Žymos archyvas: gamta

Šiandien – Tarptautinė biologinės įvairovės diena (0)

Mažalapė saulašarė | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Gegužės 22-ąją  Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Tarptautine biologinės įvairovės diena, nes tą dieną 1992 m. buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1993 m. Nuo tada kiekvienais metais šią dieną dar labiau siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į blogėjančią biologinės įvairovės situaciją pasaulyje.

Šią savaitę Europos Komisijos pristatyta Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais Skaityti toliau

Naujas sumanymas! Kiekvienas iš gamtos – po šiukšlę (2)

Nešiukšlinti | vstt.lt nuotr.

Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje tradiciškai vykdavo pavasarinės talkos, kurių metu buvo švarinama gamta, aplinka. Šiais metais dėl karantino situacijos masinis švarinimo vajus DAROM nevyks, perkeliama į rudenį. Tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ragina ilgąjį savaitgalį ir vėliau, pavieniui lankantis gamtoje, jungtis prie naujos pradėtos veiklos „Iš gamtos – po šiukšlę“ ir išnešti nors vieną nedidelį šiukšlių maišelį bei padaryti mūsų miškus, pievas, slėnius švaresniais. 

Daugelis žmonių po žiemos besilankydami gamtoje pastebi, kad miško paklotėje,  Skaityti toliau

M. Karlonas, L. Raudonikis, E. Drobelis, M. Čepulis. Gamtos vertybių aukos vardan savimeilės: Ričardo Anusausko istorijos (nuotraukos) (0)

Kurtinys „atakuoja“ Rūtą Žemaitienę. R. Anusausko įrašas Feisbuke | Alkas.lt ekrano nuotr.

Turėtume džiaugtis, jog dėl mažėjančių kainų daugumai tapo prieinama įdomius gamtos gyvenimo momentus leidžianti įamžinti fototechnika, dažną, net didelės patirties neturintį žmogų priartina prie gamtos, leidžia pamatyti bei patirti šį jautrų ir paslaptingą pasaulį. Taip žmonės supranta, kokios svarbios gamtininkų ir visuomenės pastangos išsaugoti mus supančios gamtos vertybes, šiais „atradimais“ pasidalinti su savo draugais ir artimaisiais. Skaityti toliau

Paukščių choras iš Žuvinto – visai Lietuvai (video) (0)

Paukščiai virš Žuvinto | vstt.lt nuotr.

Ne kiekvienas turi galimybę girdėti pirmuosius pavasarinius bundančio Žuvinto garsus, tačiau LRT radijas suteiks galimybę juos išgirsti visiems. Nuo balandžio 27 d. LRT Klasikos radijo eteryje prasideda Gamtos muzikos savaitė – galima bus klausytis paukščių giesmių iš Žuvinto biosferos rezervato. 

Ankstyvi rytai Žuvinte dabar ypač triukšmingi. Dauguma sparnuočių jau parskridę: tai ir kielės, pečialindos, ežerinės nendrinukės, švygždos, grąžiagalvės, net gegutė jau pradėjo kukuoti. Paukščių giesmės ypač padažnėja ankstyvais rytais.  Skaityti toliau

Sartų ir Biržų regioniniuose parkuose atlikti pelkių išsaugojimo darbai (0)

Pelkė | vstt.lt nuotr.

Kas pirmiausia šauna į galvą pagalvojus apie pelkę? Baugoka, mistinė vieta. Klampynė, į kurią nebent spanguolės vilioja. Nei sausuma, nei vanduo – kažkoks keistas jų derinys. Iš tiesų pelkės yra labai svarbi gamtos dalis – jos teikia prieglaudą daugeliui saugomų augalų ir gyvūnų, taip pat yra vertingos ekosistemos, veikiančios kaip kempinė. Deja, pelkėms kyla pavojus – net ir saugomose gamtos teritorijose vertingus pelkynus neigiamai veikia atvirus jų plotus užkariaujantys krūmai ir medžiai.

Siekdami įgauti patirties atkuriant atviras pelkių buveines, Latvijos ir Lietuvos saugomų teritorijų specialistai, mokslininkai, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovai ėmėsi įgyvendinti abiejų šalių tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektą

Skaityti toliau

Ūkininkai raginami saugoti pievas (0)

Gegužraibės pievoje | vstt.lt nuotr.

