Žymos archyvas: gandras

D. Vaitkevičienė. Gandras ir kregždė lietuvių sodyboje: apie jų panašumą ir skirtumus (3)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Kregždė ir gandras – šventieji lietuvių sodybų paukščiai. Nuo seno drausta naikinti jų lizdus, o šių paukščių įsikūrimas buvo suprantamas kaip ypatinga palaima namams ir apsauga nuo perkūnijos:

Kregždės – šventi paukščiai. Jei kuriuose namuose jos apsigyvena, tai ir tie namai šventi: jų perkūnas nemuša ir kt. nelaimės nelanko.

Gandrai kur apsigyvena, ten piktosioms dvasioms nėra vietos. Užtat lietuviai gandrus gerbia ir jų nešaudo. Nušauti gandrą skaitosi kaip padaryti žmogžudystę. Skaityti toliau

Kovo 25-ąją minimos Gandrinės (video) (0)

academiacatavencu.info nuotr.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės. Skaityti toliau

Kviečia Gandrinių šventė Rumšiškėse (0)

Gandrinės Rumšiškėse | Rengėjų nuotr.

Pirmą kartą Lietuvos liaudies buities muziejuje kovo 25-ąją dieną 14 val. bus švenčiamos Gandrinės. Muziejininkai gandro giedojimo nepažada, bet smagumo tikrai netruks: lankytojai susipažins su Užusienio kaimu, ieškos gandro lauktuvių ir kurs jam namus, keps gandrinių bandeles ir jas ragaus, žais ir dainuos pavasarėjančio kaimo aplinkoje ir net daugiau apie mūsų nacionalinį paukštį sužinos! „Laukiame visos gamtos ir muziejaus bičiulių bendruomenės. Pirmas blynas, liaudyje sakoma, visada prisvilęs. Jūsų dėka, viliamės, nei gandrinių bandelės, nei pirmasis raudonsnapiui – raudonkojui skirtas renginys muziejuje „neprisvils“ – kviečia vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė. Skaityti toliau

Šiandien – Gandrinės! (0)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Kovo 25-oji – Gandrinės. Ši dieną siejama su gandro parskridimu. Sakoma, kad parskrendantis gandras atneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti likusius ledus.

Nuo šios dienos artojams jau buvo duodami pavakariai, todėl buvo sakoma: Gandras pavakarius parneša, gandras išskrisdamas ir išneša.

Pagal šios dienos spręsta apie pavasario ankstyvumą: jei per Gandrines nėra šalnų, tai pavasaris bus ankstyvas, jei šąla – tai šals dar 25 rytus. Jei šią dieną vėjas pučia iš šiaurės – dar bus šalta, jei iš vakarų – palis. Jei diena giedra, saulėta, spėjama, kad tais metais bus neskalsūs javai, jų bus mažai, nes išdegsią pasėliai. Skaityti toliau

Palinkėkime gandrams laimingo skrydžio (1)

vstt.lt nuotr.

Rugpjūčio mėnesio 24 dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandras skirtingose lietuvių tarmėse dar vadinamas gužučiu, busilu, starkumi. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Šeimininkės išskrendantiems gandrams tarsi padovanodavo pavakarius. Kadangi dienos pradeda trumpėti, pavakarių žmonės jau nebevalgydavo. Apytikriai šiuo metu kaimuose buvo kerpamos avys. Piemenys jau nebeganydavo gyvulių, jie vaikštinėjo laisvi, nes nebebuvo ko sutrypti, apgraužti – visas derlius nuimtas. Skaityti toliau

Ką pagal senus papročius pranašauja parskrendantys baltieji gandrai? (1)

Gandras | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės. Skaityti toliau

Kovo 25-ąją – gandrų sutiktuvės! (0)

Gandras_vstt.lt

Aukštadvario regioniniame parke kovo mėn. 28 d 12 val. Mackantiškių kaime vyks Gandrinės.

Šiame kaime dar gyvos senosios gandro sutiktuvių tradicijos. Seniau šeimininkės anksti rytą žadindavo pačius mažiausius bėgti kieman pasiimti „gandro lauktuvių“. Šią dieną žmonės nedirbdavo darbų, eidavo per kaimą ir susirinkdavo pas vieną ūkininką. Susėdę kalbėdavo apie laukus, būsimus darbus. Gandro sugrįžtuvių proga moterys kepdavo „kaukorus“. Drauge vaišindavosi. Skaityti toliau

Baltieji gandrai vis dažniau žiemoti pasilieka Lietuvoje (0)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Nors baltieji gandrai ir tolimieji migrantai kurie vengdami šaltų žiemų skrenda net iki Pietų Afrikos, tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Pastaraisiais metais šie paukščiai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje.

Šie metai taipogi buvo ne išimtis, gandrai buvo stebimi net keliose skirtingose Lietuvos vietose. Esant pastoviam mitybos šaltiniui, kartais šių paukščių pasilieką net būriai, taip nutiko ir šiais metais greta Klaipėdos esančiame Dumpių sąvartyne.  Skaityti toliau

Šiandien minimos gandrų sugrįžtuvės – Gandrinės (1)

gandrasLietuvoje kovo 25 dieną minimos Gandrinės (Blovieščius). Manoma, kad būtent šią dieną grįžta gandrai. Pasak Ventės rago ornitologijos stoties vadovo Vytauto Jusio, šiais metais, besižvalgantys į dangų, gandrus pastebėjo grįžusius jau netgi kovo pradžioje – Panevėžio, Varėnos rajone ir dar keliose vietose.

Pavieniai patinėliai sugrįžta anksčiau tam, kad pasirūpintų namais – lizdais, juos suremontuotų, kol sugrįš jo gandrė. Gandrų poros žiemoja atskirai. Drauge jie tik augina mažylius. Gandrų poros ilgaamžės – jei abu paukščiai išgyventų, jos nenutrūktų 10–12 metų. Skaityti toliau

Gandrė Juzė ir šiemet lieka žiemoti Lietuvoje (0)

VSTT nuotr.

Kelinti metai Kuršių nerijoje žiemoti lieka vienas gandras (patelė) vardu Juzė, spėjusi tapti tikra vietos įžymybe.

Raudonkojis paukštis neišskrenda į šiltus kraštus, nes yra atsiskyręs nuo kitų gandrų ir pripratęs prie žmonių. Kaip ir kasmet, spustelėjus žiemos šalčiams visų mylimas Nidos gandras Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos biologės išgabentas į aptvarą Smiltynėje. Paukščiui bus suteiktas laikinas prieglobstis šaltojo sezono metu. Žiemoti likusiam atsiskyrėliui tapo vis sunkiau susirasti maisto ir grėsė sušalimas. Skaityti toliau

Išskrendantys Gandrai šiandien išsineš vasarą (1)

Rugpjūčio 24-oji pagal mūsų protėvių papročius laikoma gandrų išskridimo diena.  Buvo sakoma, kad išskrisdami į Dausas gandrai išsineša ir pavakarius, tai reiškia, kad diena po Rasos šventės jau tiek sutrumpėjo, kad šeimynai jau nebus duodami pavakariai – valgis, valgomas tarp pietų ir vakarienės pavasario ir vasaros darbymečiu.

Gandrų išskridimas – tai ženklas, jog šiltos vasaros dienos jau baigėsi ir prasideda vaisingas ruduo. Dabar gamta jau pradės ruoštis žiemos miegui, tad sakoma, kad iki gandrų išskridimo viskas bręsta, o jiems išskridus  – vysta. Skaityti toliau