Žymos archyvas: gamta

Žolės gaisrai kelia pavojų gamtai (0)

S.Paltanavičiaus nuotr.

Šylant orams, kyla žolės gaisrų pavojus. Kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Nors kai kuriuose regionuose tai nuo seno siejama su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu, tačiau tebėra vietovių, daugiausia Rytų Lietuvoje, kur šis įprotis dar giliai įsišaknijęs.

Pernai ugniagesiai 2179 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų. Dėl degančios žolės kilo beveik šimtas miško gaisrų, užsidegė durpynas. Skaityti toliau

Vilniaus rajone – ekstremalus įvykis (0)

Tvenkiny su teršalais | Vilniaus RAAD nuotr.

Šiandien, kovo 28 d., po aplinkosaugininkų kreipimosi Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė ekstremalų įvykį dėl didelės taršos Vanaginės kaime į aplinką patekus pavojingoms atliekoms. Įvykio teritoriją saugo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD pareigūnai. Jie čia dirba jau nuo penktadienio.

Kaip sakė Vilniaus RAAD direktorius Marius Švaikauskas, Vanaginės kaime, kuris yra visai šalia sostinės, susidariusi sudėtinga aplinkosauginė situacija yra susijusi su UAB „Biovaliuta“. Skaityti toliau

Velykų stalui puošti – ne nykstantieji pataisai, o zuikiakrūmio šakelės (0)

Zuikiakrumiai_S.Paltanavičiaus nuotr

Artėja Velykos ir, kaip kiekvieną pavasarį, kyla grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, negalima nei rauti, nei skinti, nei kitaip naikinti, nei jais prekiauti.

Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasirinkti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių. Skaityti toliau

Miškininkai kviečia sutikti parskrendančius paukščius (0)

am.lt nuotr.

Šiandien, kovo 27 dieną, miškų urėdijos kviečia šalies gyventojus į visuotinę paukščių sutikimo šventę „Paukščiai grįžta namo 2017“.

Kasmet miškų urėdijų darbuotojai su vaikais ir jaunaisiais miško bičiuliais sumeistrauja ir iškelia girininkijose, bendruomenių susibūrimo vietose šimtus naujų inkilėlių, išvalo senuosius, pakeičia sutrūnijusius paukščių namus. Skaityti toliau

Lietuvoje didėja išmetamų šiltnamio dujų kiekiai (0)

| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Naujausiais išmetamųjų šiltnamio dujų apskaitos ir prognozių duomenimis, Lietuvoje į atmosferą išmetami vis didesni šių dujų kiekiai. Tai rodo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės miškų tarnybos parengtos ataskaitos – Nacionalinė išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaita, kurioje pateikti 2015 m. duomenys, ir Politikos priemonių ir šiltnamio dujų kiekio kitimo prognozių iki 2035 m. ataskaita. Skaityti toliau

Varniniai paukščiai – galvos skausmas miestiečiams (0)

Pilkoji-varna-miske.lt

Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus paukščių perėjimo metui, šalies miestai jau pajuto varnų ir kovų antplūdį. Viešosiose erdvėse įsikūrę varniniai paukščiai kelia nemažai galvos skausmo miesto valdžiai.

Patraukliausios vietos šiems paukščiams, ypač žiemą, – atliekų konteineriai, sąvartynai, prišiukšlintos vietos. Tada gausūs kovų, pilkųjų varnų ir kuosų būriai nakvoja parkų ir skverų medžiuose, o dienomis maisto ieško šiukšlynuose. Pavyzdžiui, šaltomis žiemomis Vilniuje apsistoja iki 100 tūkst. varninių paukščių. Skaityti toliau

Molėtų rajono miške neteisėtai išdygusi sodyba nugriauta (2)

Nugriauta sodyba-ir-teritorija-po-sutvarkymo Moletu miske_am.lt

Molėtų rajono miške neteisėtai pastatytos sodybos istorija baigėsi viešąjį interesą gynusių institucijų pergale – nelegaliai išdygęs gyvenamasis namas nugriautas, o jo likvidavimo darbus organizavo pati savininkė. Taip ji išvengė sąskaitos už priverstinį statinio griovimą, kurį, jei nebūtų vykdomas teismo sprendimas, įgyvendintų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

Šio namo statybos ūkininko ūkio sodyboje pradėtos Molėtų rajono savivaldybės administracijai 2009 metų gegužę išdavus statybos leidimą. Sodyba suformuota pagal administracijos direktoriaus įsakymu tų pačių metų sausį patvirtintą žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą,

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: tik paukščių stebėjimas leidžia suprasti, kodėl nyksta kai kurios jų rūšys (video) (0)

Paukščiu ziedavimas.siustuvai_mokslosriuba.lt

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau

Pavilnių regioniniame parke įrengta pirma „požeminė perėja“ varliagyviams (1)

Neršiančioms lydekoms apsaugoti – aplinkosauginis skydas (0)

am.lt, P. Paukštės nuotr.