Lietuvoje pradedamas įgyvendinti naujas aplinkosaugos projektas, skirtas atkurti gamtine įvairove turtingas pievas. Ūkininkai raginami būti pirmaisiais, kurie išbandys šį naują sumanymą, paremtą geriausia Europos agrarinės aplinkosaugos patirtimi.

Bandomajam projektui įgyvendinti ketinama atrinkti apie 300 hektarų pievų, pirmenybę teikiant Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose ir jų apylinkėse esantiems ūkiams, turintiems natūralių ir pusiau natūralių pievų, kurios nebuvo ariamos penkerius ar daugiau metų.

Skaityti toliau

Kaip gaivinsime augalus po šiltos žiemos? (1)

Linai | botanikossodas.vu.lt nuotr.

„Šilta, besniegė žiema augalams neleido „pailsėti“, todėl prasidėjus aktyviai augalų vegetacijai bus labai svarbu laiku ir optimaliomis normomis patręšti pasėlius“, ‒ sako agrotechnologė dr. Edita Juknevičienė.

Kaip ji aiškina, šiuo metu dirvožemio vidutinė temperatūra 10 cm gylyje siekia 2‒4 °C, todėl maisto medžiagų įsisavinimas iš dirvožemio dar nėra intensyvus. Iškritę gausūs krituliai sausio ir vasario mėnesiais daug kur neleidžia įvažiuoti į laukus. Oro prognozės taip pat dar nėra džiuginančios – prognozuojamos minusinės temperatūros. Todėl verta palaukti tinkamų sąlygų tręšimui. Dr. E. Juknevičienė dalijasi rekomendacijomis, kaip atgaivinti augalus po šiltos žiemos ir kokias trąšas pasirinkti. Skaityti toliau

Amalų gausą vertinguose miesto medžiuose siūloma mažinti (7)

Amalas | vdu.lt nuotr.

VDU Botanikos sode vyko Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės organizuotas teorinis ir praktinis seminaras „Amalo (Viscum album) plitimo kontrolė ir valdymas“. Paskelbus apie šį seminarą, visuomenėje kilo diskusijos, ar amalo naikinimas nėra nusikaltimas prieš gamtą. Tai paskatino VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoją dr. Astą Malakauskienę parengti išsamią čekų arboristo, bendrovės SAFE TREES vadovo ir eksperto dr. inž. Jaroslavo Kolaržiko (Jaroslav Kolařik) seminaro apžvalgą bei patikslinti informaciją dėl amalo apsaugos statuso nuo 2001 m., leistino naudojimo bei gausumo reguliavimo Lietuvoje. 

Skaityti toliau

Mokslininkai: po šiltų žiemų – iššūkiai dėl vandens išteklių (1)

Vandens lygis | vdu.lt nuotr.

Viena tokia šilta žiema kaip šiųmetė – be šalčio, sniego, be upes, ežerus sukaustančio ledo ir įprastų pavasarinių potvynių – lemiamos įtakos Lietuvos vandens ištekliams nepadarytų. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai teigia, kad per trumpą laikotarpį smarkiai pakitęs klimatas neabejotinai kenkia Lietuvos ekosistemoms, blogina vandens būklę ir kelia naujų iššūkių. Todėl žemės ūkyje ir kituose sektoriuose turi būti taikomos modernios technologijos, leidžiančios vandens išteklius naudoti kuo efektyviau, bei išugdyta nauja profesionalų karta, gebanti tokias technologijas kurti ir pritaikyti.

Skaityti toliau

Labanore žygiavo šimtai labradorų: siekiama atkreipti dėmesį į miškų saugojimą (0)

Labradorų žygis Labanoro girioje | rengėjų nuotr.

Pirmąjį pavasario šeštadienį, nuostabaus grožio miškais garsėjančiame Labanoro regioniniame parke lankytojus pasitiko neįprastas ir nuotaikingas reginys – per 150 pasivaikščioti išėjusių labradorų ir kitų veislių šunelių su juos lydinčiais šeimininkais. Sveikatingumo skatintojos Vlados Musvydaitės iniciatyva kovo 7-ąją Labanore vyko pirmasis šalyje „Labradorų ėjimas Labanoro girioje“.

