Žymos archyvas: gandrinės

O. Gaidamavičiūtė. Gandrų sutiktuvės Mackantiškėse (0)

Gandrinės Mackantiškių kaime | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Saulėtą ir šiltą balandžio 6 dieną Aukštadvario regioninio parko direkcija bei Mackantiškių ir Bijūnų bendruomenės visus gamtą mylinčius kraštiečius sukvietė į tradicinę – jau penktąją – Gandrinių šventę Trakų rajono Aukštadvario seniūnijos Mackantiškių kaime.

Naujų darbų pradžią siedami su pavasariu, žmonės laukdavo parskrendančio pranašo – baltojo gandro. Tiesa, oficialioji baltojo gandro parskridimo diena, arba „zvistavonės“, Skaityti toliau

‚‚Baltų šventadieniai“ – apie Pavasario lygiadienį ir Gandrines (video) (0)

Pavasario lygiadienio šventė Vilniuje | Rengėjų nuotr.

„Senųjų švenčių pagrindą ir struktūrą sudaro gamtos ir augalijos vegetacinio ciklo kritiniai taškai, tačiau švenčių esmėje glūdi svarbiausių žmogaus būties įvykių išgyvenimas metafizinėje plotmėje. (…) Šventinė nuotaika kuriama, palikus kasdieninę buitį, nusiskaistinimu. Įprasto gyvenimo tėkmės pakeitimas pažymimas ir apeigomis. Išeinant iš kasdieninės laiko tėkmės, į  sakralią šventės erdvę įžengiama pro vartus. Bet tai tėra tik simbolinė išraiška to nuskaistėjimo, kuris turėtų vykti žmogaus sieloje“, – knygoje „Rėdos ratas“ rašo etnologas Aleksandras Žarskus. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Gandras ir kregždė lietuvių sodyboje: apie jų panašumą ir skirtumus (3)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Kregždė ir gandras – šventieji lietuvių sodybų paukščiai. Nuo seno drausta naikinti jų lizdus, o šių paukščių įsikūrimas buvo suprantamas kaip ypatinga palaima namams ir apsauga nuo perkūnijos:

Kregždės – šventi paukščiai. Jei kuriuose namuose jos apsigyvena, tai ir tie namai šventi: jų perkūnas nemuša ir kt. nelaimės nelanko.

Gandrai kur apsigyvena, ten piktosioms dvasioms nėra vietos. Užtat lietuviai gandrus gerbia ir jų nešaudo. Nušauti gandrą skaitosi kaip padaryti žmogžudystę. Skaityti toliau

Kviečia Gandrinių šventė Rumšiškėse (0)

Gandrinės Rumšiškėse | Rengėjų nuotr.

Pirmą kartą Lietuvos liaudies buities muziejuje kovo 25-ąją dieną 14 val. bus švenčiamos Gandrinės. Muziejininkai gandro giedojimo nepažada, bet smagumo tikrai netruks: lankytojai susipažins su Užusienio kaimu, ieškos gandro lauktuvių ir kurs jam namus, keps gandrinių bandeles ir jas ragaus, žais ir dainuos pavasarėjančio kaimo aplinkoje ir net daugiau apie mūsų nacionalinį paukštį sužinos! „Laukiame visos gamtos ir muziejaus bičiulių bendruomenės. Pirmas blynas, liaudyje sakoma, visada prisvilęs. Jūsų dėka, viliamės, nei gandrinių bandelės, nei pirmasis raudonsnapiui – raudonkojui skirtas renginys muziejuje „neprisvils“ – kviečia vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė. Skaityti toliau

Gandrinės Mackantiškėse (0)

Babaičių sodybos Mackantiškėse gandralizdis | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Balandžio 2 dieną, prieš pat Atvelykį, Mackantiškėse, Aukštadvario sen., Trakų r., vyko jau tradicine tampanti Gandrinių šventė. Pirmą kartą Gandrinės čia surengtos prieš metus. Tiesa, šiais metais jos švęstos kiek pavėluotai, šiaip jau gandro sutiktuvės, dar vadinamos Zvistavonėmis, Blovieščiais, minimos kovo 25 dieną.

Gandrines organizavo Aukštadvario regioninis parkas, kultūrologė Rita Balsevičiūtė kartu su savo suburtu Aukštadvario gimnazijos moksleivių folkloro ansambliu „Lėda“, Mackantiškių kaimo bendruomenė, talkino Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė. Skaityti toliau

T. Bakučionis. Saugaus eismo dienos proga: ar gera Vilniuje dviratininkams? (0)

sumin.lt nuotr.

Balandžio 6-oji, saugaus eismo diena. O per pačias gandrines, t.y. kovo 25 d., trys organizacijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos dviratininkų bendrija ir „žali.lt“ sugalvojo ir padarė – „Gandrų auditą“. Tiesą sakant, tikrų gandrų, nekankinome ir ant dviračių nesodinome, pasiuntėme dviračių takus išbandyti mūsų atstovų komandą.

Šią „ekskursiją“ arba „gandrų auditą“ kaip tik noriu prisiminti šiandien – balandžio 6-ąją, saugaus eismo dieną. Skaityti toliau

Šiandien – Gandrinės! (0)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Kovo 25-oji – Gandrinės. Ši dieną siejama su gandro parskridimu. Sakoma, kad parskrendantis gandras atneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti likusius ledus.

Nuo šios dienos artojams jau buvo duodami pavakariai, todėl buvo sakoma: Gandras pavakarius parneša, gandras išskrisdamas ir išneša.

