Žymos archyvas: Gaiva Paprastoji

„Tarp vilties ir triumfo – Sąjūdžiui 29“: Romo Juškelio fotografijų paroda Seimo rūmuose (video) (0)

Fotografuota rengiant parodą Kauno fotogalerijoje, apie 1988 m.

Birželio 5 d., pirmadienį, 11 val. Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atvers Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) rodoma fotomenininko Romo Juškelio parodą „Tarp vilties ir triumfo – Sąjūdžiui 29“.

Renginyje koncertuos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas Ignas Petrauskas.

1988-ieji metai, Sąjūdžio pradžia, Lietuvos istorijoje paliko neišdildomą žymę, žmonių širdyse – neužgesinamą laisvės jausmą, o ateities kartoms – nenuginčijamą patriotiškumo sampratą. Apie Lietuvos laisvės kelią mums liudija Skaityti toliau

Gaiva Paprastoji: Roterdamo meno savaitė (video) (0)

DSC09414-1200

Viena iš nuolatinių „Saulės arkliukų“ autorių Gaiva Paprastoji  dalijasi savo patirtimi, įspūdžiais iš Roterdamo meno savaitės (Rotterdam Art week 2017), vykusios  vasario 8–12 d. Menininkei tvarkant  parodų, meno mugių, Roterdamo fotomuziejaus ekspozicijos ir kituose renginiuose užfiksuotus fragmentus, gilinantis į autorių, kurių dar nežinojo, kūrybą, išsikristalizavo mintys apie kūrėjo santykį su kūriniu ir, kaip to pasekmę, kūrinio įtaką žiūrovui.

Paskaitą „Roterdamo meno savaitė“ autorė skaitė Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, anksčiau vadintoje Senamiesčio biblioteka, šių metų gegužės Skaityti toliau

Mitologinė tapyba ir Joniškio šventvietės (video) (0)

 

Gaivos Paprastosios dailės darbų parodos ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos "Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas" pristatymo akimirkos. Pirmame plane V. Vaitkevičius ir Gaiva Paprastoji. | Kastis Foto nuotr.

Sausio 21 dieną Joniškyje vyko Gaivos Paprastosios dailės (magiškasis realizmas) kiaušinio temperos technika atliktų darbų paroda ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos „Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas“ pristatymas. Ši knyga bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d.

Kelios eilutės iš Vykinto Vaitkevičiaus knygos pratarmės: „Prieš daugelį metų aplankiau pirmąsias šventvietes, išgirdau jų vardų skambesį ir pajutau padavimų žavesį. Susirūpinimas, siekis aprašyti ir išsaugoti šventvietes tapo svarbiausiu mano tikslu, kuris veda naujaisiais keliais ir neleidžia nurimti. Gali būti, kad net rašant šiuos žodžius Skaityti toliau

Apie mitinę erdvę ir savasties šaknis (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Menininkė Gaiva Kuliešienė, prisistatanti kūrybiniu vardu Gaiva Paprastoji, dvidešimt dvejus metus gyvenanti ir kurianti Olandijoje, į Lietuvą su savo kūryba grįžo prieš kelerius metus: išleido eseistikos knygų, surengė keliolika savo tapybos parodų, kurios eksponuotos Vilniuje, Kaune, o pastaruoju metu vis dažniau pristatomos Lietuvos dvaruose, miestuose ir miesteliuose. Tai – dovana tėvynainiams. Šių metų sausio 21 dieną šios menininkės paveikslų ciklą „Pasakų dienoraščiai“ išvys Joniškio gyventojai.

