Žymos archyvas: garbė

LRT skirs išskirtinį dėmesį naujausiems lietuvių kinematografo darbams (video) (0)

Akimirka iš filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“

Rugpjūčio 28 d. 21.30 val. LRT pasitikdama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį pakvies žiūrėti vieną ryškiausių pastarojo meto lietuvių kinematografo darbų, didžiulio žiūrovų įvertinimo sulaukusią „Emiliją iš Laisvės Alėjos“.

„Emilija iš Laisvės alėjos“ – įtempto siužeto drama apie kovą už laisvę sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje – visuomenėje, kur sotesnis gyvenimas atrodo vertingesnis nei garbė, sąžinė ir žmogiškumas. 1972 m. pavasarį, kai į Kauno gatves išeina laisvės Lietuvai reikalaujantis jaunimas, su protestuojančia minia pasitikti išsvajoto gyvenimo žengia ir pagrindinė intriguojančios Skaityti toliau

„Baltų genas“: I. Smetonienė apie lietuvių kalbą ir… garbę (audio) (7)

Irena Smetonienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt ketvirtojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos katedros profesorė dr. Irena Smetonienė pasakoja apie lietuvių kalbą ir garbę.

„Garbė – tai savivertės bei atsakomybės jausmas, kai žmogus jaučiasi įvertintas už savo gyvenimą, nuveiktus darbus, ir geras vardas, pelnytas visuomenėje už gerus ir nesavanaudiškus darbus, už dorą elgesį, dorą gyvenimą, aukštą moralę, už sąžiningumą, teisingumą, žodžio laikymąsi, pagarbą kitiems ir rūpestį kitais, už pasiaukojimą tėvynei, idėjai, kitų žmonių gerovei, patriotizmą ir didvyriškumą,“ – sako I. Smetonienė. Skaityti toliau

R. Butkevičiūtė–Jurkuvienė. Per Lietuvą keliauja debatai. Pagal ką rinksimės? (8)

Ramunė Butkevičiūtė-Jurkuvienė | asmeninė nuotr.

Per Lietuvą keliauja debatai… Jų šūkis – padėti apsispręsti renkantiems į Seimą. O realybė?

Spektaklis, cirkas, varžybos… Su išankstiniu visų dalyvaujančių nusistatymu, kad svarbiausia pasižiūrėti reginių, pasijuokti, patirti emocijų, „pagauti“ neišmanantį pretendentą, jį pakamantinėti. Juk vis tiek atsakantieji į klausimus nesakys tiesos, norės tik išsisukti, gražiau save pateikti ir paslėpti tikruosius savo ketinimus.

O toliau? Labiausiai atitinkantys daugumos įsivaizdavimą pateks už Seimo sienų, kur vėl Skaityti toliau

A. Hofmanas. Dopingas triumfuoja (8)

Albinas Hofmanas (Albin Hoffman) | asmeninė nuotr.

Putinas laimėjo, Tarptautinio Olimpinio  Komiteto (TOK) pirmininkas atsidūrė gynyboje, o pats komitetas pasimetęs, tarp savo nesuprantamų arba nenorimų vykdyti nuostatų, prarijo rusų mestą karštą bulvę. TOK prarijęs tą karštą bulvę neteko nei žado nei žodžio.

Rusams pavyko savo pragariškais veiksmais sunaikinti garbingą organizaciją paverčiant ją politine. Pasisekimas pavyko, nes TOK vadovai, Rusijos spaudžiami, tapo bestuburiais zombiais su pelų smegeninėmis. Kai kurie komiteto zombiai įsitikinę, kad  negalima Rusiją, tokią didelę valstybę, išskirti iš žaidynių, bet užtat galima ignoruoti įstatymus. Skaityti toliau

Karžygiškos dvasios brahmanas (13)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Algirdo Patacko laidotuvių Mišiose Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius priminė velionio žodžius: „Mes norime laisvę atgauti, tačiau ar nuo to pradedame, nuo ko reikėtų, – vaduotis visų pirma iš savo nuodėmių? Kitaip mūsų laisvės kova kryps į nuogą politinę. Mūsų laisvė tuomet virs nelaisve kitiems, meilė Tėvynei virs neapykanta svetimiems, o dora bus tai, kas man šiuo metu patinka; kova dėl laisvės virs kova dėl valdžios“. Arkivyskupas pridūrė: tuos žodžius pasakė ne kunigas, o pasaulietis.

