Didžiųjų metų švenčių laukia ne tik vaikai, bet ir suaugę. Šventinė vakarienė su šeima, klegesio pilnas draugų, giminių lankymas, šurmulingi kolegų vakarėliai – tokia yra besibaigiančių metų paskutinė savaitė.
Visiems norisi juoktis, žiūrėti užvertus galvą į spalvotus fejerverkus, šokti ir dainuoti.
Nepaisant šio visuotinio džiaugsmo, yra viena tema, kuri neturi būti užmiršta šiomis dienomis. Tai tinkamo garso lygio profilaktika. Skaityti toliau
Birželio 16-osios vakarą, kai Lietuvos sostinėje prasidės jau tradiciniu tapęs vienos nakties kultūros ir meno šventė „Kultūros naktis“, nušviesiantis visą miestą, Lietuvių kalbos institutas visus, nebijančius naktinėti ir neabejingus kultūrai, pakvies į vieną iš nakties žiburių – gyvą, interaktyvų slemo vakarą „Bijai slemo – neik į miestą“. Renginys vyks 20:30–22:30 val. kalbos muziejuje „Lituanistikos židinys“ (P. Vileišio g. 5).
Slemas – gyvos kultūros pavyzdys
Miesto žmogus yra gyvas. Jis ne tik stebi – jis kalba. Jis nebijo diskutuoti apie (ne)poetišką kasdienybę, prieštaringą, tikrą gyvenimą. Todėl slemas yra puiki galimybė kiekvienos asmenybės saviraiškai. Skaityti toliau
Kauno klinikose vasaros pabaigoje atlikta kochlearinė implantacija iki šiol vyriausiam ligoniui Lietuvoje. Po otochirurgo Giedriaus Gylio atliktos operacijos 74-erių ligonis, kelerius metus kentęs tylą, vėl girdės.
Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos otochirurgas Giedrius Gylys teigia, kad tokios operacijos vyresniame amžiuje yra rizikingesnės dėl taikomos narkozės, pačios operacijos komplikacijų ir gretutinių ligų. „Vyresnis ligonio amžius iki šiol Lietuvoje buvo kontraindikacija kochlearinei implantacijai. Tačiau tokie ligoniai neturėtų būti pasmerkti tylai, spengimui ir ūžesiui“, – teigia operaciją atlikęs gydytojas G. Gylys. Skaityti toliau
Kaip žmogus savo balsu gali sudaužyti stiklus, taures, lėkštes ir langus? Ką bendro turi garsas su griūnančiais tiltais? Ar garsai gali išvaryti žmogų iš proto? Kas per demoniška galia priverčia laivų įgulas palikti laivus? Nuo šių klausimų savo tyrimą pradeda antrosios „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, atskleisdami šio nematomo kaltininko vardą – Rezonansas.
Rezonansas pasižymi griaunančia jėga, bet ne tik. Žmonėms pavojingesnis yra žemų dažnių garso – infragarso – rezonansas. Skaityti toliau
Šių metų rugsėjo 11 dieną, ketvirtadienį 17 val. galerijoje „Aukso pjūvis“ (adresas: Verslo lyderių centras BLC, K. Donelaičio g. 62, Kaunas) atidaroma menininkės Eglės Šidlauskaitės keramikos paroda „Prakalbintos puodynės“.
Eglė Šidlauskaitė dar magistrantūros studijų metu (jas VDA Kauno fakulteto Stiklo ir keramikos katedroje baigė 2014 m.), susidomėjo keramikos ir garso, išgaunamo šiuolaikinių technologijų pagalba, analize. Šioje, pirmojoje personalinėje parodoje „Prakalbintos puodynės“ ji pristato interaktyvaus pobūdžio kūrinį, kuriame siekė sujungti keramikos medžiagiškąsias savybes ir garsą. Skaityti toliau
Prieš kurį laiką Lietuvą vizitavęs buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksandr Kwaśniewski), kalbėdamas apie dviejų valstybių santykius, pareiškė, kad šiuo metu juos temdančios smulkmenos, kurias lengva išspręsti. Tų „smulkmenų“ garbusis svečias neišvardijo, bet tikriausiai tarp jų turėjo galvoje ir atkaklią V. Tomaševskio (W. Tomaszewski) vadovaujamų Lietuvos lenkų politikų, remiamų įtakingų Varšuvos valstybininkų su R. Sikorskiu (R. Sikorski) priešakyje, akciją priversti Lietuvos valdžią, kad Lietuvos Respublikos piliečių pasuose lenkų pavardės ir vardai būtų rašomi tik lenkiškai.