Ta pačia proga bus pristatyta ir menininkės brolio, mokslininko archeologo profesoriaus Skaityti toliau

Hermano Hesės kūrybos populiarumas kaip visuomenės sveikatos rodiklis (2)

Hermanas Hesė

Seniai seniai, kai mano karta augo, pasirinkti, kurias knygas skaityti, buvo lengva – iš pasaulinės literatūros buvo leidžiama, kas laiko patikrinta  ir kam autorinių teisių mokesčio terminas jau pasibaigęs: augom, skaitydami Aleksandrą Diuma (Alexandre Diuma) ir Valterį Skotą (Walter Scott), „Gylį“ (Etelė Lilijana Voinič (Ethel Lilian Voinich) ir „Džeinę Eir“ (Šarlotė Brontė (Charlotte Bronte). Paskui į rankas patekdavo ir Hermanas Hesė… „Stepių vilkas“ buvo populiariausias, „Demianas“, „Sidharta“ – nemažiau. O kur dar „Stiklo karoliukų žaidimas“ – gal ne visi iki jo buvom evoliucionavę, bet kas pamėgdavo, skaitydavo po kelis kartus, ieškodami atsakymų į jaunų žmonių klausimus, dėl ko gyvenam, kaip gyventi teisingai, kaip yra su pašaukimu, kokia moralė turi pirmumą – visuomenės diktuojama ar individuali? Kaip gyventi save, bet būti Skaityti toliau

Amy Tan apie likimą: neviltį ir viltį (0)

Amy Tan | asmeninė nuotr.

Amy Tan. Malonumų rūmai. Vilnius: Tyto alba, 2015.

Kinų kilmės amerikiečių rašytoja Amy Tan (g. 1952 m.) savo esė rinkinio „Kita likimo pusė“ (The Opposite of Fate: A Book of Musings, 2003) įžangoje rašė: „ (mano mama) šventai tikėjo, jog tapsiu gydytoja. Bet vėliau kiekvienam, kas tik norėjo girdėti, kartojo visada žinojusi, jog tapsiu rašytoja – šitaip pakeisdama, ką sako, ji pakeitė ir likimą ir dabar jos viltis buvo išsipildžiusi – štai stovėjau aš, tapusi rašytoja, tiksliai, kaip mama ir išpranašavo…“

Skaityti toliau

Gaivos Paprastosios parodos „Dienoraščiai ateičiai“ atidarymas, dr. V.Vaitkevičiaus paskaita apie ekspediciją Nerimi (video) (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Skaityti toliau

Idealiai atitikti laikmečio reikalavimus: apie Izmailą Kadarę (1)

Albanų rašytojas Izmailas Kadarė (Ismail Kadare) savo karjerą pradėjo komunistinio E. Hokshos (E. Hoxha) režimo metu, kaip ir buvo priimta tada, baigęs istoriją ir filologiją Tiranos universitete (1956 m.) ir gavęs mokytojo diplomą… Tiesa, dar buvo „privalomos“ tais laikais studijos Maskvoje, M. Gorkio literatūros institute, – ten studijavo, pvz., Gogolį ar Dostojevskį, tada buvusius uždraustus Albanijoje… 1962 metais, grįžęs į gimtinę, išleido pirmą romaną „Generolas ir jo mirusioji armija“. Knyga atsitiktinai pakliuvo į rankas prancūzų žurnalistui, kuris parekomendavo ją išversti ir išleisti leidyklai Paryžiuje. Nuo tada I. Kadarė yra žymiausias albanų rašytojas, tiek savoj šaly, tiek pasaulyje.

Skaityti toliau

NERIS – atstatykim prarastą pasaulį bent jau savo atminty… (2)

image1-1200

Vaitkevičius, Vykintas. Neris. I–IV dalys: 2007 metų Neries ekspedicijos dienoraščiai. Vilnius: Mintis, 2010–2015.

1857 metų vasarą archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraščiai vėliau tapo istoriografijoje išskirtine knyga „Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu“. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.

Skaityti toliau

Metai Provanse ir tūkstantis dienų Venecijoje (nuotraukos) (2)

Metai Provance angliškai

I

Ar gali būti, kad mieliausiai skaitome apie tai, ko mūsų gyvenime jau nebėra? Kad svajonės yra prarasta praeitis?

