Žymos archyvas: Gabija

Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą. 

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos Skaityti toliau

Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video) (1)

Vasario 5-oji – Gabijos diena | youtube.com nuotr.

Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje mini Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.

„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime. Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas. Skaityti toliau

Panevėžiečiai gražiai atšventė Perkūno dieną (0)

Panevėžiečiai gražiai atšventė Perkūno dieną | G. Skumbino nuotr.

Ramų ir gražų vasario 2-osios vakarą didelis Panevėžio romuvių būrys susirinko Perkūno šventvietėje, Žaliosios girios medžių apsuptyje, paminėti ir pašlovinti dievaitį Perkūną, paskatinti gamtos prabudimą. Vaidila Laimutis Vasilevičius pakvietė susirinkusiuosius prie aukuro ugnies atlikti apeigą, paaukoti dievams už praėjusius ir ateisiančius metus.

„Padėkojome deivei Gabijai, kad globoja mūsų šeimas, išsakėme jai savo troškimus, o vienas kitam palinkėjimus. Dievui Perkūnui paaukojome akmeninį kirvelį, prieš tai „sudėję“ į jį savo šilumą, dėkingumą. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Namai – didžiausia vertybė. Namų simbolika etninėje kultūroje (0)

Pirkia. Dzūkija. XX a. Lietuvių liaudies menas. Architektūra I knyga. 171

Kokia mintis, pati pirmoji užgimsta galvoje, kai pamąstome apie namus, kai ištariame žodį – „namai“?

Ko gero, daugeliui šis žodis siejasi su – jaukumu, ramybe, šiluma…

Kitiems, tai – saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Tai vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos kovoti ir siekti tikslų, ryžto, kuris padės užtikrintai žengti per tokį širdžiai mielą, ašarų prisigėrusį ir džiaugsmingo juoko girdėjusį – namų slenkstį. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.

„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau

Šiandien minima Duonos diena (2)

intangibleoven.com nuotr.

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką). Skaityti toliau

Londono lietuviai: Rasos šventėje buvome viena darni lietuvių giminė (nuotraukos) (1)

Rasos šventė Londone 2014 | rengėjų nuotr.

Vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klesti, kupėja, rasoja, šventėme pačią seniausią trumpiausios nakties – Saulės grąžos (Rasos) šventę. Į liepomis ir ąžuolais kvepiantį Wanstead parką susirinko šaunus šviesių ir labai nuoširdžių lietuvių būrys. Gėrėjomes ir džiaugėmės vieni kitais. Tokie skaistūs vaikų veideliai. Tokie tvirti, gražūs, drąsūs ir nagingi lietuviai vyrai. Taip mikliai ėmėsi darbų. Beveik neįmanomom sąlygom padirbo jovaro vartus ir supynes.

Tokios gražios ir kūrybingos mūsų merginos, mamos ir močiutės! Skaityti toliau

Lietuvos menininkai kviečia į paramos koncertą Ukrainai „Už jūsų ir mūsų balsą!“ (0)

Eurovizijos nugalėtoja Ruslana Lužičko Maidane

Balandžio 7 d. 18 val. 30 min. Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje žymūs Lietuvos menininkai surengs koncertą „Už jūsų ir mūsų balsą“. Koncerto tikslas – surinkti lėšų humanitarinei paramai nukentėjusiems per protestus Ukrainoje, vykstant agresijai Kryme bei pilietinės visuomenės plėtrai ir kultūriniam Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimui.

Koncertą pradės ir vainikuos Vilniaus Gedimino technikos universiteto choras „Gabija“. Koncerto dalyviai – žinomi Lietuvos atlikėjai Arina, Aidas Giniotis, Algis Latėnas, Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis, Domantas Razauskas, Skaityti toliau

Moksleivė Gabija iš Šalčininkų. Blogas tas paukštis kuris savo lizdą teršia (17)

P.Saudargo nuotr.

Gyvenu Šalčininkuose. Ir man, ne vis vien, kokia kalba mano krašte kalbama ir kokiomis  kalbomis užrašai kabo. Šalčininkų krašto gyventojai jau XI a. metraščiuose vadinami lietuviais. Vien tik dabartinių kaimų senieji pavadinimai, kaip antai Dainavėlė, Dainava, Balandiškės, Akmenynė, Dailidė, Turgeliai, Šauliai, Žvėrynas, Šaltiniai, Šarkaičiai, Žaliaklonis, Švenčius ir kt. rodo, kad čia visuomet buvo lietuvių žemės.

