Žymos archyvas: gamta

Lietuvos ir Australijos fotografo ir gamtosaugininko O. Truchano legenda suskambės Ukrainoje (nuotr.) (0)

Fotografijos iš Truchanų šeimos archyvo. Melva Truchano nuotr.

Lapkričio 16 d., ketvirtadienį, 18 val., Nacionaliniame Taraso Ševčenkos muziejuje Kijeve, bendradarbiaujant su LR ambasada Ukrainoje, „Kaunas Photo“ festivalis atidarė parodą „Olegas  Truchanas – Lietuvos ir Australijos legenda“. Gausiai iliustruotas ir aprašytas Olego Truchano gyvenimo ir kūrybos kelias šios parodos tekstinėje, filmuotoje medžiagoje pristatomas ukrainiečių kalba. Parodos atidaryme dalyvavo parodos kuratorius, festivalio „Kaunas Photo“ meno vadovas Mindaugas Kavaliauskas, Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis іr Australijos ambasadorė Ukrainoje Melisa O’Rurk (Melissa O’Rourke). Paroda veiks iki gruodžio 3 d. Skaityti toliau

Europos Komisiją pasiekė duomenys apie liūčių padarytą žalą (0)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Ilgalaikės liūtys, praūžusios daugelyje Lietuvos rajonų, padarė didelę žalą pasėliams. Vyriausybei spalio pradžioje paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, surinko informaciją iš savivaldybių apie žuvusių pasėlių plotus.

Skaityti toliau

Gedimino kalnas ruošiamas 2017 m. žiemos ir 2018 m. pavasario laikotarpiui (1)

Gedimino kalnas | alkas.lt, G. Brazauskaitės nuotr.

Lygiagrečiai vykdomiems šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams Gedimino kalne vyksta darbai, kuriais siekiama pasiruošti 2017–2018 m. žiemos ir pavasario sezonui. Jų metu laikinomis priemonėmis nuo kritulių bus apsaugota Gedimino kalno aikštelė ir joje stovinčios Kunigaikščių rūmų liekanos. Bandoma stabilizuoti šiuo metu didžiausią nerimą keliantį pietrytinį Gedimino kalno šlaitą.

Darbai Gedimino kalno pietrytiniame šlaite, aikštelėje ir Kunigaikščių rūmų liekanų plote Skaityti toliau

Paukščių ir žmonių darna – tikrovė ar siekiamybė? (0)

Mažieji ereliai rėksniai | GPVF nuotr.

Lietuva – kraštas turtingas savo gyvąja gamta. Kiekvienam lietuviui įprasta matyti paukščius įvairiose Lietuvos vietose, prie vandens telkinių, pievose. Turbūt kiekvienas važiuodamas užmiestyje matėme sodybose susuktus gandralizdžius pilnus gandriukų, o virš laukų sklendžiančius paukščius ir tykančius grobio. Tačiau intensyvi žemdirbystė ir buveinių naikinimas sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia sunkiai nuspėjamus nepageidaujamus padarinius, o gyvoji gamta, taip pat ir paukščiai, sparčiai reaguoja į žmogaus aplinkos pokyčius. Paukščių išsaugojimas labai svarbus ne tik gyvajai gamtai, bet ir žmogui. Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

Seimo narys prašo Vyriausybės pateikti paaiškinimus dėl laiko keitimo poveikio žmonėms (5)

Moletu Observatorijos Saules laikrodis_alks.lt nuotr

Šį savaitgalį vasaros laikas vėl bus keičiamas į žiemos. Apie laiko keitimo neigiamas pasekmes ne kartą yra kalbėję psichiatrai, o dabartinės valdančiosios daugumos atstovai prieš rinkimus žadėjo, jog sėkmės rinkimuose atveju laiko nekeis. Atlikti laiko keitimo poveikio analizę Vyriausybę įpareigojo dar praėjusios kadencijos Seimas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydamas pateikti žinių, ar Vyriausybė (ankstesnioji ar dabartinė), kaip nurodyta minėtame Seimo nutarime, atliko vasaros laiko įvedimo poveikio tyrimą ir, atsižvelgusi į jo duomenis, pateikė/nepateikė Europos Komisijai siūlymą pakeisti Direktyvos 2000/84/EB nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Skaityti toliau

Galima susipažinti su įdomybe – bekočiu ąžuolu! (0)

Bekotis azuolas_Meteliu regioninio parko nuotr

Nedaugelis žino, kad Lietuvoje natūraliai auga dvi ąžuolų rūšys.  Metelių regioniniame parke esančiame Trako miške auga bekočiai ąžuolai (Quercus petraea). Stiebą šie medžiai turi kaip ir kiti ąžuolai. Bekočių ąžuolų gilės susitelkusios į kekes, o jų kepurėlės prie šakos tvirtinasi tiesiogiai, be kotelio. Manoma, kad šis rūšis čia liko iš tų laikų, kai Lietuvoje klimatas buvo šiltesnis.

