Žymos archyvas: Gamta ir ekologija

G. Kniukšta. Šiandien turime parašyti po laišką… (nuotraukos) (0)

Lakajos kraštovaizdžio draustinio atliekos | G. Kniukštos nuotr.

Šiandien mes (kiekvienas iš mūsų) turime parašyti laišką kiekvienam Seimo nariui, laiškais užversti Vyriausybės kanceliariją, Prezidentūrą, kad skubos tvarka priimtų Miškų įstatymo Nr.I-671 3 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XPIII-2458, kuriuo norima neleisti saugomose teritorijose vykdyti miško kirtimų, po kurių miškas iškertamas plynai.

Šio įstatymo svarstymas turėjo vykti gruodžio 4 dieną, deja, Seimas nesvarstė, nes savo išvados nepateikė Vyriausybė. Skaityti toliau

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga (0)

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga | Pixabay nuotr.

Plastiko atliekos tampa globalia problema, todėl per pasaulį ritasi vienkartinių plastikinių gaminių draudimo banga. Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais vadovaujantis valstybės narės taikys priemones, sumažinsiančias plastikinių maišelių vartojimą. 2018 m. priimta Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija padėjo pamatus nuosekliam plastiko atliekų kiekio mažinimui. Šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta intensyvios diskusijos dėl numatomo teisinio reguliavimo, kurio tikslas – į jūrą patenkančių plastiko atliekų prevencija ir mažinimas. Didžiąją pastarųjų dalį sudaro vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko. Skaityti toliau

Valstybinių miškų urėdija kviečia anonimiškai pasidalinti informacija apie pažeidimus (0)

pixabay.org nuotr.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija kviečia visus, turinčius informacijos apie pažeidimus Valstybinių miškų urėdijoje ar miškotvarkos sistemoje, pranešti apie tai elektroniniu paštu pasitikejimolinija@vivmu.lt.

„Laukiame visų pranešimų, susijusių su miškų priežiūra ir miškų ūkio tvarkymu: informacijos apie nelegalius kirtimus, korupcijos apraiškas, kitus pažeidimus. Žinome, kad kartais bijoma pranešti apie nusižengimus bijant keršto, kartais nedrįstama informuoti, kai neteisėtais veiksmais užsiima kaimynas, šalia kurio reikės gyventi. Skaityti toliau

Laukiniai gyvūnai negali būti imami iš gamtos (1)

wildlifeanimalz.blogspot.com nuotr.

Pavasaris primena apie tai, kaip elgtis gamtoje radus laukinius gyvūnus, ypač jų jauniklius. Nors Aplinkos ministerija kasmet perspėja apie tai, kad iš gamtos gyvūnai negali būti imamai ir nešami į namus, tačiau kiekvieną gegužę ir birželį pasitaiko tokių neleistinų atvejų. Ypač jautriai į paėmimą reaguoja briedžiukai, stirniukai, pelėdžiukai ir kiti žvėrių bei paukščių jaunikliai. 

Žmonės neturi galimybių juos tinkamai auginti, atlikti būtinus jų paruošimo gyvenimui laisvėje veiksmus, todėl dauguma jauniklių net ir sėkmingai užaugę negali tapti pilnaverčiais laukinio pasaulio nariais. Skaityti toliau

Žinovas pataria kaip išsaugoti duonos šviežumą (0)

Tadas Aleknavičius | „Fazer Lietuva“ nuotr.

Duoną visi mėgstame šviežią ir minkštą, tačiau dažnai, dėl netinkamų duonos laikymo įpročių, šios savybės greitai pranyksta ir kepinį tenka išmesti. Kodėl juoda duona ilgiau išlieka minkštesnė, kodėl duonos nereikėtų laikyti šaldytuve ir ką daryti su apdžiūvusia duona, pataria kepyklos „Fazer Lietuva“ gamybos vadovas Tadas Aleknavičius.

Pasak T. Aleknavičiaus, duonos šviežumas priklauso nuo joje esančios drėgmės. Kai drėgmė iš duonos išgaruoja – ji džiūsta, kietėja, minkštimas tampa trapus, todėl kepinys praranda skonines savybes ir neretai būna išmetamas. Skaityti toliau

Kur dėti panaudotą techninę automobilių alyvą (0)

Pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Toksika“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas | J. Grigelytės nuotr.

Pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovė „Toksika“ ragina gyventojus, automobilių priežiūros įmones ir individualius automobilių meistrus atsakingai elgtis su panaudota technine automobilių alyva, nes tai  yra aplinkai ir žmonėms pavojinga atlieka. „Toksika“ primena, jog jau daugiau kaip 10 metų nemokamai surenka panaudotą alyvą.