Dabartiniame Šalčininkų rajone yra Bėčionių, Eišiškių, Kiaulėkų, Kurmelionių, Paūdronių, Sangeliškių, Tetervinų, Turgelių, Valakavičių piliakalniai Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis (11)

Vydūnas

Prieš gerą šimtmetį prasidėjo lemtingi Lietuvai laikai. Lietuviai ėmė jausti laisvės dvelksmą. Tai buvo panašu į mūsų laikų Sąjūdžio dvasią.

Vydūnas buvo tos dvasios reiškėjas ir pranašas, skelbęs svarbius žodžius tautai.

Jau 1902 m. Vydūnas pradeda kurti ugninę trilogiją, kurios įžanginė dalis buvo „Romuva“, apreikšta Tilžės scenoje 1903 metais. Vydūnas rašė  „Amžinos ugnies“ pratarmėje:„Beveik be perstojimo dirbau tam nuo rudens 1911 m. lig rudens 1912 m. Ir rodos, dabar laikas, kad veikalas pasirodytų viešai“.

„Pats pirmasis lietuvių kosminę moralinę viziją apie 1900 metus pradėjo kurti Vydūnas, Skaityti toliau

Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia (17)

J.Trinkūnas | DELFI, A.Salomino nuotr.

Visa jėga sovietinei sistemai smogęs Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos etnokultūrinis sąjūdis po šalies nepriklausomybės atkūrimo virto religiniu Romuvos judėjimu. Senosios baltų religijos šalininkų gretos auga, vis daugiau žmonių pageidauja tuoktis ir vaikus laiminti prie Amžinosios Ugnies aukurų.

Rudens lygiadienio ir baltų vienybės dienos proga kalbamės su Lietuvos Romuvos kriviu etnologu Jonu Trinkūnu.

– Visą gyvenimą kovojate už Lietuvą, kas paskatino tą daryti? Skaityti toliau

Anglijos lietuvių Romuva kviečia į Rasos šventę Londone (0)

Birželio 16–17 d. Anglijoje lietuvių Romuva Epingo miške surengs Rasos šventę! Nuo 14 iki 18 val. vyks pasiruošimas šventei. Bus tvarkoma šventės vietą: statomas apeiginis aukuras, sukrautas šventinis laužas, pinami vainikai ir gėlių girliandos, įrengti šventiniai vartai.

Šventinę talką romuviai laiko neatsiejama šventės dalimi. Talkininkaujant bus mokomasi sutartinių, giesmių ir liaudies dainų, šventės dalyviai susipažins vieni su kitais.

Šventinės apeigos bus pradėtos 19 val. Bus dainuojamos apeiginės Rasos šventės giesmės Skaityti toliau

A.Gedvilo knyga „Toks gyvenimas…“ – apie baltų tikėjimo puoselėtojo gyvenimo kelią (9)

A.Gedvilo knygos viršelis

Balandžio 28 d., Jorės dieną, Kauno ir Telšių romuviečiai aplankė Adolfą Gedvilą jo sodyboje Telšių priemiestyje. Šeimininkas nudžiugino svečius, parodęs savo tik ką pasirodžiusią knygą  „Toks gyvenimas…“ .

Senojo baltų tikėjimo puoselėtoją, tautodailininką Gedvilą žino daugelis, bet ši knyga visapusiškai atskleidžia šią neeilinę asmenybę, pateikia ryškiausius ir nevisiems žinomus jo gyvenimo momentus.

Romuvos naujų laikų sąjūdžio pačioje pradžioje išgirdome apie Adolfą Gedvilą, Telšių tautodailininką. Apie 1993 metus jis ėmė rūpintis suburti Romuvos bendriją Žemaitijoje. 1994 metais liepos 17 dieną Šatrijos kalne buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Skaityti toliau

Krivis Jaunius: Velykos – Vėlių ir Visų Dievų šventė (audio) (29)

Vaidila | R.Pakerio ir G.Steiblio nuotr.

Lietuvių pavasario švenčių ciklas turtingas papročiais, dauguma jų pasiekė mus kaip gyvoji tradicija – mūsų senelių, prosenelių giesmėmis, žodžiais ir apeiginiais veiksmais.

Todėl artėjant Velykoms, kviesčiau paminėti ir atšvęsti jas pagal protėvių papročius.

