Žymos archyvas: Gamta ir ekologija

Lietuvoje žieduotas juodasis gandras po daugiau kaip 13 metų aptiktas Izraelyje (0)

Juodasis gandras | am.lt nuotr.

Kaip pranešė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Paukščių žiedavimo centras, Lietuvoje žieduotas juodasis gandras praėjusią savaitę po 4873 dienų – daugiau kaip po 13 metųaptiktas Izraelyje, Magen Michel žuvininkystės tvenkiniuose.

Šio paukščio amžius (apie 13 m. ir 5 mėn.) – ilgiausias žinomas Lietuvoje žieduoto juodojo gandro amžius. Jis, dar neskraidantis jauniklis, 2004 m. birželio 14 d. Vėžiongirėje (Prienų r.) buvo paženklintas žiedu su užrašu „LITHUANIA 5111“. Šis juodasis gandras tuose pačiuose tvenkiniuose Izraelyje kartą jau buvo aptiktas ir anksčiau – 2010 m. gruodžio 15 d. Skaityti toliau

Jau atgimsta nuskurdintos vertingosios pelkės (0)

 Aukštumalos aukštapelkė Nemuno deltos regioniniame parke | VSTT nuotr.

Didžiulėms mūsų gamtos vertybėms – europinės svarbos pelkėms ir pievoms, kurios praeityje dėl visuotinės melioracijos buvo visiškai nuskurdintos, atkurti ir išsaugoti reikia ne tik aplinkosaugininkų pastangų, bet ir nemažai lėšų. Jų šiam tikslui skiria ES programa „LIFE+“. Šios programos 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvoje buvo patvirtinta 12 gamtosauginių projektų.

Vienas iš šių projektų skirtas atkurti Amalvos ir Kamanų aukštapelkes, kurios priklauso didžiausių Lietuvos pelkių dešimtukui ir priskirtos ES saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“. Skaityti toliau

Prasidėjo ančių medžioklė (0)

 A. Konderausko nuotr.

Praėjusią savaitę prie vandens telkinių ėmė aidėti šūviai. Mat rugpjūčio 15 diena yra vandens paukščių medžioklės pradžia. Jau galima medžioti didžiąsias, o taip pat rudagalves antis, dryžagalves, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernykles. Kuoduotasis antis ir laukius medžioti bus leista nuo rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos.

Rugpjūčio 15 diena medžiotojo kalendoriuje yra ypatinga, nes šią dieną prasideda ančių ir tauriųjų elnių medžioklė. Iš Lietuvoje gyvenančių ir sutinkamų 22 rūšių ančių – medžiojamos 6. Vienas reikšmingiausių medžiojamų vandens paukščių yra didžioji antis. Skaityti toliau

Lietuvis diegė elektrą atokiausiame Himalajų kaime (0)

Aurimas Viržintas kartu su kitais savanoriais diegė elektrą atokiame himalajų kaime | Asmeninė nuotr.

Liepos 8-23 d. vyko ekspedicija „Global Himalayan“, kurios metu buvo įdiegta elektros energija atokiausiame Himalajų kaime, pavadinimu Shade. Šiame projekte tarp 20 savanorių iš viso pasaulio dalyvavo ir vienintelis atstovas iš Lietuvos, Pasaulio Ekonomikos Forumo jaunimo organizacijos „Global Shapers“ narys Aurimas Viržintas.