Pirmadienį, kovo 20 d., visoje šalyje prasidės akcija „Lydeka 2017“. Ji vyks iki balandžio 20 d. Tokia akcija rengiama kiekvieną pavasarį. Šiuo aplinkosauginiu skydu siekiama nuo brakonierių apsaugoti neršiančias lydekas ir vandens telkiniuose gausinti plėšriųjų žuvų išteklius, kurių, mokslinių tyrimų duomenimis, yra per mažai.

Akcijos metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai rengs reidus, nuolat stebės vandens telkinius, ypač svarbiausias lydekų nerštavietes. Skaityti toliau

Miškui reikia ramybės – laikas į šoną padėti kirvį (0)

birds.com

Nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d.  Miško kirtimų taisyklės draudžia visų nacionalinių parkų miškuose, visuose II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kirsti ir ištraukti medieną.

Miškuose jau prasidėjo pavasarinis, pats jautriausias jų gyventojams tuoktuvių ir poravimosi metas. Nebegalima jų trikdyti, ypač saugomose teritorijose, todėl miško ruošos darbus reikia atidėti.

Skaityti toliau

Saugantis paukščių gripo prašoma leidimų ardyti gandrų lizdus (1)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas.

Šis atvejis, pasak gamtininkų, nėra joks įrodymas, kad ir baltieji gandrai platina paukščių gripą, Skaityti toliau

Zoologijos sode apsigyveno naujas ir itin retas gyvūnas (1)

Manulas_Lietuvos zoologijos sodo nuotr

Šių metų kovo mėn. pradžioje į Lietuvos zoologijos sodą atvyko naujas gyventojas – manulas. Atkeliavęs iš didžiausio Rusijos zoologijos sodo (Maskvos), šis dar nei metų neturintis katinių šeimos atstovas bus tinkama draugija Lietuvos zoologijos sode gyvenančiai manulei Melisai.

Manulai zoologijos soduose itin reti gyvūnai, nes jie labai lepūs ir dažnai serga įvairiomis infekcinėmis ligomis. Taip pat šie gyvūnai nepaprastai baikštūs ir tik retam bei kantriam zoologijos sodo lankytojui pavyksta pamatyti manulą. Skaityti toliau

Grįžtantiems paukščiams – jaukius namus (0)

S. Paltanavičiaus, nuotr., am.lt

Nuo seno kovo 10-tąją Lietuvoje švenčiamos paukščių sugrįžtuvės. Ši diena pavadinta 40 paukščių diena, nes manoma, kad maždaug tiek jų rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis ir pavasarį grįžta į gimtinę. Šiandien jau yra sugrįžę dešimtys sparnuočių rūšių.

Kaip sakė Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, pastebėti prie pat marių vandens skrendantys gausūs pempių pulkai, vis dažniau pasirodo didieji kormoranai. Sugrįžo dūminės raudonuodegės, liepsnelės, juodieji ir amaliniai strazdai, kikiliai, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: saulės elementai ant stogo atsiperka jau po 10 metų (video) (0)

Saulės energetika_mokslosriuba.lt

Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.

Energijos gamyba iš saulės neteršia gamtos. Negana to, ten, kur saulės apsčiai, saulės jėgainių vystytojai muša žemiausios kainos rekordus. Skaityti toliau

Tekinti sulą leidžiama ne iš kiekvieno klevo ar beržo (0)

Sula_Alkas.lt nuotr

Jau beveik įpusėjo tas trumpas laikotarpis, kai, bundant pavasariui, iš klevų tekinama sula. Po savaitės kitos „prabus“ ir beržai. Jie sulauks dar daugiau sulos tekintojų. Gamtosaugininkai primena, kad tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno po ranka pasitaikiusio klevo ar beržo.

Kaip nustato Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, valstybinėje žemėje sulą leidžiama tekinti tik iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų ir kurių skersmuo ne plonesnis kaip 20 cm. Jeigu medis bus nukirstas ne vėliau kaip po metų, jo skersmuo gali būti ir mažesnis. Skaityti toliau

„Karštoji linija“ padėjo atskleisti neteisėtą valstybinio miško kirtimą (0)

Malkos_Alkas.lt nuotr.

Š. m. vasario pradžioje Aplinkos ministerijos „Karštąja linija“ gautas pranešimas, kad Marijampolio k., Paberžės sen., Vilniaus r. neteisėtai kertamas valstybinis miškas. Tyrimą atlikę Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai nustatė, kad VĮ Ukmergės miškų urėdijos valdomame valstybiniame miške Giedraičių girininkijoje neteisėtai nukirsta 80 medžių – daugiau nei 35 kietmetriai medienos.

Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštoji linija“ padėjo atskleisti įžūlų pažeidimą – neteisėtą valstybinio miško kirtimą, kuriuo padaryta žala siekia tūkstančius eurų. Skaityti toliau

Saugokime varles (0)

saugokime varles_vstt.lt

Kovo 5 d., siekiant išsaugoti pavasarį migruojančias varles, saugomų teritorijų direkcijos daro užtvarus šalia automobilių kelių. Lietuvos gamtos fondas organizuoja mokymus, kurių metu sužinosite apie varliagyviams kylančias grėsmes bei kaip patys galite prisidėti prie migruojančių varliagyvių išsaugojimo.

Kiekvieną pavasarį stebite varles ir rupūžes, žūstančias po automobilių ratais pavasarinės migracijos metu? Jūs galite sumažinti aukų skaičių jau šį pavasarį – padėkite varlei pereiti kelią. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurtos veikliosios pakuotės padeda išlaikyti maistą šviežią ir natūraliai suyra gamtoje (0)

Veikliosios_pakuotes_ktu.lt

Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai daugiausia naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas.

Skaityti toliau

Baidarininkų išgąsdintos gulbės žuvo susidūrusios su elektros laidas (video) (2)

Kaune zustancios gulbes_LOD nuotr

Po Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto plaukimo Nemunu, susidūrusios su elektros laidais, žuvo dešimtys gulbių.

VšĮ „Vandens turistai“ Kaune organizavo šventinį plaukimą baidarėmis Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto, kur šią žiemą susibūrė apie 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių. Kaip pranešė Lietuvos ornitologų draugija (LOD), vos pasirodžius baidarėms, daugelis vandens paukščių paniškai išsigando ir pakilo skrydžiui. Pabaidytų gulbių būriai skrido virš upės vagos, kurią keliose vietose ties Žemaisiais Šančiais kerta aukštos įtampos elektros linijų laidai. Skaityti toliau

Anykščių regioniniame parke sekta lūšių pėdomis (0)

Tolumoje – lūšys |Vstt.lt, K. Rudokaitės nuotr.

Gamtoje akinančiai balta ir ramu, tačiau kai kuriems gyvūnams šis šaltasis periodas yra labai aktyvus. Anykščių regioniniame parke stebėtos miškų gražuolės lūšys. Jos – vieninteliai mūsų krašte aptinkami katinių šeimos plėšrūnai.

Norint teisingai suskaičiuoti lūšis, turi būti susiformavusi tinkama sniego danga. Gyvūno pėdsakai – lyg gyvasis gamtos raštas, kurį bandoma perskaityti, bet ne visi moka. Skaityti toliau

Ieškota vilkų – užtikti tulžiai (0)

Tulzys Sereiklaukio miske_D.Brazausko nuotr.

Rambyno regioninio parko direkcijos specialistai šiomis dienomis vykdė vilkų apskaitą Šereiklaukio miške. Vilkų nerasta, tačiau viename miško upelyje netikėtai pastebėta tulžių porelė.

Tulžys vienas iš gražiausių Lietuvos paukščių. Kūno viršutinė pusė ryškiai žaliai mėlyna. Galva ir sparnų dengiamosios plunksnos su tamsesniais dryželiais. Antuodegis mėlynas, blizgantis. Gerklė balsva, po akimis ir virš jų didelės rudos dėmės. Visa apatinė kūno pusė ryškiai ruda. Snapas juosvas, kojos ryškai raudonos. Gyvena prie upelių, kurių stačiuose krantuose išsikasa Skaityti toliau

Žmonės vis aktyviau praneša apie teršiančius aplinką srutomis (0)

tarsa srutomis_am.lt

Pastaruoju metu Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) gauna nemažai gyventojų pranešimų apie aplinkos taršą srutomis ir skystu mėšlu. Apie tai praėjusį mėnesį sulaukta net 19 skambučių. 2016-ųjų sausį tokių skambučių buvo perpus mažiau. Nors vasaris dar tik prasidėjo, o jau gauti 5 pranešimai apie taršą srutomis. Beveik visi gauti pranešimai pasitvirtino.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. draudžiama skleisti laukuose mėšlą ir srutas, Skaityti toliau

D. Razauskas. Kad būtų blogiau (5)

nupjauti medziai Antakalnyje_DainiausR nuotr2

Nebe pirmą dešimtmetį Lietuvoje nuodugniai ir atkakliai naikinami miestų bei gyvenviečių želdynai – pjaunami medžiai. Pradėta bene Palangoje Basanavičiaus alėjos kaštonais, pereita per Miniją (Mingę), nuplikintos ne vienos senos kapinės, galiausiai Gedimino pilies kalnas – gražu negražu, dėl to ne dėl to, bet jis ėmė gana simboliškai griūti. Atrodo, rengiamasi nuplikinti ir Kreivosios pilies kalvas, vadinamąjį Kalnų parką. Kad neliktų nieko.