Tai buvo jau seniai… Laikas bėga taip greitai, kad labai seniai pirmą kartą skaičiau Peterio Meilo (Peter Mayle) knygą „Metai Provanse“ (A Year in Provance,1989 m.)… Šįmet jau dvidešimt metų, kaip autorius Provansu susižavėjo ir jamesu žmona apsigyveno (namas, apie kurį šioje knygoje rašoma, parduotas 2011 m. ir pačiam autoriui jau 70!). Kadangi tada jau gyvenau Olandijoje ir knygą skaičiau, kai ji buvo Skaityti toliau

Odė Olandijos madai (video) (0)

12022425_1140879649269908_4164766679169098100_o-704x454

Gyvendama Olandijoje, dailininkė ir modeliuotoja (iš profesijos) Gaiva Paprastoji  daug keliauja po šalies miestus apžiūrinėdama vaizduojamojo meno ir mados parodas.

Vieną parodą, kuri buvo surengta Hagoje ir vadinosi „Odė Olandijos madai”, ji nufilmavo, parengė paskaitą ir šių metų kovo mėn. 18 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje paskaitė ją prieš savo pačios dailės kūrinių parodos atidarymą.

Skaityti toliau

Sisinherstas: kas mūsų laukia ir ką daryti toliau (0)

Vitos Sakvilės-Vest kambarys Bokšte |Asmeninė nuotr.

Kas Vitą Sakvilę-Vest (Vita Sackville-West) žino tik kaip Virdžinijos Vulf (Virginia Woolf) mylimąją ir romano „Orlando“ prototipą, o apie jos vyrą, Haroldą Nikolsoną (Harold Nicolson), vien tik iš filmo „Vedybų portretas“ (Portrait of a Marriage) girdėjęs ar skaitęs to paties pavadinimo vieno iš jų sūnų, Nigelio Nikolsono (Nigel Nicolson), rašytą knygą, tiems iškart sakau: šis rašinys ne apie tai.

Sisinhersto (Sissinghurst) pilies likučiai su bokštu, kiemus užpildantys gėlynai ir parko visuma, taip pat aplink besidriekiantys dirbami laukai, pilnai funkcionuojantis valstiečio ūkis – visa tai Skaityti toliau

Nyderlandų kultūros impresijos (0)

Rūbas – meno kūrinys | Gaivos Paprastosios nuotr. iš parodos Hagoje.

Dailininkę Gaivą Paprastąją kalbina Beatričė Rastenytė

– Esi pradėjusi savarankiškai vykdyti projektą „Nyderlandų kultūros impresijos“, apie kurio eigą nuolat parašai savo tinklaraštyje „Kriaušių metas“. Tai, ką ruošiesi netrukus parodyti Kaune, yra šios veiklos tąsa?

– 2016 m. kovo 16 d. 17 val. M. K.Čiurlionio galerijos Muzikos salėje įvyks nemokama paskaita apie Olandijos galerijas, autorius, tendencijas – apie Olandijos meno rinką. Naujų savo  paveikslų parodą „Dienoraščiai ateičiai“ atvežiau irgi:  ji bus atidaryta 2016 m. kovo 18 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ir veiks iki balandžio 25 dienos. Skaityti toliau

Olandija ir jos savitumas (II) (0)

Retas ir vertingas mėlynasis porcelianas judaizmo temmatika|Autorės notr.

Kaip olandai  švenčia  mums  Lietuvoje  irgi  žinomas  šventes, progas, datas?

Pabandysiu eiti ratu per kalendorių. Visi šventieji / Vėlinės / Halovynas – moliūgai su išpjautomis šypsenomis, persirengę vaikai, ateinantys prašyti saldainių – visa tai atsiradę tik prieš keletą metų dėl amerikietiškų filmų įtakos (ir skatinamakrautuvininkų, žinoma). O  sena tradicija uždegti žvakeles kapinėse yra atmirštanti net ir katalikiškoje dalyje – matai vieną kitą žvakelę degant, dažniausiai ant per anksti mirusiųjų kapų… Visa kapų priežiūros tradicija eina pabaigos link – daug žmonių kremuojama, ypačmiestuose. Katalikai ir kaimo vietovių gyventojai dar linkę laidoti, bet už kapo vietą reikia mokėti – Olandija didumo sulig puse Lietuvos, o joje gyvena koks 16 milijonų gyventojų, taigi galima suprasti, kad žemė turi kainą! Skaityti toliau

Olandija ir jos savitumas (I) (1)

Beneliukso žemėlapis, pagal kurį buvo stilizuojamas liūto formos žemėlapis.

