Žymos archyvas: Gamtos ištekliai

Juvelyrikos dirbiniuose – metalai, gauti iš perdirbtų elektronikos atliekų (0)

Danijos juvelyrikos prekės ženklas „Pandora“ | EGIO nuotr.

Pasaulyje augantis elektros ir elektroninės įrangos atliekų srautas sukelia aplinkosaugos ir sveikatos problemas, nes vis dar dauguma elektronikos atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama. Juvelyrinių dirbinių pramonė – vienas iš pavyzdžių, kaip galima kurti tvarią ekonomiką ir taupyti gamtos išteklius.

Pasaulio ekonomikos forume Davose paskelbta Jungtinių Tautų ataskaita skelbia, kad iki 2050 metų gyventojai visame pasaulyje per metus sukurs 120 mln. tonų elektronikos atliekų, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Septynios didžiosios Vakarų klaidos (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie socialines, kultūrines ir ekologines Vakarų pasaulio problemas – nuo laukinio kapitalizmo iki gamtos išteklių alinimo ir atsivėrimo masinei imigracijai – prirašyta užtektinai. Šįsyk apsistokime ties geopolitika, tarptautiniais santykiais, kur Vakarų pasaulis praranda vieną poziciją po kitos, užleisdamas vietą didžiausiems savo priešininkams – Rusijai ir Kinijai. Šias klaidas galima vardyti papunkčiui.

1. Čečėnija. 1996 m. Čečėnija buvo pačios kolonijinės Rusijos pripažintas Skaityti toliau

Sąvartynuose vis dar apstu elektronikos atliekų (0)

Elektronikos atliekos | GIA nuotr.

Technologinė pažanga ir nauji įrangos modeliai skatina vartojimą bei milžiniškus elektronikos atliekų kiekius, kuriuos reikia tinkamai sutvarkyti. Elektronikos atliekų perdirbimo svarba – neabejotina, nes padeda mažinti oro ir vandens taršą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taupyti energiją ir gamtos išteklius, išgaunant mažiau žaliavų iš žemės.

Elektronikos atliekų (išmaniųjų telefonų, televizorių, Skaityti toliau

Jungtinės Tautos elektronikos atliekų augimą prilygino cunamiui (0)

Elektronikos atliekos | EGIO nuotr.

Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje susidaro beveik 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir tik penktadalis jų yra oficialiai perdirbama. Jei padėtis nesikeis, 2050 metais elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs daugiau nei dvigubai, iki 120 mln. tonų.

Nors sunku prognozuoti susidariusių elektroninių atliekų kiekį, tačiau dar iki 2021 metų metinis bendras šių atliekų kiekis pasaulyje viršys 52 mln. tonų. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Klimatas keičiasi. O mes? (5)

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Pasauliniu mastu mokslininkai ir organizacijos pripažįsta, kad klimato šilimas yra ne hipotezė, o faktas. Klimatas ir žmonių jaučiami orų pokyčiai yra kiek skirtingi dalykai, bet ir juos žmonės jau pajunta labai konkrečiai.

Džiaugėmės ir Lietuvoje – šių metų vasara, kuri prasidėjo gegužės mėnesį ir baigėsi spalio viduryje. Tačiau tie malonumai turi ir kitą medalio pusę – dažnėjančios sausros, miškų gaisrai, uraganai, liūtys, potvyniai ir kt. Sutrinka lietingieji ir sausieji periodai šiltuosiuose kraštuose, kituose išsiderina šaltieji ir šiltieji Skaityti toliau

Kodėl senų kompiuterių perdirbimas yra geras sumanymas? (0)

Kompiuterių ir monitorių atliekos | GIA nuotr.

Pernai į Lietuvą buvo įvežta 4,7 mln. kompiuterių ir monitorių, iš jų beveik pusę buvo skirta pardavimui mūsų šalyje. Ar kada pagalvojote, kas atsitinka su senu kompiuteriu ar monitoriumi?

