Žymos archyvas: finansavimas

Kosmoso projektams įgyvendinti Lietuvos verslui ir mokslui skirta 2 mln. eurų (1)

ukmin.lt nuotr.

Ūkio ministerija ir Europos kosmoso agentūra (EKA) Lietuvos verslo ir mokslo projektams, orientuotiems į kosmoso sektorių, įgyvendinti skiria 2 mln. eurų. Šįkart teikti paraiškas ir įgyvendinti projektus bus galima kartu su Latvijos verslo atstovais ir mokslo ir studijų institucijomis.

„Kosmoso sektorius yra viena pelningiausių Europos ekonomikos pramonės sričių, o šiam sektoriui kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija Skaityti toliau

Lietuvos kultūros taryba kviečia į kasmetinius kultūros finansavimą pristatančius seminarus (0)

Lietuvos kultūros taryba kviečia į kasmetinius kultūros finansavimą pristatančius seminarus | LKT nuotr.

Rugsėjo 26 d., 15 val., Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje, vyks Lietuvos kultūros tarybos kasmetinis kultūros finansavimą pristatantis seminaras.

Jau paskelbtas 2019 m. finansavimo konkursų kalendorius (goo.gl/QQRivd), tad bus galima susipažinti su naujovėmis Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse (goo.gl/7CXUwR). Skaityti toliau

Briuselyje atvertas kelias pradėti Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su Europa (0)

Elektros tinklai | lrv.lt nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kartu su tvirta Europos Komisijos parama, toliau kryptingai žengia įgyvendindamos strateginį viso regiono energetinio saugumo projektą – Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su kontinentine Europa.

Penktadienį Briuselyje pritarta techniniam Baltijos šalių sutartiems veiksmams ir uždegta žalia šviesa Lenkijos ir Baltijos šalių sistemų operatoriams teikti paraišką dėl Europinės kontinentinės elektros tinklų zonos išplėtimo. Skaityti toliau

Kaip sužinoti, kur jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti paramą? (2)

Savanorių skautų dėka senas namas nušvito naujomis spalvomis | Š. Katinaitės nuotr.

Nuo rugsėjo mėnesio 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą.

Svarbu pabrėžti, kad pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą valstybė subsidijuos būstą, kurio kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Skaityti toliau

Grupė Seimo narių kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl partijų finansavimo iš biudžeto tvarkos (1)

Konstitucinis teismass | Wikipedia.org nuotr.

Grupė Seimo narių renka parašus ir ruošiasi kreiptis į Konstitucinį Tesimą, nes mano, kad esama partijų finansavimo iš biudžeto tvarka prieštarauja Konstitucijai. Kreipimasis jau rengiamas ir planuojama Konstituciniam Teismui jį perduoti rugpjūčio mėnesį.

„Kolegos parlamentarai, priklausantys skirtingoms politinėms jėgoms, mano, jog dėl neskaidrios ir neteisingos politinių partijų biudžetinio finansavimo sistemos susiklostė situacija, kai visus biudžeto asignavimus pasiskirsto septynios politinės partijos, kurių daugelis atstovų Seime trukdo priimti įstatymo pataisas ir pašalinti Konstitucijos pažeidimus. Skaityti toliau

Kitais metais pradės veikti Šeimos kortelės programa (0)

Vaikai | socmin.lt nuotr.

Birželio 30 d. Seimas priėmė Šeimos kortelės įstatymą ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus (projektai Nr. XIIP-4130(2), Nr. XIIP-4131(2), kurie sudarys galimybę nuo 2019 m. liepos 1 d. šalyje veikti šeimos kortelei. Už naująjį įstatymą balsavo 110 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 4 parlamentarai.

Priimtas įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę į šeimos kortelę, šeimos kortelės turėtojų teises ir pareigas, valstybės ir savivaldybių institucijų, viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų kompetenciją, Šeimos kortelės programos finansavimą. Skaityti toliau

Numatoma mažinti atskirtį Pietryčių Lietuvoje (5)

 lrv.lt nuotr.

Birželio 27 d. Vyriausybė pritarė Vilniaus funkcinės zonos plėtros planui, kurį realizavus turėtų sumažėti socialiniai  ir ekonominiai skirtumai Pietryčių Lietuvoje.

„Šis planas padės mažinti atskirtį tarp Vilniaus ir atokesnių rajonų. Sieksime gerinti infrastruktūrą ir viešųjų paslaugų tinklą, kad šie atitiktų gyventojų poreikius, būtina skatinti bendruomeniškumą bei tarpkultūrinį dialogą“, –  kalbėjo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Skaityti toliau

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje aptiktas tikras politinių užsakymų archyvas (2)

Auditas Lietuvos automobilių kelių direkcijoje | sumin.lt nuotr.nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) pradedamas vidaus auditas – nustatyta, kad dalis ankstesniais metais rengtų projektų neatitinka nei realių poreikių nei techninio reglamentavimo.