„Automobilių alyva negali būti naudojama kaip kuras arba kitiems tikslams, mat joje yra daug aplinkai ir žmonėms pavojingų medžiagų. Bendrovė eksploatuoja Skaityti toliau

Gamtininkai džiaugiasi šaltu oru (0)

Žymantas Morkvėnas teritorijoje, greta Alksno ežero, Ignalinos raj. | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Kai daugelis mūsų niurzga dėl kaustančio šalčio ir visomis išgalėmis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti šiltose patalpose gurkšnojant garuojančią arbatą, gamtininkai neturi tam laiko – šalčio banga sudarė palankias sąlygas tęsti buveinių atkūrimo darbus paukščiams svarbiose teritorijose, Klaipėdos, Ignalinos ir Alytaus rajonuose.

Spaudžiant ne menkam šaltukui, pasitelkę plačiaratę techniką gamtininkai šalina menkaverčius krūmynus bei nendres. Šie darbai vykdomi siekiant atkurti šlapynes, kuriose ateityje galėtų įsikurti vienas rečiausių Europos giesmininkų – meldinė nendrinukė –  bei kiti šio paukščio kaimynai. Skaityti toliau

Ar parneš vieversys pavasarį? (1)

VSTT nuotr.

Vasario mėn. 24 d – Vieversio diena. Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą. Dirvos grumstelį primenantis paukštelis vadinamas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jeigu vyturys parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., tai dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.

Tikėta, kad pavasarį ant sparnų parneša paukščiai. Skaityti toliau

Mokslininkai ištyrė Lietuvos dirvožemį ir pasiūlė, kaip gerinti jo būklę (0)

pixabay.com nuotr.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis ir dr. Alvyra Šlepetienė nustatė, kas didina dirvožemio derlingumą, o kas jį alina, bei pasiūlė, kaip gerinti jo būklę. 

„Lietuvos dirvožemio danga labai įvairi. Dėl žmonių veiklos ir klimatinių veiksnių įtakos vyksta įvairūs dirvodaros procesai, kurie ne visada palankūs ir lengvai prognozuojami, juos sunku valdyti“, – sako prof. G. Staugaitis. Skaityti toliau

Pelkės – mūsų krašto vertybė (0)

 Aukštumalos aukštapelkė Nemuno deltos regioniniame parke | VSTT nuotr.

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena. Kiekvienais metais Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Pelkių dieną pasitinka įvairiais renginiais ir švietėjiškais projektais.

Tai diena, kurią 1971 m. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui.

Pasaulinę pelkių dieną mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys. Skaityti toliau

Medžių lajų takas žavus ir žiemą (0)

Medžių lajų takas | VSTT.lt nuotr.

Anykščių regioniniame parke esančiame Medžių lajų take patariama apsilankyti visais keturiais metų laikais ir iš aukštai stebėti metų laikų ciklo atspindį gamtoje.

Neužtenka į Medžių lajų taką atvykti vieną kartą ir tiesiog juo pereiti… Skirtingais metų laikais ar tiesiog skirtingomis oro sąlygomis vaizdai ir pojūčiai čia vis kitokie!

Pavasarį pajuskite gamtos pabudimą klausydamiesi paukščių balsų ir iš arti stebėdami, kaip atrodo medžių pumpurai. Pažvelgę nuo tako žemyn galite Skaityti toliau

Lietuvoje žieduotas juodasis gandras po daugiau kaip 13 metų aptiktas Izraelyje (0)

Juodasis gandras | am.lt nuotr.

Kaip pranešė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Paukščių žiedavimo centras, Lietuvoje žieduotas juodasis gandras praėjusią savaitę po 4873 dienų – daugiau kaip po 13 metųaptiktas Izraelyje, Magen Michel žuvininkystės tvenkiniuose.

Šio paukščio amžius (apie 13 m. ir 5 mėn.) – ilgiausias žinomas Lietuvoje žieduoto juodojo gandro amžius. Jis, dar neskraidantis jauniklis, 2004 m. birželio 14 d. Vėžiongirėje (Prienų r.) buvo paženklintas žiedu su užrašu „LITHUANIA 5111“. Šis juodasis gandras tuose pačiuose tvenkiniuose Izraelyje kartą jau buvo aptiktas ir anksčiau – 2010 m. gruodžio 15 d. Skaityti toliau

Jau atgimsta nuskurdintos vertingosios pelkės (0)

 Aukštumalos aukštapelkė Nemuno deltos regioniniame parke | VSTT nuotr.