Shade – kaimas Kašmyro valstijoje, keturių kilometrų aukštyje, sunkiai pasiekiamas net 7 mėnesius per metus. Vietiniai gyventojai čia iki šiol nauodoja žibalines lempas, norėdami pasišviesti sau kelią ar apšviesti kambarį, kad vaikai galėtų ruošti pamokas. Prireikus skubios pagalbos, greitai pasiekti gyvenvietę galima nebent sraigtasparniu. Skaityti toliau

AKM plinta ne tik kiaulių ūkiuose, bet ir laukinėje faunoje (1)

VMVT.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad praėjusią savaitę (liepos 21–27 d.) afrikinis kiaulių maras (AKM) vienuolikoje savivaldybių nustatytas 2 sumedžiotiems ir 70 šernų gaišenų:

1. Kavarsko, Troškūnų sen. (Anykščių r.) – 2 šernų gaišenoms,

2. Papilio sen. (Biržų r.) – 7 šernų gaišenoms,

3. Šveicarijos, Šilų, Upninkų sen., (Jonavos r.) – 7 šernų gaišenoms, Skaityti toliau

Pavojingųjų atliekų „antrasis gyvenimas“ (0)

Pixabay.com nuotr.

Kiekvienas vairuojantis automobilį, naudojasi serviso paslaugomis. O ar susimąsto koks tolimesnis senų, nusidėvėjusių automobilių detalių likimas? Kur iškeliauja ir kuo virsta senos padangos, alyva, akumuliatoriai, filtrai ar plastiko atliekos?

Nebenaudingos, atitarnavusios medžiagos, atliekos, šiukšlės – tokie „epitetai“, taikomi panaudotoms ir jau nebetinkamoms naudoti transporto priemonių dalims, nedaug tepasako apie jų naująsias galimybes. Tačiau beveik visoms surūšiuotoms ir tinkamai apdorotoms Skaityti toliau

Pradėti žemės darbai Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite (0)

Gedimino kalnot varkymo darbai

Šiandien, liepos 25 d.,  Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite darbų vykdytojai – UAB „Rekreacinė statyba“ – užkėlė specialiai šiems žemės darbams šveicarų pagamintą „eskavatorių-vorą“, kuris padės įrengti gruntinius pagrindus nuošliaužos pažeistame šlaite, sumontuojant drenažinę sistemą ir tinkladėžes (gabionus).

Planuojama, kad šią savaitę šiaurės vakarų šlaite, nepažeidžiant Gedimino kalno natūralios geologinės struktūros, bus nulyginti nuošliaužos kūne susidarę supiltinio grunto kauburiai. Skaityti toliau

Angusai saugo Amalvos pelkę (0)

Angusai | vstt.lt nuotr.

Amalvos pelkės pakraštyje ties Daukšių k. Marijampolės sav., nuo gegužės pabaigos ganosi didoka juodų stambių galvijų banda. LIFE vykdomo projekto dėka tai Aberdynų angusų veislės mėsiniai galvijai. Bandoje – 15 karvių, stambus bulius ir 10 šiųmečių veršelių. Galvijai čia įkurdinti siekiant išsaugoti šios žole apaugusios pelkės gamtos vertybes, visų pirma – griežlių, švygždų buveines, tetervinų maitinimosi vietas. Ši ekstensyvaus augimo mėsinių galvijų veislė vakarų šalių saugomose teritorijose yra beveik tokia pat populiari ir vertinama gamtosaugininkų, Skaityti toliau

Šilėnų pelkėje žydi orchidėjos (0)

Lietuviškos orchidėjos | vstt.lt nuotr.

Neries regioniniame parke prie Šilėnų kaimo esančioje pelkėje žydi retos ir saugomos lietuviškosios orchidėjos. Direkcija šią pelkę kartu su dideliu būriu talkininkų tvarkė pavasarį: kirto pelkėje augančius krūmus bei rovė jaunas pušeles.

Lietuvoje aptinkami 36 rūšių gegužraibinių šeimos augalai, augantys pelkėse, nesukultūrintose pievose ir miškuose. Beveik visos Lietuvoje natūraliai augančios orchidėjos yra saugomos. Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje rasta genetiškai modifikuotų petunijų (0)

Petunijos | Rengėjų nuotr.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM), gavusi informaciją iš Europos Komisijos apie kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse rastas genetiškai modifikuotas petunijas, patikrino abejones kėlusius augalus ir nustatė, kad į Lietuvą taip pat pateko genetiškai modifikuotų (GM) petunijų augalų. Jie į mūsų šalį pateko iš Lenkijos ir Olandijos.