„Jau šiandien aišku, kad projektavimui „į orą“ iššvaistyta mažiausiai 20 milijonų eurų. Tiek milijonų kainavo vien projektų kūrimas, kurie niekada nebus įgyvendinti. Šie pinigai galėjo būti panaudoti tų pačių svarbių projektų įgyvendinimui. Dvi Rusnės estakados galėjo būti pastatytos jau seniai. Direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras. Užsakydama projektus LAKD pirko sau ramybę – projektai buvo rengiami, net jei neturėjo realaus finansavimo. Skaityti toliau

Moksliniams tyrinėjimams ir naujausių idėjų įgyvendinimui planuoja skirti 100 mlrd. eurų (1)

zum.lt

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kviečia Lietuvos mokslininkus, įmones ir kitus suinteresuotus asmenis aktyviai įsitraukti svarstant naują 2021-2027 ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, kurios projektą pristatė Europos Komisija. Šiai programai planuojama rekordinė 100 mlrd. eurų suma.
 
„Siekiame, kad naujoji programa svariai papildytų Lietuvos nacionalinį finansavimą ir mūsų mokslo ir inovatyvaus verslo atstovams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos joje dalyvauti. Tad raginame suinteresuotus dalyvius aktyviai įsitraukti į programos svarstymus“ Skaityti toliau

Išrinktos pirmosios Vasario 16-osios fondo finansuojamos paraiškos (0)

Vasario 16 fondas | vasario16aktas.lt nuotr.

Pirmajame Vasario 16-osios fondo tarybos posėdyje buvo pritarta skirti finansavimą devynioms paraiškoms, kurių bendra finansavimo suma – daugiau nei 120 tūkst. eurų. Iš viso taryba svarstė daugiau kaip 50 paraiškų, kurių prašoma finansuoti suma viršijo 2 mln. eurų.

Ambicingiausi finansavimą gavę projektai – siekis iš Australijos ir Urugvajaus pargabenti Lietuvai itin reikšmingų dokumentų archyvą ir sudaryti galimybę visuomenei su juo susipažinti. Taip pat per visą šalį vyksiantis Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio organizuojamas žygis „Partizanų Lietuva“. Laukiama, kad prie jo prisijungs keli tūkstančiai žygeivių ir įsitrauks vietos bendruomenės. Skaityti toliau

Parengtas regionų tolygios kultūrinės raidos modelis (1)

kulturos ministerija_lrkm.lt

Parengtas Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelis. Jo tikslas – sudaryti galimybę regionams savarankiškai spręsti dėl jiems svarbių kultūros ir meno projektų finansavimo, įtraukiant bendruomenes, kūrėjus, savivaldos institucijas į sprendimų priėmimo procesus. Remiantis šiuo modeliu, savivaldybės bus skatinamos daugiau investuoti į regionui svarbius kultūros ar meno projektus.

„Naujas finansinis mechanizmas padės užtikrinti kultūros prieinamumą ir jos įvairovę regionuose, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didmiesčių Vilniaus, Kauno, Skaityti toliau

A. Navickas: Kaip sureaguoti į A. Ramanausko-Vanago palaikų atradimą? (2)

Andrius Navickas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Praėjusią savaitę skandalų suvarpytą viešąją Lietuvos erdvę nušvietė gera žinia – po dešimtmečių intensyvių paieškų buvo atrasti mūsų legendinio laisvės kovotojo Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai ir jų palaidojimo vieta. Įgyvendinta 2008 m. Seimo priimtoje rezoliucijoje įvardinta užduotis.

Džiaugdamasis šiuo Lietuvai svarbiu įvykiu, Seimo narys Andrius Navickas vis dėlto išreiškė apgailestavimą, kad veikiausiai nepavyks įgyvendinti ir kitos rezoliucijoje numatytos užduoties – atrasti Jono Žemaičio palaikus. Labiausiai tikėtina, kad šis Lietuvos didvyris buvo nukankintas ir sudegintas Maskvoje. Skaityti toliau

Vasaros stovyklose dalyvaus daugiau nei 6000 vaikų (1)

Vaikų vasaros stovyklos | tapk.lt nuotr.

Netrukus prasidėsiančios vasaros atostogos – džiaugsmas vaikams, tačiau ir nemenkas rūpestis tėvams, galvojant, kaip tinkamai pasirūpinti kokybišku bei naudingu vaikų užimtumu. Projektas „TAPK2“ („Tapk. Auk. Pažink.Tobulėk“) skuba tėvams bei globėjams į pagalbą suteikdamas galimybę vaikams dalyvauti net 22 vasaros stovyklų programose trečdalyje Lietuvos savivaldybių.

