Nidos kurorte praėjusį savaitgalį žaibas nutrenkė 1986 metais gimusią moterį. Pasak priešgaisrinės apsaugos tarnybos specialistų, tai – itin retai pasitaikanti nelaimė, primenanti, kad gamtai siautėjant budrumo prarasti negalima net ir mieste.
Nors visi mokykloje mokėmės fiziką, tačiau gyvenime dažnai pamirštame elementarų atsargumą. Nidoje žaibas trenkė į medį. Moteris į jį buvo atsirėmusi. Skaityti toliau
„Mūsų tikslas – sujungti novatoriškas technologijas su vietiniais ištekliais ir kultūra. Tradicijas įkomponuoti į architektūrą skatina ir praktiniai sumetimai“, – pasakoja architektų studijos „Vilalta Architects“ vadovas Ksavieras Vilalta (Ksavier Vilalta).
Supratimas, kad gamta apima ir miestą, turi didelę įtaką miestų plėtrai ir priežiūrai bei kiekvieno gyventojo sveikatai, saugai ir gerovei. Deja, iki šiol miestus kūrėme, atsižvelgdami ne į aplinką ir natūralias gamtines sąlygas, Skaityti toliau
Mes nebūtume buvę tokie sėkmingi, jei mes nebūtų naudoję beveik paramilitarinės (sukarintos) organizacijos miškininkystės sektoriuje (Skandinavijos miškininkystės modelio architektas)
Suomiai – miško žmonės
Suomiai turi stiprią „miško žmonių“ tapatybę, iš dalies dėl to, kad daugiau kaip 95 proc. vis dar kalba senąja suomių kalba. Nepaisant šio kultūrinio ir istorinio konteksto, Suomija tapo labiausiai pasaulyje ištroškusia ir įtakingiausia miškininkystės modelio, Skaityti toliau
Saugomų teritorijų gaminio ženklas – simpatiška antytė.
„Ar atpažįstate šį ženklą, ar perkate produktus, kurie juo pažymėti? Nepatingėkite, atsakykite į anketos klausimus – https://www.apklausk.lt/s/5abe30ec6e896 “ – kviečia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Ženklas padeda atpažinti, kad nacionalinio ar regioninio parko gaminys yra ekologiškas, pagamintas vietos gyventojo, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai. Skaityti toliau
Medis mirė saulei tekant. Spinduliai skverbėsi pro alksnyną, išsiliejo šviesa, neberadusi kliūties. Šaltinis teškendamas sruvo kaip kas dieną, kaip visada – per amžius, paplaudamas šaknis, pernelyg įbridusias į srovę.
Pasviro medis, bet dar laikėsi. Neatrodė senas, priešingai – galingas šakas, daugybę šakų kėlė į dangų. Tik kamienas, apkerpėjęs žalia samana, tvarkingai – iš šiaurės pusės – rodė jo brandų amžių.
Pokštelėjo. Apsidairiau. Stovėjau ant lieptelio, semdama vandenį. Skaityti toliau
Susipažinkite – europinis plačiaausis, ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje reta ir saugoma šikšnosparnių rūšis. Siekiant išsaugoti europinio plačiaausio buveines Lietuvoje yra įsteigtos specialios saugomos teritorijos, priklausančios Europos Sąjungos ekologiniam tinklui „Natura 2000“.
Šios rūšies šikšnosparniai nuo kitų beveik juoda kailiuko spalva ir, kaip sufleruoja rūšies pavadinimas, labai plačiomis, viršugalvyje prie kaktos pakraščiais susieinančiomis ausimis. Skaityti toliau
Kauno pašonėje esančiame išskirtiniame gamtos kampelyje – Nemuno ir Nevėžio upių santakoje – netrukus prasidės tvarkymo darbai. Su Lampėdžio ežeru besiribojančią teritoriją iki metų pabaigos ketinama išvalyti nuo šabakštynų ir invazinių rūšių augalų. Čia bus įrengti pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai bei trys apžvalgos aikštelės.
„Visi žinome unikalią mūsų miesto vietą – Nemuno ir Neries santaką. Tačiau Kaune yra dar viena išskirtinė, natūralios gamtos suformuota erdvė, apie kurią daugelis tikriausiai net nenumano. Kalbu apie Nemuno ir Nevėžio santaką, esančią netoliese Skaityti toliau
Lietuviai savo šalį labiausiai vertina dėl galimybės laisvai keliauti po pasaulį ir gražios gamtos, nevarginančios stichijomis. Šalies kompaktiškumas ir spartus internetas bei seniausia pasaulio kalba – dar keli TOP penketuko aspektai, dėl ko gyventojai myli Lietuvą, rodo „Kantar TNS“ tyrimas.