Stacionaraus ar nešiojamojo kompiuterio optimalus tarnavimo laikas yra iki 3-4 metų, nors ši įranga dėl vairių priežasčių genda ir dažniau.

Kita vertus, dėl sparčiai tobulėjančių technologijų įmonės ir privatūs asmenys Skaityti toliau

Artėja pavasaris – metas apsivalyti nuo įvairių atliekų (0)

Elektronikos atliekos | VšĮ Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

Pavasarį pats laikas švarinti namus ar darbo patalpas, kur neretai prisikaupia nereikalingų daiktų. Kur dėti neveikiančią elektronikos įrangą, senus baldus ar netinkamas naudojimui automobilių padangas ir kitas atliekas?

„Lietuvos gyventojų sąmoningumas kiekvienais metais auga, tačiau dar pasitaiko atvejų, kai nereikalingi daiktai paliekami šalia buitinių atliekų konteinerių, pamiškėse, pakelėse arba tiesiog kaupiami namuose. Tačiau daugelį mūsų buityje susidarančių atliekų galima Skaityti toliau

Kur dėti seną akumuliatorių? (0)

Akumuliatorių atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Per vienus metus, Lietuvoje, legaliai parduodama mažiausiai 9,4 tūkst. tonų automobiliams skirtų akumuliatorių ir baterijų. Kur gyventojams priduoti netinkamą naudojimui akumuliatorių, už kurį galima gauti ir atlygį?

Kai kurios automobilių remonto metu susidarančios atliekos (alyva, filtrai, plastikas, guma, padangos ir pan.) turi neigiamą rinkos vertę, bet ne seni automobilių akumuliatoriai, už kurių pridavimą atliekų tvarkytojai dar ir sumoka. Skaityti toliau

Fizikas S. Tamulevičius: Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja (0)

Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

„Dėl smarkaus natūralių išteklių panaudojimo pramonės reikmėms gamtoje atsirado medžiagų deficitas. Todėl šviesiausi pasaulio protai ėmė plėtoti naują mokslo sritį – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios unikalių ypatybių“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Sigitas Tamulevičius, kurio parengtą straipsnį apie naujoves medžiagų srityje išspausdino prestižinis žurnalas „Reports on Progress in Physics“. S.Tamulevičius tikina, jog nanotechnologijomis sukurtų medžiagų pritaikymas kasdienybėje nėra tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos.

Skaityti toliau

G. Mačiūtė. Daktaras Jonas Basanavičius – kurortologijos pradininkas (0)

basanaviciaus-paminklas-birstone_ramucio-gustaicio-nuotr1

Nors daktaras Jonas Basanavičius dirbo Bulgarijos kurortuose, jis pagrįstai gali būti laikomas ir pirmuoju Lietuvos kurortologu.
Dr. Vytautas Meška

Baigiantis jubiliejiniams Birštono kurorto metams pasitinkame lietuvių tautos patriarcho, 1918 m.  Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvių mokslo draugijos įkūrėjo, daktaro Jono Basanavičiaus (1851-1927) gimimo 165-ąsias metines. Šį didį žmogų dažniausiai prisimename ir minime kaip tautos savimonės žadintoją ir Lietuvos valstybės kūrėją, Skaityti toliau

Geologai vasarą stropiai tikrina karjerus (1)

Karpenu karjeras_J. Teišerskio nuotr

Šiais metais Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos patikrins pusšimtį karjerus naudojančių įmonių. Jau patikrintas 31 karjeras ir net pusė iš jų – liepos mėnesį.

Karjerai – vienintelis būdas išgauti svarbias naudingąsias medžiagas. Šiuo metu išnaudojami 475 telkiniai. Lietuvoje naudingosios iškasenos išgaunamos tik atviruoju būdu.