Nuotaikingo žygio dalyvių sąraše – per 150 labradorų ir dar kelios dešimtys kitų veislių šunų, 5 kilometrų ilgio trasą linksmai ėjusių kartu su savo šeimininkais.

Skaityti toliau

Įvertinti Europoje: aštuonios Lietuvos vietovės, nustebinsiančios net visko mačiusius (0)

Platelių dvare – vienintelis Užgavėnių muziejus | visitplunge.lt nuotr.

Dangaus krantu vadinamas miestas, supamas beveik 300 ežerų; neaprėpiami, visoje Europoje saugomų paukščių perimviečių horizontai; XVIII a. dvaro teritorijoje įkurta fizinio krūvio terapijos klinika – šių išskirtinių turistinių objektų toli ieškoti nereikia. Juos ir daugelį kitų galima rasti čia pat, Lietuvoje, galbūt – net visiškai šalia namų. Išskirtinės vietovės, pasiruošusios padovanoti nepamirštamą kelionių patirtį, laukia kiekvieno, ieškančio, kuo net visko mačiusius dar galėtų nustebinti Lietuva.

Šias išskirtines vietoves pristato nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“.

Skaityti toliau

Naujas filmas – žinia ateinančioms kartoms apie mūsų miškus (video) (1)

dzukijos miskas_vstt.lt

Sukurtas naujas Valstybės kino metraštis skirtas šalies nacionaliniam turtui – miškams ir jų Raudonajai knygai. Jame savo požiūrius apie miško naudojimą, saugojimą, ateitį, biologinę įvairovę išsako Aplinkos ministerijos ir jos sistemos darbuotojai.

Šį 42 minučių kino metraštį Lietuvos centrinio valstybės archyvo užsakymu sukūrė žinomas režisierius Audrius Juzėnas. Operatorius – Kęstutis Plevokas.

Metraščio kūrėjams talkino miškininkai ir gamtosaugininkai. Jame su nacionaliniu turtu – šalies miškais ir Raudonąją knyga supažindina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius Skaityti toliau

Ežeringi regionai sutiks vasarą aktyviu poilsiu, pritaikytu ir negalią turintiems asmenims (1)

Rubikių ežeras | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Pažvelkime atidžiau į gamtą, ir tada viską suprasime geriau“. Baigiasi pusantrų metų trukęs tarptautinis projektas „Vandens resursų panaudojimas eko turizmo plėtrai Latvijoje ir Lietuvoje / Learn Eco Travel, Nr. LLI-349“, padėjęs suprasti, kaip arti esame gamtos, kiek daug ji mums reiškia, ir kad kiekvienas iš mūsų turi ja rūpintis.

Projekto tikslas – plėtoti turizmą Latgaloje ir Aukštaitijoje, tobulinant poilsio galimybes prie vandens telkinių ir kuriant Skaityti toliau

V. Velička. Aš jau prabudau (21)

Vidmantas Velička | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Labas rytas, karaliau, aš jau prabudau. Nieko naujo dabar nepasakysiu, nes visa tai Jūs žinot. Tiesiog pirštu parodysiu.

Mūsų seneliai, tėvai ir mes užaugom tikėjimo įtakojami. Girdime nuo mažens, kad pagoniškoje Romos imperijoje miestai „reikalavo“ naujo tikėjimo, naujos dorovės ir moralės normų. Mat baigėsi natūriniai prekių mainai ir atsirado pinigai. Taip turtas pradėjo koncentruotis vienose rankose. Tad vėliau galėjai net Skaityti toliau

Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rastos laikomos pavojingos atliekos (1)

Tarša | am.lt nuotr.

Sausio 27 d. Pakruojo rajone reaguojant į gautą informaciją buvo atliktas neplaninis patikrinimas, per kurį rastos 222 statinės su neaiškios kilmės skysčiais. Pirminiais duomenimis, statinėse laikomi naftos produktai.

Kaip paaiškėjo atliekant tyrimą, šios atliekos galimai priklauso bendrovei „BNB Capital“. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK), bendrovė veiklą gali vykdyti tik adresu Stoties g. 5, Petrašiūnų kaimas, o minėtos 222 statinės rastos kitoje vietoje.