EK kreipėsi į visas ES valstybes prašydama patikrinti oranžinės spalvos žiedais žydinčias galimai iš Vokietijos, Danijos ar Nyderlandų įvežtas petunijas. Genetiškai modifikuotų šių augalų taip pat jau yra rasta dvylikoje ES šalių – Suomijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kt. Visose šalyse, kuriose rasta genetiškai modifikuotų augalų ar sėklų, imamasi priemonių, jog genetiškai modifikuotų petunijų augalai bei sėklos būtų pašalinamos iš rinkos. Skaityti toliau

Lietuvoje aptikta nauja vabalų rūšis (0)

medienvabalis | R. Ferencos nuotr.

Mūsų šalyje aptikta nauja vabalų rūšis – medienvabaliai. Kaip sakė ją aptikęs Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca, sudėtinga spręsti apie šios rūšies gausumą ir paplitimą Lietuvoje, nes vabalus sunku rasti – jie yra smulkūs (4–6 mm) ir didelę laiko dalį praleidžia aukštai medžių lajoje. Kol kas aptiktas vienas medienvabalis – miškingame upelio slėnyje Šakių rajone.

Šie vabalai gyvena miškuose, kur yra senų džiūstančių ar nudžiuvusių lapuočių: liepų, ąžuolų, skroblų, bukų. Kadangi jie vystosi nudžiuvusiose šakose, medžiams nekenkia. Skaityti toliau

Gelbėkime lietuviškas orchidėjas (0)

pieva

Turbūt ne kiekvienas žino, kad Lietuvoje orchidėjos  auga ne tik prekybos centrų ir gėlių parduotuvių lentynose, bet ir pievose bei pelkėse. Lietuvoje žydi apie 30 skirtingų orchidėjų rūšių, kurių beveik visos yra retos ir saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Visai šalia Vilniaus, Neries regioniniame parke esančioje Šilėnų pelkėje, vasarą pražysta net 4 skirtingų rūšių retos lietuviškosios orchidėjos: raudonoji, dėmėtoji, plačialapė ir gelsvoji gegūnės. Skaityti toliau

Lietuvoje prasidėjo naujas projektas, skirtas rečiausio Europos giesmininko apsaugai (0)

Meldinė nendrinukė | Ž. Morkvėno nuotr.

Kovos 31 d. aplinkosauginė organizacija „Baltijos aplinkos forumas“ Nemuno deltos ūkininkams pristatė naują projektą, skirtą nykstančios meldinės nendrinukės apsaugai. Per septynerius projekto įgyvendinimo metus 20 000 ha teritorijoje vyks buveinių atkūrimo darbai, pirmą kartą pasaulyje bus atlikta meldinių nendrinukių translokacija, o pamaryje iškils biomasės perdirbimo cechas.

„Naujasis Europos Sąjungos „LIFE“ programos finansuojamas projektas tęsia daugiau nei Skaityti toliau

Šiaulės žemė Tytuvėnų regioniniame parke (0)

Šiaulės apžvalgos bokštas | vstt.lt nuotr.

Ar esate girdėję apie Šiaulės žemę? Šiame įvairias senovės legendas menančiame krašte visai neseniai istorikai ieškojo net ir Saulės mūšio pėdsakų. Kviečiame pasidairyti po šį įvairiomis istorijomis apaugusį kraštą. Tytuvėnų regioninio parko direkcija balandžio 8 dieną rengia žygį po Šiaulės žemę ir kviečia drauge su parko gidu aplankyti įdomiausias vietas.

Žygis prasidės 11 val., žygeiviai kviečiami rinktis nuo 10:30 val. prie Šiaulės bokšto esančioje automobilių aikštelėje. Kelionės atstumas – apie 16 km., Skaityti toliau

Sosnovskio barščiui naikinti siūlomas naujas būdas (0)

am.lt, G. Šiukščiaus nuotr.

Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus. Skaityti toliau

Deginsi žolę – būsi nubaustas! (0)

khmoradio.com nuotr.

Lietuvoje ir vėl deginama pernykštė žolė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šalyje šiemet atvirosiose teritorijose jau kilo 188 gaisrai, iš jų vien per kovo mėnesį – 103. Sudžiuvusi žolė, ražienos, šiaudai neretai skendėjo liepsnose dėl neatsargaus žmogaus elgesio. Šią savaitę Elektrėnų rajone, Pastrėvio seniūnijoje, Pagrendos kaime, išdegė apie 100 arų žolės, tiek pat arų išdegė ir Ukmergės rajone, Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio kaime, dar daugiau – 300 arų pernykštės žolės ugnis nuniokojo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Mostiškių kaime. Skaityti toliau

Šiandien minima Pempės diena (video) (0)

Paprastoji pempė | Birdlife.lt nuotr.

Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – plačiai žinomas paukštis, kurią tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juo labiau, kad tai vienas iš pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Pempės gyvena didesnėje Europos dalyje ir Azijoje. Nors suintensyvėjęs žemės ūkis, melioracija ir kita antropogeninė veikla sumažino pempių skaičių, tačiau jos gan greit sugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Anksčiau Europos Vakaruose netgi buvo paprotys valgyti šio paukščio kiaušinius, nes jie esą labai gero skonio. Turguose jie buvo pardavinėjami lygiai kaip ir naminių paukščių kiaušiniai. Skaityti toliau

Žuvinto biosferos rezervate gausėja šernų (0)

vstt.lt, R. Baranausko nuotr.

Tuoj pasirodys ankstyvosios šernų vados. Daugelis jų bus, ko gero, gausesnės nei įprasta, nes sėkmingai peržiemoję žvėrys paprastai atsiveda daugiau jauniklių. Tačiau Žuvinto retosioms rūšims šernų gausėjimas nežada gero.

Šįmet gamtiniame rezervate šernų skaičius tapo vienu didžiausiu per pastaruosius 20 metų, o medžiotojų pastangos apylinkėse jų skaičių bent kiek sumažinti pasirodė bevaisės. Dar daugiau, Medžioklės taisyklių pataisos, skirtos sumažinti šernų populiaciją ir išvengti afrikinio maro rezervato apylinkėse duoda priešingus rezultatus. Siekiant palengvinti šernų medžioklės sąlygas, leista iki 100 kg pašaro porcijomis vilioti šernus ties pačia gamtinio rezervato riba. Skaityti toliau

Nežadinkite žiemojančio šikšnosparnio (0)

Pestremovalguide.com nuotr.

Pradėję skaičiuoti pirmąsias metų dienas vis dažniau pradedame ilgėtis pavasario. Kiek dar užtruks žiema ypač rūpi šikšnosparnių apsaugos specialistams, nes antra žiemos pusė šikšnosparniams yra kritinis laikas: jei šaltasis periodas užsitęs, vasarą sukauptos riebalų atsargos gali baigtis anksčiau nei šikšnosparniai galės jas pasipildyti. Ši grėsmė dar labiau padidėja, jei šikšnosparniai žiemavietėse trikdomi – pabusdami iš žiemos įmygio jie be reikalo sueikvoja kelių savaičių energijos atsargas.

Skaityti toliau

Vištyčio regioniniame parke vyks etnogamtinis žygis „Paskutinis žiemos pasispardymas“ (0)

Vstt.lt nuotr.

Vasario 25 d., šeštadienį, 10 val. Vištyčio regioninio parko direkcija, Girėnų kapela „Versmė“, Vištyčio kaimo bendruomenė kviečia visus į etnogamtinį žygį „Paskutinis žiemos pasispardymas“.