Aplinkos ministras š. m. rugpjūčio 2 d. patvirtino naują Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašą, kuriuo nustatytos naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolę Skaityti toliau

Miškai – ypatingi valstybės gamtos ištekliai (0)

miskas_zum.lt

Žemės ūkio ministerija pateikė Vyriausybei Žemės ir Miškų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, kuriais siūloma  aiškiai atskirti valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise savivaldybėms atvejus ir tvarką, taip pat numatyti tikslią valstybės savivaldybėms deleguotą funkciją. Deleguotoji funkcija – prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško paskirties žemės sklypus, kuriai vykdyti savivaldybėms būtų galima perduoti valstybinę miškų ūkio paskirties žemę. Skaityti toliau

Numatoma didinti mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą (0)

gintaras_JonoV.alkas.lt nuotr

Seimas po svarstymo pritarė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-3471(2), kuriomis siūloma padidinti mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą ir nustatyti mažesnį mokesčio tarifą už paviršinį vandenį, naudojamą suskystintų gamtinių dujų importo terminalo veikloje. Už naujas nuostatas balsavo 50 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė 21 parlamentaras. Tam, kad teisės aktų pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Svarstomu projektu siūloma gintarui, kuris priskirtinas prie vertingų mineralų, Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą didinti mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą (0)

Dusios gintaras, Metelių parko direkcijos nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti aplinkos viceministro Algirdo Genevičiaus pristatytas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3471), kuriomis siūloma padidinti mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą ir nustatyti mokesčio tarifą už paviršinį vandenį, naudojamą suskystintų gamtinių dujų importo terminalo veikloje.

Projektu siūloma gintarui, kuris priskirtinas prie vertingų mineralų, nustatyti 20 proc. mokesčio tarifą, skaičiuojant nuo jo rinkos vertės. Mažesnei nei 40 mm frakcijai, kurios kaina rinkoje svyruoja nuo 180 iki 3500 Eur/kg, siūloma nustatyti 280 Eur/kg tarifą, o didesnei nei 40 mm frakcijai, kuri rinkoje kainuoja nuo 4685 iki 7410 Eur/kg – 900 Eur/kg. Skaityti toliau

Gabūs moksleiviai panaudojo atsinaujinančių išteklių energiją (0)

Rengėjų nuotr.

Trakų rajone vykusio renginių ciklo „Ateities mokslininkai“ metu apie pusė šimto moksleivių ir gimnazistų bendravo su Lietuvos mokslininkais ir tyrėjais, o renginio pabaigoje pristatė savo siūlomas idėjas, kaip keisti atsinaujinančios energetikos kryptį Lietuvoje.

„Moksleivių idėjos ir sprendimai turi rimtą pagrindą tapti realybe. Vaikai jas sukūrė neatsitiktinai – visų pirma jie turi tvirtą mokykloje įgytų žinių pagrindą, o bendraudami su mokslininkais smalsiai domėjosi, kaupė žinias ir mokėsi jas pritaikyti. Norime pasidžiaugti ir prisipažinti, kad Skaityti toliau

Nacionalinei bibliotekai perduotas Lietuvos nacionalinis atlasas (0)

perduodamas Lietuvos nacionalinis atlasas_lnb.lt

Liepos 7 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniam direktoriui prof. dr. Renaldui Gudauskui Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorė Daiva Gineikaitė Valstybės dienos proga įteikė pirmą kartą per Lietuvos valstybingumo istoriją išleistą nacionalinį Lietuvos atlasą.

Šalies nacionalinis atlasas – tai politinę nepriklausomybę, teritorinį vientisumą simbolizuojantis išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, Skaityti toliau

Fosforitai – Lietuvoje dar neišgaunama naudingoji iškasena (0)

Aplinkos min. nuotr.

