šių eilučių autorius. Ekspedicijos tikslas buvo apžiūrėti galimas Garuozos mūšio vietas ir patikslinti mūšio vietos lokalizaciją.

Tačiau vietos apžiūra sukėlė ne tik minčių apie mūšio lauko lokalizavimą, bet ir šokiravo tuo, kad XXI a. Latvijoje gali būti taip barbariškai niokojamas kultūros paveldas. Skaityti toliau

Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis (0)

Ziemgala.zygis i piliakalni_simkala.lt

10 201    „Tai per gavėnią atsitiko –
                  Žiemgalius pastebėt pavyko.
                  Rygos jie traukė kryptimi:
                  Norėjo plėšt ją grobdami.
                  Heiligenberge tai žinota
                  Jie siuntė pasiuntinius joti.
                  Žinia į Rygą tuoj atskriejo
                  Ir krašto maršalą įspėjo,
 10 209    Kad Rygą norima naikinti.“   Skaityti toliau

Joniškiečiai kviečia į renginius, skirtus paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui paminėti (1)

Paskutinysis žiemgalių sukilimas. Garuozos mūšisGegužės 10 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi kviečia į renginius, skirtus paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui paminėti.

1287 m. Žiemgaloje įvykęs Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių prieš galingą Livonijos ordiną. Žiemgaliai visą XIII a. narsiai kovojo dėl savo laisvės. 1279–1290 m. vyko paskutinysis žiemgalių sukilimas, kuriam vadovavo žiemgalių kunigaikštis Nameisis. Skaityti toliau

R.Dediala. Šis bei tas apie 1287 metų Garuozos mūšį (3)

Garuozos mūšio inscenizacija Joniškyje

Magistras Vilekinas tarė:
„Žiemgalius nugalėsim
Arba negyvi čia gulėsim“.
– Eiliuotoji Livonijos kronika

Jau tampa tradicija Joniškyje pažymėti paskutinįjį žiemgalių sukilimą ir Garuozos šilo mūšį, kuris įvyko 1287 metų kovo 26 dieną. Prasminga data Žiemgalos istorijai dėl dviejų priežasčių: pirma, tai buvo paskutinis didelis mūšis, kuriame žiemagliai pasiekė pergalę prieš Vokiečių ordino livoniškąją šaką, antra, tai buvo paskutinis pasispardymas žiemgalių istorijoje, nes po šio mūšio nebebuvo rimtesnio pasipriešinimo, ir iki 1290 m. Žiemgala buvo nukariauta. Skaityti toliau

Joniškis rengia minėtuves paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti (4)

Garuozos mūšio minėtuvės | organiz. nuotr.

Kovo 29-30 dienomis, minint didžios žiemgalių pergalės prieš šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ , kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kviečia į paskutiniojo žiemgalių sukilimo ir Garuozos mūšio minėtuves.

Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais. 1287 m. per Gavėnią žiemgalių genties kariai netikėtai įsiveržė į pačią Livonijos širdį – Rygą, sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.

Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. Skaityti toliau