Žymos archyvas: gamtininkas

Kuo ypatingas ruduo Viešvilės rezervate (1)

2019 11 26 07:00

Kuomet šiugždendami nuo medžių baigia kristi susivėlinusieji lapai, tai dažniausiai sutampa su trečiojo rudens mėnesio pradžia. Gal tik jauni beržai ilgiau laiko juos kybančius, kurie pamažu rusvėjantys ir nuogos tuštumos vis labiau spaudžiami pavieniui atsiskiria nuo šakų papildydami storėjantį krituolių sluoksnį. Kuo ypatingas šis lapkritis gamtoje – gamtininko Algio Butlerio stebėjimai…

Ilgesingai pulkelyje švilpaujančios juodagalvės sniegenos priduoda rudeniui liūdesio spalvų. Bet ne visur tokios gedulingos žengimo žiemon būsenos. Pamiškės nuotaiką pagyvina būrelis ilgauodegių zylių. Šios nenustygsta nuolat straksėdamos šakose. Kitų rūšių zylės atvirų vietų vengia labiau, todėl Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Dilgėlių marškiniai dvylikai brolių, juodvarniais lakstančių (1)

2019 11 14 08:00

Vykinto keliai rengia augalų pažinimo ekskursiją su gamtininku Giedriumi Vaivilavičiumi | Rengėjų nuotr.

Turbūt nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų pasakos apie dvylika brolių, juodvarniais lakstančių – kaip pamotė-ragana pavertė posūnius paukščiais, o sesuo, nuėjusi ilgą ir sunkų kelią, išgelbėjo savo brolius. Ši pasaka, plačiai pasklidusi per pasakų rinkinius ir atskiras knygeles, tapo neatsiejama lietuvių kultūros dalimi, o juodvarniais pavirtę broliai − žinomu literatūros ir dailės motyvu. Tačiau jei skaitytume ne Mato Slančiausko 1894 m. Šiaulių apskrityje užrašytą pasakos variantą, visuotinai išplitusį per rašytinį paprotį, o pažvelgtume į sakytinių variantų visumą (kurią sudaro net 133 skirtingose Lietuvos vietose skirtingu laiku užrašytos pasakos), Skaityti toliau →

Punios šilo klausimą Aplinkos ministerija sprendžia savų miškininkų tarpe (0)

2019 09 06 14:06

Rugsėjo 4 d. Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį selektyviai buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas mokslininkas, visuomenininkas ar gamtininkas, pasisakantis už rezervato plėtrą, ar pasirašęs peticiją už šilo išsaugojimą į šį susitikimą kviestas nebuvo. Susitikime taip pat nedalyvavo ir nė vienas saugomų teritorijų specialistas.

„Man labai liūdna, kad Aplinkos ministerija pasirinko tradicinį problemos sprendimo būdą, kai pasikviečia tik savo politikai artimą pusę ir apie saugomas teritorijas diskutuoja ignoruodama saugomų teritorijų specialistus. Skaityti toliau →

Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius (0)

2019 07 25 10:31

Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius | R. Jakaičio nuotr.

Liepos 31 d., 18 val., Valstybinių saugomų teritorijų tarnyba kviečia į susitikimą su gamtininku, edukologu, biologu, parašiusiu knygų vaikams ir suaugusiems, skirtų gamtos pažinimui – Almantu Kulbiu GAMTA PO STOGU ciklo renginyje „Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius“.

Renginys, skirtas įvairaus amžiaus lankytojams, vyks Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre (Antakalnio g. 25).

Po A. Kulbio knygos „Medžiai milžinai“ pristatymo renginio dalyviai įmins bent kelias žaliųjų milžinų paslaptis. Tai pat gebės atsakyti į tokius klausymus kaip: „Jei tikra žolė – bananas gali praaugti kelių aukštų namą, tai kokie užauga tikrieji milžinai arba kada atsirado pirmieji medžiai? Ir sužinos dar daug visokių įdomybių apie medžius. Skaityti toliau →

A. Gaidamavičius. Kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje, jau sunaikinta trečdalis Labanoro girios (4)

2019 06 30 07:27

Labanoras. Plyni kirtimai | A.Gaidamavičiaus nuotr.

