Žymos archyvas: gamta

Artėja Marvelės upės slėnio atgimimas (0)

Marvelės upės slėnis | Kauno miesto sav. nuotr.

Išskirtiėmis vandens kaskadomis garsėjantis Marvelės upės slėnis šįmet pasikeis neatpažįstamai. Amfiteatras, nauji pėsčiųjų takai, renginiams skirtos aikštelės ir naujas apšvietimas – tai tik dalis suplanuotų darbų, kuriuos slėnyje planuojama pradėti šių metų balandį. Kauno miesto savivaldybė šiam projektui pritraukė dalinį Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą.

„Marvelės upės slėnis yra išskirtinio grožio vieta, tik per ilgus metus apleista. Norime, kad tai būtų tvarkinga, ryškiai apšviesta ir jauki erdvė, Skaityti toliau

Perkelti stumbrus – nelengvas iššūkis gamtosaugininkams (2)

Stumbrai | S. Paltanavičiaus nuotr.

Šiuo metu gamtosaugininkai sprendžia sudėtingą galvosūkį – kaip perkelti dalį laisvėje gyvenančių stumbrų iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų, kur jie pridaro daug žalos ūkininkams, į miškingesnę Dzūkiją.

Kad tai nelengvas iššūkis, jau įsitikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) specialistai, vykdantys 2015 m. patvirtintą Stumbrų apsaugos planą. Pagal šį planą septyni stumbrai jau perkelti į laikino laikymo aptvarą Telšių miškų urėdijos vadinamajame „Žvėrinčiuje“.

Kaip sakė VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys, Skaityti toliau

JAV architektūros sąjungos žurnalas „Architect“ Didįjį apdovanojimą skyrė lietuvių projektui (2)

Slėnio vila | „Arches“ nuotr.

Pagal Lietuvos architektų studijos „Arches“ projektą Vilniuje pastatyta „Slėnio vila“ ką tik pagerbta architektūros žurnalo „Architect“ tarptautinio gyvenamosios architektūros konkurso Didžiuoju apdovanojimu. Garbingo Amerikos architektūros sąjungos (AIA) žurnalo apdovanojimo bei plojimų lietuviai nusipelnė didesnių nei 280 m² ploto individualių gyvenamųjų namų kategorijoje.

Amerikos architektūros sąjungos (AIA) žurnalo „Architect“ konkurso „Gyvenamosios architektūros dizaino apdovanojimai“ Skaityti toliau

Lietuva po šimto metų: skraidančios mašinos, teleportacijos įrenginiai ir naujai atgimusi Gedimino pilis (0)

Moksleiviu suprogramuotas statinys_rengeju nuotr

Lietuvos po šimto metų laukia nemaži pokyčiai. „Microsoft“ organizuotame pasaulinės programavimo valandos (angl. „Hour of Code“) iniciatyvos konkurse, moksleiviai virtualioje realybėje įamžino, kaip šalis, jų manymu, turėtų atrodyti ateityje. „Minecraft“ žaidime sukurtuose pasauliuose opi klimato atšilimo tema, dominuoja skraidančios mašinos, kupolais dengti miestai, teleportacijos įrenginiai, naujai iškilusi geležimi dengta Gedimino pilis ir atsinaujinančios energijos šaltiniai.

Programavimo valanda – nevyriausybinės organizacijos „Code.org“ penktus metus iš eilės organizuojama pasaulinė iniciatyva, Skaityti toliau

Nemokami eglišakiai – dovana žmogui ir nauda miškui – dovanojami šiandien! (0)

eglisakiai_am.lt

Šiandien, gruodžio 20 d., 13 val. visoje šalyje miestų ir miestelių pagrindinėse aikštėse, didesnėse susibūrimo vietose miškininkai gyventojams nemokamai dalins eglių šakas namams papuošti prieš šventes. Šią jau tradicija tapusią akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ rengia Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija ir visos 42 miškų urėdijos.

