Žymos archyvas: gamta

Saugokime varles (0)

saugokime varles_vstt.lt

Kovo 5 d., siekiant išsaugoti pavasarį migruojančias varles, saugomų teritorijų direkcijos daro užtvarus šalia automobilių kelių. Lietuvos gamtos fondas organizuoja mokymus, kurių metu sužinosite apie varliagyviams kylančias grėsmes bei kaip patys galite prisidėti prie migruojančių varliagyvių išsaugojimo.

Kiekvieną pavasarį stebite varles ir rupūžes, žūstančias po automobilių ratais pavasarinės migracijos metu? Jūs galite sumažinti aukų skaičių jau šį pavasarį – padėkite varlei pereiti kelią. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurtos veikliosios pakuotės padeda išlaikyti maistą šviežią ir natūraliai suyra gamtoje (0)

Veikliosios_pakuotes_ktu.lt

Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai daugiausia naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas.

Skaityti toliau

Baidarininkų išgąsdintos gulbės žuvo susidūrusios su elektros laidas (video) (2)

Kaune zustancios gulbes_LOD nuotr

Po Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto plaukimo Nemunu, susidūrusios su elektros laidais, žuvo dešimtys gulbių.

VšĮ „Vandens turistai“ Kaune organizavo šventinį plaukimą baidarėmis Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto, kur šią žiemą susibūrė apie 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių. Kaip pranešė Lietuvos ornitologų draugija (LOD), vos pasirodžius baidarėms, daugelis vandens paukščių paniškai išsigando ir pakilo skrydžiui. Pabaidytų gulbių būriai skrido virš upės vagos, kurią keliose vietose ties Žemaisiais Šančiais kerta aukštos įtampos elektros linijų laidai. Skaityti toliau

Anykščių regioniniame parke sekta lūšių pėdomis (0)

Tolumoje – lūšys |Vstt.lt, K. Rudokaitės nuotr.

Gamtoje akinančiai balta ir ramu, tačiau kai kuriems gyvūnams šis šaltasis periodas yra labai aktyvus. Anykščių regioniniame parke stebėtos miškų gražuolės lūšys. Jos – vieninteliai mūsų krašte aptinkami katinių šeimos plėšrūnai.

Norint teisingai suskaičiuoti lūšis, turi būti susiformavusi tinkama sniego danga. Gyvūno pėdsakai – lyg gyvasis gamtos raštas, kurį bandoma perskaityti, bet ne visi moka. Skaityti toliau

Ieškota vilkų – užtikti tulžiai (0)

Tulzys Sereiklaukio miske_D.Brazausko nuotr.

Rambyno regioninio parko direkcijos specialistai šiomis dienomis vykdė vilkų apskaitą Šereiklaukio miške. Vilkų nerasta, tačiau viename miško upelyje netikėtai pastebėta tulžių porelė.

Tulžys vienas iš gražiausių Lietuvos paukščių. Kūno viršutinė pusė ryškiai žaliai mėlyna. Galva ir sparnų dengiamosios plunksnos su tamsesniais dryželiais. Antuodegis mėlynas, blizgantis. Gerklė balsva, po akimis ir virš jų didelės rudos dėmės. Visa apatinė kūno pusė ryškiai ruda. Snapas juosvas, kojos ryškai raudonos. Gyvena prie upelių, kurių stačiuose krantuose išsikasa Skaityti toliau

Žmonės vis aktyviau praneša apie teršiančius aplinką srutomis (0)

tarsa srutomis_am.lt

Pastaruoju metu Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) gauna nemažai gyventojų pranešimų apie aplinkos taršą srutomis ir skystu mėšlu. Apie tai praėjusį mėnesį sulaukta net 19 skambučių. 2016-ųjų sausį tokių skambučių buvo perpus mažiau. Nors vasaris dar tik prasidėjo, o jau gauti 5 pranešimai apie taršą srutomis. Beveik visi gauti pranešimai pasitvirtino.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. draudžiama skleisti laukuose mėšlą ir srutas, Skaityti toliau

D. Razauskas. Kad būtų blogiau (5)

nupjauti medziai Antakalnyje_DainiausR nuotr2

Nebe pirmą dešimtmetį Lietuvoje nuodugniai ir atkakliai naikinami miestų bei gyvenviečių želdynai – pjaunami medžiai. Pradėta bene Palangoje Basanavičiaus alėjos kaštonais, pereita per Miniją (Mingę), nuplikintos ne vienos senos kapinės, galiausiai Gedimino pilies kalnas – gražu negražu, dėl to ne dėl to, bet jis ėmė gana simboliškai griūti. Atrodo, rengiamasi nuplikinti ir Kreivosios pilies kalvas, vadinamąjį Kalnų parką. Kad neliktų nieko.