Patackas iš tiesų buvo kunigas, bet jau pamiršta šio senovinio žodžio prasme: ką skelbė ir mokė, tuo ir gyveno. Skaityti toliau

N. Goštautaitė-Midtun. Psichiatrijos baubas arba mokykla rūke (1)

Nijolė Goštautaitė Midttun . Asmeninio archyvo nuotrauka

Viešai nagrinėjama buvusio KTU gimnazijos direktoriaus byla atskleidžia iškreiptą mokyklose paplitusią garbės sampratą, o kartu ir bejėgiškumą, nežinojimą ką daryti „aptikus“ paauglius vartojant psichoaktyviąsias medžiagas. Mokyklos dažnai slepia rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo atvejus dėl įvairių priežasčių: nenori gąsdinti tėvų, kad jie nepabėgtų su „mokinio krepšeliu“, bijo, kad nubaus arba sugėdins. Kartais tiesiog bijo. Skaityti toliau

V. Landsbergis. Labai pasigesime A. Patacko (7)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas buvo ypatingas asmuo su ypatinga vieta Lietuvos dvasinėje panoramoje.

Labai reikalingas pačiu savo buvimu, todėl nepamainomas.

Karys arba dvasios dalykų sargybinis, kurio kritusio nepakeis kitas karys ar sargybinis. Kito nėra.

Lietuva, garbė ir teisingumas jam buvo ne gretutiniai svarbūs dalykai, o tarsi viena: savotiška būties šerdis, esminė konstanta, apie kurią susidėsto gyvenimas ir požiūriai į gyvenimą. Skaityti toliau

Su Lietuvos valstybės simbolika už vienybę (7)

Rengėjų nuotr.

Gegužės 10 d. 10 val. VšĮ „Mūsų vėliavos“ nariai ir rėmėjai pradeda akciją, kurios metu visą savaitę, rytais, prie Žaliojo tilto Vilniuje, bus dalinamos gairelės su valstybine simbolika už Lietuvos piliečių vienybę.

Pasak akcijos sumanytojų Mindaugo Siaurio ir Deivydo Rimkevičiaus, ši akcija skatina Lietuvos piliečių sanglaudą vienoje politinėje Tautoje.

„Šia iniciatyva norima parodyti, kad įvairūs išorinių jėgų bandymai skaldyti Lietuvos visuomenę yra neperspektyvūs.  Georgijaus juostomis, spekuliacijomis apie tautiškumą, kalbą ar istoriją gyventojų sukiršinti nepavyksta ir nepavyks. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau

Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą (17)

Režisierius Vytautas V. Lansbergis | A.Simonaitytės nuotr.

Norėjau sukurti kinematografinį pokario žmogaus portretą. Ne prisitaikėlio, o to, nepabūgusio okupantų, išėjusio kovoti į mišką. Norėjau iš gyvų liudininkų išgirsti svarbiausias šio apsisprendimo bei kovos detales, kad žinotume, jog savo netolimoje istorijoje turime garbingų pavyzdžių, į kuriuos galime atsiremti“, – sako režisierius Vytautas V. Landsbergis lapkričio 13 d. Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatęs naujausią savo filmą „Trispalvis“.

Trispalvis“ – ketvirtasis Jūsų filmas skirtas partizanams ir jų atminimui. Prieš tai esate sukūręs spektaklį, parašęs knygą ir net išleidęs muzikinį albumą. Kodėl ši tema Jus taip traukia?

Čia sutampa daug tiek asmeninių, tiek ir visuomeninių aplinkybių. Skaityti toliau

Ramusis užsispyrėlis Ramūnas Cicėnas (1)

Ramūnas Cicėnas spektaklyje „Mūsų klasė“ | Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Sutikęs šį sportišką pliką kresną vyruką gatvėje palaikytum jį sporto treneriu, inžinieriumi, dileriu, tik ne aktoriumi. Ramūnas Cicėnas ir nelaiko savęs tipišku aktoriumi, nes niekada nesvajojo suvaidinti Hamleto ar, gink Dieve, atsidurti aukštuomenės kronikose. Pasirodo, jis net ketino tapti kino operatoriumi ir prieš apsispręsdamas smarkiai dvejojo.