Šiemet daugiau nei 100 Lietuvos vietų planuojama išdalinti per 200 tūkst. šakų. Visos vietos, kur bus dovanojamos šakos, nurodytos lentelėje žemiau. Didžiųjų miestų gyventojams eglišakiai bus dalijami jau įprastose vietose. Skaityti toliau

Migruojančios žąsys neskuba palikti Žuvinto (0)

Žuvinto BRD archyvo nuotr.

Žuvinto apylinkėse jau yra sniego, o ežero pakrantėse balas užtraukė ledukas. Lietingas ir šiltas ruduo pamažu užleidžia vietą žiemai. Tačiau paukščiai elgiasi taip, lyg būtų visai nepavaldūs gamtos pokyčiams.

Netikėtai daug sparnuočių susitelkė Žuvinte. Ypatingai daug žąsų. Daugiau, nei vienuolika tūkstančių praskrendančių želmeninių, baltakakčių ir pilkųjų žąsų būrys, vos tik prašvitus, išplasnoja į aplinkinius laukus. Skaityti toliau

Leista glifosatą naudoti dar 5 metus (1)

Javu purskimas glifosatu_zum.ltBriuselyje vykusiame Apeliacinio komiteto posėdyje pavyko pasiekti susitarimą dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo. Kvalifikuota  balsų dauguma buvo nuspręsta leisti glifosatą naudoti dar penkerius metus. Už tokį sprendimą kartu su Lietuva balsavo dar 17 valstybių, 9 buvo prieš, o viena susilaikė.

Po Apeliacinio komiteto sprendimo Europos Komisija turi priimti įgyvendinimo reglamentą dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo 5 metų laikotarpiui. Skaityti toliau

Diena be parduotuvių – galimybė sutaupyti ir mažiau teršti (0)

Nepirkimo dienaLapkričio 24-ąją, žmonės visame pasaulyje kviečiami nieko nepirkti ir taip pažymėti Nieko nepirkimo dieną. Prie šios iniciatyvos skatina jungtis ir Aplinkos ministerija. Ji atkreipia gyventojų dėmesį, kad įsibėgėjantis kalėdinis dovanų pirkimo vajus atsisuka prieš juos pačius.

„Nieko nepirkimo diena skatina stabtelėti ir pagalvoti, ar iš tiesų žmogui reikia tiek daug daiktų, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Dažnas neatsilaiko prieš prekybininkų viliones – išpardavimus. O artėjant šventiniam laikui, prasidės visuotinė pirkimo karštinė. Tačiau po švenčių liks krūvos atliekų, dovanotų nereikalingų menkniekių, kurie lentynose rinks dulkes ir galiausiai atsidurs šiukšliadėžėse.“ Skaityti toliau

Šūviai į retą balinę pelėdą – dar vienas nusikaltimas gamtai (2)

Juodkrantėjė sužieduota balinė pelėda | Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Lietuvos gamtininkus sukrėtė šį rudenį gauta žinia apie Juodkrantėje rugsėjo 30 d. sužieduotos retos – balinės – pelėdos sunaikinimą Pietų Prancūzijoje. Šis žiedu „LITHUANIA EP 00808“ paženklintas paukštis, kaip sakė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėja Ligita Pareigienė, po dviejų savaičių nuo sužiedavimo – spalio 15-ąją – buvo aptiktas leisgyvis Prancūzijos Izero departamente ir pristatytas į laukinės faunos globos centrą „Le Tichodroma“, bet, deja, tą pačią dieną jo gyvybė užgeso. Skaityti toliau

Lietuvos ir Australijos fotografo ir gamtosaugininko O. Truchano legenda suskambės Ukrainoje (nuotr.) (0)

Fotografijos iš Truchanų šeimos archyvo. Melva Truchano nuotr.