Žygis puiki proga pakeliauti, pasigėrėti įstabaus grožio kraštovaizdžiu, apžiūrėti išlikusius technikos paminklus, susipažinti su šio krašto žmonių puoselėjamomis tradicijomis, Užgavėnių papročiais. Skaityti toliau

Per anksti iš žiemos miego pabudusiems ežiams reikia žmogaus pagalbos (2)

framepool.com

Pastaruoju metu, kaip rodo gyventojų skambučiai aplinkos ministerijos gamtininkams, padažnėjo atvejų, kai randama nelauktai iš žiemos miego atsibudusių ežių.

Šie kasmet 4–5 mėnesius ramybės būsenoje praleidžiantys gyvūnai turėtų atsibusti tik kovo gale ar balandį, kai jau gali rasti maisto. Tai, kad ežys pabunda žiemą, jam pačiam yra pavojinga. Miegančio žiemą ežio širdis plaka iki 8 kartų per minutę, Skaityti toliau

Renkamas 2017 metų Europos medis! (0)

photo.de nuotr.

Europos 2017 metų medžio konkurse – Stelmužės ąžuolas. Šiemet Europos metų medis bus renkamas iš 16 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios Europos šalies. Lietuvos medis šiose varžytuvėse dalyvauja pirmą kartą.

Konkursą rengia Aplinkos partnerystės fondas, remiamas Europos Komisijos. Rengėjų teigimu, „Europos metų medis“ nėra medžių grožio varžytuvės. Šiuo renginiu siekiama pabrėžti medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldo srityje. Kiekvienas šiame konkurse dalyvaujantis medis turi savo istoriją. Skaityti toliau

Dauguma naujų geologinio paveldo vertybių – šaltiniai (0)

am.lt, Gelgaudiškio šaltinis

Dauguma praėjusiais metais į Valstybinės geologijos informacinės sistemos Geotopų posistemį įtrauktų naujų gamtos paveldo vertybių– hidrogeologiniai. Tai 28 šaltiniai ar versmės. Net 10 iš jų –Dzūkijos nacionaliniame parke. Tai Aukštagirio, Aukštųjų, Balažerio, Čirštų, Grūdos tilto ir Grūdos paslėnio, Liūlyno, Madžieraus, Mikalauciškės ir Puvočių šaltiniai.

Likusieji – iš kitų vietovių. Tai Pakampio, Riklikų ir Inkūnų (Anykščių r.), Mergežerio ir Mergežerio mitologinis (Varėnos r.), Skaityti toliau

Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama (0)

am.lt, P. Paukštės nuotr.

Šiandien, vasario 1 d., įsigalioja draudimas žvejoti lydekas. Jis galios iki balandžio 20 d. visuose Lietuvos vandens telkiniuose ne tik žvejams mėgėjams, bet ir verslininkams.

Šis draudimas įtvirtintas tam, kad galima būtų apsaugoti ankstyvą pavasarį pradedančias neršti lydekas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai iki pat draudimo žvejoti lydekas pabaigos vykdys sustiprintą vandens telkinių kontrolę. Skaityti toliau

Lietuvos miškuose bus skaičiuojami vilkai ir lūšys (0)

am.lt, S. Paltanavičiaus nuotr.

Kitą savaitę, vasario 7 d. ir 10 d., visoje šalyje bus skaičiuojama, kiek mūsų miškuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – gyvena vilkų ir lūšių.

Kaip numato Vilko apsaugos planas, šios populiacijos dydis ir paplitimas šalyje turi būti vertinamas kasmet pagal šių gyvūnų apskaitos rezultatus. Paprastai apskaita atliekama registruojant jų pėdsakus sniege, todėl jai reikia tinkamų oro sąlygų. Skaičiuojama du kartus – antrą kartą po kelių dienų. Pernai vilkai pagal pėdsakus neskaičiuoti, nes nebuvo sniego. Skaityti toliau

Žiema nuo kito barsuko šono (0)

Viešvilės regioninio parko nuotr.

