Trijose Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Veisiejų regioninio padalinio girininkijose – Kabelių, Latežerio ir Kapčiamiesčio – miškininkai su ornitologais-aukštalipiais iškėlė tris naujus dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams.
Lizdai skirti šiai nykstančiai, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktai rūšiai išsaugoti. Šalyje iš viso priskaičiuojama apie 700 perinčių porų juodųjų gandrų. Skaityti toliau
Baltiesiems gandrams Žuvinto apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje – paskutinės dienos prieš kelionę į žiemavietes. Didesnioji jų dalis jau ko gero kažkur pakely, nes pasilikti čia po labai sausringos vasaros nėra didelio tikslo – išdžiūvusiose pievose maisto nedaug, javų laukuose ražienos nuskustos.
Nebent pasirankioti žiogų, kurie šiaip yra mėgstamas gandro lesalas, griežia daug. Tad visai nenuostabu, kad gandralizdžiai jau tušti, Skaityti toliau
Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d.
Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Skaityti toliau
Rugpjūčio 24 d. 9 val. Rambyno regioninio parko direkcija kviečia į renginį – „ Paskutiniai gandro pavakariai“. Renginys skirtas piliakalnių metams – „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“
Planuojama renginio pabaiga 19 val.
PROGRAMOJE: Skaityti toliau
Šiųmetis perėjimo sezonas Žuvinto apylinkių gandrams buvo palankus nežiūrint išbandymų – vėlyvo, vėsaus ir sauso pavasario, akivaizdaus varliagyvių sumažėjimo ir kitokių negandų.
Įdienojus baltųjų gandrų lizdai Žuvinto apylinkėse jau tušti. Prieš dešimtį dienų pradėję skraidyti pirmieji jaunikliai į lizdą dabar grįžta tik pasiilsėti ir nakvoti. Tėvai jau kuris laikas dienomis nebeneša maisto į lizdą, net ir jei vaikai ir prašo: reikia mokintis gyventi savarankiškai. Liko savaitė kita ir gandrų lizdai ištuštės iki sekančio pavasario. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas.
Šis atvejis, pasak gamtininkų, nėra joks įrodymas, kad ir baltieji gandrai platina paukščių gripą, Skaityti toliau
Rugpjūčio 24-oji, šv. Baltramiejaus diena, Lietuvoje tradiciškai laikoma gandrų palydomis. Gandrai žiemaviečių link pradeda keliauti jau nuo rugpjūčio vidurio, o į mėnesio pabaigą jų beveik nebelieka.
Mūsiškiai paukščiai žiemoti paprastai lekia vadinamuoju rytiniu keliu – tiesiai į pietus, aplenkdami Karpatų kalnus pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie kelioms dienoms apsistoja pailsėti. Po to skrenda per Turkiją iki Sinajaus pusiasalio, kur dar sykį ilsisi. Afrikoje jie keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus. Kai kurie čia ir lieka žiemoti, Skaityti toliau
Jei nelyja lietus ir nepučia stiprus vėjas, gandralizdyje ties Žuvinto rezervato direkcija gandriukai nuolat miklina sparnus ir net gerokai atsiplėšia į orą nuo lizdo. Šiųmetei vadai plasnoti sparnais pavyksta kur kas laisviau, nei pernai, nes lizde – vos pora jauniklių. Du jauniklius tėvai išmetė dar nepadaiguotus. Išmesti gandrų jaunikliai šią vasarą – ne naujiena. Taip būna, kai šiuos paukščius ištinka badmetis. Keletą metų iš eilės toji pora labai gerai atitinka statistinius Dzūkijos gandrų vidurkius.
Šie metai Žuvinto apylinkėse išsiskirs pačiomis mažiausiomis gandrų vadomis nuo apskaitų pradžios, jų vidurkis – lygiai du jaunikliai lizde. Skaityti toliau
Gegužės 18 d. Aplinkos apsaugos komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto pirmininko Algimanto Salamakino pasiūlymui dėl baltųjų gandrų lizdų, esančių ant orinių elektros linijų atramų, naikinimo teisinio sureguliavimo.
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja teisinio reguliavimo spraga dėl baltųjų gandrų lizdų, esančių ant orinių elektros linijų atramų, naikinimo, t. y. trūksta apibrėžimo, kada lizdaviečių tvarkymas nebūtų laikomas naikinimu, taip pat įstatymas neapibrėžia lizdus pašalinti siekiančių ir šią veiklą vykdančių asmenų pareigos taikyti kompensacines priemones – dirbtinių lizdaviečių įrengimą artimoje aplinkoje.