Didžiulėms mūsų gamtos vertybėms – europinės svarbos pelkėms ir pievoms, kurios praeityje dėl visuotinės melioracijos buvo visiškai nuskurdintos, atkurti ir išsaugoti reikia ne tik aplinkosaugininkų pastangų, bet ir nemažai lėšų. Jų šiam tikslui skiria ES programa „LIFE+“. Šios programos 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvoje buvo patvirtinta 12 gamtosauginių projektų.

Vienas iš šių projektų skirtas atkurti Amalvos ir Kamanų aukštapelkes, kurios priklauso didžiausių Lietuvos pelkių dešimtukui ir priskirtos ES saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“. Skaityti toliau

Prasidėjo ančių medžioklė (2)

 A. Konderausko nuotr.

Praėjusią savaitę prie vandens telkinių ėmė aidėti šūviai. Mat rugpjūčio 15 diena yra vandens paukščių medžioklės pradžia. Jau galima medžioti didžiąsias, o taip pat rudagalves antis, dryžagalves, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernykles. Kuoduotasis antis ir laukius medžioti bus leista nuo rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos.

Rugpjūčio 15 diena medžiotojo kalendoriuje yra ypatinga, nes šią dieną prasideda ančių ir tauriųjų elnių medžioklė. Iš Lietuvoje gyvenančių ir sutinkamų 22 rūšių ančių – medžiojamos 6. Vienas reikšmingiausių medžiojamų vandens paukščių yra didžioji antis. Skaityti toliau

Lietuvis diegė elektrą atokiausiame Himalajų kaime (0)

Aurimas Viržintas kartu su kitais savanoriais diegė elektrą atokiame himalajų kaime | Asmeninė nuotr.

Liepos 8-23 d. vyko ekspedicija „Global Himalayan“, kurios metu buvo įdiegta elektros energija atokiausiame Himalajų kaime, pavadinimu Shade. Šiame projekte tarp 20 savanorių iš viso pasaulio dalyvavo ir vienintelis atstovas iš Lietuvos, Pasaulio Ekonomikos Forumo jaunimo organizacijos „Global Shapers“ narys Aurimas Viržintas.

Shade – kaimas Kašmyro valstijoje, keturių kilometrų aukštyje, sunkiai pasiekiamas net 7 mėnesius per metus. Vietiniai gyventojai čia iki šiol nauodoja žibalines lempas, norėdami pasišviesti sau kelią ar apšviesti kambarį, kad vaikai galėtų ruošti pamokas. Prireikus skubios pagalbos, greitai pasiekti gyvenvietę galima nebent sraigtasparniu. Skaityti toliau

AKM plinta ne tik kiaulių ūkiuose, bet ir laukinėje faunoje (1)

VMVT.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad praėjusią savaitę (liepos 21–27 d.) afrikinis kiaulių maras (AKM) vienuolikoje savivaldybių nustatytas 2 sumedžiotiems ir 70 šernų gaišenų:

1. Kavarsko, Troškūnų sen. (Anykščių r.) – 2 šernų gaišenoms,

2. Papilio sen. (Biržų r.) – 7 šernų gaišenoms,

3. Šveicarijos, Šilų, Upninkų sen., (Jonavos r.) – 7 šernų gaišenoms, Skaityti toliau

Pavojingųjų atliekų „antrasis gyvenimas“ (0)

Pixabay.com nuotr.

Kiekvienas vairuojantis automobilį, naudojasi serviso paslaugomis. O ar susimąsto koks tolimesnis senų, nusidėvėjusių automobilių detalių likimas? Kur iškeliauja ir kuo virsta senos padangos, alyva, akumuliatoriai, filtrai ar plastiko atliekos?

Nebenaudingos, atitarnavusios medžiagos, atliekos, šiukšlės – tokie „epitetai“, taikomi panaudotoms ir jau nebetinkamoms naudoti transporto priemonių dalims, nedaug tepasako apie jų naująsias galimybes. Tačiau beveik visoms surūšiuotoms ir tinkamai apdorotoms Skaityti toliau

Pradėti žemės darbai Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite (0)

Gedimino kalnot varkymo darbai

Šiandien, liepos 25 d.,  Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite darbų vykdytojai – UAB „Rekreacinė statyba“ – užkėlė specialiai šiems žemės darbams šveicarų pagamintą „eskavatorių-vorą“, kuris padės įrengti gruntinius pagrindus nuošliaužos pažeistame šlaite, sumontuojant drenažinę sistemą ir tinkladėžes (gabionus).

