Žymos archyvas: gamta

Paukščių mažėja katastrofiškai (0)

Kėkštas | alkas.lt nuotr.

Įvairiai dabar galvojame apie gamtą ir save, apie žiemą, nes gamta Kalėdas ir Naujuosius metus dovanojo labiau pavasariškus, nei žiemiškus. Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją, jau pavasariškai tilindžiavo didžioji zylė, per Naujuosius (daug kur sausio 1-ąją švietė saulė ir buvo tikrai šventiška) sausom šakom grojo geniai. Visa tai nelaukta, neįprasta. Tačiau ar tai nepavojinga gamtai, ar ji ko nors nesupainiojo ir dėl tokios savo klaidos ko nors nepraras?

Tokios ir panašios mintys gal ir nekilo per šventes. Tačiau iš karto po jų apie tai tikrai pagalvojome, ypač tie, kam rūpi ne tik savo namai. Skaityti toliau

Žagarės jaunimas telkia skirtingų šalių bendraamžius prisidėti prie taršos mažinimo (0)

Šiukšlių rinkimas | vstt.lt nuotr.

Žagarės regioninio parko direkcija džiaugiasi, kad baigiantis 2019 m. gavo malonią žinią.  Erasmus + projektų atrankos komiteto sprendimu projektui „Propaguojame gamtos kalbą“ skirtas finansavimas.

Projektas  „Propaguojame gamtos kalbą“ gimė iš siekio plėtoti plastiko mažinimo idėją ir vienyti skirtingų šalių jaunimą prisidėti prie taršos mažinimo gamtos išsaugojimo vardan.

XXI amžiaus žmonijos pagrindinis uždavinys – išlikti. Mokslininkai perspėja apie pavojingus planetos pokyčius, kurie gali destabilizuoti viso pasaulio ekosistemas. Neapdairus žmogaus elgesys – nepagarba gamtai, šiukšlinimas, beatodairiškas gamtos resursų vartojimas, Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė nacionaliniam kovos su klimato kaita planui (3)

miskai kalnai-epilietis.lrv.lt

Gruodžio 30 d. Vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) 2021-2030 m. planui. Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Šis planas bus pateiktas Europos Komisijai, kuri iki 2020 m. birželio turėtų įvertinti nacionalinius planus.

NEKS plane numatytos svarbiausios kryptys mažinant poveikį klimatui. Tai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas ir mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas. Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (29)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

Užmiršti Platelių ežero vietovardžiai (2)

Užmiršti Platelių ežero vietovardžiai | vstt.lt nuotr.

Visi puikiai žinom Platelių ežerą, legendas apie jo kilmę, salų ir pusiasalių pavadinimus. Teisingiau didžiųjų pusiasalių pavadinimus, o kada nežinom pradedam kurti savus. Taip atsiranda ,,Zuikio“ ragas ar ,,Žuvėdrų“ sala. O juk seniau kiekviena įlankėlė, seklumėlė buvo įvadintos, turėjo savo pavadinimus.

Pirmasis rimčiausias Platelių ežero tyrinėtojas Pranas Gaida-Gaidamavičius 1937 m. parašė studiją ,,Babrungo upės aukštupio baseinas“. Joje mini buvus 130 vietovardžių, tačiau visų neišvardina, o daugelio nurodyta vieta žemėlapyje yra labai jau netiksli. P. Gaidamavičius nurodo ežero salas, pagrindinius pusiasalius, keletą įlankų, seklumų bei įdubų ir valksmų (žuvies gaudymas traukiamais tinklais) vietas. Skaityti toliau

Europos Parlamentas skelbia, kad klimato padėtis yra grėsminga (3)

Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje ES turi įsipareigoti iki 2050 m. tapti neutrali klimatui, pažymi Europos Parlamentas (EP), ketvirtadienį paskelbęs grėsmingą klimato padėtį.