Lapkričio 16 d., ketvirtadienį, 18 val., Nacionaliniame Taraso Ševčenkos muziejuje Kijeve, bendradarbiaujant su LR ambasada Ukrainoje, „Kaunas Photo“ festivalis atidarė parodą „Olegas  Truchanas – Lietuvos ir Australijos legenda“. Gausiai iliustruotas ir aprašytas Olego Truchano gyvenimo ir kūrybos kelias šios parodos tekstinėje, filmuotoje medžiagoje pristatomas ukrainiečių kalba. Parodos atidaryme dalyvavo parodos kuratorius, festivalio „Kaunas Photo“ meno vadovas Mindaugas Kavaliauskas, Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis іr Australijos ambasadorė Ukrainoje Melisa O’Rurk (Melissa O’Rourke). Paroda veiks iki gruodžio 3 d. Skaityti toliau

Europos Komisiją pasiekė duomenys apie liūčių padarytą žalą (0)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Ilgalaikės liūtys, praūžusios daugelyje Lietuvos rajonų, padarė didelę žalą pasėliams. Vyriausybei spalio pradžioje paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, surinko informaciją iš savivaldybių apie žuvusių pasėlių plotus.

Skaityti toliau

Gedimino kalnas ruošiamas 2017 m. žiemos ir 2018 m. pavasario laikotarpiui (1)

Gedimino kalnas | alkas.lt, G. Brazauskaitės nuotr.

Lygiagrečiai vykdomiems šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams Gedimino kalne vyksta darbai, kuriais siekiama pasiruošti 2017–2018 m. žiemos ir pavasario sezonui. Jų metu laikinomis priemonėmis nuo kritulių bus apsaugota Gedimino kalno aikštelė ir joje stovinčios Kunigaikščių rūmų liekanos. Bandoma stabilizuoti šiuo metu didžiausią nerimą keliantį pietrytinį Gedimino kalno šlaitą.

Darbai Gedimino kalno pietrytiniame šlaite, aikštelėje ir Kunigaikščių rūmų liekanų plote Skaityti toliau

Paukščių ir žmonių darna – tikrovė ar siekiamybė? (0)

Mažieji ereliai rėksniai | GPVF nuotr.

Lietuva – kraštas turtingas savo gyvąja gamta. Kiekvienam lietuviui įprasta matyti paukščius įvairiose Lietuvos vietose, prie vandens telkinių, pievose. Turbūt kiekvienas važiuodamas užmiestyje matėme sodybose susuktus gandralizdžius pilnus gandriukų, o virš laukų sklendžiančius paukščius ir tykančius grobio. Tačiau intensyvi žemdirbystė ir buveinių naikinimas sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia sunkiai nuspėjamus nepageidaujamus padarinius, o gyvoji gamta, taip pat ir paukščiai, sparčiai reaguoja į žmogaus aplinkos pokyčius. Paukščių išsaugojimas labai svarbus ne tik gyvajai gamtai, bet ir žmogui. Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

Seimo narys prašo Vyriausybės pateikti paaiškinimus dėl laiko keitimo poveikio žmonėms (5)

Moletu Observatorijos Saules laikrodis_alks.lt nuotr

Šį savaitgalį vasaros laikas vėl bus keičiamas į žiemos. Apie laiko keitimo neigiamas pasekmes ne kartą yra kalbėję psichiatrai, o dabartinės valdančiosios daugumos atstovai prieš rinkimus žadėjo, jog sėkmės rinkimuose atveju laiko nekeis. Atlikti laiko keitimo poveikio analizę Vyriausybę įpareigojo dar praėjusios kadencijos Seimas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydamas pateikti žinių, ar Vyriausybė (ankstesnioji ar dabartinė), kaip nurodyta minėtame Seimo nutarime, atliko vasaros laiko įvedimo poveikio tyrimą ir, atsižvelgusi į jo duomenis, pateikė/nepateikė Europos Komisijai siūlymą pakeisti Direktyvos 2000/84/EB nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Skaityti toliau

Galima susipažinti su įdomybe – bekočiu ąžuolu! (0)

Bekotis azuolas_Meteliu regioninio parko nuotr

Nedaugelis žino, kad Lietuvoje natūraliai auga dvi ąžuolų rūšys.  Metelių regioniniame parke esančiame Trako miške auga bekočiai ąžuolai (Quercus petraea). Stiebą šie medžiai turi kaip ir kiti ąžuolai. Bekočių ąžuolų gilės susitelkusios į kekes, o jų kepurėlės prie šakos tvirtinasi tiesiogiai, be kotelio. Manoma, kad šis rūšis čia liko iš tų laikų, kai Lietuvoje klimatas buvo šiltesnis.