Skaityti toliau

„Adventur 2020“ kvietė pažinti Lietuvos miestus ir tolimas šalis (nuotraukos) (0)

Adventur 2020 | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 24–26 d. parodų centre „Litexpo“ vyko didžiausia Baltijos šalyse specializuota tarptautinė turizmo paroda „Adventur 2020“. Šiemet „Adventur“ siūlė sulėtinti gyvenimo tempą ar tiesiog skubėti lėtai. Parodos dalyviai kvietė keliauti po Lietuvą, pasisemti sveikatos ir atrasti naujas nepažintas šalis. Visi alkas.lt kalbinti pašnekovai vardijo savų kraštų privalumus ir išskirtinumą.

Vidurkelyje tarp Baltijos šalių sostinių Vilniaus ir Rygos įsikūręs Panevėžys siūlė pakeliauti siauruoju geležinkeliu, atėjus vasarai nepamiršti užsukti į Vandenlenčių parką. Skaityti toliau

Žiemoti pasilikę paukščiai (0)

am.lt, S. Paltanavičiaus nuotr.

2020 metai jau skaičiuoja pirmas savaites, o žiemos – nė kvapo. Kaip ir kiekvienais metais sausio antrąjį savaitgalį visoje Lietuvoje buvo skaičiuojami žiemojantys vandens paukščiai. Šiemet jų kaip niekad gausu, nes vandens telkiniai taip ir neužšalo.  

Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus darbuotojai, nešini žiūronais, teleskopais bei fotoaparatais, išsiruošė  prie vandens telkinių skaičiuoti žiemojančių vandens paukščių.  Skaityti toliau

Paukščių mažėja katastrofiškai (0)

Kėkštas | alkas.lt nuotr.

Įvairiai dabar galvojame apie gamtą ir save, apie žiemą, nes gamta Kalėdas ir Naujuosius metus dovanojo labiau pavasariškus, nei žiemiškus. Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją, jau pavasariškai tilindžiavo didžioji zylė, per Naujuosius (daug kur sausio 1-ąją švietė saulė ir buvo tikrai šventiška) sausom šakom grojo geniai. Visa tai nelaukta, neįprasta. Tačiau ar tai nepavojinga gamtai, ar ji ko nors nesupainiojo ir dėl tokios savo klaidos ko nors nepraras?

Tokios ir panašios mintys gal ir nekilo per šventes. Tačiau iš karto po jų apie tai tikrai pagalvojome, ypač tie, kam rūpi ne tik savo namai. Skaityti toliau

Žagarės jaunimas telkia skirtingų šalių bendraamžius prisidėti prie taršos mažinimo (0)

Šiukšlių rinkimas | vstt.lt nuotr.

Žagarės regioninio parko direkcija džiaugiasi, kad baigiantis 2019 m. gavo malonią žinią.  Erasmus + projektų atrankos komiteto sprendimu projektui „Propaguojame gamtos kalbą“ skirtas finansavimas.

Projektas  „Propaguojame gamtos kalbą“ gimė iš siekio plėtoti plastiko mažinimo idėją ir vienyti skirtingų šalių jaunimą prisidėti prie taršos mažinimo gamtos išsaugojimo vardan.

XXI amžiaus žmonijos pagrindinis uždavinys – išlikti. Mokslininkai perspėja apie pavojingus planetos pokyčius, kurie gali destabilizuoti viso pasaulio ekosistemas. Neapdairus žmogaus elgesys – nepagarba gamtai, šiukšlinimas, beatodairiškas gamtos resursų vartojimas, Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė nacionaliniam kovos su klimato kaita planui (3)

miskai kalnai-epilietis.lrv.lt

Gruodžio 30 d. Vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) 2021-2030 m. planui. Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Šis planas bus pateiktas Europos Komisijai, kuri iki 2020 m. birželio turėtų įvertinti nacionalinius planus.

NEKS plane numatytos svarbiausios kryptys mažinant poveikį klimatui. Tai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas ir mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas. Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (30)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

Užmiršti Platelių ežero vietovardžiai (2)

Užmiršti Platelių ežero vietovardžiai | vstt.lt nuotr.