Pasak „Kantar TNS“ tyrimų ir įžvalgų vadovės Jurgitos Račkytės-Vilimės, istorinė patirtis ir asmeninės vertybės lemia tai, kas savo gimtinėje atrodo vertingiausia. Skaityti toliau
Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, visi galės žvejoti nemokamai visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke (išimtis – Krokų lankos botaninis-zoologinis draustinis), išskyrus privačius bei limituotos žvejybos telkinius ir jūrą.
Limituota žvejyba organizuota šiuose išnuomotuose vandens telkiniuose: Gudelių ežere (Šiaulių r.), Varniškių ežere (Vilniaus r.), Ilgio ežere ir Vijūnėlės tvenkinyje (Druskininkų sav.), Pašiaušių I tvenkinyje (Kelmės r.), Skaityti toliau
Dėl unikalaus sengirės bruožus išlaikiusio kraštovaizdžio, senų medynų, didelės buveinių, retų ir saugomų floros bei faunos rūšių įvairovės Punios šilas yra vienas vertingiausių miškų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tokių miškų išlikę labai mažai.
Išskirtinę Nemuno apsupto Punios šilo vertę sukuria išraiškingas reljefas, vertingų buveinių įvairovė. Šilo apsauga pradėta rūpintis nuo tarpukario. Siekiant apsaugoti unikalų miško masyvą nuo iškirtimo po karo 1945 metais jam buvo suteiktas gamtinio draustinio statusas. Šiuo metu šeštadalis Punios šilo (457 ha) paskelbta gamtiniu rezervatu, o likusi teritorijos dalis – botaniniu-zoologiniu draustiniu. Skaityti toliau
Naujausių filmų apie Lietuvos gamtą, sukurtų per pastaruosius trejus metus, autoriai kviečiami dalyvauti konkurse Petro Abukevičiaus premijai gauti. Darbus ir paraiškas pateikti galima iki spalio 1 d.
Šią premiją 1998 m. įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizija žymiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevičiui atminti ir siekiant skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas.
Premija skiriama kas dvejus metus (lyginiais metais) video ar kino filmo Skaityti toliau
Birželio 23 d., šeštadienį, 16 val. Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.) pirmą kartą vyks renginys „Rasos Medininkuose“. Renginio organizatorius – Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyrius.
„Šviesiausią naktį kviečiame Vilnijos gyventojus Paparčio žiedo ieškoti Medininkų pilyje, – sako Gintautas Terleckas, Medininkų pilies skyriaus vedėjas. – Nedaug kas žino, kad Paparčio žiedas, vienas mistiškiausių baltiškosios Rasų šventės mitologinių simbolių gali būti paslėptas visai netoli Medininkų – Prūsų girios pakraštyje.“ Skaityti toliau
Gyvendami mieste tarsi pamirštame, kad visai šalia mūsų tvyro miškų ir laukų tyla, rimtis, ramybė, trikdoma nebent paukščių trelių ar šniokščiančios upelės garsų. Tai netrunki suvokti atsidūręs greta Alantos girios (Molėtų r., Pavirinčių k) besiglaudžiančioje Felikso Laivio sodyboje. Ant kalvelės esantį kiemą supa šimtametės pušys, o papėdėje telkšo keturi šaltiniuoti gyvojo vandens tvenkiniai. Dar daugiau sakrališkumo šiai vietai suteikia sodybos šeimininkas, tikras girios filosofas. Skaityti toliau
Seimas, apsvarstęs aplinkos ministro Kęstučio Navicko atsakymus į Seimo narių grupės interpeliaciją, nusprendė pritarti ministro atsakymams. Už tai numatantį nutarimą „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui“ (projektas Nr. XIIIP-2349) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 34, susilaikė 11 parlamentarų.
Interpeliaciją aplinkos ministrui K.Navickui Seimo posėdyje pateikė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas, atstovaudamas 34 Seimo nariams. Seimo nariai ministro klausė dėl galimo buvusios ministro darbovietės privilegijuoto finansavimo; Skaityti toliau
Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose saugomas ne tik gamtos paveldas, bet ir nematerialus kultūros paveldas. Tai papročiai, senoviniai amatai, tradicinės šventės. Rasos, Joninės arba Vasaros saulėgrįža – viena tokių švenčių, kai švenčiamas ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas.
Dabar Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23 d. į 24-ąją, seniau trumpiausios nakties šventės būdavo pradedamos švęsti sparčiai ilgėjant dienoms, kai viskas žaliuoja, žydi, skamba paukščių balsais… Kupolė žymi aukščiausią tašką gamtos suvešėjimo. Visko yra su kaupu, gyvybės kupina. Tai Motinos Gamtos šventė viskam, kas gyva Žemėje. Skaityti toliau
Yra ir kitokie mokymosi būdai – istorinių ir gamtinių vietovių lankymas, tyrinėjimas, kūrybinės ir aktyvios veiklos, liaudies dainos ir šokiai gamtoje. Kaip tik tokios mokymosi praktikos vyko Raudonės pilyje, stovykloje mokytojams ir mokiniams „Gamtinis ir kultūrinis paveldas – mokinių gebėjimų ugdymui“.