Balandžio 6-oji, saugaus eismo diena. O per pačias gandrines, t.y. kovo 25 d., trys organizacijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos dviratininkų bendrija ir „žali.lt“ sugalvojo ir padarė – „Gandrų auditą“. Tiesą sakant, tikrų gandrų, nekankinome ir ant dviračių nesodinome, pasiuntėme dviračių takus išbandyti mūsų atstovų komandą.
Šią „ekskursiją“ arba „gandrų auditą“ kaip tik noriu prisiminti šiandien – balandžio 6-ąją, saugaus eismo dieną. Skaityti toliau
Šiandien, kovo 25 d. Lietuvoje švenčiama Gandro diena, arba Gandrinės, – baltųjų gandrų sugrįžtuvės. Šiemet pirmieji gandrai Dzūkijoje buvo pastebėti kovo 3 d., o Suvalkijoje – kovo 10 d. Tačiau visi gandrai, pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, grįš tik po Velykų.
Nacionaliniu paukščiu laikomam baltajam gandrui, vieninteliam iš paukščių, yra skirtos dvi šventės: be Gandrinių, rugpjūčio 24 d. pažymimos ir išlydėtuvės į žiemavietes. Skaityti toliau
Naisių gandrų šeimyna – bene žinomiausia Lietuvoje. Praėjusiais metais dešimtys tūkstančių projekto „Lietuva Tavo delne“ žiūrovų tiesiogiai stebėjo gandrų gyvenimą. Šiemet, likus kelioms dienoms iki kovo 25-osios – Gandro dienos, transliacija vėl sugrįžo į projektą.
Būtent kovo 25-ąją – Gandro dieną – po žiemojimo šiltuose kraštuose dažniausiai į Lietuvą parskrenda pirmieji gandrai. Projekto lankytojai kasdien gali laukti, o vėliau stebėti gandrų šeimos gyvenimą – poros sugrįžimą, jauniklių išsiritimą ir jų auginimą. Kaip teigia žinomas Lietuvoje gamtininkas Selemonas Paltanavičius, Skaityti toliau
Rugpjūčio mėnesio 24 dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandras skirtingose lietuvių tarmėse dar vadinamas gužučiu, busilu, starkumi. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Šeimininkės išskrendantiems gandrams tarsi padovanodavo pavakarius. Kadangi dienos pradeda trumpėti, pavakarių žmonės jau nebevalgydavo. Apytikriai šiuo metu kaimuose buvo kerpamos avys. Piemenys jau nebeganydavo gyvulių, jie vaikštinėjo laisvi, nes nebebuvo ko sutrypti, apgraužti – visas derlius nuimtas. Skaityti toliau
Lietuvoje Žolinė – vasaros pabaigos šventė. Ji viena didžiausia per visą vasarą, o dabar žinome, kad po jos artimiausia „pastebima“ šventė bus tik rudenį, labai negreitai. Taigi metas švęsti ir minėti, metas sustoti ir apsižvalgyti, sužinoti – kur esame, kas vyksta aplinkui ir ko turėtume tikėtis iš likusių vasaros dienelių.
Žolinė kaip brandos ir gamtos turtų pagarbinimo šventė minima jau labai seniai, ji švęsta gerokai iki mūsų krikšto. Protėviams buvo labai svarbu žinoti, kaip baigėsi derlingasis metas, kokius savo užaugintus ir gamtos atseikėtus turtus pavyko susikrauti į savo aruodus. Žiemą viso to labai prireiks. Skaityti toliau
Šįmet Žuvinto biosferos rezervate perėjo mažiau gandrų porų nei pernai. Sėkmingai užaugo mažiau nei pusė pernykščio jauniklių kiekio. Gandras – mūsų nacionalinis paukštis. Mes neįsivaizduojame savo sodybų ir kraštovaizdžio be gandralizdžių. Tikėkimės, kad kitais metais gandriukų sulauksime daugiau.
Gandro lizdas greta Žuvinto biosferos rezervato direkcijos dažniausiai būna tuščias. Antra savaitė, kai jaunikliai visam laikui paliko gimtąjį lizdą, Skaityti toliau
Nors baltieji gandrai ir tolimieji migrantai kurie vengdami šaltų žiemų skrenda net iki Pietų Afrikos, tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Pastaraisiais metais šie paukščiai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje.
Šie metai taipogi buvo ne išimtis, gandrai buvo stebimi net keliose skirtingose Lietuvos vietose. Esant pastoviam mitybos šaltiniui, kartais šių paukščių pasilieką net būriai, taip nutiko ir šiais metais greta Klaipėdos esančiame Dumpių sąvartyne. Skaityti toliau
Pastaruoju metu aplinkosaugininkai nuolat sulaukia neišskridusių baltųjų gandrų likimu susirūpinusių žmonių skambučių. Nors šiuos paukščius paprastai išlydime rugpjūčio 24-ąją, per šv. Baltramiejų, šiemet jie gana anksti pakėlė sparnus skrydžiui į žiemavietes.