Žiema persivertė į kitą pusę. Dienos ilgyn, o žiema kol kas nėra nei nuožmi, nei kuo nors dar išskirtinė. Pasižvalgykime po gamtą kartu su Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovu Algiu Butleriu.

Žiemos laikmečio gyvenimas savitas, nors ne kiekvieno akiai pastebimas. Miškuose neįšalusią žemę kuičia šernai, kurių tokios veiklos žymių lopai  tamsuoja baltame negausaus sniego fone. Net pelkėse įšalas laikosi tik tarpukupstėse, o iškilūs samanų patalai smenga vos užminti. Elniai, stirnos irgi išgyvena be vargo. Skaityti toliau

Tautines vertybes skleidžianti šventė „Sartai 2017“ (0)

Sartai | viskas.lt nuotr.

Vasario 4 d. Dusetų hipodrome Žemės ūkio ministerija rengia tradicinę žiemos žirginio sporto šventę „Sartai 2017“. Tuo pačiu metu vyks jau beveik pusšimtį metų kartu su lenktynėmis rengiama mugė bei vis gausesni saviveiklininkų, įvairių muzikantų ir kolektyvų pasirodymai.

Kai kurie istoriniai šaltiniai byloja, kad šventė rengiama jau nuo 1796 metų. Šiemet sukanka 84 metai, kai 1933 m. žirgų lenktynes ant Sartų ežero ledo pradėjo remti Žemės ūkio ministerija. Nuo 1955 m. jos paskelbtos respublikinėmis, o nuo 1968 m. kartu pradėtos rengti ir žiemos mugės. Skaityti toliau

Lietuvos ornitologų draugija vykdo žiemojančių paukščių apskaitą (0)

 Didžioji antis | VSTT nuotr.

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo įprasta Lietuvos ornitologų draugijos veikla siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir įvertinti Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą.

Pirmą kartą tokios apskaitos šalies mastu buvo rengtos 1987–1990 metais. Po 20 metų pertraukos žiemojantys vandens paukščiai vėl buvo inventorizuojami visos šalies mastu ir tapo tradicine kasmet vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva, prie kurios prisideda vis daugiau norinčiųjų. Skaityti toliau

Medžių lajų takas žavus ir žiemą (0)

VSTT nuotr.

Anykščių regioniniame parke esančiame Medžių lajų take siūloma apsilankyti visais keturiais metų laikais ir iš aukštai stebėti metų laikų ciklo atspindį gamtoje.

Neužtenka į Medžių lajų taką atvykti vieną kartą ir tiesiog juo pereiti… Skirtingais metų laikais ar tiesiog skirtingomis oro sąlygomis vaizdai ir pojūčiai čia vis kitokie!

Pavasarį pajuskite gamtos pabudimą klausydamiesi paukščių balsų ir iš arti stebėdami, kaip atrodo medžių pumpurai. Pažvelgę nuo tako žemyn galite išvysti kvapą gniaužiančius žibuoklių kilimus… Skaityti toliau

Nuo gruodžio vidurio draudžiama žvejoti vėgėles (0)

Vėgėlės | P. Paukštės nuotr.

Nuo šiandien, gruodžio 15 d., įsigalioja draudimas žvejoti vėgėles. Siekiant apsaugoti neršiančias vėgėles, jų žvejyba draudžiama iki sausio 15 d. Kadangi 2017 m. sausio 15 d. bus sekmadienis, ši diena į draudimo laikotarpį neįskaičiuojama, todėl sausio 15-ąją vėgėles jau bus galima gaudyti.

Prasidėjus vėgėlių nerštui ir neršto metu – nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. – jas draudžiama žvejoti visoje šalyje,  o pagrindinėse jų nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto – nakties metu apskritai draudžiama bet kokia žvejyba. Skaityti toliau