„Gamtininkas įsitikinęs: kai miškas iškertamas plynai, jis nustoja funkcionuoti – „Nei pagrybausi, nei pauogausi, nei žvėrys, nei augalai čia negali būti. Paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha plynai, namų gali netekti 300 porų paukščių. Labanoro girioje pastebiu, kad miškuose mažėja paprastų paukščių. Paukščiai nebeturi kur perėti“, – pasakojo pašnekovas. Jis džiaugiasi tik tuo, kad miškai vis dar saugomi draustiniuose ir rezervatuose. Tačiau, pasak gamtininko, regioniniai parkai iš to saugojimo tinklo iškrenta. „Meška, iš Baltarusijos užėjusi į Lietuvą, iškart pabėga, nes nebėra pas mus miškų“, – pridūrė A. Gaidamavičius.

Skaityti toliau →

Šiandien Seime surengta konferencija „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus“ (video) (3)

2019 04 02 07:30

Kirtimai nuo apžvalgos bokšto kokie 300 400 metrų į Anykščius, upės pusėje | A. Paškevičiaus nuotr.

Šiandien, balandžio 2 d. 10 val. sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kviečia į konferenciją Seime „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus“. Joje pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus miškininkai, mokslininkai, visuomenės veikėjai. Tarp jų – profesorius Dalius Serafinas, dr. Marius Aleinikovas, gamtininkas Andrius Gaidamavičius, miškininkas Petras Būdvytis, pilietinio judėjimo aktyvistė Monika Peldavičiūtė, Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas. Skaityti toliau →

Henrikui Gudavičiui ir Algimantui Černiauskui įteikta Nacionalinė J. Basanavičiaus premija (4)

2019 02 13 14:19

Rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui (antras iš dešinės) ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui (trečiasas iš dešinės) trečiadienį Kultūros ministerijoje įteikta Nacionalinė J. Basanavičiaus premija | lrkm.lt nuotr.

Šiandien, vasario 13 d. 2018 metų Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą įteikė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

„Ši premija – už tai, kas jungia mus visus, už tai, kas grąžina mus prie brangių dalykų – šaltinių ir jų ištakų, kur gimsta žemės gyvybė. Skaityti toliau →

G. Kniukšta. Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite (16)

2018 10 16 10:26

Vakar, spalio 15 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas patvirtino valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2019 m. normą – ji apims 11 391 ha plotą, kuriame bus leidžiama iškirsti 3,4 mln. kubinių metrų likvidinės medienos. Ši apimtis yra 459 ha mažesnė, nei siūlė Vyriausybė, ir šiek tiek – 223 ha, arba 2 proc. – didesnė už galiojusią 2014-2018 metais.

2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, vakar į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių. Skaityti toliau →

A. Gaidamavičius. Rytoj Labanoro žygis! (2)

2018 10 12 17:00

Visuomenė už miškų išsaugojimą | gyvasmiskas.lt nuotr.

Pažiūrėkit į šias nuotraukas. Tai Labanoro regioninio parko Alnio ežero apylinkės, kur rytoj drieksis Labanoro žygis.

Aplinkos ministrui čia viskas OK ir šiandien jis ministerijos tinklalapyje užsipuolė mane, kad klaidinu visuomenę. Neturiu tikslių skaičių, kiek Alnio ežero apylinkių miškų yra plynai iškirsta, bet būnant vietoje tikrai susidaro įspūdis, jog suaugusio miško čia liko mažiau nei pusė, kuo žygio metu įsitikins kiekvienas. Skaityti toliau →

Kaip suvaldyti kormoranų gausėjimą Lietuvoje? (3)

2017 10 10 16:00

Spalio 11 d., 10 val. Vilniuje, Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25) bus surengta konferencija didžiojo kormorano gausos reguliavimo priemonėms ir galimybėms aptarti.