Lietuvos 100-mečiui įprasminti skirta kūrybinės patirtinė stovykla startavo birželio 6 d. ir truko tris dienas. Pirmąją dieną mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę padedant profesionaliai aktorei Gintarei Čepukonytei žaisdami susipažinti ir išbandyti save. Skaityti toliau
Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų r. ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausringas laikotarpis šiandien pasiekė stichinės sausros rodiklius, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Lietuvoje sausra yra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą (HTK). HTK – tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų laikotarpį, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Jeigu mažesnė nei 0,5 HTK vertė nenutrūkstamai išsilaiko 15–30 dienų, Skaityti toliau
Birželio 11 dieną, 12 val. Kudirkos aikštėje aplinkosaugininkas Linas Jonauskas kartu su bendraminčiais vilniečiams ir miesto svečiams dovanos gėles – svetimžemių augalų rūšį – gausialapius lubinus.
Gausialapis lubinas – mėlynos ar violetinės spalvos žiedynais pasipuošęs augalas, bene sėkmingiausiai ir labiausiai iš visų svetimžemių augalų rūšių pasklidęs Lietuvos teritorijoje. Lubinai tręšia dirvožemį azotu, todėl išstumia nuo seno tose vietose augusius augalus ir sudaro sąlygas keroti ir plėstis patiems lubinams ir piktžolėms. Didžiausią pavojų šis augalas kelia natūralioms pievų ir smėlynų buveinėms. Skaityti toliau
Birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Aplinkos ministerija kviečia visus nenaudoti jokių vienkartinių plastiko gaminių ir taip prisidėti saugant mūsų planetą nuo taršos plastiku ir mažinant jo poveikį visoms ekologinėms sistemoms.
„Įveik plastiko taršą“ – tokį Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos šūkį šiemet pasirinko Jungtinės Tautos. Jeigu dabartinė tarša nemažės, kaip skelbia JT aplinkos programa, iki 2050 m. jūrose bus daugiau plastiko nei žuvų.
„Apie kovą su plastiko tarša pastaruoju metu kalba visa Europa, į kurią nukreiptas Skaityti toliau
Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ šiemet kvies susiburti jau dvidešimt pirmąjį kartą. Tradiciškai paskutinį vasaros savaitgalį vyksiantis trijų dienų renginys šiemet rengiamas ypatingu formatu ir vieneriems metams įsikurs Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse. Teminę festivalio temą šįkart gaubia itin paslaptinga skraistė – burtai.
„Mėnuo Juodaragis“ šiais metais lankytojus pakvies į naują ypatingą vietovę – festivalis keliaus į Vakarų Lietuvą, Žemaitijos prieigas, Raseinių kraštą – trijų dienų šventė vyks įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse, Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Skaityti toliau
Vainatrakio kapinių pakraštyje esančiame atokiame sklype planuojama steigti gyvūnų augintinių kapines. Pusės hektaro užimantį plotą numatoma nuo žmonių laidojimo vietų atskirti tvora ir žaliaisiais barjerais. Gyvūnų kapinių steigimo klausimą kitą savaitę svarstys Kauno miesto taryba.
Kraštinę, pusės hektaro plotą užimančią kapinių teritoriją planuojama atskirti želdiniais bei aptverti tvora. Gyvūnų kapinės turėtų atskirą įėjimą, o visa teritorija būtų padalinta į tris sektorius, kuriuose gyvūnai būtų laidojami atsižvelgiant į jų dydį. Kapinės būtų nuolatos prižiūrimos ir tvarkomos.
Miesto tarybai pritarus principiniam sprendimui dėl kapinių įsteigimo,
Gegužės 20 d., pirmą kartą visame pasaulyje minint Bitės dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Stripeikiuose (Ignalinos r.) esančiam Bitininkystės muziejui padovanojo bičių avilį, puoštą vaikų piešiniais.
Avilį, iki šiol stovėjusį šalies vadovės sode Turniškėse, pirmieji galėjo išvysti į Bitės šventę susirinkę svečiai iš visos Lietuvos, o nuo šiol galės pamatyti ir visi vienintelio Skaityti toliau
Gegužės 20 d., šeštadienį, Aukštaitijos nacionaliniame parke Bitininkystės muziejuje vyks pirmuoju medumi kvepiantis renginys – Bitės diena. Renginio vedėjai – bitininkaujantis žurnalistas Edmundas Jakilaitis ir etnologė Zita Kelmickaitė.