Yra dar keletas skiriamųjų požymių. Šio ąžuolo lapai turi 1-2 cm ilgio lapkotį. Bekočių ąžuolų stiebai liekni, žievė smulkiau sueižėjus nei paprastojo ąžuolo, o augti gali sausesnėse ir mažiau derlingose vietovėse. Skaityti toliau

Lietuviai savo vaikams dažniausiai duoda gamtinius vardus (2)

1228 mjr azuolas

Nors Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stiprėja globalizacijos įtaka, tačiau gamta lietuviams išlieka svarbi gyvenimo dalis. Tai matoma iš populiarių XXI a. gamtinių vaikų vardų Ąžuolas, Liepa, Smiltė, Vėjas (žr. vardai.vlkk.lt skyriuje „Įdomioji statistika“). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais gamtinis vardas Liepa tapo toks dažnas, kad nuo 2013 m. patenka į dažniausių vaikams duodamų vardų dešimtuką1.

Gamtiniai, kaip ir kiti apeliatyviniai, vardai paplito Lietuvoje nuo XX a. pirmųjų dešimtmečių (LVKŽ 29) kartu su nacionalizmo idėjomis, o iš gamtinių leksemų kilusiais vardais vadindavo ir pagoniškoje Lietuvoje (Maciejauskienė 1997). Skaityti toliau

Kaip suvaldyti kormoranų gausėjimą Lietuvoje? (3)

Kormoranas | lt.wikipedija.org nuotr.

Spalio 11 d., 10 val. Vilniuje, Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25) bus surengta konferencija didžiojo kormorano gausos reguliavimo priemonėms ir galimybėms aptarti.

Kormoranai – daug ginčų pastaraisiais metais įvairiose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kelianti paukščių rūšis. Sparčiai augantis jų skaičius pasiekė tokią ribą, kai jų gausa pradėjo daryti nepageidaujamą poveikį žuvų ištekliams, sukėlė neigiamą žvejų, miškininkų ir dalies visuomenės požiūrį į šią rūšį. Skaityti toliau

Aplinkos ministerija skiria milijoną eurų gyventojams prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo tinklų (0)

Nuoteku tinklai_am.lt

Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į ribotas gyventojų finansines galimybes prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo sistemų, iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) planuoja skirti vieną milijoną eurų privatiems namams prijungti prie geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams arba savivaldybėms priklausančios nuotekų surinkimo infrastruktūros.

 „Europos Komisija jau yra nurodžiusi mūsų šaliai, kad vykdome ne visus Miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimus – gyvenvietėse, kur gyvena daugiau kaip du tūkstančiai žmonių, Skaityti toliau

Pilkosios gervės keliauja į šiltus kraštus (2)

Gervių palydos | V. Judicko nuotr.

Rudens dangus pildosi į tolimuosius kraštus besiruošiančių keliauti paukščių būriais. Vieni jau seniai paliko savo gimtinę, o kiti varginančiai kelionei dar tik ruošiasi… Tytuvėnų regioninio parko direkcija surengė tradicines  „Gervių palydas“.

Kiekvienas, nepatingėjęs pakelti akių į dangų, gali stebėti, rodos, akivaizdų, tačiau mistišką reiškinį – paukščių migraciją. Skaityti toliau

Kuršių Nerijos kopose stabdomas smėlis (0)

Kopos_Kursiu nerijos NPD archyvo nuotr

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kartu su mokslininkų grupe vykdo kopų tvarkymo projektą. Rugsėjo mėn. 22 dieną įvyko susitikimas su mokslininkais.