Kai kurie gyvenamieji rajonai jau kuris laikas primena veidą nuskustais antakiais ir išpešiotomis blakstienomis. Skaityti toliau

Svečiuose pas kybančius pelėausius, šiksnius ir ausylius (1)

 Vandeninis pelėausis | G. Sidabrienės nuotr.

Atsargiai pravėrus rūsio, esančio Plokštinės ekologinio ugdymo centro teritorijoje, duris pasitinka tyla ir tamsa. Tyla apgaulinga – čia žiemojančių šikšnosparnių karalystė. Gamtininkai čia užsuka į pelėausių, šikšnių ir ausylių miego karalystę – žiemavietes – nei kviesti, nei laukti. Nevalia trikdyti čia gyvenančių ypatingų žvėrelių – šikšnosparnių, bet specialistai žino kaip trumpam užsukti ir mielus padarėlius patylom suskaičiuoti. Skaityti toliau

Renkamas 2017 metų Europos medis! (0)

photo.de nuotr.

Europos 2017 metų medžio konkurse – Stelmužės ąžuolas. Šiemet Europos metų medis bus renkamas iš 16 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios Europos šalies. Lietuvos medis šiose varžytuvėse dalyvauja pirmą kartą.

Konkursą rengia Aplinkos partnerystės fondas, remiamas Europos Komisijos. Rengėjų teigimu, „Europos metų medis“ nėra medžių grožio varžytuvės. Šiuo renginiu siekiama pabrėžti medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldo srityje. Kiekvienas šiame konkurse dalyvaujantis medis turi savo istoriją. Skaityti toliau

Šienavimo talka ant Bridvaišio ežero ledo (1)

Talkininkai_vstt.lt

Sausio 28 d. Tytuvėnų regioninio parko direkcija jau trečią kartą surengė žiemos šienavimo talką. Nuo ledo paviršiaus šalinti pernykščių nendrių stiebai,  gelbstint ežerą  nuo užžėlimo.

Bridvaišis – pats giliausias Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje esantis ežeras. Vietinių gyventojų ir lankytojų mėgstamas, lengvai pasiekiamas, viliojantis savo mėlynais vandenimis, salomis ir piliakalniu. Giliausioje vietoje ežero dugnas slepiasi 42 metrų gylyje, o pakrantės pakankamai seklios. Tokios vietos – puiki terpė plėstis nendrynams. Skaityti toliau

Pasaulinę pelkių dieną gamtosaugininkai primena pelkių svarbą (0)

 Aukštumalos aukštapelkė Nemuno deltos regioniniame parke | VSTT nuotr.

Vasario 2-ąją, minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) nori atkreipti visuomenės dėmesį į pelkių apsaugą Lietuvoje. Siekiant išsaugoti išlikusias pelkes, nemažai jų įtraukta į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Pelkėms išsaugoti steigiami telmologiniai (pelkių) draustiniai.

Tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos septynios mūsų šalies vietovės: Čepkelių, Kamanų, Skaityti toliau

Žiema nuo kito barsuko šono (0)

Viešvilės regioninio parko nuotr.

Žiema persivertė į kitą pusę. Dienos ilgyn, o žiema kol kas nėra nei nuožmi, nei kuo nors dar išskirtinė. Pasižvalgykime po gamtą kartu su Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovu Algiu Butleriu.

Žiemos laikmečio gyvenimas savitas, nors ne kiekvieno akiai pastebimas. Miškuose neįšalusią žemę kuičia šernai, kurių tokios veiklos žymių lopai  tamsuoja baltame negausaus sniego fone. Net pelkėse įšalas laikosi tik tarpukupstėse, o iškilūs samanų patalai smenga vos užminti. Elniai, stirnos irgi išgyvena be vargo. Skaityti toliau

Tautines vertybes skleidžianti šventė „Sartai 2017“ (0)

Sartai | viskas.lt nuotr.

Vasario 4 d. Dusetų hipodrome Žemės ūkio ministerija rengia tradicinę žiemos žirginio sporto šventę „Sartai 2017“. Tuo pačiu metu vyks jau beveik pusšimtį metų kartu su lenktynėmis rengiama mugė bei vis gausesni saviveiklininkų, įvairių muzikantų ir kolektyvų pasirodymai.