Visi puikiai žinom Platelių ežerą, legendas apie jo kilmę, salų ir pusiasalių pavadinimus. Teisingiau didžiųjų pusiasalių pavadinimus, o kada nežinom pradedam kurti savus. Taip atsiranda ,,Zuikio“ ragas ar ,,Žuvėdrų“ sala. O juk seniau kiekviena įlankėlė, seklumėlė buvo įvadintos, turėjo savo pavadinimus.

Pirmasis rimčiausias Platelių ežero tyrinėtojas Pranas Gaida-Gaidamavičius 1937 m. parašė studiją ,,Babrungo upės aukštupio baseinas“. Joje mini buvus 130 vietovardžių, tačiau visų neišvardina, o daugelio nurodyta vieta žemėlapyje yra labai jau netiksli. P. Gaidamavičius nurodo ežero salas, pagrindinius pusiasalius, keletą įlankų, seklumų bei įdubų ir valksmų (žuvies gaudymas traukiamais tinklais) vietas. Skaityti toliau

Europos Parlamentas skelbia, kad klimato padėtis yra grėsminga (3)

Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje ES turi įsipareigoti iki 2050 m. tapti neutrali klimatui, pažymi Europos Parlamentas (EP), ketvirtadienį paskelbęs grėsmingą klimato padėtį.

Prieš prasidedant gruodžio 2-13 d. Madride vyksiančiai JT klimato kaitos konferencijai (COP25), ketvirtadienį EP priėmė rezoliuciją (429 balsai už, 225 prieš, 19 susilaikė), kurioje paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis Europoje bei pasaulyje yra grėsminga. Beveik 1200 jurisdikcijų 25-iose pasaulio valstybėse jau paskelbė klimato padėtį esant grėsminga.

Skaityti toliau

Kuo ypatingas ruduo Viešvilės rezervate (1)

Viešvilės rezervatas | lrv.lt nuotr.

Kuomet šiugždendami nuo medžių baigia kristi susivėlinusieji lapai, tai dažniausiai sutampa su trečiojo rudens mėnesio pradžia. Gal tik jauni beržai ilgiau laiko juos kybančius, kurie pamažu rusvėjantys ir nuogos tuštumos vis labiau spaudžiami pavieniui atsiskiria nuo šakų papildydami storėjantį krituolių sluoksnį. Kuo ypatingas šis lapkritis gamtoje – gamtininko Algio Butlerio stebėjimai…

Ilgesingai pulkelyje švilpaujančios juodagalvės sniegenos priduoda rudeniui liūdesio spalvų. Bet ne visur tokios gedulingos žengimo žiemon būsenos. Pamiškės nuotaiką pagyvina būrelis ilgauodegių zylių. Šios nenustygsta nuolat straksėdamos šakose. Kitų rūšių zylės atvirų vietų vengia labiau, todėl Skaityti toliau

Dusios ežero vandens lygis per pastaruosius 44 metus sumažėjo 19,4 cm! (2)

Gulbės Metelio ežere | Metelių reg.parko nuotr.

Klimato kaita atrodo kaip išgalvotas dalykas tol, kol „gyvenama“ virtualiame pasaulyje, arba neiškeliaujama toliau nuo miestų į gamtą. Jei  nutartumėte patyrinėti didžiųjų Dzūkijos ežerų pakrantes, tokios akcijos kaip „Global Climate Strike“ gali pasirodyti ne visai beprasmės net ir patiems didžiausiems skeptikams.

Antrus metus besitęsianti hidrologinė sausra stipriai apmažino paviršinius vandenis Lazdijų krašte, o gruntinius paslėpė giliau į žemę. Viso to pasekmes vasarą pajunta kaimų gyventojai, sausuose šuliniuose bergždžiai beieškantys vandens. Skaityti toliau

Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui (0)

Aukštumala | N. Žitkevičiaus nuotr.