„Įdomiausia buvo apžvelgti Naglių gamtiniame rezervate pavasarį pastatytų įvairių smėlį sulaikančių barjerų, vėjo „šukų” ir kitų įrenginių poveikį smėlio judėjimui. Ankstyvą pavasarį padaryti užtvarai pasiteisino – daugelyje vietų kuoliukus teko ištraukinėti keletą kartų, žabų barjerai užnešti iki viršūnių. Šių priemonių būtina imtis, nes ties pažintiniu taku kopa per 10 metų sumažėjo 5 metrais. Skaityti toliau

Vandens telkinių būklei gerinti – dar viena ES finansinė parama (0)

vilkoksno-ezeras-r-balkute-alkas

Šalies vandens telkinių būklei gerinti neseniai patvirtintos trys naujos priemonės iš ES paramos lėšų. Pirmoji priemonė, kaip sakė Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis, skirta potvynių rizikai valdyti, antroji – vandens ištekliams valdyti ir saugoti, trečioji – vandens telkinių būklei gerinti. Joms įgyvendinti Aplinkos ministerija jau laukia projektinių pasiūlymų.

Priemone „Potvynių rizikos valdymas“ siekiama apgyvendintose potvynio grėsmės teritorijose imtis veiksmų šiai rizikai mažinti. Trys ketvirtadaliai didelių potvynių šalyje kyla dėl sniego tirpsmo ir ledo sangrūdų. Skaityti toliau

Žuvinte – neįprasti žąsų ir gervių susitelkimai (0)

pauksciu susitelkimas Zuvinte_Zuvinto direkcijos nuotr

Žuvinto biosferos rezervato specialistams ir kitiems paukščių mylėtojams šis ruduo atnešė staigmenų. Rugsėjo antrąjį dešimtadienį Žuvinto pelkėje nakvojo netoli trijų tūkstančių gervių, o ežere – beveik tiek pat pilkųjų žąsų. Žuvinte pilkosios žąsys ir gervės renkasi vasaros pabaigoje kasmet, tačiau tiek daug šių  balsingų paukščių, kurie ko gero, visi susirinkę iš mūsų krašto, dar bėra buvę per visą šių paukščių apskaitų laikotarpį. Lietingi orai, stabdantys darbus laukuose, yra palankūs į tiems Žuvinto apylinkes suskrendantiems paukščiams. Skaityti toliau

Kviečia į kasmetines Paukščių palydėtuvės! (0)

pauksciai_laukiai_vakare_meteliuparkas.lt

Rugsėjo 30 d., ir spalio – 1 dienomis, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kaip ir kasmet kviečia gamtai ir paukščiams neabejingus žmones prisijungti prie gausaus stebėtojų būrio išlydėti išskrendančius paukščius. Kiekvienais metais dalyvauja daugiau nei 30 šalių paukščių skaičiavime.  Tūkstančiai žmonių tomis dienomis stebės ir mėgins suskaičiuoti daugelyje Europos vietų stebimus migrantus. Vėliau tarptautinė paukščių apsaugos

organizacija BirdLife International, kurios partnerė yra Lietuvos ornitologų draugija, apibendrins ir paviešins šios Europinės akcijos rezultatus, kurie parodys ir kiekvienos

Skaityti toliau

Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis kviečia į pėsčiųjų žygį – „Šešuvies slėnio paslaptys“ (0)

Molavenai | Dubysos regioninio parko direkcijos nuotr.

Rugsėjo 30 dieną, šeštadienį, auksinio rudens pradžią pasitikti kviečia Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis, rengiantis pėsčiųjų žygį – „Šešuvies slėnio paslaptys“.

Tai puiki galimybė apsilankyti vienoje gražiausių Raseinių rajono saugomų teritorijų, išvysti akiai malonius Šešuvies, Žalpės, Dumbulio, Jaujupio, Dobilės upių slėnius bei šlaitus, nuostabų erdvių ir vaizdų derėjimą bei susipažinti su gamtos ir kultūros paveldo vietomis.

Skaityti toliau

Kviečia pėsčiųjų žygis „Paveldo galia: piliakalniai“ Nėries parke (0)

Pesciuju zygis Neries parke_neriesparkas.ltRugsėjo 16 d., Europos paveldo dienų metu, Neries regioninis parkas kviečia į nemokamą pėsčiųjų žygį! Žygyje lauks ir platūs miško keliai, ir siauri nepraminti takeliai, ir laukinės gamtos iššūkiai, piliakalnių bei raguvų šlaitai, ir patogūs laipteliai pažintiniuose takuose. Žygeiviams bus nužymėtos net 3 trasos vaizdingame Neries slėnyje, kur jie galės įveikti 15 km (ir aplankys 4 piliakalnius), 22 km (5 piliakalniai!) ar 38 km (oho net 6 piliakalniai!). Prie Velniakampio, Naujosios Rėvos, Karmazinų ir Bradeliškių piliakalnių žygeivių lauks paveldo pristatymo specialistai, vyks užsiėmimai. Skaityti toliau

G. Statinis. Gaujos vingių beieškant (1)

Gaujos žavesys | G. Statinio nuotr.