Yra dar keletas skiriamųjų požymių. Šio ąžuolo lapai turi 1-2 cm ilgio lapkotį. Bekočių ąžuolų stiebai liekni, žievė smulkiau sueižėjus nei paprastojo ąžuolo, o augti gali sausesnėse ir mažiau derlingose vietovėse. Skaityti toliau

Lietuviai savo vaikams dažniausiai duoda gamtinius vardus (2)

1228 mjr azuolas

Nors Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stiprėja globalizacijos įtaka, tačiau gamta lietuviams išlieka svarbi gyvenimo dalis. Tai matoma iš populiarių XXI a. gamtinių vaikų vardų Ąžuolas, Liepa, Smiltė, Vėjas (žr. vardai.vlkk.lt skyriuje „Įdomioji statistika“). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais gamtinis vardas Liepa tapo toks dažnas, kad nuo 2013 m. patenka į dažniausių vaikams duodamų vardų dešimtuką1.

Gamtiniai, kaip ir kiti apeliatyviniai, vardai paplito Lietuvoje nuo XX a. pirmųjų dešimtmečių (LVKŽ 29) kartu su nacionalizmo idėjomis, o iš gamtinių leksemų kilusiais vardais vadindavo ir pagoniškoje Lietuvoje (Maciejauskienė 1997). Skaityti toliau

Kaip suvaldyti kormoranų gausėjimą Lietuvoje? (3)

Kormoranas | lt.wikipedija.org nuotr.

Spalio 11 d., 10 val. Vilniuje, Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25) bus surengta konferencija didžiojo kormorano gausos reguliavimo priemonėms ir galimybėms aptarti.

Kormoranai – daug ginčų pastaraisiais metais įvairiose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kelianti paukščių rūšis. Sparčiai augantis jų skaičius pasiekė tokią ribą, kai jų gausa pradėjo daryti nepageidaujamą poveikį žuvų ištekliams, sukėlė neigiamą žvejų, miškininkų ir dalies visuomenės požiūrį į šią rūšį. Skaityti toliau

Aplinkos ministerija skiria milijoną eurų gyventojams prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo tinklų (0)

Nuoteku tinklai_am.lt

Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į ribotas gyventojų finansines galimybes prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo sistemų, iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) planuoja skirti vieną milijoną eurų privatiems namams prijungti prie geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams arba savivaldybėms priklausančios nuotekų surinkimo infrastruktūros.

 „Europos Komisija jau yra nurodžiusi mūsų šaliai, kad vykdome ne visus Miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimus – gyvenvietėse, kur gyvena daugiau kaip du tūkstančiai žmonių, Skaityti toliau

Pilkosios gervės keliauja į šiltus kraštus (2)

Gervių palydos | V. Judicko nuotr.

Rudens dangus pildosi į tolimuosius kraštus besiruošiančių keliauti paukščių būriais. Vieni jau seniai paliko savo gimtinę, o kiti varginančiai kelionei dar tik ruošiasi… Tytuvėnų regioninio parko direkcija surengė tradicines  „Gervių palydas“.

Kiekvienas, nepatingėjęs pakelti akių į dangų, gali stebėti, rodos, akivaizdų, tačiau mistišką reiškinį – paukščių migraciją. Skaityti toliau

Kuršių Nerijos kopose stabdomas smėlis (0)

Kopos_Kursiu nerijos NPD archyvo nuotr

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kartu su mokslininkų grupe vykdo kopų tvarkymo projektą. Rugsėjo mėn. 22 dieną įvyko susitikimas su mokslininkais.

„Įdomiausia buvo apžvelgti Naglių gamtiniame rezervate pavasarį pastatytų įvairių smėlį sulaikančių barjerų, vėjo „šukų” ir kitų įrenginių poveikį smėlio judėjimui. Ankstyvą pavasarį padaryti užtvarai pasiteisino – daugelyje vietų kuoliukus teko ištraukinėti keletą kartų, žabų barjerai užnešti iki viršūnių. Šių priemonių būtina imtis, nes ties pažintiniu taku kopa per 10 metų sumažėjo 5 metrais. Skaityti toliau

Vandens telkinių būklei gerinti – dar viena ES finansinė parama (0)

vilkoksno-ezeras-r-balkute-alkas

Šalies vandens telkinių būklei gerinti neseniai patvirtintos trys naujos priemonės iš ES paramos lėšų. Pirmoji priemonė, kaip sakė Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis, skirta potvynių rizikai valdyti, antroji – vandens ištekliams valdyti ir saugoti, trečioji – vandens telkinių būklei gerinti. Joms įgyvendinti Aplinkos ministerija jau laukia projektinių pasiūlymų.