Prieš prasidedant gruodžio 2-13 d. Madride vyksiančiai JT klimato kaitos konferencijai (COP25), ketvirtadienį EP priėmė rezoliuciją (429 balsai už, 225 prieš, 19 susilaikė), kurioje paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis Europoje bei pasaulyje yra grėsminga. Beveik 1200 jurisdikcijų 25-iose pasaulio valstybėse jau paskelbė klimato padėtį esant grėsminga.

Skaityti toliau

Kuo ypatingas ruduo Viešvilės rezervate (1)

Viešvilės rezervatas | lrv.lt nuotr.

Kuomet šiugždendami nuo medžių baigia kristi susivėlinusieji lapai, tai dažniausiai sutampa su trečiojo rudens mėnesio pradžia. Gal tik jauni beržai ilgiau laiko juos kybančius, kurie pamažu rusvėjantys ir nuogos tuštumos vis labiau spaudžiami pavieniui atsiskiria nuo šakų papildydami storėjantį krituolių sluoksnį. Kuo ypatingas šis lapkritis gamtoje – gamtininko Algio Butlerio stebėjimai…

Ilgesingai pulkelyje švilpaujančios juodagalvės sniegenos priduoda rudeniui liūdesio spalvų. Bet ne visur tokios gedulingos žengimo žiemon būsenos. Pamiškės nuotaiką pagyvina būrelis ilgauodegių zylių. Šios nenustygsta nuolat straksėdamos šakose. Kitų rūšių zylės atvirų vietų vengia labiau, todėl Skaityti toliau

Dusios ežero vandens lygis per pastaruosius 44 metus sumažėjo 19,4 cm! (2)

Gulbės Metelio ežere | Metelių reg.parko nuotr.

Klimato kaita atrodo kaip išgalvotas dalykas tol, kol „gyvenama“ virtualiame pasaulyje, arba neiškeliaujama toliau nuo miestų į gamtą. Jei  nutartumėte patyrinėti didžiųjų Dzūkijos ežerų pakrantes, tokios akcijos kaip „Global Climate Strike“ gali pasirodyti ne visai beprasmės net ir patiems didžiausiems skeptikams.

Antrus metus besitęsianti hidrologinė sausra stipriai apmažino paviršinius vandenis Lazdijų krašte, o gruntinius paslėpė giliau į žemę. Viso to pasekmes vasarą pajunta kaimų gyventojai, sausuose šuliniuose bergždžiai beieškantys vandens. Skaityti toliau

Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui (0)

Aukštumala | N. Žitkevičiaus nuotr.

Pelkės – paslaptingos ir savitos krašto buveinės. Istorijų metraščiai byloja, kad neįžengiama balų gadynė baugino kryžiuočius ir gelbėjo lietuvius nuo priešo. Tokie mistiniai žodžiai, kaip antai raistas, liūnas, palios, tyruliai, baimę kėlė ir to paties tūlo lietuvio vaikui, turėjusiam kasdien kovoti su vaizduotėje atgimstančiomis pasakų būtybėmis ir monais iš ūkanotų ir migloje paskendusių pelkynų. Šios legendomis apipintos ir slėpinių kupinos vietos net ir šiandien dažnam kelia pagarbą. O kaip kitaip, jei ne mistine pavadinsi vietą, kurioje įžengus pavasarį kvapais apsvaigina spanguolių žiedai, užliūliuoja gailių jūra, tuoktuvių balsais užburia tetervinai, pakeri tviskantys saulašarių deimantai, gąsdina grėsmingu tonu mekenantis perkūno oželis. Skaityti toliau

Seimo narė kreipėsi į Vilniaus administracijos direktorių dėl masinių medžių kirtimų (2)

Kertami medžiai Žirmūnuose | G.Kuliešiaus nuotr.

Atsiliepdama į Žirmūnų gyventojų kreipimąsi dėl masinių medžių kirtimų Žirmūnuose tarp Minties, Žirmūnų ir Tuskulėnų gatvių, Seimo narė Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Vilniaus administracijos direktorių prašydama laikinai stabdyti medžių kirtimą teritorijoje tarp šių gatvių. Kartu Seimo narė prašo su ekspertais iš naujo įvertinti, ar reikalingi visi suplanuoti kirtimai, ir iš naujo informuoti visuomenę apie planuojamus darbus ir jų poreikį.