Kai kurie istoriniai šaltiniai byloja, kad šventė rengiama jau nuo 1796 metų. Šiemet sukanka 84 metai, kai 1933 m. žirgų lenktynes ant Sartų ežero ledo pradėjo remti Žemės ūkio ministerija. Nuo 1955 m. jos paskelbtos respublikinėmis, o nuo 1968 m. kartu pradėtos rengti ir žiemos mugės. Skaityti toliau

Muziejai, kuriuose būtina apsilankyti su vaikais dar šią žiemą (0)

Kauno zoologijos muziejus

Žiemai persiritus į antrąją pusę, vis labiau imame ilgėtis seniai matytos žalumos ir saulės. Tai lengva matyti ir stebint vaikus – jie vis dažniau atsisako eiti laukan, verkšlena, kai reikia autis sunkius šiltus batus, kandančią kepurę ir storas pirštines. „Mažųjų ekspertų mokykla“ internetinėje svetainėje aktyvūs žmonės siūlo nepasiduoti slogučiui ir dar šią žiemą aplankyti atsinaujinusius, interaktyvius ir šiuolaikiškus Lietuvos muziejus.

Skaityti toliau

Kviečiama dalyvauti vilkų ir lūšių apskaitoje (0)

Lusies pedsakai_Grazutes RP nuotr

Sausio 31 d. ir vasario 2 d.  numatoma Vilkų ir lūšių apskaitą atlikti vienu metu visuose Lietuvos miškuose, esant tinkamoms gamtinėms sąlygoms. Vilkų ir lūšių apskaita atliekama skaičiuojant jų pėdsakus sniege. Jei oro sąlygos būtų nepalankios, apskaitą numatoma nukelti į vasario 7 ir 9 d.

Apskaitos laikas nustatomas sausio – kovo mėnesiais, esant nuolatinei, naujai sniego dangai. Apskaita vykdoma du kartus. Skaityti toliau

Atkuriamos upių vagos (0)

Nemunas-prie-Zapyskio_L.Milciaus nuotr

Siekiant Lietuvoje atkurti upių vagas, kurios sovietmečiu dėl melioracijos buvo masiškai tiesinamos, jau atlikti pirmi bandomieji darbai – atkurtos pažeistų Vašuokos (Panevėžio r.), Viešintos (Kupiškio r.) ir Vyžuonos (Rokiškio r.) upių vagų kilometro ilgio atkarpos.

Kad prievarta ištiesintos upės vėl vingiuotų, Aplinkos apsaugos agentūra inicijavo bandomąjį šių upių atkūrimo projektą. Jį parėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos programa. Skaityti toliau

Ornitologai kviečia suskaičiuoti mūsų sodus, sodybas ir kiemus lankančius paukščius (0)

NamelisLesykla_birdlife.lt nuotr.

Sausio 27-29 dienomis Lietuvos ornitologų draugija (LOD) rengia akciją „Paukščiai prie mano namų“, kurioje gali dalyvauti visi gamtai ir paukščiams neabejingi žmonės. Planuojama, jog ji taps tradiciniu, kasmet organizuojamu žmogaus kaimynystėje žiemojančių paukščių surašymo renginiu, kurio metu surinkti duomenys leis įvertinti atskirų paukščių rūšių gausos kaitą, pokyčius atskirais metais, o visuomenei suteiks galimybę stebėti sparnuočių gyvenimą ir geriau pažinti mūsų krašte žiemojančius paukščius.

Šiais metais akcija taip pat pradedama vykdyti ir Latvijoje, Estijoje sodybas ir jose įrengtas lesyklas žiemą lankantys paukščiai Skaityti toliau

Gamtos paslapčių mėgėjus kviečia žiemos žygis po Karmazinų kalvas (0)

ziema_Neries RP nuotr

Sausio 28 d., Neries regioniniame parke rengiamas žygis po Karmazinų kalvas. Mažai tyrinėtas, žmonių visai nelankomas, laukines ir paslaptingas. Žygio pradžia – 10 val. Jis truks apie keturias valandas.