Nors fosforitai yra viena pagrindinių žaliavų trąšoms gaminti, mūsų šalyje ligi šiol nebuvo domimasi galimybėmis juos išgauti. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nėra išdavusi nei vieno leidimo jų gavybai.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, Pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, yra išskirti du plotai, kuriuose aptikta šių naudingųjų iškasenų ir kuriuos tikslinga ištirti. Nustačius didesnius fosforitų išteklius, būtų galima galvoti apie jų gavybą. Baltijos jūros regione pramoniniu būdu fosforitai išgaunami Estijoje, taip pat Leningrado srityje. Skaityti toliau

Lietuvos ežerų dugne plyti vertinga žaliava (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šalies vandens telkinių dugne, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, gali būti beveik 155 mln. kubinių metrų sapropelio išteklių. Detaliai išžvalgytuose 9 telkiniuose yra apie 6 mln. kubinių metrų, parengtinai išžvalgytuose 5 telkiniuose – beveik 16 mln. kubinių metrų šių naudingųjų iškasenų.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, šalies verslui vertėtų labiau susidomėti sapropeliu. Skaityti toliau

Lietuva pirmą kartą per savo valstybingumo istoriją parengė ir išleido Lietuvos nacionalinį atlasą (0)

Lietuvos-Nacionalinis-atlasas

Subrandinta ir įgyvendinta Nacionalinės žemės tarnybos idėja – visuomenei pristatytas išskirtinis leidinys Lietuvos nacionalinis atlasas.

Lietuva pirmą kartą per savo valstybingumo istoriją parengė ir išleido Lietuvos nacionalinį atlasą (I tomą).

Šalies nacionalinis atlasas – politinę nepriklausomybę, teritorinį vientisumą simbolizuojantis, išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame objektyviai apibendrinami  kartografuojamos valstybės gamtos ištekliai, ekonomika, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai, švietimas, mokslas bei istorija.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi dalys – „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“. Skaityti toliau

Sankcijos už aplinkosaugos pažeidimus – ne tik įmonės vadovui, bet ir pačiai įmonei (0)

elektroninės atliekos

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms trylikos su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu susijusių įstatymų – Aplinkos apsaugos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos oro apsaugos, Atliekų tvarkymo ir kt. – pataisoms ir teiks jas Seimui. Pataisos skirtos nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugos gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus.

Ligi šiol praktiškai nėra galimybių taikyti ekonomines sankcijas už tokius pažeidimus juridiniam asmeniui, kaip teisinių santykių subjektui. Pasiūlytieji teisės aktų pakeitimai ne tik padėtų užtikrinti veiksmingesnę aplinkos apsaugą, racionalesnį gamtos išteklių naudojimą, bet ir įtvirtintų efektyvų kontrolės mechanizmą, pagerintų pažeidimų prevenciją. Skaityti toliau

Žaliosios pramonės naujovėms diegti paskirstyta 12 mln. litų parama (0)

sutarta_ranku paspaudimas_ukmin.lt

Ūkio ministras Evaldas Gustas pasirašė įsakymą, kuriuo 4 Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms paskirstė 12 mln. litų paramos iš 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo naujovėms aplinkosaugos technologijoms kurti ir diegti.

„Teikiant paramą pagal Žaliosios pramonės programą, prioritetas skiriamas ne tik tiems projektams, kurie leistų įmonei įdiegti aplinkosauginius sprendimus, bet ir įvertinama ekonominė šių investicijų nauda. Projektai turi būti naudingi ir aplinkai, ir verslui“, – sako ūkio ministras.

Skaityti toliau

Tausiau naudoti gamtos išteklius skatintų tinkamos ekonominės priemonės (0)

www.alkas.lt

Šiuo metu ES šalys yra labai susirūpinusios tausiai naudoti savo gamtos išteklius ir ieško būdų, kaip mažinti jų eksploatavimą bei modernizuoti gamybą. Tai aktualu ir Lietuvai. Siekdama išsiaiškinti, kokį poveikį išteklių gavyba ir jų naudojimas mūsų šalyje turi verslui, valstybės biudžetui ir visuomenei, taip pat įsitikinti, ar išteklių naudojimas atitinka ES keliamus tikslus, Aplinkos ministerija parengė studiją apie galimybes keisti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifus. Ši studija atlikta vadovaujantis visos Europos Bendrijos politika, kad reikia peržiūrėti „žaliuosius“ mokesčius ir taikyti ekonomines priemones, skatinančias tausiai naudoti išteklius. Skaityti toliau