Priemone „Potvynių rizikos valdymas“ siekiama apgyvendintose potvynio grėsmės teritorijose imtis veiksmų šiai rizikai mažinti. Trys ketvirtadaliai didelių potvynių šalyje kyla dėl sniego tirpsmo ir ledo sangrūdų. Skaityti toliau

Žuvinte – neįprasti žąsų ir gervių susitelkimai (0)

pauksciu susitelkimas Zuvinte_Zuvinto direkcijos nuotr

Žuvinto biosferos rezervato specialistams ir kitiems paukščių mylėtojams šis ruduo atnešė staigmenų. Rugsėjo antrąjį dešimtadienį Žuvinto pelkėje nakvojo netoli trijų tūkstančių gervių, o ežere – beveik tiek pat pilkųjų žąsų. Žuvinte pilkosios žąsys ir gervės renkasi vasaros pabaigoje kasmet, tačiau tiek daug šių  balsingų paukščių, kurie ko gero, visi susirinkę iš mūsų krašto, dar bėra buvę per visą šių paukščių apskaitų laikotarpį. Lietingi orai, stabdantys darbus laukuose, yra palankūs į tiems Žuvinto apylinkes suskrendantiems paukščiams. Skaityti toliau

Kviečia į kasmetines Paukščių palydėtuvės! (0)

pauksciai_laukiai_vakare_meteliuparkas.lt

Rugsėjo 30 d., ir spalio – 1 dienomis, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kaip ir kasmet kviečia gamtai ir paukščiams neabejingus žmones prisijungti prie gausaus stebėtojų būrio išlydėti išskrendančius paukščius. Kiekvienais metais dalyvauja daugiau nei 30 šalių paukščių skaičiavime.  Tūkstančiai žmonių tomis dienomis stebės ir mėgins suskaičiuoti daugelyje Europos vietų stebimus migrantus. Vėliau tarptautinė paukščių apsaugos

organizacija BirdLife International, kurios partnerė yra Lietuvos ornitologų draugija, apibendrins ir paviešins šios Europinės akcijos rezultatus, kurie parodys ir kiekvienos

Skaityti toliau

Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis kviečia į pėsčiųjų žygį – „Šešuvies slėnio paslaptys“ (0)

Molavenai | Dubysos regioninio parko direkcijos nuotr.

Rugsėjo 30 dieną, šeštadienį, auksinio rudens pradžią pasitikti kviečia Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis, rengiantis pėsčiųjų žygį – „Šešuvies slėnio paslaptys“.

Tai puiki galimybė apsilankyti vienoje gražiausių Raseinių rajono saugomų teritorijų, išvysti akiai malonius Šešuvies, Žalpės, Dumbulio, Jaujupio, Dobilės upių slėnius bei šlaitus, nuostabų erdvių ir vaizdų derėjimą bei susipažinti su gamtos ir kultūros paveldo vietomis.

Skaityti toliau

Kviečia pėsčiųjų žygis „Paveldo galia: piliakalniai“ Nėries parke (0)

Pesciuju zygis Neries parke_neriesparkas.ltRugsėjo 16 d., Europos paveldo dienų metu, Neries regioninis parkas kviečia į nemokamą pėsčiųjų žygį! Žygyje lauks ir platūs miško keliai, ir siauri nepraminti takeliai, ir laukinės gamtos iššūkiai, piliakalnių bei raguvų šlaitai, ir patogūs laipteliai pažintiniuose takuose. Žygeiviams bus nužymėtos net 3 trasos vaizdingame Neries slėnyje, kur jie galės įveikti 15 km (ir aplankys 4 piliakalnius), 22 km (5 piliakalniai!) ar 38 km (oho net 6 piliakalniai!). Prie Velniakampio, Naujosios Rėvos, Karmazinų ir Bradeliškių piliakalnių žygeivių lauks paveldo pristatymo specialistai, vyks užsiėmimai. Skaityti toliau

G. Statinis. Gaujos vingių beieškant (1)

Gaujos žavesys | G. Statinio nuotr.