„Naujo medžio atsodinimas nėra lygus seno medžio nukirtimui. Dideli ir seni medžiai miestuose vasarą suteikia pavėsį, sumažina bendrą temperatūrą,

Skaityti toliau

Lietuva didžiuojasi keturiais metų laikais, bet ar dar ilgai bus galima tai daryti? (0)

4 metu laikai | „Žaliasis taškas“ nuotr.

Dažnas lietuvis, pristatydamas tėvynę, su pasididžiavimu pasakoja apie tai, kad šalis turi net keturis metų laikus. Mažai pasaulio valstybių gali tuo pasigirti. Tačiau, ar ilgai bus galima tai daryti? Šis ruduo buvo kitoks. Spalio pradžioje praeiviai vaikščiojo su šortais ir palaidinėmis trumpomis rankovėmis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, viena spalio diena buvo tokia šilta, kokios nebuvo net 101 metus. Termometro stulpeliai rodė daugiau nei 20 laipsnių šilumos. „Tai nėra labai gerai. Spalis – rudens vidurys ir įprasta, kad vidutinių platumų klimato juostoje – ruduo šaltas ir lietingas.

Skaityti toliau

Kodėl rezervatuose ribojamas lankymasis (0)

Kodėl rezervatuose ribojamas lankymasis | vstt.lt nuotr.

Ne tiek daug, bet Lietuvos saugomose teritorijose dar turime natūralios gamtos vietas – rezervatus, kuriuose neleidžiama žmogaus ūkinė veikla, kur gamtai palikta tvarkytis pagal savo dėsnius. Rezervatų paskirtis – išsaugoti unikalius kraštovaizdžius, biologines vertybes, retas rūšis. Tad žmonių lankymasis ribojamas.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymą rezervatai skirstomi į valstybinius rezervatus bei rezervatus, esančius valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose. Dar išskiriamos ir rezervatinės apyrubės. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti 3 valstybiniai gamtiniai (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės) rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatas, 2 valstybiniai kultūriniai (Kernavės ir Vilniaus pilių) rezervatai, 1 rezervatinė apyrubė (Dubravos) ir rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose. Rezervatai užima apie 0,9% Lietuvos valstybės teritorijos. Skaityti toliau

Vis daugiau žmonių domisi išgyvenimu atšiauriomis sąlygomis (1)

Išgyvenimas miške | Rengėjų nuotr.

Žmonės Lietuvoje vis dažniau atsisuka į gamtą ir to įrodymas yra vis labiau mėgiami tiek sportiniai, tiek pažintiniai pėsčiųjų žygiai bei įvairūs mokymai gamtoje. Kaip išlikti gamtoje atšiauriomis sąlygomis? Kaip susikurti laužą be degtukų? Kaip susiręsti būstą, kai spaudžia 20 laipsnių šaltis?

Apie tai pasakoja išskirtinių mokymų mokytojas, „Išgyvenimo mokykla“ įkūrėjas, Augustas Žukauskas. Skaityti toliau

Bus atidaryta grupės dailininkų paroda „Faximilinis dievas“ (0)

rengėjų nuotr.Spalio 17 d., ketvirtadienį, 18.30 val. LDS galerija „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) kviečia į grupės dailininkų parodos „Faximilinis dievas“ atidarymą.

Žmogus visais amžiais užsiėmė garbinimo veikla. Senovės Graikijoje dievų buvo pilnas kalnas, Senovės Egipte klestėjo saulės ir mirties, actekų kultūroje – dangaus ir vaisingumo dievai. Mokslui ėmus aiškinti Visatos ir gamtos paslaptis, kurias anksčiau svarstyti galėjo tik religija ir filosofija, išsivystė monoteistiniai tikėjimai, daugiausia skirti suteikti paguodą ir viltį. Kurstydamos galią, baimę ir tikėjimą dogmomis, „dievybės“ reguliavo įsivaizduojamą tiesą bei žmogaus ir aplinkos santykį. Skaityti toliau

Nesileiskite kvailinami – jūsų automobilis yra pakankamai ekologiškas, o naujo pirkimas aplinkai pakenktų labiau (1)

sumin.lt nuotr.

