Žymos archyvas: gamtiniai ištekliai

G. Navaitis. Nori išgyventi – tapk nacionalistu (17)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastarųjų savaičių įvykiai – verslininkų nusikaltimai naikinant pajūrio gamtą ir jų prijaukintų bei pamaitintų Klaipėdos valdininkų neigalumas atlikti savo pareigas skatina „Alko“ skaitytojas ar skaitytoja pažvelgti pro langą. Pamatys – žiema dingo.

Tai bus proga prisiminti vien 2017-2018 metais 1,7 proc. padidėjo šiltnamio dujų išmetimas, 90 proc. Juodosios jūros jau sudaro didelė toksišką zona, kurioje nėra deguonies, spėjama, kad pusė pasaulio gyvūnų ir augalų rūšių gali išnykti iki 2050 metų. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių? (video) (5)

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimavičiaus nuotr.

Šiandien Miškininko diena. Ta proga – anaiptol ne šventiškos mintys.

„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“,– šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano. Skaityti toliau

Birštone duris atvėrė tarpukario Lietuvos elito pamėgta „Baltoji vila“ (0)

Birštone duris atvėrė tarpukario Lietuvos elito pamėgta „Baltoji vila“ | Birštono savivaldybės nuotr.

Kovo 9 d., minint valstybės šimtmetį, Birštone svečiams oficialiai duris atvėrė „Tulpės“ sanatorijos „Baltoji vila“. Atnaujintoje viloje vienu metu galės apsigyventi 141 asmuo. Į „Baltosios vilos“ renovaciją „Tulpės“ sanatorija investavo daugiau nei 2 milijonus eurų.

Renovuotoje viloje svečiai galės apsigyventi vardiniuose patogiuose ir erdviuose vienviečiuose, dviviečiuose, šeimyniniuose kambariuose ir apartamentuose. Netoli Laikinosios sostinės, prie upių tėvo Nemuno įsikūręs, Skaityti toliau

Fosforitai – Lietuvoje dar neišgaunama naudingoji iškasena (0)

Aplinkos min. nuotr.

Nors fosforitai yra viena pagrindinių žaliavų trąšoms gaminti, mūsų šalyje ligi šiol nebuvo domimasi galimybėmis juos išgauti. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nėra išdavusi nei vieno leidimo jų gavybai.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, Pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, yra išskirti du plotai, kuriuose aptikta šių naudingųjų iškasenų ir kuriuos tikslinga ištirti. Nustačius didesnius fosforitų išteklius, būtų galima galvoti apie jų gavybą. Baltijos jūros regione pramoniniu būdu fosforitai išgaunami Estijoje, taip pat Leningrado srityje. Skaityti toliau

Geologai ieško meteoritinių kraterių Lietuvoje (0)

Ilumetsa meteoritinis krateris Estijoje | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, vykdo projektą „Lietuvos impaktiniai krateriai“. Taip siekiama nustatyti naujus kvartero laikotarpio smūginius kraterius Lietuvos teritorijoje.

Meteoritiniai smūginiai (impaktiniai) krateriai yra išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros. Šie krateriai – geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų talpyklos. Tai patvirtina ir neseniai Lenkijos mokslininkų atlikti ekonominiai vertinimai. Skaityti toliau

Vejantis naujoves lieka tonos atliekų (0)

1301_pv_05_vejantis-naujoves_1„Žemės ištekliai visai ne amžini“, – ne visus jaudinančią tikrovę primena Warner Philips, verslininkas ir investuotojas į švarias technologijas. Jo giminės ankstesnės kartos XX a. pradžioje dalyvavo sudarant elektros lempučių gamintojų kartelį, pažymėjusį suplanuoto prekių senėjimo pradmenis istorijoje. Tuo vartotojiškos visuomenės užgimimo laiku nieko nedomino darnus vystymasis. Tačiau ir dabar besibaigiančiais planetos ištekliais ne visi linkę rūpintis, kol atliekų stirtos neremia jų tvorų.

Daugeliui iš mūsų nauji pirkiniai padeda ir džiaugsmą sukelti, ir liūdesį numalšinti, ir dėkingumą išreikšti. O klausimas – kur dedamos atgyvenusios prekės – lieka neužduotas. Skaityti toliau

A.Avižienis. Pažeidžiamiausia globalizacijos vieta (5)

Vežam naftą | efoto.lt, Kontuzitas nuotr.Skamba gal kiek ciniškai, bet galima teigti, kad pokarinė Vakarų santvarka (arba tiksliau, Vakarų piliečių pritarimas jai) rėmėsi sparčiu ekonominiu augimu. Per šešis dešimtmečius Vakarų šalių ekonomikos beveik pastoviai mušė vis naujus gamybos rekordus, kraudamos didžiulius kalnus vartotojiškų gėrybių. Visa tai tarnavo gyventojų pasigrožėjimui, pasipuikavimui, malonumui, komfortui ir saugumui. Materialiniu požiūriu vakariečiai tuomet buvo geriau aprūpinti ir turbūt labiau patenkinti savo gyvenimu, nei žmonės gyvenantys kitose valstybėse arba bet kuriuo kitu ankstesniu periodu. Skaityti toliau