Kormoranai – daug ginčų pastaraisiais metais įvairiose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kelianti paukščių rūšis. Sparčiai augantis jų skaičius pasiekė tokią ribą, kai jų gausa pradėjo daryti nepageidaujamą poveikį žuvų ištekliams, sukėlė neigiamą žvejų, miškininkų ir dalies visuomenės požiūrį į šią rūšį. Skaityti toliau →

Nykstančias lietuviškas veisles įamžins kolekcinės monetos (video) (0)

2017 07 18 17:24

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleis 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui, iš serijos „Lietuvos gamta“. Tą pačią dieną, 14 val., naujosios monetos bus pristatytos Lietuvos žirgyne, Riešėje ( Žirgų g. 2).

Kolekcinėse monetose pavaizduotos gyvūnų veislės yra vienos iš seniausių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai Lietuvos turtas, svarbi materialiojo ir istorinio mūsų krašto paveldo dalis. Šiuo metu Lietuvoje laikoma apie 500 grynaveislių, kilmės knygoje registruotų žemaitukų ir 200 lietuvių skalikų. Žemaitukus siekiama įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Skaityti toliau →

Algirdui Knystautui paskirta profesoriaus Kudabos 2016 m. premija (0)

2016 06 03 07:30

Birželio 3 d., 14.30 val. Aplinkos ministerijoje, minint Pasaulinę aplinkos dieną, judėjimo „Už gamtą“ vadovui Algirdui Knystautui bus įteikta prestižinė profesoriaus Kudabos 2016 m. premija.

Algirdas Knystautas – gamtos mokslų daktaras, ornitologas, fotografas, visuomenės veikėjas, žurnalistas.

Algirdo, kaip tikro gamtininko iš prigimties, istorija prasidėjo jam tebūnant ketverių. Gyvendamas su savo seneliais, Skaityti toliau →

Minint T.Ivanausko 132–ąjį gimtadienį „Google“ pasipuošė gamtos vaizdais (0)

2014 12 16 17:05

Gruodžio 16 dieną minimas garsiausio Lietuvių gamtininko, biologo, rašytojo Tado Ivanausko 132–asis gimtadienis.

Ta proga internetinės paieškos bendrovė „Google“ pateikė malonų siurprizą Lietuvos gyventojams. Naršyklės paieškos juostoje įvedę google.lt interneto vartotojai gali pamatyti stilizuotą piešinį, kuriame pavaizduotas T.Ivanausko susitikimas su miško gyvūnais.

Tadas Ivanauskas dar žinomas kaip Zoologijos sodo ir muziejaus, Žuvinto rezervato įkūrėjas, Kauno universiteto gamtos mokslų katedros steigėjas. Skaityti toliau →

Paminėtas T. Zubavičiaus gimimo 100-metis (0)

2014 08 28 12:12

Teofilis Zubavičius (1914-11-09 – 1993-11-12) – pirmasis Žuvinto biosferos rezervato darbuotojas, gamtininkas mėgėjas, ornitologas savamokslis, žmogus, kuris savo veikla daug prisidėjo prie to, kad šiandien Žuvintą galime vadinti paukščių karalyste.

100-ųjų T. Zubavičiaus gimimo metinių proga Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje buvo pagerbtas jo atminimas, prisiminta veikla, pasidalyta prisiminimais.

T. Zubavičius Žuvinte pradėjo dirbti nuo rezervato įsteigimo 1937 metais ir su pertraukomis išdirbo iki 1980 metų. Mirė T. Zubavičius 1993 metais Stumbriškyje, Pasvalio r. Skaityti toliau →

Panevėžio muziejuje pasirodė knyga apie gamtininką Valerijoną Straševičių (0)

2014 07 15 19:50

Valerijonas Straševičius prie darbo stalo 1930-06-24 | V.Kovalevskio nuotr., PKM F 4023

Istorinių asmenybių gyvenimu ir jų nuveiktais darbais besidomintieji turėtų suklusti – Panevėžio kraštotyros muziejuje platinama knyga apie mokytoją, entomologą Valerijoną Straševičių.