Pradžioje  keletas pastebėjimų apie žodžio „Velykos“ prasmę. Velykų vardas lietuvių tradicijose siejasi su Vėlių vardu. Kaip tik tuo metu nuo amžių buvo švenčiamos pavasarinės Vėlinės, vadintos „Vėlių Velykomis“. Jos prasideda Didįjį arba Žaliąjį ketvirtadienį  ir tęsiasi iki sekmadienio. Tai mums primena išlikę protėvių vėlių gerbimo papročiai. Skaityti toliau

Anglijos Romuvai – vieneri! (2)

Anglijos Romuvai 1-eri

Anglijos Romuvai suėjo vieneri. Gruodžio pirmąją buvo uždegtas Aukuras, aplink kurį susirinko bendraminčių lietuvių būrys. Prie šventos Gabijos Ugnelės skambėjo lietuviškos sutartinės, atitartinės, giesmės, linksmos dainos, sukosi šokėjų rateliai. Jauni gražūs veidai švietė palaiminga šypsena po siautulingų lietuviškų šokių ir žaidimų, skanaujant suneštines vaišes, paruoštas savomis rankomis, geriant naminę girą. Visus šiuos lietuvius tolimoje žemėje tąvakar suvienijo Protėvių dvasia, lietuviškumo ilgesys, domėjimąsis mūsų kultūra ir tradicijomis. Apniukusiame Londono danguje, kuriame lėktuvą pamatysi dažniau nei paukštį, mirgėjo daugybė dirbtinių šviesų ir buvo galima justi, kaip sielos ilgisi Gamtos ir tyrumo, Skaityti toliau

Gabija: Kartu su nešvariu vandeniu iš dubens neišpilkite ir ten besimaudančio vaiko (8)

Jonas Vaiškūnas:
Aš NEMĖGSTU popiežesnių už popiežių perkrikštų, Saibabos materealizuotų žiedų, smilkalų, krišnuistų rūbų ir lietuviškos jogų fizkultūros, bet aš gerbiu brolius krikščionis, tikrus žiedus ir tikrus Indijos jogus. Tikiuosi, kad alkas.lt vieta kur galima būti atviriems.” (Iš komentarų straipsniui  A.Mamontovas: Mes iki šiol esame pagonys”

Gerbiamas Jonai,
esate kiek piktokas kitų tikėjimų atžvilgiu. Tarsi koks kalavijuotis – inkvizitorius – egzorcistas, o tai tikro baltų pagonio (ar bent siekiančio tokiu būti) jokiu būdu nepuošia.

Silpnesnių nervų žmones tai gali netgi atkratyti nuo pagonybės ir priversti sutikti su kryžiuočių- okupantų tvirtinimais, esą “…pagonys – žiaurūs fanatiški stabmeldžiai, be gailesčio žudantys ir kraugeriškiems dievams aukojantys kito tikėjimo žmones; jiems terūpi alus, gašlūs pasilinksminimai ir gėrybių pasisavinimas jėga, jų tikėjimui prieštaraujančius jie niekina, tremia, paverčia vergais… Jų laukinės dainos primena vilkų staugimą, drabužiai – žvėrių apdarus, o būstai – purvinus guolius meškų, kurias jie laiko savo pramotėmis.” Ir t.t. (iš lenkiškos kilmės metraščių). Na, toks mūsų baltų apibūdinimas ar Jums neprimena to, ką netiesiogiai pasakėte apie komentatorės Agnės1615 gerbiamus indėnus bei indus? Skaityti toliau

Tadui Šidiškiui – 70 (7)

www.alkas.lt

Tadas Šidiškis

Tadas Šidiškis gimė 1940 spalio 12 d  Kaune. Vilniaus Universitete įgijo geografo – kartografo specialybę. Nuo pat studentavimo pradžios vadovavo žygeivių sąjūdžiui. 1966 m. įkurė žygeivių klubą „Gabija“. Šimtai jaunimo žygiavo po Rytų Lietuvą, ypač Vilniją. Visur skambėjo patriotinės dainos, buvo rengiami sąskrydžiai – prie piliakalnių, istorinių vietų. Tadas su žygeivių, kraštotyrininkų ir romuviečių sąjūdžiu neabejotinai  padarė esminę įtaką Lietuvos dvasiniam prisikėlimui. 

 

1999 metais Tadui Šidiškiui buvo suteiktas disidento statusas.  

Tadas pažįsta visas Lietuvos vietas – takelius, miškus, upelius, piliakalnius ir kaimus. Jis ir dabar žygiuoja kartu su jaunimu savo seniai pramintais takais. Tadas aprašė 300 piliakalnių ir pilkapių ir pastaruoju metu leidžia knygas apie archeologinius mitologinius paminklus. Skaityti toliau