Iš istorijos, religijos ir geografijos

Iš karto turiu pasakyti, kad, norėdama atsakyti į klausimą, turėsiu nueiti toli į lankas, – papasakoti kai ką iš istorijos, religijos ir geografijos.

Nors Olandijoje gyvenu ilgai ir, jau gyvenant čia, yra tekę pastudijuoti kultūrotyrą, tai bus tik mano samprotavimai, paremti istorinių faktų žinojimu. Galiu kalbėti apie Olandiją, kurią pažįstu aš, kurią mačiau, su kuria susidūriau, iš geografinės vietos ir socialinio sluoksnio perspektyvų. Kiekvienas kitas žmogus, be jokios abejonės, papasakotų bent iš dalies kitaip, vėlgi, iš savų įspūdžių ir iš savos patirties.

Skaityti toliau

Joanos Trolope knygos – visada tradicijos ir modernumo priešprieša (0)

Joana Trolope (Joanna Trollope) | Robino Mefju (Robin Matthew) nuotrauka

Su Joanos Trolope (Joanna Trollope) kūryba pirmą kartą teko susidurti seniai – kokiais 1995 metais, kai pasitaikė pažiūrėti anglų gamybos tv miniserialą „Pastoriaus žmona“ ( The Rector‘s wife) – anglų filmai visada gražūs vietovaizdžiais, interjerais, architektūra ir parkais bei gėlynais – jų vedama, noriai įžengi į kitą pasaulį…

„Kitokį“ – lengva pasakyti. O jei pasigilinti, kodėl jis kitoks nei kasdienybė, net ir kasdienybę vaizduodamas? Kodėl Anglija, visa Didžioji Britanija, Airija kitokios, nors egzistuoja dabar ir netoliese? Skaityti toliau

Apie kelionę į Liubeką, advento parodos vakarus ir velniūkštį (1)

Daiva Gudauskaitė-Rohde ir Gaiva Paprastoji | H. Mafrio nuotr.

Dar viena istorija iš menininkių Daivos Gudauskaitės-Rohde ir Gaivos Paprastosios draugystės

Buvau buvusi prieš dešimt metų, atsiminiau, kad Liubekas – gražus miestas, bet iš tikro tai buvau pamiršus… Pamiršus, koks ten šaltas sidabrinis vėjas ir kiek jis atneša deguonies kiekvienu gūsiu – vietiniams nieko, jie pripratę, o atvažiavusiesiems jau tuoj ir per daug… Kokios elegantiškos salos gatvės, kokia harmoninga visuma vyrauja, nors namų fasadai ne tik įvairūs, bet ir sustatyti labai pramaišiui – seni amatininkų namai, įprasti Vokietijai, plytinė gotika, kaip ir kituose Hanzos miestuose (Kaune, Vilniaus gatvėje, pvz.), ir čia pat barokiniai fasadai kaip Amsterdame palei kanalus. O kur dar klasicizmas… Skaityti toliau

Gaiva Paprastoji. Baltoji knyga (0)

Gaiva Paprastoji. Alvydo Vaitkevičiaus nuotrauka.

1.

Sapnas mane aplankė.
Blyški gatvės šviesa iš lengvo skverbėsi
Pro senoviškas siuvinėtas užuolaidas
Mano viešbučio kambario vidun
Ir atnešė jį su savimi.

Du gražūs žmonės –
Tokie gražūs, kaip nuo ekrano drobės nužengę,
Baltai šventiškai pasipuošę,
Šoko – vis sukosi ir sukosi ratu… Skaityti toliau

KELIONĖS II: straipsnis kitas, tema ta pati… (0)

Beilstein, Vokietija. Besileidžiant vienais iš miestelio laiptų. Gaivos Paprastosios nuotrauka.

Kada kelionės pasikeitė ir, svarbiausia, kodėl? Buvo utilizuotos kaip biznis ir tapo masiniu turizmu, žinoma. Bet aš ne visai apie tai.