Leidinyje „Valerijonas Straševičius (1885–1968) ir jo vabzdžių kolekcija“ aprašomas gamtininko gyvenimas ir darbinė veikla, pateikiamas surinktos vabzdžių kolekcijos sąrašas bei piešiniai. Knyga parengta gamtininkės Vidos Giedriminės iniciatyva, sudaryta ir išleista Povilo Ivinskio ir Jolantos Rimšaitės lėšomis.

Leidinyje atskleistas sudėtingas V. Straševičiaus gyvenimo kelias, Skaityti toliau →

Į Panevėžio kraštotyros muziejų suskrido pasaulio drugiai (0)

2014 04 01 10:50

Ekspozicijos atidarymo akimirka | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaryta nauja gamtos ekspozicija „Gamtos medija: stebėjimas, tyrinėjimas, išsaugojimas“. Ekspozicijos ašis – gamtininko Valerijono Straševičiaus (1985–1968) surinkta vabzdžių kolekcija – 6500 vienetų (1290 rūšių). V. Straševičiaus rinkinys – viena didžiausių pasaulio drugių, vabalų ir plėviasparnių kolekcijų Lietuvoje. Kai kurie egzemplioriai gamtoje labai reti ir saugomi, o kiti – ir visai išnykę.

Dar studijų metais susidomėjęs vabzdžiais, ypač drugiais ir vabalais, gamtininkas kolekciją pradėjo kaupti 1915 m. Skaityti toliau →

Išleista nauja gamtininko E.Drobelio knyga „Vidur girių“ (0)

2014 02 20 18:55

Išleista žinomo gamtininko dr. Eugenijaus Drobelio prisiminimų ir nuotykių gamtoje knygą „Vidur girių“. Autorius savo knygoje rašo – „Patikėkite – gamtininko darbas yra nuostabus nesibaigiantis nuotykis ir jam verta pašvęsti visą savo gyvenimą“. Knygą bus galima įsigyti Vilniaus knygų mugės metu, vasario 20–23 d., „Lututės“ leidyklos stende. Šeštadienį, vasario 22 d., nuo 12 iki 14 val. autorius visiems norintiems dalys autografus.

Gamtos tyrinėtojas, Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis skaitytojams gerai pažįstamas iš daugiau nei dvidešimties knygų ir fotografijos albumų. Skaityti toliau →

A.Gaidamavičius. Savižudė Lietuva (17)

2013 10 09 08:43

Andrejus Gaidamavičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Praėjusį antradienį vienas psichiatras Seime pasakė: „Nuo spalio 1 dienos per ateinančius 12 mėnesių Lietuvoje nusižudys dar 1000 žmonių“. Viduje ilgai bandžiau sau atsakyti, kodėl. Tada į galvą atėjo mintis, kad čia ne šiaip sau pavienių žmonių sprendimas gyventi ar negyventi. Visa atmosfera tiesiog pritvinkusi „suicidinių bangų“.

Taip gerai jaučiausi užpraeitą savaitgalį Paryžiuje. Bet vos tik grįžau į oro uostą, jame pradėjau matyti suakmenėjusius lietuvių veidus. Ir jų vis daugiau, daugiau… Staiga pradingo ir gera nuotaika, sugrįžo nuovargis, depresija ir dar velniai žino kas, bet labai slegiančio. Kažkas yra ne taip. Kažko labai trūksta, kad jaustis laimingu. Kažkokio ryšio trūksta tiems lietuviams, kuriuos aš lyginu su medžiais be šaknų. Tiek emigrantų. Tiek nutrauktų ryšių… Skaityti toliau →

Rudens ženklai Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate (0)

2013 08 28 10:04

Išskrendančių paukščių sparnais mums moja išeinanti vasara. Traukiasi, užbaigdama sausringą pusmetį, kuomet gamtą kamavo kritulių stygius. Užtat galėjome džiaugtis giedrais orais ir saule. Lieka viltis, kad gamta atsigriebs rudenį.

„Pelkėti Viešvilės rezervato plotai beveik virto sausuma. Daugelį klampynių galima įveikti beveik nesušlampant batų. Žemapelkėje viksvos beveik siekia smakrą, susiverdamos virš einančiojo galvos. Šiugžda nendrių stiebai. Protakose, kuriomis šlapiuoju laikotarpiu pelkių vandens perteklius suplūsta Viešvilėn, dabar tik šiek tiek Skaityti toliau →

Dzūkijos nacionaliniame parke aptikta reta viešnia – laplandinė pelėda (0)

2013 06 11 12:40

Laplandinė pelėda | G. Kibirkščio nuotr.