Nemažai nespėjusių sukurti porų ir dar nesubrendusių gandrų išskrido rugpjūčio pradžioje, kiti iškeliavo vos sutvirtėjus jauniklių sparnams. Dabar galima pamatyti tik pavienius paukščius, retkarčiais – didesnius pulkus, skrendančius per Lietuvą žiemoti iš šiaurėje ir rytuose esančių perėjimo vietų, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai. Skaityti toliau
Vasaros pabaigoje dienai vis trumpėjant savo sparnus mankština ir į kelionę pradeda ruoštis baltieji gandrai. Prieš paliekant lizdą, jau ir jauniklių juodos kojos bei snapas,, palaipsniui įgauna juosvai oranžinę spalvą.
Toks šiuo metu yra ir Garis – Jakštaičių kaime Kretingos rajone gyvenančios menininkės Veronikos Sendrauskaitės augintinis – baltojo gandro jauniklis. Prieš paliekant gimtuosius namus jis buvo „sužieduotas“, t.y. ant kairės gandro kojos buvo uždėtas žiedas, su jame įspaustu žiedo eilės numeriu ir žiedavimo centro, kuriame saugomi tuo žiedu apžieduoto paukščio duomenys, pavadinimu. Skaityti toliau
Įprastai baltieji gandrai mūsų šalį palieka paskutinę rugpjūčio savaitę. Tai pastebėjo ir mūsų protėviai, rugpjūčio 24 dieną pavadinę gandrų išskirdimo diena. Ir iš tikrųjų, gandrai gana tiksliai masiškai išskirsdavo būtent šia data, su ne didesne kelių dienų paklaida.
Tačiau šiais metais stebima visai kitokia situacija – dar likus kone dviem savaitėms iki šv. Baltramiejaus dienos, laukuose jau retai pamatysi didesnius baltųjų gandrų būrius – nedažni net keliolikos, juolab keliasdešimties paukščių būreliai. Skaityti toliau
Tiek sėkmingai užaugusių baltųjų gandrų jauniklių, kaip šiemet Žuvinto apylinkėse dar niekuomet nebuvo registruota. Lyginant su praėjusiais, irgi rekordiniais metais, jauniklių užaugo 22 procentais daugiau.
Atrodo, kad ir tolimesnėse Dzūkijos ir Suvalkijos apylinkėse, kur gandrų kasmet niekas neskaičiuoja, rezultatai gali būti panašūs. Tokiai ilgaamžei ir puikiai prisitaikiusiai gyventi mūsų agrariniame kraštovaizdyje rūšiai, tai išties labai spartus gausėjimas. Skaityti toliau
Baltiesiems gandrams šis pavasaris sėkmingas – daugelis jų į Lietuvą parskrido kovo mėnesį, o perėti pradėjo balandžio pradžioje. Po 30–34 dienų perėjimo jaunikliai iš anksčiausių dėčių ritosi jau pirmąją gegužės dekadą. Dabar gandriukai ūgtelėję, pro lizdo kraštą matyti jų galvos. Nors jie dar labai netvirti, negali stovėti, bet prižiūrimi ir maitinami tėvų auga labai greitai.
Deja, ne visiems lemta užaugti. Kasmet gandrai iš lizdų išmeta nemažai, atrodytų, visai sveikų jauniklių. Pasak gamtininkų, taip atsisakoma gandriukų, kurie pradeda Skaityti toliau
Jau penkerius metus iš eilės interneto tinklapyje galima tiesiogiai stebėti Starkevičių sodyboje, Rokų kaime (Kauno rajonas), įrengtą gandralizdį. Šį pavasarį Kazys Starkevičius vėl skelbia konkursą „Gandrai pakeliui į namus“. Konkurso taisyklės paprastos – pirmasis Kauno moksleivis ar mokytojas, užfiksavęs sugrįžusius gandrus, visai klasei laimės kelionę į Ventės Rago ornitologijos stotį. Tereikia dažniau įsijungti gandralizdžio nuorodą ir pamačius grįžusius paukščius skubiai rašyti laišką adresu kazys.lt1@gmail.com. Skaityti toliau
Kelinti metai Kuršių nerijoje žiemoti lieka vienas gandras (patelė) vardu Juzė, spėjusi tapti tikra vietos įžymybe.