Susitikę netoli Karmazinų pilkapyno, žygeiviai kops į piramidžių formos kalvų grandinę, keliaus šernų, elnių ir stirnų takais, aplankys vos prieš kelis metus atrastą piliakalnį, apžiūrės suopio lizdą, lapių urvus, barsukų urvų koloniją. Aplankys ir mišką, kuriame gyvena didžiosios miegapelės. Skaityti toliau

Geografai visuomenei pateikė 70 Lietuvos ežerų gylių žemėlapius (video) (0)

Zvejai Plateliu ezere_DaivosV.nuotr

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografai visuomenei pateikė septyniasdešimties Lietuvos ežerų ir tvenkinių batimetrijos duomenis. Batimetrija – tai vandens telkinių gylių matavimas ir žymėjimas žemėlapyje taip sudarant batimetrinius žemėlapius. Didžiąją dalį batimetrijos duomenų suskaitmenino geografijos specialybės studentai, vadovaujami Geografijos ir turizmo katedros lektoriaus Marijaus Pilecko.

Lietuvos ežerų batimetriniai planai skenuojami ir skaitmeninami rengiant LEU kursinius ir bakalauro darbus. Dar dviejų ežerų (Gineitiškių ir Salotės) batimetrijos duomenis pateikė LEU absolventas, šiuo metu Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doktorantas Vaidotas Valskys. Skaityti toliau

Miško kuro naudojimo plėtra: pažanga ar grėsmė gamtai? (0)

apsnigusios malkos_alkas.lt nuotr

Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje vis labiau skatinama naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant miško kurą: miško kirtimo atliekas (viršūnes, šakas), menkavertę medieną ir malkas. Jau dabar Lietuvoje deginant miško kurą pagaminama daugiau kaip pusė šilumos energijos, o šį kurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja. Ar siekdami spręsti klimato kaitos problemas, didinti valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudodami daugiau miško kuro, nestatome į pavojų gamtos?

Kaip teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Armolaitis, globaliai sausumos ekosistemose, Skaityti toliau

Ąžuolyno parko voveraitėms sumeistrautas specialus namelis (0)

vovere_youtube.com

Sausis, vienas iš šalčiausių metų mėnesių, todėl užklupus žiemai, Lietuvos zoologijos sodas imasi gražios iniciatyvos. Ilgamečių sodo rėmėjų sumeistrautame specialiame namelyje bus maitinamos miesto voverės, kurios dažnai užsuka į svečius iš šalia esančio Ąžuolyno parko.  

Nors voverės miško žvėreliai, bet jų galima aptikti ir parkuose, miestų bei gyvenviečių želdiniuose, kur yra aukštų medžių. Darbuotojai pastebėjo, kad voverės iš netoliese esančio Ąžuolyno parko zoologijos sode apsilanko kone kasdien. Sodo teritorijoje gausu ąžuolų, pasodinta keletas graikinių riešutų, todėl atėjus rudeniui voverės yra ypač dažnos viešnios. Skaityti toliau

Sausio 15-ąją jau bus galima žvejoti vėgėles (0)

AM.lt, P. Paukštės nuotr.

Sausio 15-ąją jau leidžiama žvejoti vėgėles – nebegalios nuo gruodžio 15 d. taikytas draudimas jas gaudyti. Kadangi ši paskutinė draudimo diena išpuola sekmadienį, todėl ir tą dieną draudimas nebegalios. Reikėtų nepamiršti, kad galima paimti ne daugiau kaip penkias ir ne mažesnes kaip 45 cm ilgio (matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo) sugautas vėgėles.

Sekmadienį taip pat nebegalios draudimas žvejoti Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu. Skaityti toliau

Šimtas balinių vėžliukų zoologijos sode užmigo žiemos miegu (2)

baliniai vezliai_lzs.lt

Lietuvos zoologijos sode net 101 balinis vėžliukas užmigo žiemos miegu specialiose patalpose, kur jiems sukurtos sąlygos ramiai, vėsiai ir tyliai praleisti šaltąjį metų laiką.

Baliniai vėžliai – reta ir nykstanti rūšis. Jų gamtoje galima aptikti Dzūkijos regione. Lietuvos zoologijos sodas dalyvauja šių vėžlių populiacijos didinimo programoje LIVE+, kurios metu iš netinkamose vietose padėtų kiaušinių išauginami jaunikliai iki trejų metų. Skaityti toliau

Vilkų medžioklės laikas jau baigėsi (1)

pixabay.com nuotr.

Sausio 12 d. Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu nutraukiama vilkų medžioklė šiuo, 2016-2017 m., medžioklės laikotarpiu, nes jau sumedžiotas šiam laikotarpiui nustatytas jų skaičius.