Lietuvos automobilių parkas yra labai senas ir negražus. Tai yra tiesa. Iš naujų automobilių išmetimo sistemos rūksta švaresni dūmai – tai irgi yra tiesa. Tačiau nemanykite, kad pirkdami vis naujesnį automobilį saugosite gamtą.

Kiek kartų esate girdėję apie tai, kad seni automobiliai yra didelė problema? Juos reikia apmokestinti, o vairuotojus reikia raginti persėsti prie naujesnių vairų. Prie šviesoforo sustoję prie „Tesla Model S“ Skaityti toliau

Aplinkosaugos politikos formuotojams – visuomenininkų pamokos (0)

Žmonės ir miškas | gyvasmiskas.lt nuotr.

Rugsėjo 26 d. Druskininkuose prasidėjo XVI konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2019“.

Šioje konferencijoje dalyvauja asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorės Monika Peldavičiūtė, Justina Vidzėnė, Austė Juozapaitytė.

„Tango šokamas dviese. Klausimas – ar visuomenė yra pasirengusi keistis ir prisiimti atsakomybę? Ar vis dar lauksim mesijaus? Mes taip troškomė laisvės, bet ar supratome,

Skaityti toliau

Kaip ateityje mažinsime plastiko naudojimą – sumanymus pasiūlo vaikai (0)

Vienkartinisplastikas | ztl.lt nuotr.

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema – įvesta. Privalomas plastikinių pirkinių maišelių apmokestinimas – irgi. „Finansiniai svertai mažinant plastiko naudojimą jau išnaudoti, kas toliau? Būtina jau dabar galvoti, kaip ateityje skatinsime mažiau naudoti vienkartinį plastiką ir plastiko pakuotes“, – sako Lina Šleinotaitė-Budrienė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė, rugsėjo 26–27 d. vyksiančios konferencijos „Atliekų tvarkymas 2019“ turinio vadovė.  

Kada prevencija veiksminga?

Skaityti toliau

Gydantis miškas – vizija Lietuvai (video) (0)

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimaviciaus nuotr.

Rugsėjo 19 d. asociacija „Gyvas miškas“ Lietuvos Sveikatos Apsaugos ministerijoje pristatė parengtą pasiūlymą „Gydantis miškas – vizija Lietuvai“.

„Kol dar liko tokių miškų ir tokių žmonių – reikia skubiai veikti“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, džiaugdamiesi, kad asociacija „Gyvas miškas“ labai išsamiai pristatė pasaulinę patirtį, kaip galima naudoti mišką jam nekenkiant, bet kartu sutaupant milijonus eurų gydymo išlaidoms.

Gydantis miškas – ne tik vizija Lietuvai. Tai gelbėjimosi ratas lietuviams, Skaityti toliau

Šiandien – Miškininko diena (2)

Ąžuolas | am.lt nuotr.

Rugsėjo 21-ąją, šalies miškininkai pažymės savo profesinę šventę. Nuo 2000-ųjų Miškininko diena kasmet minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį. Šios senas tradicijas turinčios ir gerbiamos profesijos atstovus sveikina visa aplinkosaugininkų bendruomenė.

Pasitikdama Miškininko dieną, Valstybinių miškų urėdija (VMU) organizavo beveik 70 nemokamų renginių visuomenei, skirtų šiemet pažymimam nepriklausomos Lietuvos miškų administracijos šimtmečiui. Jie vyko nuo rugsėjo 14-osios iki šios dienos visuose 26 VMU regioniniuose padaliniuose. Skaityti toliau

Kviečia rudeninis gervių „koncertas“ Novaraistyje (1)

Gervė | skambantys kedrai nuotr.

Rugsėjo 19 d. (ketvirtadienį), 18 val. Panemunių regioninis parkas kviečia visus, besidominčius paukščiais bei norinčius pamatyti ir išlydėti migruojančias pilkąsias gerves (Grus grus) kviečia į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį, Šakių rajone, prie paukščių stebėjimo bokštelio.