Ne visi žinome, kad ir Lietuvoje yra Gaujos upė, todėl nusprendėme vieną savaitgalį paskirti Dieveniškių kraštui ir neskubant jį patyrinėti, o svarbiausiai susipažinti su slapuke – Gauja.

Ties Dieveniškių sąsmauka, pasieniečiai apžiūri keliautojų veidus ir įsitikinę, kad jie nepanašūs į imigrantus ar kontrabandininkus, palinki gero kelio.

Ties Bėčionių piliakalniu, pasukame į vienvardį seną kaimą, kuris priklauso Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui. Aplink akmenimis grįstą kelią išsimėčiusios kaimo gryčios, kai kurios jau nebegyvenamos ir šeimininkų sulaukiančios tik vasarą. Skaityti toliau

D. Gasiūnienė. Esame tvirtai įsitikinę, kad miestui yra reikalingas medis (3)

Daiva Gasiūniene | sa.lt archyvo nuotr.

Panevėžio miesto savivaldybė rūpinasi miesto gyventojų sveikata, darnia miesto plėtra, jaukia estetine aplinka. Esame įsitikinę, kad miestui yra reikalingas medis. Kuo daugiau mieste tikro želdyno, tuo sveikesni mes.

Šiandien atsitiko taip, kad tarsi liga per visą Lietuvą plinta kolosalus medžių naikinimas. Džiugina tik tai, kad šį kartą beatodairiškas medžių kirtimas susilaukė ir Aplinkos ministerijos dėmesio. Kiek kartų buvo kreiptasi pagalbos į aukštesnes institucijas, į gamtosaugos, į aplinkos priežiūros valstybines tarnybas, kad būtų sustabdyti tikrai sunkiai atstatomi, nepamatuojami jokiomis lėšomis šie veiksmai… Skaityti toliau

Miškingiausiuose Utenos rajonuose elektros oro linijos bus pakeistos į požeminius kabelius (0)

Kuršių nerijos kraštovaizdyje nebeliks elektros oro linijų | Rengėjų nuotr.

Vis dažnesnės gamtos stichijos smarkiausiai paveikia šalies miškingus regionus, kur dėl gūsingo vėjo, gausaus lietaus ir perkūnijų per audras virsdami medžiai nutraukia elektros oro linijas ir sutrikdo gyventojams energijos tiekimą. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina investicijas į tinklo patikimumą Utenos regione ir daugiau nei 11 mln. eurų dar šiemet skirs oro linijų keitimui požeminiais kabeliais, dar daugiau nei pusę milijono eurų – tinklo automatizavimui diegti. Regiono investicijų planą rugsėjo 5 d. rytą ESO aptarė su Utenos rajono savivaldybe.  

Skaityti toliau

Ko Lenkijos gamtininkai ieškojo Debesnų pelkėje? (0)

Lenkijos gamtininkai Žemaitijoje_vstt.lt

Rugpjūčiui baigiantis Varnių regioniniame parke viešėjo gamtininkai iš Lenkijos. Svečiai domėjosi šarminga žemapelke ir apsilankė Debesnų telmologiniame draustinyje.

Visai šalia Varnių miesto plyti apie 260 ha. užimantis Debesnų telmologinis draustinis. Jame aptinkama daugiau nei 20 Raudonosios knygos augalų rūšių. Debesnose auga pelkių orchidėjos, vabzdžiaėdžiai augalai, maistui gaudantys muses.

Nuo 2000 metų į šią pelkę Varnių regioninio parko lankytojus apsidairyti Skaityti toliau

A. Karalius. Ąžuolyno rododendrizacija: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys (6)

Kauno Ąžuolynas | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Neregėto masto dendrocidas Kauno gatvėse galų gale aprimo tik įsikišus teismui. Tačiau savivaldybės projektų bylose tiksinti bomba slepia dar galingesnį užtaisą, šįkart nukreiptą prieš ikoninį Kauno Ąžuolyno parką.

Tikrasis bombos pavadinimas – „Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros sutvarkymas (rekonstrukcija), pritaikant ją visuomenės poreikiams“ techninis projektas. Skaityti toliau

„Mėnuo juodaragis“ griausmingai išlydės vasarą (6)

Šventės atidarymo apeigos | Kazimiero Šešelgio nuotr.

Jau šią savaitę, rugpjūčio 24-27 d., nuostabaus grožio Dūburio ežero saloje, savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė – „Mėnuo Juodaragis“, kvies visus vasarą pabaigti kartu. Keturias dienas lankytojus džiugins rinktinių Lietuvos ir užsienio atlikėjų koncertai bei itin turtinga kultūrinė šventės programa.