Lietuvoje vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., tačiau jų medžioklė nutraukiama anksčiau, jeigu išnaudojamas sumedžiojimo limitas. Šį sezoną buvo leista sumedžioti 60 vilkų. Skaityti toliau

Svetimų rūšių nevaldomai plintančius medžius jau galima kirsti be leidimo (0)

baltaziede-robinija_am-lt

Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytas medžių rūšis jau galima kirsti ar kitaip pašalinti be jokio leidimo. Tai numato prieš savaitę pakeista Saugotinų medžių ir krūmų, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka. 

Todėl nebereikia leidimo nei uosialapiui klevui, nei baltažiedei robinijai, nei vėlyvajai ievai – jie įtraukti į minėtąjį sąrašą – pašalinti. Pažymėtina, kad negalima auginti ir jų porūšių, formų,

Skaityti toliau

Nepriimti ligos kaip lemties (0)

Vaistazoles_D.Balciunes asmen.nuotr

Kodėl kamuoja ligos, ypač peršalimo? Dėl kokių priežasčių silpsta imunitetas, kaip jam padėti, kad nereikėtų susirgus saujomis ryti vaistų? Ką daryti, kad ligos nesekiotų kaip alkani vilkai, tykantys iš pasalų? Sveikatos paslaptimis pasidalijo Lietuvos žolininkai.

Gyvenimo rezultatas

Farmacininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius dar kartą priminė visiems seniai žinomą tiesą: vidinė ramybė ir tinkama mityba daro stebuklus, o liga – mūsų gyvenimo rezultatas. Skaityti toliau

Ligoninės traumatologai jau gydo ir šalčio aukas (0)

ortopedijos-traumatologijos-centras-irena-juciene_katkienes-nuotr

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro Ortopedijos-traumatologijos skyriuje gydomas pirmas kojas nušalęs pacientas. Užklupus šalčiams kasmet gydymo įstaigoje dėl nušalimų gydoma apie 15 žmonių. Ortopedijos–traumatologijos centro vedėjas Robertas Mikalauskas sako, jog žmonės nušąla bei patiria traumų ne tik dirbdami, bet ir pramogaudami, vartodami alkoholį.

Nušalo dirbdamas miške

52-ejų metų Alvydas nelegaliai dirba miške. Užėjus šalčiams jau ne pirmą kartą jam tenka nušalti kojas. Pirmą kartą prieš dvi savaites  grįžęs iš miško pastebėjo, Skaityti toliau

Žvejyba ant ledo – tik atsargiems (0)

Zvejai Mindunuose_rengeju nuotr

Smarkiai atšalus orams, vis daugiau ežerų pasidengia ledu, o jau užšalusių – sparčiai storėja. Šįryt, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LHMT) duomenimis, šalies šiaurės rytų rajonuose (žr. žemėlapį) ežerų, kurių gylis yra iki 18 m, ledo storis buvo 7-10 cm. Todėl tikėtina, kad į juos išsiruoš poledinės žūklės mėgėjų.

Gilesni ežerai užšalo tik praėjusią naktį, todėl juose, pavyzdžiui, Sartų, Tauragnų, Totoriškių, Zaraso ežeruose, Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai paskaičiavo žalą gamtai dėl nuotekų išsiliejimo Vilniuje (0)

AM.lt nuotr.

Kaip rodo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) laboratorinių tyrimų duomenys, po nuotekų vamzdyno avarijos sostinės Upės gatvėje į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.

Pagal žalos gamtai atlyginimo skaičiavimo metodiką už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų į upės vandenis paleistų teršalų avarijos kaltininkai turėtų mokėti mažiausiai po 15 tūkst. eurų. Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai tiria nuotekų avarijos Vilniuje priežastis ir vertina žalą aplinkai (0)

vilniuje-nuoteku-avarija-kanalizacija_am-lt

Aplinkosaugininkai atidžiai stebi Neries būklę po praėjusį penktadienį įvykusios avarijos AB „Vilniaus vandenys“ magistralinėje trasoje, kai į aplinką pateko, pirminiais duomenimis, mažiausiai 20 000 kubinių metrų nuotekų.

Iškart po avarijos sušauktame Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje š. m. gruodžio 23 d. dalyvavę Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) pareigūnai siūlė taikyti ir kombinuotus avarijos padarinių likvidavimo būdus, kad teršalai nebūtų leidžiami į Nerį, Skaityti toliau