Pilkosios gervės (Grus grus) yra kuklių pilkų spalvų, bet labai grakščių, įsimintinų kūno formų šiek tiek primenančių gandrą, bet šiek tiek didesni ir aišku grakštesni paukščiai. Gervinių paukščių būryje yra daugiau, kaip 170 rūšių paukščių priklausančių tik šešioms šeimoms. Skaityti toliau

Ką turi žinoti kiekvienas grybautojas (0)

Erkės ypač aktyvios grybavimo sezonu | BENU vaistinės nuotr.

Gausiausiai grybautojų lankomų regionų atstovai savaitgalį jau ruošiasi grybų entuziastų antplūdžiui. Nors vasara šykštėjo lietaus, oras rugsėjį grybavimui gana palankus, tad grybautojų miškuose gerokai padaugėjo nuo pat pirmų rugsėjo dienų. Dauguma lietuvių grybus pažįsta ir į pintinę nuodingųjų, šiukštu, nededa, bet specialistai primena, kad apsinuodyti lengva ir netinkamai paruoštais valgomaisiais grybais.

Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriaus darbuotoja Daiva Kosinskaitė sako, kad Varėnos rajonas grybavimo atžvilgiu yra vienas populiariausių, tad čia, prasidėjus rudeniui, Skaityti toliau

Rytoj į miškus – nemokamai (1)

Miškas | am.lt nuotr.

Rytoj, rugsėjo 14 d., 11 val. visoje šalyje miškininkai kviečia į ekskursijas po miškus. Jos vyks Valstybinių miškų urėdijos (VMU) visų 26 regioninių padalinių teritorijose. Į ekskursijas nemokamai veš autobusai.

Miškininkai vežios po miškus, pasakos apie miško gyvenimo ciklus, darbus medelyne – nuo sėklos iki medžio, vedžios po jaunuolynus, brandų mišką, sengirę, pelkes, atsodintus miškų plotus bei kirtavietes, gražiausius takus ir rekreacinius objektus.

Šios pažintinės ekskursijos – tai renginių ciklo, kuris visuomenei organizuojamas artėjančios Miškininko dienos proga, dalis. Skaityti toliau

S. Lynikas. Pavienės mintys apie pasaulio tvirtumą, sąveikas ir, tarkim, termobranduolinę reakciją (0)

NASA pav.

Visatos tvermės pagrindas – jėgų sąveika, jos dėka– visuotinis judėjimas, o Kūrėjui valdant tą judėjimą – numatytas vystymasis, pavidalų, gyvybės atsiradimas. Dažniausiai įprastinės būties metu esanti ir lengviausiai mums suprantama sąveika – priešybių traukos jėga, Visatos tvermės pagrindas.

O kaip ją, tą Visatą griauti? Reikia ardyti, iškreipti jos tvermę užtikrinančias jėgas. Kaip tiltų, pastatų sprogdintojai – jie suardo svarbiausius stabilumo mazgus. Pavyzdžiui, termobranduolinis sprogimas – efektyvus griovimo būdas (nors Kūrėjo rankose milijardai žvaigždžių šios reakcijos dėka, Skaityti toliau

Rūšių ralis šiemet persikėlė į Lietuvos šiaurę (0)

Rūšių ralis | am.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. prasidėjo septintasis Rūšių ralis. Šiemet šis tradicinis nemokamas renginys vyksta netradiciniu laiku – pirmąjį rudens savaitgalį, rugsėjo 6-8 dienomis. Šįsyk gamtininkų bendruomenę jis sukvies į Lietuvos šiaurę – vyks Biržų regioniniame parke, netoli karstinės kilmės Kirkilų ežerų.

Rūšių ralis – tai varžytuvės gamtoje, skirtos aptikti kuo daugiau gyvų organizmų rūšių. Šis renginys kasmet sutraukia dešimtis gamtininkų ir mėgėjų – nuo gebančių pažinti 70 samanų rūšių iki painiojančių vapsvą su laumžirgiu. Skaityti toliau

Į Lietuvą grįžo kaip į rojų (1)

Jūratė ir Arijus Bernotai | asmeninė nuotr.