Planuojama, kad šią savaitę šiaurės vakarų šlaite, nepažeidžiant Gedimino kalno natūralios geologinės struktūros, bus nulyginti nuošliaužos kūne susidarę supiltinio grunto kauburiai. Skaityti toliau

Angusai saugo Amalvos pelkę (0)

Angusai | vstt.lt nuotr.

Amalvos pelkės pakraštyje ties Daukšių k. Marijampolės sav., nuo gegužės pabaigos ganosi didoka juodų stambių galvijų banda. LIFE vykdomo projekto dėka tai Aberdynų angusų veislės mėsiniai galvijai. Bandoje – 15 karvių, stambus bulius ir 10 šiųmečių veršelių. Galvijai čia įkurdinti siekiant išsaugoti šios žole apaugusios pelkės gamtos vertybes, visų pirma – griežlių, švygždų buveines, tetervinų maitinimosi vietas. Ši ekstensyvaus augimo mėsinių galvijų veislė vakarų šalių saugomose teritorijose yra beveik tokia pat populiari ir vertinama gamtosaugininkų, Skaityti toliau

Šilėnų pelkėje žydi orchidėjos (0)

Lietuviškos orchidėjos | vstt.lt nuotr.

Neries regioniniame parke prie Šilėnų kaimo esančioje pelkėje žydi retos ir saugomos lietuviškosios orchidėjos. Direkcija šią pelkę kartu su dideliu būriu talkininkų tvarkė pavasarį: kirto pelkėje augančius krūmus bei rovė jaunas pušeles.

Lietuvoje aptinkami 36 rūšių gegužraibinių šeimos augalai, augantys pelkėse, nesukultūrintose pievose ir miškuose. Beveik visos Lietuvoje natūraliai augančios orchidėjos yra saugomos. Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje rasta genetiškai modifikuotų petunijų (0)

Petunijos | Rengėjų nuotr.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM), gavusi informaciją iš Europos Komisijos apie kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse rastas genetiškai modifikuotas petunijas, patikrino abejones kėlusius augalus ir nustatė, kad į Lietuvą taip pat pateko genetiškai modifikuotų (GM) petunijų augalų. Jie į mūsų šalį pateko iš Lenkijos ir Olandijos.

EK kreipėsi į visas ES valstybes prašydama patikrinti oranžinės spalvos žiedais žydinčias galimai iš Vokietijos, Danijos ar Nyderlandų įvežtas petunijas. Genetiškai modifikuotų šių augalų taip pat jau yra rasta dvylikoje ES šalių – Suomijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kt. Visose šalyse, kuriose rasta genetiškai modifikuotų augalų ar sėklų, imamasi priemonių, jog genetiškai modifikuotų petunijų augalai bei sėklos būtų pašalinamos iš rinkos. Skaityti toliau

Lietuvoje aptikta nauja vabalų rūšis (0)

medienvabalis | R. Ferencos nuotr.

Mūsų šalyje aptikta nauja vabalų rūšis – medienvabaliai. Kaip sakė ją aptikęs Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca, sudėtinga spręsti apie šios rūšies gausumą ir paplitimą Lietuvoje, nes vabalus sunku rasti – jie yra smulkūs (4–6 mm) ir didelę laiko dalį praleidžia aukštai medžių lajoje. Kol kas aptiktas vienas medienvabalis – miškingame upelio slėnyje Šakių rajone.

Šie vabalai gyvena miškuose, kur yra senų džiūstančių ar nudžiuvusių lapuočių: liepų, ąžuolų, skroblų, bukų. Kadangi jie vystosi nudžiuvusiose šakose, medžiams nekenkia. Skaityti toliau

Gelbėkime lietuviškas orchidėjas (0)

pieva

Turbūt ne kiekvienas žino, kad Lietuvoje orchidėjos  auga ne tik prekybos centrų ir gėlių parduotuvių lentynose, bet ir pievose bei pelkėse. Lietuvoje žydi apie 30 skirtingų orchidėjų rūšių, kurių beveik visos yra retos ir saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Visai šalia Vilniaus, Neries regioniniame parke esančioje Šilėnų pelkėje, vasarą pražysta net 4 skirtingų rūšių retos lietuviškosios orchidėjos: raudonoji, dėmėtoji, plačialapė ir gelsvoji gegūnės. Skaityti toliau

Lietuvoje prasidėjo naujas projektas, skirtas rečiausio Europos giesmininko apsaugai (0)

Meldinė nendrinukė | Ž. Morkvėno nuotr.

Kovos 31 d. aplinkosauginė organizacija „Baltijos aplinkos forumas“ Nemuno deltos ūkininkams pristatė naują projektą, skirtą nykstančios meldinės nendrinukės apsaugai. Per septynerius projekto įgyvendinimo metus 20 000 ha teritorijoje vyks buveinių atkūrimo darbai, pirmą kartą pasaulyje bus atlikta meldinių nendrinukių translokacija, o pamaryje iškils biomasės perdirbimo cechas.