Pagal šios dienos spręsta apie pavasario ankstyvumą: jei per Gandrines nėra šalnų, tai pavasaris bus ankstyvas, jei šąla – tai šals dar 25 rytus. Jei šią dieną vėjas pučia iš šiaurės – dar bus šalta, jei iš vakarų – palis. Jei diena giedra, saulėta, spėjama, kad tais metais bus neskalsūs javai, jų bus mažai, nes išdegsią pasėliai. Skaityti toliau

Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia (8)

R.Pakerio nuotr.

Kovo 20 dieną Saulė atsidūrs dangaus pusiaujyje ir įvyks Pavasario lygiadienis.

Lygiadienio saulė patekėjusi tiksliai rytuose, per 12 valandų apkeliavusi dangų, leisis tiksliai vakaruose. Visoje mūsų planetoje, išskyrus ašigalių sritis, diena ir naktis susilygino ir truks apie 12 valandų.

Nuo šiol mūsų planetos šiaurės pusrutulyje šviesaus paros meto trukme pamažu ims lenkti naktį – prasidės astronominis pavasaris. Skaityti toliau

Ką pagal senus papročius pranašauja parskrendantys baltieji gandrai? (1)

Gandras | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės. Skaityti toliau

Kovo 25-ąją – gandrų sutiktuvės! (0)

Gandras_vstt.lt

Aukštadvario regioniniame parke kovo mėn. 28 d 12 val. Mackantiškių kaime vyks Gandrinės.

Šiame kaime dar gyvos senosios gandro sutiktuvių tradicijos. Seniau šeimininkės anksti rytą žadindavo pačius mažiausius bėgti kieman pasiimti „gandro lauktuvių“. Šią dieną žmonės nedirbdavo darbų, eidavo per kaimą ir susirinkdavo pas vieną ūkininką. Susėdę kalbėdavo apie laukus, būsimus darbus. Gandro sugrįžtuvių proga moterys kepdavo „kaukorus“. Drauge vaišindavosi. Skaityti toliau

Baltieji gandrai vis dažniau žiemoti pasilieka Lietuvoje (0)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Nors baltieji gandrai ir tolimieji migrantai kurie vengdami šaltų žiemų skrenda net iki Pietų Afrikos, tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Pastaraisiais metais šie paukščiai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje.

Šie metai taipogi buvo ne išimtis, gandrai buvo stebimi net keliose skirtingose Lietuvos vietose. Esant pastoviam mitybos šaltiniui, kartais šių paukščių pasilieką net būriai, taip nutiko ir šiais metais greta Klaipėdos esančiame Dumpių sąvartyne.  Skaityti toliau

Šiandien minimos gandrų sugrįžtuvės – Gandrinės (1)

gandrasLietuvoje kovo 25 dieną minimos Gandrinės (Blovieščius). Manoma, kad būtent šią dieną grįžta gandrai. Pasak Ventės rago ornitologijos stoties vadovo Vytauto Jusio, šiais metais, besižvalgantys į dangų, gandrus pastebėjo grįžusius jau netgi kovo pradžioje – Panevėžio, Varėnos rajone ir dar keliose vietose.

Pavieniai patinėliai sugrįžta anksčiau tam, kad pasirūpintų namais – lizdais, juos suremontuotų, kol sugrįš jo gandrė. Gandrų poros žiemoja atskirai. Drauge jie tik augina mažylius. Gandrų poros ilgaamžės – jei abu paukščiai išgyventų, jos nenutrūktų 10–12 metų. Skaityti toliau

Išskrendantys Gandrai šiandien išsineš vasarą (1)

Rugpjūčio 24-oji pagal mūsų protėvių papročius laikoma gandrų išskridimo diena.  Buvo sakoma, kad išskrisdami į Dausas gandrai išsineša ir pavakarius, tai reiškia, kad diena po Rasos šventės jau tiek sutrumpėjo, kad šeimynai jau nebus duodami pavakariai – valgis, valgomas tarp pietų ir vakarienės pavasario ir vasaros darbymečiu.

Gandrų išskridimas – tai ženklas, jog šiltos vasaros dienos jau baigėsi ir prasideda vaisingas ruduo. Dabar gamta jau pradės ruoštis žiemos miegui, tad sakoma, kad iki gandrų išskridimo viskas bręsta, o jiems išskridus  – vysta. Skaityti toliau

„Paskutiniai gandro pavakariai“ bus surengti Rambyno regioniniame parke (0)

eFoto.lt | T.Naujokaičio nuotr.

Kaip ir kasmet rugpjūčio 24 d. 14 val., Rambyno regioninio parko Lankytojų centre, Bitėnuose, vyks renginys „Paskutiniai gandro pavakariai“. Programoje – parodos atidarymas, filmo peržiūra, parko laikraščio „Rambynas“ pristatymas. Susirinks aplinkinių kaimų bendruomenės, atvyks Klaipėdos žurnalistų sąjungos nariai ir kiti garbūs svečiai.

Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandras skirtingose lietuvių tarmėse dar vadinamas garniu, gužučiu, busilu (slaviškas skolinys), starkumi. Skaityti toliau

Gandrinės arba gandrai visada grįžta namo (1)

Gandras | efoto.lt, L.Liaukonio nuotr.

Lietuvoje kovo 25 dieną minimos Gandrinės. Manoma, kad būtent šią dieną grįžta gandrai. Šiais metais, besižvalgantys į dangų, gandrus pastebėjo grįžusius jau prieš pora savaičių (apie kovo 12 d.). Specialistų tai nestebina. Jie sako, kad tik per Gandrines juos jau mato visi.

Pavieniai patinėliai sugrįžta anksčiau tam, kad pasirūpintų namais – lizdais, juos suremontuotų, kol sugrįš jo gandrė. Gandrų poros žiemoja atskirai. Drauge jie tik augina mažylius. Gandrų poros ilgaamžės – jei abu paukščiai išgyventų, jos nenutrūktų 10–12 metų. Skaityti toliau