Ir visgi galop atsidūrė Rimo Tumino vadovaujamame aktorių kurse. Dar nežinia, kiek prarado kinas ir laimėjo teatras, nes štampai prie R.Cicėno nelimpa, jam nebūdinga įsitvėrus laikytis profesijos rėmų. Skaityti toliau

V. Vrubliauskienė. Kokiam teismui atiduodame žmogų, sudrebinusį sistemą? (48)

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Stebint jau nebestebina, bet dar vis skauda. Portalui Delfi ir Lietuvos ryto laikraščiui rašinėjant, kaip N.Venckienė „nevykdė“ teismo sprendimo, norisi rašinėtojų paklausti: ar  atiduotumėt savo vaikus moteriai, sudalyvavusiai pedofilijos byloje kaip įtariamojo draugė?

O aklai tikintiems ir pasitikintiems Lietuvos teismais, „duok,Dieve“ tokių pat „teisingų“ sprendimų kada nors jų gyvenimo keliuose. Teigiantiems apie mergaitės gerovę pas biologinę motiną, „duok, Dieve“ tokios pat „gerovės“ jų vaikams ir vaikaičiams, trims kartoms į priekį. Skaityti toliau

A. Patackas. Mes – liurbiai (47)

LRT rinkimų laidos stop kadras

A.Skučo knygoje yra toks epizodas, kai jis gauna keletą pistoletų ir Vytautas Landsbergis liepia vieną iš jų atiduoti Algirdui Patackui. Visai neseniai šitas garbingas ir doras žmogus tiesioginėje televizijos laidoje metė stiklinę į oponentą iš socialistinio liaudies fronto, kaip į menką niekšelį. Būdamas brandaus amžiaus, A.Patackas negali susitvardyti. O tada gavo ginklą į rankas…

Ramūnas Bogdanas, Delfi, apžvalgininkas

Pradėsiu nuo pasakojimo apie anuos laikus. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Prieikite arčiau, banderlogai! (5)

Banderlogai | Alkas.lt nuotr.

Banderlogus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisiminė kalbėdamas per TV valstybinį kanalą bene prieš metus.  Kalbėdamas apie protestuotojus Maskvos ir kitų didmiesčių gatvėse, kurie nešioja Rusijos pasus, ir, be abejo, yra papirkti Rusijai priešiškų jėgų, jis padarė pauzę ir išraiškingai gestikuliuodamas (nesunku rasti įrašą internete, pamatysite, koks jis ne itin vykęs aktorius) taip pavadino tuos žmones. Be abejo, jis norėjo juos, protestuotojus, įžeisti, o galima tuos žodžius suprasti ir kaip grasinimą.

Mėgstu Kiplingą nuo vaikystės, sakė V.Putinas. Džozefas R. Kiplingas banderlogais Skaityti toliau

A.Patackas. Apie garbę ir menkystę (46)

Algirdas Patackas | M.Žilionytės nuotr., apzvalga.eu

Keletas minčių po skandalo vienoje itin riteriškoje sporto šakoje

Pirmoji dalis. Garbė

Jei reikėtų sudaryti sąrašą vertybių, labiausiai devalvuotų per nepriklausomybės dvidešimtmetį, pirmoje vietoje turbūt reikėtų įrašyti garbę. Kitos tradicinės lietuviškos vertybės, tokios kaip darbštumas, gerumas, Justino Marcinkevičiaus ir jo gerbėjų pastangomis anais laikais pakylėtos beveik iki oficialaus rango, taip pat svetingumas, mielaširdystė ir pan. šiaip ne taip išliko, nors ir smarkiai apardytos svetimų vėjų, sujauktos vidinės sumaišties, patyrus, savo akimis išvydus tamsiąją mėnulio – lietuviškosios sielos pusę. Skaityti toliau