Pelkės – paslaptingos ir savitos krašto buveinės. Istorijų metraščiai byloja, kad neįžengiama balų gadynė baugino kryžiuočius ir gelbėjo lietuvius nuo priešo. Tokie mistiniai žodžiai, kaip antai raistas, liūnas, palios, tyruliai, baimę kėlė ir to paties tūlo lietuvio vaikui, turėjusiam kasdien kovoti su vaizduotėje atgimstančiomis pasakų būtybėmis ir monais iš ūkanotų ir migloje paskendusių pelkynų. Šios legendomis apipintos ir slėpinių kupinos vietos net ir šiandien dažnam kelia pagarbą. O kaip kitaip, jei ne mistine pavadinsi vietą, kurioje įžengus pavasarį kvapais apsvaigina spanguolių žiedai, užliūliuoja gailių jūra, tuoktuvių balsais užburia tetervinai, pakeri tviskantys saulašarių deimantai, gąsdina grėsmingu tonu mekenantis perkūno oželis. Skaityti toliau

Seimo narė kreipėsi į Vilniaus administracijos direktorių dėl masinių medžių kirtimų (2)

Kertami medžiai Žirmūnuose | G.Kuliešiaus nuotr.

Atsiliepdama į Žirmūnų gyventojų kreipimąsi dėl masinių medžių kirtimų Žirmūnuose tarp Minties, Žirmūnų ir Tuskulėnų gatvių, Seimo narė Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Vilniaus administracijos direktorių prašydama laikinai stabdyti medžių kirtimą teritorijoje tarp šių gatvių. Kartu Seimo narė prašo su ekspertais iš naujo įvertinti, ar reikalingi visi suplanuoti kirtimai, ir iš naujo informuoti visuomenę apie planuojamus darbus ir jų poreikį.

„Naujo medžio atsodinimas nėra lygus seno medžio nukirtimui. Dideli ir seni medžiai miestuose vasarą suteikia pavėsį, sumažina bendrą temperatūrą,

Skaityti toliau

Lietuva didžiuojasi keturiais metų laikais, bet ar dar ilgai bus galima tai daryti? (0)

4 metu laikai | „Žaliasis taškas“ nuotr.

Dažnas lietuvis, pristatydamas tėvynę, su pasididžiavimu pasakoja apie tai, kad šalis turi net keturis metų laikus. Mažai pasaulio valstybių gali tuo pasigirti. Tačiau, ar ilgai bus galima tai daryti? Šis ruduo buvo kitoks. Spalio pradžioje praeiviai vaikščiojo su šortais ir palaidinėmis trumpomis rankovėmis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, viena spalio diena buvo tokia šilta, kokios nebuvo net 101 metus. Termometro stulpeliai rodė daugiau nei 20 laipsnių šilumos. „Tai nėra labai gerai. Spalis – rudens vidurys ir įprasta, kad vidutinių platumų klimato juostoje – ruduo šaltas ir lietingas.

Skaityti toliau

Kodėl rezervatuose ribojamas lankymasis (0)

Kodėl rezervatuose ribojamas lankymasis | vstt.lt nuotr.

Ne tiek daug, bet Lietuvos saugomose teritorijose dar turime natūralios gamtos vietas – rezervatus, kuriuose neleidžiama žmogaus ūkinė veikla, kur gamtai palikta tvarkytis pagal savo dėsnius. Rezervatų paskirtis – išsaugoti unikalius kraštovaizdžius, biologines vertybes, retas rūšis. Tad žmonių lankymasis ribojamas.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymą rezervatai skirstomi į valstybinius rezervatus bei rezervatus, esančius valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose. Dar išskiriamos ir rezervatinės apyrubės. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti 3 valstybiniai gamtiniai (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės) rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatas, 2 valstybiniai kultūriniai (Kernavės ir Vilniaus pilių) rezervatai, 1 rezervatinė apyrubė (Dubravos) ir rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose. Rezervatai užima apie 0,9% Lietuvos valstybės teritorijos. Skaityti toliau

Vis daugiau žmonių domisi išgyvenimu atšiauriomis sąlygomis (1)

Išgyvenimas miške | Rengėjų nuotr.

Žmonės Lietuvoje vis dažniau atsisuka į gamtą ir to įrodymas yra vis labiau mėgiami tiek sportiniai, tiek pažintiniai pėsčiųjų žygiai bei įvairūs mokymai gamtoje. Kaip išlikti gamtoje atšiauriomis sąlygomis? Kaip susikurti laužą be degtukų? Kaip susiręsti būstą, kai spaudžia 20 laipsnių šaltis?

Apie tai pasakoja išskirtinių mokymų mokytojas, „Išgyvenimo mokykla“ įkūrėjas, Augustas Žukauskas. Skaityti toliau