Jungtinių Tautų Organizacija gegužės 20 d. paskelbė tarptautine Bitės diena. Bitininkystės muziejus kartu su Lietuvos bitininkų sąjunga nutarė sutelkti Bitės šventei visus, turinčius sąsajų su šiuo naudingu vabzdžiu. Bitės šventės tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį Skaityti toliau
„Kas valandą, kas dieną
Apstulbina žinia,
Kad – kirvis į kamieną ,
O blogis – į mane.“
Justinas Marcinkevičius
Gegužės 18 diena – tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Iniciatyvūs piliečiai kviečia jungtis prie gegužės 18 dieną prasidedančių piketų bangos „Apginkime medžius!“, Skaityti toliau
Aplinkos ministerija parengė stumbrų, stambiausių Lietuvoje laukinių žvėrių, apsaugos plano projektą, kurio nuostatomis bus sprendžiami šios rūšies populiacijos apsaugos ir valdymo klausimai. Visuomenė ir suinteresuotos institucijos kviečiamos susipažinti su Plano projektu ir teikti pastabas bei pasiūlymus iki š. m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu lina.caplikaite@am.lt.
Stumbrai beveik po 200 metų pertraukos 1969 m. buvo iš naujo įkurdinti aptvaruose Panevėžio rajone. Nuo 1973 m. iš išleistų ir laisvėn pakliuvusių individų pradėjo formuotis laisvoji stumbrų banda. Šiuo metu laisvėje gyvena apie 200 stumbrų, ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Skaityti toliau
Gegužės 11 d. Seimas nusprendė pradėti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisų, kuriomis siūloma reglamentuoti lauko darželių steigimą, svarstymo vyksmą (projektas Nr. XIIIP-1879).
Projektui po pateikimo pritarė 88 Seimo nariai, du balsavo prieš ir du susilaikė.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, Seimo posėdyje projektą numatoma svarstyti birželio 28 d. Skaityti toliau
Čia nemirtingos žvaigždės ir kregždės nemirtingos,
Dangus čia nemirtingas ir ąžuolo šerdis.
Čia savo šviesią galvą guldau vaizduos didinguos,
O tu girdi, kaip plaka aukojama širdis.
Tai Sigito Gedos eilutės iš eilėraščio „Giesmė apie pasaulio medį“, kuriomis poetas tarsi nukelia mus į paslaptingą ir didingą protėvių pasaulį. Nuo seniausių laikų medis buvo ypatingas mūsų kultūroje ir pasaulėžiūroje. Skaityti toliau
Norint pasiekti efektyviausių Sosnovskio barščio naikinimo rezultatų ir mažiau pakenkti sveikatai, dabar pats laikas pradėti juos naikinti. Šiuos invazinius augalus rekomenduojama naikinti tiek cheminėmis, tiek mechaninėmis priemonėmis, kai jų aukštis siekia 20-40 cm. Praktinius Sosnovskio barščio naikinimo būdus pristatė Aplinkos ministerija kartu su VDU Botanikos sodu surengtame seminare Kaune.
Praėjusiais metais Lietuvoje įregistruoti 2 nauji selektyvūs herbicidai „Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“, skirti Sosnovskio barščiui naikinti Skaityti toliau
Skubėjimas, greitis, įtampa nusineša gyvenimo stebuklą – kitąkart jo ir nepamatom. Dar ne viską sugėrė įkyrus mašinos ratų bumbsėjimas į asfaltą ir greitkelio ūžesys. Justinas Marcinkevičius padeda mums suprasti, jog džiaugsmas slypi mažuose dalykuose, jis: „nepaprastas paprastumu“. Kad netektų bodėtis kasdienybe, žmogui gal reikėtų ne tiek ir daug: bent retsykiais įsiklausyti į tylų medžių ošimą, lietaus šneką, dažniau pakelti akis ir išvysti tekančią saulę.
„Saulė ne vien tik dangaus šviesulys ar tolimas dangaus kūnas, žmogiškai dvasiai – tai pačios gyvybės, sielos, dieviškumo šaltinis ir viso pasaulio pradžia. Visas Skaityti toliau
Gegužės 1 d., kaip ir kasmet, didžiausiame Lietuvos ąžuolyne, žemę nuklojus įspūdingam baltų žiedų kilimui, Neries regioninio parko direkcija rengia tradicinę Plukių žydėjimo šventę. Šiemet, Dūkštų ąžuolyno pašonėje (Bradeliškių km., Vilniaus raj.), vyksiantis nemokamas renginys yra kaip niekad gausus veiklomis – aktyviomis, įtraukiančiomis ir supažindinančiomis su visad įdomiu gamtos pasauliu.
Renginyje, bus galima susitikti ir su kino kritikų simpatijas pelniusio bei sausakimšas kino sales surinkusio filmo „Sengirė“ režisieriumi Mindaugu Survila, ir su Skaityti toliau