Jei sutiktume su garbingojo svečio nuomone, Skaityti toliau
Sausio 3 d. 17 val. panevėžietė menininkė Milda Butkevičiūtė pristato parodą „Miesto garsovaizdžiai“, kurio pristatymas įvyks Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir sąjūdžio ekspozicijoje (Respublikos g. 17).
Parodoje rodomos Panevėžio fotografijos, kurias įkvėpė įvairių laikotarpių miesto vaizdai senoviniuose atvirukuose: miestas pirmojo pasaulinio karo metais, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Lietuvos Respublikos metais. Rengiant rinkinį, naudotasi Kraštotyros muziejaus Skaityti toliau
Mokslo ir technologijų atradimai paveikė šiandienės muzikos kryptis ir stilius labiau nei galėtume įsivaizduoti: naujo technologinio sprendimo ar menininko atrasto būdo kitaip panaudoti esamus instrumentus dėka šiandien turime plačiausią muzikos pasirinkimą nei bet kada – nuo klasikinės iki elektroninės ar eksperimentinės. Visą šį muzikos spektrą kasdien groja daugiau kaip 40 tūkstančių radijo stočių visame pasaulyje.
Daugybę faktų mokslininkai ir muzikos specialistai, chronologiškai sugretinę pagrindinius mokslo ir technologijų atradimus su naujų Skaityti toliau
Vis pažiūriu Andriaus Tapino „Pinigų Kartą“. Puiki laida, įdomios temos, pokalbiai ir pašnekovai, smagu matyti gyvą, kartais netgi neformalų bendravimą, mano nuomone, tikrai neprasilenkiantį su žurnalistiniu profesionalumu. O dabar – ilgai (iš tiesų neilgai) lauktasis „bet”. Taigi, žiūrint „Pinigų Kartą” vis norisi skubiai uždaryti kompą ir atidaryti tik minutei prabėgus. Kodėl? Todėl. Tai yra vinjetė – žudikė. Šios vinjetės – žudikės bruožai tokie:
1. Žudantis garso takelis. Sakyčiau, amfetamininis uodas trisdešimt šešias sekundes gėlė cukraus vatą valgančiam dubstepo atlikėjui, baisingai prispaustam noro nusišlapinti, Skaityti toliau
Miegodami sapnuojame mes visi, tačiau toli gražu ne visi pabudę atsimename regėtus vaizdinius. Mokslininkai nėra tikri, kodėl taip yra. Norėdami tai išsiaiškinti, jie į pagalbą pasitelkė elektroencefalografiją smegenų aktyvumui stebėti.
Paaiškėjo, jog sapnus prisimenančių žmonių smegenys aktyviau reaguoja į išorinius dirgiklius – tai gali būti raktas į mįslę.
Buvo tiriami 36 savanoriai, kurie per ausines klausėsi foninių garsų, kartais pertraukiamų ištariamų vardų – tarp jų ir tiriamojo žmogaus. Smegenų aktyvumas šiomis sąlygomis buvo tiriamas tiek savanoriams miegant, tiek būnant budriems. Savanoriai buvo padalinti į dvi grupes. Viena iš jų: „dažnai prisimenančių“, kadangi savo sapnus atmindavo beveik kiekvieną kartą. Skaityti toliau
Balandžio 24 d. pasaulyje 18-ąjį kartą minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Ši diena skirta pažymėti ir išreikšti visuotinį žmonijos susirūpinimą dėl nekontroliuojamo triukšmo plitimo ir jo keliamos žalos visuomenės sveikatai. Daugelyje valstybių ši diena minima skelbiant visuotinę tylos minutę. Lietuvos gyventojai balandžio 24-ąją taip pat kviečiami vieną minutę – nuo 14.15 iki 14.16 val. – paskirti tylai. Šią dieną rekomenduojama išjungti garsą generuojančius šaltinius ir skirti laiką poilsiui tyloje. Skaityti toliau
Klausa – vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį. Ji mums leidžia bendrauti, reaguoti į išorinį pasaulį. Klausos jutimo organas yra ausis, kuri priima garso bangas, jas paverčia nerviniais impulsais ir klausos nervais perduoda į smegenis. Be klausos funkcijos, ausis taip pat yra ir pusiausvyros organas.
Pasaulyje daugiau nei 275 mln. žmonių turi vidutinio sunkumo ar visišką abiejų ausų kurtumą. 80 proc. kurčių ir neprigirdinčių žmonių gyvena mažų ir vidutinių pajamų šalyse. Pagrindinės išvengiamos klausos sutrikimų priežastys šiose šalyse yra vidurinės ausies infekcijos, per didelis triukšmas, Skaityti toliau
Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija.
Tyrimais nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia organizme įvairius neurohumoralinius ir vegetacinius sutrikimus, kurie gali sąlygoti įvairių susirgimų – hipertoninės Skaityti toliau