Aš labiau apie perėjimą iš fizinės realybės gyventi, ne tik keliauti, į proto ir minčių realybę, o paskui ir visai į virtualią… bet, to nepastebint ir įsivaizduojant, kad iki šiol fizinėje realybėje gyvenama.

Tradiciškai būdavo žmonės, kurie keliaudavo – kromelninkai, cirkininkai ar gatvių akrobatai, peilių galąstojai ar puodų lituotojai… Importu – eksportu užsiimantys, pamokslininkai ar šiaip, tie, kurių visa manta į vežimą, arklio traukiamą, sutilpdavo, kurie savo fizinę jėgą sezoniniams darbams išnuomodavo… Skaityti toliau

Bateliai, rožiniai kaip ciklameno žiedas (0)

Džoana Haris. Lorne Cambell nuotrauka.

Įspūdžiai apie Džoanos Haris knygą „Ledinukų bateliai“ (Joanne Harris. Ledinukų bateliai. Vilnius: Versus Aureus, 2010, 598 p.). Knyga originalo kalba pasirodė 2007-aisiais (Joanne Harris. The Lollypop Shoes. United Kingdom: Doubleday, 2007, 352 p.)

Paryžių mylėjau iš senų laikų, nuo tada, kai jis dar saugiai nuo manęs buvo paslėptas už geležinės uždangos, ir, faktiškai, man egzistavo tik kaip žemėlapis (kurį irgi buvau labai laiminga turėdama) – smulkiausios visų dvidešimt arrondissement – rajonų, sudarančių tikrąjį Paryžių, gatvelės mintyse išvaikščiotos, kiekvieną kiek žymesnę vietą žinojau kur rasti… Skaityti toliau

„Meno kaip tokio nėra…“ (0)

Paulo Coelho savo, kaip rašytojo, karjeros pradžioje. F. Mantovani‘o nuotrauka.

„Meno kaip tokio nėra, yra tik įvairios antropologinės praktikos…“, – yra tekę girdėti sakant…

Apie Paulo Kueljo (Paulo Coelho) „Alchemiką“, tuo pat principu pažiūrėjus, galima pasakyti, jog tai – ne literatūra. Jis būtų geriau priskirtinas prie „antropologinių praktikų“ – sakmių, mitų, pasakų, liaudies kūrybos ir to, ko jomis norima pasiekti.

Ką liaudis pati kuria ar ko nekuria, galima ginčytis, ir galo nebus, bet visada buvo ir yra žmonių, kuriuos būtų galima prilyginti šamanui, burtininkui raganiui, žyniui, magui ( alchemikui?), Skaityti toliau

Gaiva Paprastoji. Ir kelionės nebe tokios kaip seniau, ir jaunimas nebe tas… (0)

Iš kelionės į Romą. Ant Palatino kalvos | Nuotrauka iš asmeninio fotoarchyvo.

Atrodytų, dabartiniam jaunimui grįžti į realų gyvenimą po teorinių mokyklos mokymųsi turėtų būti lengva – knygų jie nelabai beskaito, televizija irgi tokios centrinės vietos nebe užima… Propaganda jų nepasiekia, nes jie jos paprasčiausiai negirdi  – tarytum ir laisvi būti savimi… Bet nesavarankiški! Ir dar klausimas, ar kada nors tokiais taps.

Nes egzistuoja rimta konkurencija realybei – internetinė erdvė, kurioje gali gyventi visai nebeišeidamas – gerai, jei bent supranti, kad iš jos neišeini! Dauguma taip ir gyvena joje, manydami, kad gyvena iš tikro… Kad tik tiek pasaulio ir yra, kiek po internetą pasivaikščioti… Skaityti toliau

Gaiva Paprastoji. Ispaniją prisimenant (0)

Ispanijos vaizdai keliaujant piligriminę kelionę. Gaivos Paprastosios nuotraukos.

Žinome – Jūs svajojate apie keliones, ypač kai negalite iškeliauti, kai sėdite mokyklos suole, kai pareigos, kai mokslai… Žinome – Jūs su tikru svaiguliu išsirengiate į kelionę, kai tik atsiranda tam galimybių, rašote įspūdžius, masinate kitus, dar nekeliavusius, o mes Jums siūlome paskaityti ne auditorijai, o sau parašytą poetinį-filosofinį tekstą iš vienos piligriminės kelionės.