„Naujasis Europos Sąjungos „LIFE“ programos finansuojamas projektas tęsia daugiau nei Skaityti toliau

Šiaulės žemė Tytuvėnų regioniniame parke (0)

Šiaulės apžvalgos bokštas | vstt.lt nuotr.

Ar esate girdėję apie Šiaulės žemę? Šiame įvairias senovės legendas menančiame krašte visai neseniai istorikai ieškojo net ir Saulės mūšio pėdsakų. Kviečiame pasidairyti po šį įvairiomis istorijomis apaugusį kraštą. Tytuvėnų regioninio parko direkcija balandžio 8 dieną rengia žygį po Šiaulės žemę ir kviečia drauge su parko gidu aplankyti įdomiausias vietas.

Žygis prasidės 11 val., žygeiviai kviečiami rinktis nuo 10:30 val. prie Šiaulės bokšto esančioje automobilių aikštelėje. Kelionės atstumas – apie 16 km., Skaityti toliau

Sosnovskio barščiui naikinti siūlomas naujas būdas (0)

am.lt, G. Šiukščiaus nuotr.

Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus. Skaityti toliau

Deginsi žolę – būsi nubaustas! (0)

khmoradio.com nuotr.

Lietuvoje ir vėl deginama pernykštė žolė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šalyje šiemet atvirosiose teritorijose jau kilo 188 gaisrai, iš jų vien per kovo mėnesį – 103. Sudžiuvusi žolė, ražienos, šiaudai neretai skendėjo liepsnose dėl neatsargaus žmogaus elgesio. Šią savaitę Elektrėnų rajone, Pastrėvio seniūnijoje, Pagrendos kaime, išdegė apie 100 arų žolės, tiek pat arų išdegė ir Ukmergės rajone, Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio kaime, dar daugiau – 300 arų pernykštės žolės ugnis nuniokojo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Mostiškių kaime. Skaityti toliau

Šiandien minima Pempės diena (video) (0)

Paprastoji pempė | Birdlife.lt nuotr.

Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – plačiai žinomas paukštis, kurią tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juo labiau, kad tai vienas iš pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Pempės gyvena didesnėje Europos dalyje ir Azijoje. Nors suintensyvėjęs žemės ūkis, melioracija ir kita antropogeninė veikla sumažino pempių skaičių, tačiau jos gan greit sugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Anksčiau Europos Vakaruose netgi buvo paprotys valgyti šio paukščio kiaušinius, nes jie esą labai gero skonio. Turguose jie buvo pardavinėjami lygiai kaip ir naminių paukščių kiaušiniai. Skaityti toliau

Žuvinto biosferos rezervate gausėja šernų (0)

vstt.lt, R. Baranausko nuotr.

Tuoj pasirodys ankstyvosios šernų vados. Daugelis jų bus, ko gero, gausesnės nei įprasta, nes sėkmingai peržiemoję žvėrys paprastai atsiveda daugiau jauniklių. Tačiau Žuvinto retosioms rūšims šernų gausėjimas nežada gero.

Šįmet gamtiniame rezervate šernų skaičius tapo vienu didžiausiu per pastaruosius 20 metų, o medžiotojų pastangos apylinkėse jų skaičių bent kiek sumažinti pasirodė bevaisės. Dar daugiau, Medžioklės taisyklių pataisos, skirtos sumažinti šernų populiaciją ir išvengti afrikinio maro rezervato apylinkėse duoda priešingus rezultatus. Siekiant palengvinti šernų medžioklės sąlygas, leista iki 100 kg pašaro porcijomis vilioti šernus ties pačia gamtinio rezervato riba. Skaityti toliau

Nežadinkite žiemojančio šikšnosparnio (0)

Pestremovalguide.com nuotr.

Pradėję skaičiuoti pirmąsias metų dienas vis dažniau pradedame ilgėtis pavasario. Kiek dar užtruks žiema ypač rūpi šikšnosparnių apsaugos specialistams, nes antra žiemos pusė šikšnosparniams yra kritinis laikas: jei šaltasis periodas užsitęs, vasarą sukauptos riebalų atsargos gali baigtis anksčiau nei šikšnosparniai galės jas pasipildyti. Ši grėsmė dar labiau padidėja, jei šikšnosparniai žiemavietėse trikdomi – pabusdami iš žiemos įmygio jie be reikalo sueikvoja kelių savaičių energijos atsargas.

Skaityti toliau