Kai kurie gyvenamieji rajonai jau kuris laikas primena veidą nuskustais antakiais ir išpešiotomis blakstienomis. Skaityti toliau

Svečiuose pas kybančius pelėausius, šiksnius ir ausylius (1)

 Vandeninis pelėausis | G. Sidabrienės nuotr.

Atsargiai pravėrus rūsio, esančio Plokštinės ekologinio ugdymo centro teritorijoje, duris pasitinka tyla ir tamsa. Tyla apgaulinga – čia žiemojančių šikšnosparnių karalystė. Gamtininkai čia užsuka į pelėausių, šikšnių ir ausylių miego karalystę – žiemavietes – nei kviesti, nei laukti. Nevalia trikdyti čia gyvenančių ypatingų žvėrelių – šikšnosparnių, bet specialistai žino kaip trumpam užsukti ir mielus padarėlius patylom suskaičiuoti. Skaityti toliau

Renkamas 2017 metų Europos medis! (0)

photo.de nuotr.

Europos 2017 metų medžio konkurse – Stelmužės ąžuolas. Šiemet Europos metų medis bus renkamas iš 16 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios Europos šalies. Lietuvos medis šiose varžytuvėse dalyvauja pirmą kartą.

Konkursą rengia Aplinkos partnerystės fondas, remiamas Europos Komisijos. Rengėjų teigimu, „Europos metų medis“ nėra medžių grožio varžytuvės. Šiuo renginiu siekiama pabrėžti medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldo srityje. Kiekvienas šiame konkurse dalyvaujantis medis turi savo istoriją. Skaityti toliau

Šienavimo talka ant Bridvaišio ežero ledo (1)

Talkininkai_vstt.lt

Sausio 28 d. Tytuvėnų regioninio parko direkcija jau trečią kartą surengė žiemos šienavimo talką. Nuo ledo paviršiaus šalinti pernykščių nendrių stiebai,  gelbstint ežerą  nuo užžėlimo.

Bridvaišis – pats giliausias Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje esantis ežeras. Vietinių gyventojų ir lankytojų mėgstamas, lengvai pasiekiamas, viliojantis savo mėlynais vandenimis, salomis ir piliakalniu. Giliausioje vietoje ežero dugnas slepiasi 42 metrų gylyje, o pakrantės pakankamai seklios. Tokios vietos – puiki terpė plėstis nendrynams. Skaityti toliau

Pasaulinę pelkių dieną gamtosaugininkai primena pelkių svarbą (0)

 Aukštumalos aukštapelkė Nemuno deltos regioniniame parke | VSTT nuotr.

Vasario 2-ąją, minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) nori atkreipti visuomenės dėmesį į pelkių apsaugą Lietuvoje. Siekiant išsaugoti išlikusias pelkes, nemažai jų įtraukta į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Pelkėms išsaugoti steigiami telmologiniai (pelkių) draustiniai.

Tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos septynios mūsų šalies vietovės: Čepkelių, Kamanų, Skaityti toliau

Žiema nuo kito barsuko šono (0)

Viešvilės regioninio parko nuotr.

Žiema persivertė į kitą pusę. Dienos ilgyn, o žiema kol kas nėra nei nuožmi, nei kuo nors dar išskirtinė. Pasižvalgykime po gamtą kartu su Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovu Algiu Butleriu.

Žiemos laikmečio gyvenimas savitas, nors ne kiekvieno akiai pastebimas. Miškuose neįšalusią žemę kuičia šernai, kurių tokios veiklos žymių lopai  tamsuoja baltame negausaus sniego fone. Net pelkėse įšalas laikosi tik tarpukupstėse, o iškilūs samanų patalai smenga vos užminti. Elniai, stirnos irgi išgyvena be vargo. Skaityti toliau

Tautines vertybes skleidžianti šventė „Sartai 2017“ (0)

Sartai | viskas.lt nuotr.

Vasario 4 d. Dusetų hipodrome Žemės ūkio ministerija rengia tradicinę žiemos žirginio sporto šventę „Sartai 2017“. Tuo pačiu metu vyks jau beveik pusšimtį metų kartu su lenktynėmis rengiama mugė bei vis gausesni saviveiklininkų, įvairių muzikantų ir kolektyvų pasirodymai.

Kai kurie istoriniai šaltiniai byloja, kad šventė rengiama jau nuo 1796 metų. Šiemet sukanka 84 metai, kai 1933 m. žirgų lenktynes ant Sartų ežero ledo pradėjo remti Žemės ūkio ministerija. Nuo 1955 m. jos paskelbtos respublikinėmis, o nuo 1968 m. kartu pradėtos rengti ir žiemos mugės. Skaityti toliau