1.

Mažytis geltonas lapas, nukritęs ant takelio plytų – Ispanija rudenį
dešinės rankos net nejudinu – sopa
ryte per gervuoges skverbiausi ir gervuogyną Skaityti toliau

Magiška išmintis – tai, kas yra už žodžių (1)

Knygos: Andrzej Franaszek. Miłosz. Biografija. (Vilnius: Apostrofa, 2015.) viršelis. Gaivos paprastosios nuotrauka.

Andrzej Franaszek. Miłosz. Biografija. Vertė Vytas Dekšnys. Vilnius: Apostrofa, 2015. 976 p., iliustr.

Jau net yra nuomonių, kad informacijos amžius baigiasi (prasideda malonumų… gali būti)… Aš pati dar vis iki ausų įklimpusi į informacijos studijavimą, nors gal todėl, kad man tai malonu. Kažkuriuo gyvenimo momentu supratau, jog visko vienodai giliai žinoti neįmanoma – geriau tada žinok pavienius autorius, studijuok asmenybes, kurios tau iš tikrųjų prie širdies, jei jas pasirenki, – arba laikai tuos žmones pačiais protingiausiais, labiausiai patyrusiais gyvenime ir iš jų galima daugiausia išmokti, bet tada jau tapk autoritetu tuo klausimu, žinok apie juos viską, ką žinoti tau naudinga. Skaityti toliau

Kostiumai Neringos dukroms (0)

Papuošalo fragmentas – kas jūros ir smėlio nugludinta. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Apie parodą, kūrybinę Daivos biografiją ir seną draugystę

Šių metų rugpjūčio 1 dieną Nidos Menininkų namų galerijoje atidaroma (ir dvi savaites veiks) Daivos Gudauskaitės-Rohde sukurtų kostiumų paroda „Nidos vėjų paliesti ir saulėlydžių palytėti“.

Parodą sudaro 13 darbų, simbolizuojančių gamtos jėgas, susiduriančias siaurame Neringos juostos lopinėlyje – jūrą, marių vandenis, vėją, smėlį… „Ten, kur vėjas nusprendžia dienos tėkmę, ten, kur žmogus turi sutarti su gamta.Tarp ramybės ir vėjų švilpavimo, tarp dangaus ir smėlio, tarp vandens ir vandens gyvena Neringos dukros…“ – kaip rašoma parodos anonse. Skaityti toliau

Virdžinijos Vulf pėdomis: apie moteris ir literatūrą (0)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

I

Kai imi apie tai galvoti, pasaulyje viskas daugmaž sukasi apie obuolius… Ir aiškiai per mažai dėmesio skiriama kriaušėms!

Obuolys nukrito Niutonui ant galvos, Ievą gyvatynas rojuje obuoliu sugundė… Jei tik kur kas apie vaisius užsimena, tai, žiūrėk, tuoj sukonkretinama į obuolį!

Obuolys rūgštus, nuo medžio nukrėstas, žieminis – išlaikytas, kol senos močiutės skruostus primena ir dar per Kalėdas palėpėj vasara kvepia; Skaityti toliau

Profesija – dailininkas (0)

Gaiva_pav_1_DSC_0732 (2)

Pokalbis apie kūrybą, pasakas ir savo pasaulio sukūrimą bei kūrybos magiją su dailininke GAIVA PAPRASTĄJA.

SIMBOLIŲ KALBA, MITOLOGIJA IR DAILININKĖ KAIP PASAULIO CENTRAS

– Pradedu nuo standartinio klausimo, nuo pradžios – nuo kada Tu pradėjai paišyti? Kaip atradai paišymą?

Aš ne tik paišymą atradau, aš tais laikais ir rūbelius lėlytėms iš skudurėlių siuvau, ir popierines lėles paišiau, dar kai ką, nebeprisimenu taip greitai, – kaip dviejų jaunų ir dirbančių tėvų vaikas, Skaityti toliau