Apie išvykstančius iš Lietuvos rašoma daug, o štai grįžtančių į ją kažkodėl linkstama nepastebėti. Tačiau tokių žmonių taip pat yra nemažai ir jų nuolat daugėja. Apie tai, ko pasigedo užsieniuose ir kodėl grįžo namo, „Respublikai“ pasakoja 20 metų Anglijoje praleidę ir namo į Kulautuvą grįžę Arijus ir Jūratė Bernotai, kartais palyginantys Lietuvą su rojumi.

Prailgusi trumpa išvyka

Arijus:
Viskas įvyko pusiau atsitiktinai. Tai galima vertinti kaip minčių materializavimąsi ar kaip Dievo ranką.

Skaityti toliau

Magnis – mineralas, kurio vasarą netenkame greičiau: kuo tai pavojinga sveikatai (0)

pixabay.org nuotr.

Vasarą turime daugiau galimybių praturtinti organizmą natūraliais vitaminais ir mineralais, tačiau kai kuriuos iš jų vasarą sparčiau ir prarandame. Vienas tokių mineralų, kurių vasarą netenkame greičiau – magnis. Magnio trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, ypač žmonėms, turintiems silpnesnę širdį, nėščiosioms, senjorams ir vaikams. BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad pasirūpinti pakankamu magnio kiekiu organizme vasarą turėtų ir tie, kurie mėgsta leisti laiką vandenyje. Magnio trūkumas pasireiškia raumenų mėšlungiu, kuris ypač pavojingas plaukiojant. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina (2)

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio. Skaityti toliau

Ventės rago ornitologinei stočiai – jau 90 metų (1)

Ventės rago ornitologinė stotis | J.Vaiškūno nuotr.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinė stotis šiemet skaičiuoja 90-uosius veiklos metus.

Per Ventės ragą per metus kartais praskrenda net iki 300 tūkst. paukščių. Čia prof. Tado Ivanausko iniciatyva įkurtoje ornitologinėje sotyje jų per metus sužieduojama apie 60-80 tūkst. Pernai buvo pasiektas rekordas nuo pat stoties įkūrimo – per metus sužieduota net 126 tūkst. sparnuočių.

Paklaustas, kada vyks 90-mečiui skirta šventė, stoties vedėjas Vytautas Jusys tik nusišypsojo: „Neturime laiko švęsti, reikia dirbti, juk paukščiai skrenda…“. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Atrodo, kad Įstatymus rašo Lietuvos nekenčiantys žmonės (6)

Įgyvendinami „rekreaciniai" miško projektai Labanoro girioje | A.Gaidamavičiaus nuotr.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika nesupranta, kad gamtosauga yra daugiau nei medžioklė ir miškų ūkis. „Leiskit medžioti, tada kalbėsim“, – maždaug tokį ultimatumą jis buvo išreiškęs saugomų teritorijų darbuotojams, kai jis dar buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku.

Punios šilas turėjo būti laisvai lankomu rezervatu, bet, žinoma, medžioklė jame nebūtų galėjusi tęstis, nes koks gi tai rezervatas, jei jame medžiojama. O medžiojamų žvėrių ten iš ties gausu ir tokių medžioklės plotų medžiotojai, su ministru priešaky, nė už ką nenori atsisakyti. Aš esu įsitikinęs, kad ir dėl vietinių,

Skaityti toliau

Per antrąjį ketvirtį – daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus (0)

am.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyrius (PPS) per antrąjį š. m. ketvirtį gavo 5285 gyventojų pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus – 1710 daugiau nei per pirmąjį ketvirtį.

Pasak PPS vadovo Gedimino Markausko, aktyviausi buvo sostinės, Kauno ir Klaipėdos gyventojai. Vilniečiai skambino 1596 kartus, kauniečiai – 965, klaipėdiečiai – 686.

Skaityti toliau