Raudonkojis paukštis neišskrenda į šiltus kraštus, nes yra atsiskyręs nuo kitų gandrų ir pripratęs prie žmonių. Kaip ir kasmet, spustelėjus žiemos šalčiams visų mylimas Nidos gandras Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos biologės išgabentas į aptvarą Smiltynėje. Paukščiui bus suteiktas laikinas prieglobstis šaltojo sezono metu. Žiemoti likusiam atsiskyrėliui tapo vis sunkiau susirasti maisto ir grėsė sušalimas. Skaityti toliau
Aukštos įtampos elektros tinklą prižiūrintis elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ sėkmingai išbandė paukščius saugančią technologiją – Kauno mieste, virš Nemuno nutiestą elektros perdavimo liniją sužymėjo specialiais, paukščius įspėjančiais, atšvaitais. Tai – pirmoji paukščių apsaugomis sužymėta aukštos įtampos elektros perdavimo linija Lietuvoje. Planuojama, kad tokie atšvaitai bus užkabinti ir ant kitų elektros perdavimo linijų vietovėse, kur gausiai būriuojasi didieji paukščiai: gandrai, gulbės, žąsys ir kt. Skaityti toliau
Rugpjūčio 24-oji pagal mūsų protėvių papročius laikoma gandrų išskridimo diena. Buvo sakoma, kad išskrisdami į Dausas gandrai išsineša ir pavakarius, tai reiškia, kad diena po Rasos šventės jau tiek sutrumpėjo, kad šeimynai jau nebus duodami pavakariai – valgis, valgomas tarp pietų ir vakarienės pavasario ir vasaros darbymečiu.
Gandrų išskridimas – tai ženklas, jog šiltos vasaros dienos jau baigėsi ir prasideda vaisingas ruduo. Dabar gamta jau pradės ruoštis žiemos miegui, tad sakoma, kad iki gandrų išskridimo viskas bręsta, o jiems išskridus – vysta. Skaityti toliau
Kaip ir kasmet rugpjūčio 24 d. 14 val., Rambyno regioninio parko Lankytojų centre, Bitėnuose, vyks renginys „Paskutiniai gandro pavakariai“. Programoje – parodos atidarymas, filmo peržiūra, parko laikraščio „Rambynas“ pristatymas. Susirinks aplinkinių kaimų bendruomenės, atvyks Klaipėdos žurnalistų sąjungos nariai ir kiti garbūs svečiai.
Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandras skirtingose lietuvių tarmėse dar vadinamas garniu, gužučiu, busilu (slaviškas skolinys), starkumi. Skaityti toliau
Kiekvienais metais vis daugiau baltųjų gandrų porų peri Žuvinto rezervate. Nepaisant žiemiškos pavasario pradžios, visas veisimosi laikotarpis buvo labai palankus nacionaliniam paukščiui. Užaugintų jauniklių skaičius vėl rekordinis. Rezervate 29 lizdus sėkmingai paliko 86 gandriukai.
„Dabar, kaip ir ankstyvą pavasarį, savame lizde ties Žuvinto rezervato direkcija stypinėja tik vienas gandras, regis patinas. Patelė retkarčiais parskrenda iš gretimos pievos, tada nuleidę sparnus ir užvertę galvas abu džiaugsmingai sveikina vienas kita garsiu kalenimu. Skaityti toliau
Įsibėgėjanti vasara Kuršių nerijoje – tai gamtos vešėjimo pradžia. Alyvos ir kaštonai jau barsto žiedlapius, o šviežia lapuočių medžių žaluma nepaprastai gražiai kontrastuoja su melsvai žaliom pušim – nors imk ir piešk.
Prasideda pušų žydėjimo metas. Vyriškas žiedas stiebiasi sukštyn, o šalia jo prilipę moteriški žiedai – maži konkorėžiukai. Vos pajudinus – pakyla geltonų dulkių debesis. Pušų žiedadulkėse yra oro pūslelių, todėl jos lengvai skraido. Stoglangiai ir automobiliai kelias savaites bus padengti geltonų miltų sluoksniu, bet tai nėra purvas. Skaityti toliau
Linksmos pavasario atėjo dienos,
Iš beržo tek sula kaip krišpols vienas.
Kad medžiai žaliuoja, lapeliai linguoja,
Grūšios ir slyvos žydi ukvatlyvos,
Tuo laiku tekėtie perstoja,
Kad žiedai klestėtie užstoja.
Paukšteliai visoki gied balsu mielu: Skaityti toliau
Pašto ženklui „Nacionalinis Lietuvos paukštis. Baltasis gandras“, kurio autorius – dailininkas Rolandas Grigaravičius, panaudotas dailininkės Robertos Mašidlauskytės piešinys su jame pavaizduotu į lizdą tupiančiu baltuoju gandru. Naujasis pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 7 Lt.
Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Baltasis gandras – agrarinio kraštovaizdžio paukštis, įsikuriantis žmonių kaimynystėje. Skaityti toliau