Šiemet renginys pasiūlys per 70-ties atlikėjų pasirodymus, vakarėlius, rinktinius filmus ir paskaitas, vaikų kiemą su tik jiems skirta programa, DJ pasirodymus iki paryčių, gamtiškojo

Skaityti toliau

Gandro pavakariai Rambyno regioniniame parke (2)

Gandras.vstt.lt

Rugpjūčio 24 d. 9 val. Rambyno regioninio parko direkcija kviečia į renginį  – „ Paskutiniai gandro pavakariai“. Renginys skirtas piliakalnių metams – „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“

Planuojama renginio pabaiga 19 val.

PROGRAMOJE: Skaityti toliau

Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis (1)

Rykstene_am.lt

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus. Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą dabar įtrauktos dvi rykštenių rūšys: kanadinė ir didžioji (vėlyvoji). Skaityti toliau

Kuo toliau į miestą, tuo mažiau medžių (0)

Gedimino pilies kalno fragmentas. 2012m. Vaizdas is pietu puses

„Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, – perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

– Miestuose dideli, brandūs medžiai masiškai kertami, o į jų vietas sodinami Skaityti toliau

Į pagalbą didžiosioms kuolingoms (video) (0)

didzioji-kuolinga_pauksciai.lt

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, didžiosios kuolingos sparčiai nyksta. Lenkijos ornitologai įvardija dvi svarbiausias kuolingų nykimo priežastis – tai plėšrūnų neigiamas poveikis ir intensyvi žemės ūkio veikla. Daugelis kuolingų Lenkijoje veisiasi atvirame kultūriniame kraštovaizdyje ir dėtys dažniausiai pragaišta šienapjūtės metu. Dabar Lenkijoje didžiųjų kuolingų populiaciją sudaro 200 – 250 perinčių porų. Rytinėje Lenkijos dalyje, besiribojančioje su mūsų šalimi ir Baltarusija, peri apie 70 porų šių paukščių. Skaityti toliau

Žuvinte gandrai perėjo sėkmingiausiai (0)

gandrai lizde_vstt.lt

Šiųmetis perėjimo sezonas Žuvinto apylinkių gandrams buvo palankus nežiūrint išbandymų – vėlyvo, vėsaus ir sauso pavasario, akivaizdaus varliagyvių sumažėjimo ir kitokių negandų. 

Įdienojus baltųjų gandrų lizdai Žuvinto apylinkėse jau tušti. Prieš dešimtį dienų pradėję skraidyti pirmieji jaunikliai į lizdą dabar grįžta tik pasiilsėti ir nakvoti. Tėvai jau kuris laikas dienomis nebeneša maisto į lizdą, net ir jei vaikai ir prašo: reikia mokintis gyventi savarankiškai. Liko savaitė kita ir gandrų lizdai ištuštės iki sekančio pavasario. Skaityti toliau

Lietinga vasara nuvylė bitininkus, tačiau medaus rudens sezonui užteks (0)

fineartamerica.com nuotr.

Bičių ūkių savininkai teigia, kad vėsūs orai trukdė bitėms rinkti nektarą, todėl šiuo metu vasarinio medaus yra surinkta mažiau negu praėjusiais metais. Tiesa, prieš akis dar rugpjūčio mėnuo, kuris, kaip tikina bitininkai, turi galimybę pakeisti medaus derliaus kiekį. Tuo metu prekybininkai teigia, kad pirkėjai kaip ir pastaraisiais metais dažniausiai ieško lietuviško įvairiažiedžio medaus, prie kurio renkasi įvairius vaisinius delikatesus.

Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, Skaityti toliau

J. Ziedelytė. Sąmoningas vartojimas – pasirinkimas ar pareiga? (1)

Pixabay.com nuotr.

Įsijungi naujausio modelio LED televizorių – liauna it styga ir grakšti tamsiaplaukė jauna moteris, plačia amerikietiška šypsena valiūkiškai krato galvą, videokamera priartina jos vešlius spindinčius plaukus stambiu planu, o tada staiga mergina sušunka: „Būk savimi – išbandyk šį šampūną – tu to verta!“.

Tuomet atsiverti „Iki savaitėlės“ reklaminį laikraštuką ir pirmame puslapyje šviečia šūkis: „Vonios ir tualeto valikliams 40 proc. nuolaida. Tik šią savaitę!”. Tada „įlendi“ į internetą, skaitai straipsnį apie upę, užterštą neaiškiais chemikalais, ir smilkt smegeninėj sukirba mintis – chemija, chemija, visur ta chemija… Skaityti toliau