Ne visi žinome, kad ir Lietuvoje yra Gaujos upė, todėl nusprendėme vieną savaitgalį paskirti Dieveniškių kraštui ir neskubant jį patyrinėti, o svarbiausiai susipažinti su slapuke – Gauja.

Ties Dieveniškių sąsmauka, pasieniečiai apžiūri keliautojų veidus ir įsitikinę, kad jie nepanašūs į imigrantus ar kontrabandininkus, palinki gero kelio.

Ties Bėčionių piliakalniu, pasukame į vienvardį seną kaimą, kuris priklauso Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui. Aplink akmenimis grįstą kelią išsimėčiusios kaimo gryčios, kai kurios jau nebegyvenamos ir šeimininkų sulaukiančios tik vasarą. Skaityti toliau

D. Gasiūnienė. Esame tvirtai įsitikinę, kad miestui yra reikalingas medis (3)

Daiva Gasiūniene | sa.lt archyvo nuotr.

Panevėžio miesto savivaldybė rūpinasi miesto gyventojų sveikata, darnia miesto plėtra, jaukia estetine aplinka. Esame įsitikinę, kad miestui yra reikalingas medis. Kuo daugiau mieste tikro želdyno, tuo sveikesni mes.

Šiandien atsitiko taip, kad tarsi liga per visą Lietuvą plinta kolosalus medžių naikinimas. Džiugina tik tai, kad šį kartą beatodairiškas medžių kirtimas susilaukė ir Aplinkos ministerijos dėmesio. Kiek kartų buvo kreiptasi pagalbos į aukštesnes institucijas, į gamtosaugos, į aplinkos priežiūros valstybines tarnybas, kad būtų sustabdyti tikrai sunkiai atstatomi, nepamatuojami jokiomis lėšomis šie veiksmai… Skaityti toliau

Miškingiausiuose Utenos rajonuose elektros oro linijos bus pakeistos į požeminius kabelius (0)

Kuršių nerijos kraštovaizdyje nebeliks elektros oro linijų | Rengėjų nuotr.

Vis dažnesnės gamtos stichijos smarkiausiai paveikia šalies miškingus regionus, kur dėl gūsingo vėjo, gausaus lietaus ir perkūnijų per audras virsdami medžiai nutraukia elektros oro linijas ir sutrikdo gyventojams energijos tiekimą. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina investicijas į tinklo patikimumą Utenos regione ir daugiau nei 11 mln. eurų dar šiemet skirs oro linijų keitimui požeminiais kabeliais, dar daugiau nei pusę milijono eurų – tinklo automatizavimui diegti. Regiono investicijų planą rugsėjo 5 d. rytą ESO aptarė su Utenos rajono savivaldybe.  

Skaityti toliau

Ko Lenkijos gamtininkai ieškojo Debesnų pelkėje? (0)

Lenkijos gamtininkai Žemaitijoje_vstt.lt

Rugpjūčiui baigiantis Varnių regioniniame parke viešėjo gamtininkai iš Lenkijos. Svečiai domėjosi šarminga žemapelke ir apsilankė Debesnų telmologiniame draustinyje.

Visai šalia Varnių miesto plyti apie 260 ha. užimantis Debesnų telmologinis draustinis. Jame aptinkama daugiau nei 20 Raudonosios knygos augalų rūšių. Debesnose auga pelkių orchidėjos, vabzdžiaėdžiai augalai, maistui gaudantys muses.

Nuo 2000 metų į šią pelkę Varnių regioninio parko lankytojus apsidairyti Skaityti toliau