Dzūkijos nacionaliniame parke pirmą kartą stebėta laplandinė pelėda. Šią įspūdingą paukštę aptiko Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiasis geografas Gintautas Kibirkštis. Dar gegužės 27 dieną, geografas girioje pastebėjo nuo žemės pakylantį didelį paukštį, kuris nutūpė ant medžio šakos. Gamtininką nustebino paukščio dydis. Iš pradžių manyta, kad tai didysis apuokas, tačiau, paukščiui nutūpus, įsitikinta, kad tai pelėda. Nebaikštų paukštį pavyko nufotografuoti. Nors nuotrauka ne itin kokybiška, tačiau abejonių nekyla – tai laplandinė pelėda Skaityti toliau →

Šiandien minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena (0)

2013 06 05 16:00

Šiandien visame pasaulyje minima Pasaulinė aplinkos diena.

1972 m. gruodžio 15 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja birželio 5-ąją paskelbė Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, skirta paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje.

Ši diena šventei minėti pasirinkta todėl, kad 1972 m. birželio 5 d. Stokholme įvyko pirmoji JTO konferencija, Skaityti toliau →

Kilpon pakliuvusią lūšį gelbėjo penki vyrai (1)

2013 04 16 10:17

Dudley Zoological Gardens | J.Skarratt nuotr.

Šeštadienį Šalčininkų rajone, Rūdninkų girioje, į brakonierių kilpą pakliuvusią lūšies patelę gelbėjo penki vyrai.

Vienas iš jų – žinomas gamtininkas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius. Toliau pateikiamas jo paties pasakojimas.

Šeštadienį oras jau dvelkė tikru pavasariu, giedrojo paukščiai, traukė žąsų pulkai ir šlaituose prie Vilniaus mėlynavo žibutės. O iš Gyvūnų globėjų asociacijos sulaukiau pranešimo apie Rūdninkų girioje kilpoje pakliuvusią lūšį. Laukti nebuvo kada – teko skubėti į pagalbą. Skaityti toliau →

Tuščias miškas be Lututės (0)

2013 03 01 17:20

Lututė | Labanoro regioninio parko direkcijos nuotr.

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos darbuotojas, gamtininkas, gamtos mokslų daktaras Bronius Šablevičius išleido naują knygą „Lututė: gyvenimas drevėje“. Skaitydami šią knygą pažinsite ne tik pačią lututę, bet ir kitas pelėdas, gyvenančias mūsų miškuose, sužinosite kuo lututė išskirtinė.

Lututė – taip gražiai pavadinta pelėda, paslaptinga Lietuvos miškų gyventoja, kurios daugelis mūsų nė akyse nėra regėjęs, visą savo grožį ir gyvenimo paslaptis atskleidžia naujai išleistoje knygoje. Skaityti toliau →

Dūkštų ąžuolyne bus kertami menkaverčiai medžiai (0)

2013 02 09 07:39

Dūkšto ąžuolynas – tinkama buveinė ne vienai saugomai rūšiai | A.Jefanovo nuotr.

Neries regioniniame parke esantis Dūkštų ąžuolynas nuo seno traukia lankytojus, atkreipia važiuojančių iš Vilniaus į Kernavę pakeleivių dėmesį, nesiliauja stebinęs gamtininkų bei miškininkų. Kiekvienas, pažinęs ąžuolyno gamtą, sunerimtų, išgirdęs giraitėje ūžiančius pjūklus bei matydamas išvežamą medieną. Tačiau šį kartą pjūklai darbuosis ne prieš ąžuolus, bet jų labui.

Mokslininkų nuomone, senstantys ąžuolai džiūsta, nauja ąžuoliukų karta neatauga, nes girioje daug krūmokšnių ir anksčiau pasodintų eglynų. Skaityti toliau →

Lesykla – ne tik pramoga! (0)

2013 02 06 16:03

Gedimino kalno papėdėje įrengta stacionari lesykla | Lietuvos ornitologų draugijos nuotr.

Įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkosauginio švietimo rėmimo programos projektą „Lesykla – ne tik pramoga“ gamtininkų klubas „ORNI“ Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų teritorijoje įrengė 40 stacionarių lesyklų. Įrengus lesyklas teritorijoje sukurta edukacinė erdvė paukščių stebėjimui ir pažinimui. Projekto partneriai – Lietuvos gamtos fondas ir Lietuvos Edukologijos Universiteto zoologų klubo nariai.

Klubo nariai supažindino vaikus ir įstaigų, kurių teritorijoje buvo įrengtos lesyklos, darbuotojus su paukščių lesinimo žiemą taisyklėmis, mokė kaip atskirti lesyklose besilankančius paukščius. Skaityti toliau →

Didieji apuokai sugrįžta (3)

2012 11 25 12:34

Ką tik pasirodžiusi patraukliai išleista knyga „Didysis apuokas. Sugrįžimo istorija“ skirta šiai itin retai paukščių rūšiai ir pastangoms ją sugrąžinti į Lietuvos gamtą. Kaip sako leidinio autorius, žinomas gamtininkas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius, tik įgyvendindami didžiųjų apuokų veisimo programą galime juos susigrąžinti.

Knyga buvo parengta Aplinkos ministerijos užsakymu vykdant ES remiamą lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje programoms įgyvendinti skirtą projektą. Skaityti toliau →

Kodėl Lietuvoje išnyko lašišos? (0)

2012 10 03 11:25

Prieš pusamžį Baltijos lašišų nerštavietės buvo gerokai gausesnės nei šiandien. Per visą laikotarpį mūsų vandenyse šių žuvų populiaciją sumažėjo iki 40 proc., o 1981 m. jūrinė lašiša buvo įtraukta į Lietuvos TSRS Raudonąją knygą. Nors ir buvo imtasi specialių priemonių apsaugoti nykstantį Atlantinės lašišos porūšį, atkurti buvusios populiacijos nepavyko.

Pastačius Kauno hidroelektrinę, 25 m aukščio Nemuno upės patvanka tapo neįveikiamu barjeru migruojančioms žuvims, jų tarpe ir lašišoms. Skaityti toliau →

Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą (4)

2012 08 18 11:25

Pagaliau pasirodė nauja Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto, žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus knyga vaikams – iliustruota enciklopedija „Mano šalies gamta“.

Ją autorius pradeda pasakojimu apie poledynmečiu vykusius procesus, gamtos kompleksų formavimąsi. Mūsų gamta, pasak Selemono Paltanavičiaus, visai jauna, jai – tik apie 12–15 tūkstančių metų. Skaityti toliau →

Reti augalai Krekenavos regioniniame parke (0)

2012 06 24 08:00

Krekenavos regioninio parko specialistai kartu su gamtininkais mokslininkais aptiko sparčiai nykstančius, įrašytus į Lietuvos raudonąją knygą augalus: lieknąjį švylį, pelkinę laksvą, liekninį beržą ir grybą – tikrinį blizgutį. Dėl tinkamų augaviečių stygiaus labai reta pelkinė laksva – Vidurio Lietuvoje iki šiol nebuvo aptikta.

Gamtos mokslų daktaras Vaclovas Stukonis ir Krekenavos regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Julius Auglys vykdė Skaityti toliau →

Gausėjantys gervių būriai gali imti retėti? (2)

2012 04 18 06:00

Pilkosios gervės daugelyje Vakarų Europos šalių yra beveik išnykusios. Lietuvoje praėjusio amžiaus antroje pusėje plačiai sausinant pelkes šiems paukščiams taip pat grėsė išnykimas. Šiandien jų populiacija atsikūrusi, tačiau gamtininkai atsipūsti neskuba.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pilkosios gervės gyvena pelkėse, miškų raistuose. Jos itin jautrios trikdymui, ypač intensyviai ūkinei veikla. Skaityti toliau →