Pasak „TAPK2“ projektą koordinuojančios specialistės Monikos Rajeckaitės, šiais metais į projekto

Skaityti toliau

Šiemet kultūros ir meno projektams paskirstyta daugiau nei 15 mln. eurų (0)

LKT forumas 2017 | V. Budrio nuotr.

Lietuvos kultūros taryba baigė skirstyti finansavimą 2018 m. kultūros ir meno projektams. Šiemet finansavimas skirtas 1602 įvairių sričių ir žanrų projektams, kurie jau nuo metų pradžios įgyvendinami įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei užsienio šalyse.

Iš viso 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kultūros ir meno iniciatyvoms paskirstė 15 mln. 350 tūkst. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų. 942 projektų finansuota pirmuoju ir 660 ką tik pasibaigusiu antruoju Skaityti toliau

A. Papirtienė. Tik tikri cinikai gali lietuvių kalbos ir vertybių puoselėtojus kaltinti cinišku bizniu (14)

Aušra Papirtienė | O. Posaškovos. nuotr.

Neseniai Seime po pateikimo vieningai pritarėme Valstybinės kalbos politikos 2018 – 2022 metų gairių Seimo nutarimo projektui. Prasidėjo šio kalbos politikos dokumento svarstymo stadija. Ir štai sujudo tuo nepatenkinti oponentai.

Viena iš jų – Loreta Vaicekauskienė – nepasitenkinimo nuodus išliejo savo įmantriame tekste, publikuotame 15min.lt. „Aš pati lituanistė – ir dėstytoja, ir tyrėja, bet man užtenka padorumo…“. Suprask, kad visi kiti iškilūs lietuvių kalbos puoselėtojai tikriausiai gyvena su padorumo stoka. „Pinigai ir galia manęs nevilioja tiek, kad nauda sau taptų svarbiau už naudą bendruomenei.“ – toliau sau panegiriką lieja „ir dėstytoja, ir tyrėja“. Skaityti toliau

Seimas ragina Vyriausybę patvirtinti Sąjūdžio bei Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio mokslinių tyrimų ir paveldo išsaugojimo programą (0)

SąjūdisGegužės 31 d. Seimas, minėdamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) įsteigimo trisdešimties metų jubiliejų, paragino Vyriausybę inicijuoti ir patvirtinti Sąjūdžio bei Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio mokslinių tyrimų ir paveldo išsaugojimo programą, užtikrinti tinkamą šios programos daugiametį finansavimą. LPS iniciatyvinė grupė buvo įsteigta 1988 m. birželio 3 d.

Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP-2271) vienbalsiai balsavo 114 Seimo narių. Skaityti toliau

S. Skvernelis ketina derėtis su EK dėl didesnės paramos Lietuvai (0)

Saulius Skvernelis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kitą savaitę ketina susitikti su Europos Komisijos (EK) komisarais ir EK pirmininku Žanu Klodu Junkeriu ir derėtis dėl didesnio finansavimo Lietuvai. EK naujoje finansinėje perspektyvoje sumažino paramą Lietuvos regionų plėtrai.

„Patvirtinti yra startiniai skaičiai, iki tų startinių skaičių daug ministrų savo atskirose srityse – kalbėkime apie susisiekimą, energetiką, finansus, žemės ūkį – su Briuseliu stipriai dirbo, dalyvavo derybose. Dabar turime, sakykime, išeitinę poziciją“, – sakė S. Skvernelis. Skaityti toliau

Įkurta Kultūros periodinių leidinių asociacija (1)

www.adelaidenow.com.au nuotr.

Gegužės 11 d. įregistruota Kultūros periodinių leidinių asociacija, kurios steigėjai – senas tradicijas turintys kultūros leidiniai „Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“, „Metai“. Narių skaičius artimiausiu metu gerokai didės ir vienys per 10 kultūrinių leidinių („Šiaurės Atėnai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Artnews“ etc.)

Šios asociacijos tikslai neatsiejami nuo viso kultūrinio lauko aktualijų – ginti kultūros periodinių leidinių interesus ir jiems atstovauti, ugdyti kultūrinius visuomenės poreikius, propaguoti profesionaliąją kultūrą; kultūros ir meno analizei bei refleksijai taikyti aukščiausius profesionalumo kriterijus. Skaityti toliau

Finansuos 10 kartų didesnius mokslo ir verslo projektus, atskiras dėmesys – startuoliams (0)

ukmin.lt nuotr.

Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonė „Inočekiai“ leis finansuoti iki 10 kartų didesnius, inovacijas kuriančius, mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus. Nuo šiol pagal atnaujintą priemonę „Inočekiai“ verslas kartu su mokslu galės pretenduoti į 76 tūkstančių eurų inovacinius čekius. Iki šiol didžiausia vieno „Inočekio“ vertė siekė 7 tūkst. eurų. Tikimasi, kad tokie pokyčiai paskatins mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą ir inovatyvių produktų kūrimą.

Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Skaityti toliau

V. Vasiliauskas: Turime labai palankią progą pasirengti būsimiems iššūkiams mūsų ekonomikai (1)

V. Vasiliauskas: iššūkių išvengti nepavyks, bet turime išskirtinai palankią progą pasirengti juos atremti | Pixabay nuotr.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms pertvarkoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės balandžio 16-22 dienomis Vašingtone vykstančiuose Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose.

„Pasaulio ekonomika įsitvirtina augimo vėžėse, daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, ūkio plėtra yra sparčiausia per pastaruosius keletą metų. Skaityti toliau

Daugėja bekontakčių atsiskaitymų (1)

Kas dešimtas atsiskaitymas kortele – bekontaktis, metų pabaigoje bus kas penktas | Pixabay nuotr.

Lietuvos gyventojai atranda bekontakčių atsiskaitymų privalumus – kas dešimta operacija Šiaulių banko mokėjimo kortele atliekama neįvedant PIN kodo, o šių metų pabaigoje jau kas penktas atsiskaitymas kortele galėtų būti bekontaktis.

Bekontakčio atsiskaitymo funkciją turinčias mokėjimo korteles Šiaulių bankas pradėjo platinti praėjusių metų balandį, o jau po metų 10 proc. visų Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Lituanistika biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose (7)

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Mūšis dėl lituanistikos likimo, prasidėjęs daugiau nei prieš dešimtmetį, tai suaktyvėdamas, tai pritildamas tęsiasi iki šiol. 2009 m. vykdant valstybinių mokslo institutų pertvarką, Lietuvos mokslo taryba buvo parengusi „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją“ su numatytais galimais pertvarkos scenarijais. Tuo metu šiems institutams pavyko išsikovoti galimybę ir toliau likti savarankiškomis mokslo institucijomis.

Kaip žinia, dar vieną postūmį šio mūšio įsismarkavimui davė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio 2017 m. lapkričio 10 d. sudaryta  darbo grupė parengti pasiūlymams Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – antivalstybininkai? R. Juknevičienė ir A. Kubilius – Lietuvos išdavikai? (30)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Tėvynės Sąjungos „konservatorių“ būrelis prigulė pokaičio po savo pačių išgaląsta giljotina. Partiečiai aktyviai pasisako už krašto apsaugos finansavimo didinimą. Labai teisingas žingsnis! Dabartinė geopolitinė situacija yra visiškai nedėkinga tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, todėl krašto apsaugos stiprinimas yra būtina valstybės ir tautos išlikimo sąlyga, kuriai gailėti finansų paprasčiausiai neapsimoka.

Vis dėlto šį kartą „konservatoriai“ savo veidmainyste pramušė dugną, kurio pramušinėjimas jau seniai yra tapęs šios partijos vizitine kortele. Skaityti toliau

Paskirstytas finansavimas kino sklaidos projektams Lietuvoje – nuo kino renginių iki neįgaliesiems skirto kino (0)

Lietuvos kino centras | Lietuvos kino centro nuotr.

Lietuvos kino centras paskyrė finansavimą 32 kino sklaidos Lietuvoje projektams, bendrai jiems paskirstyta suma siekia 311 500 eurų.

Iš viso Kino sklaidos Lietuvoje projektų valstybinio finansavimo konkursui buvo pateiktos 48 paraiškos. Bendras gautose paraiškose nurodytas lėšų iš valstybės biudžeto poreikis – beveik 730 000 eurų.

Kino sklaidos Lietuvoje projektų finansavimo tikslas – sudaryti sąlygas Skaityti toliau

Skirtos lėšos užsienio lituanistinėms mokykloms (0)

ŠMM seminaras skirtas užsienio lietuviškoms mokykloms | smm.lt nuotr.

Įvairioms užsienio lietuvių mokyklų neformalioms lituanistinio švietimo veikloms Švietimo ir mokslo ministerija šiemet skyrė apie 160 tūkst. Eurų. Daugiausia lėšų atiteks mokinių vasaros stovykloms, edukaciniams-kultūriniams renginiams, pažintinėms kelionėms Lietuvoje, lietuviškų mokyklų mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kitoms mokyklų reikmėms.

Užsienio lietuviškų mokyklų neformaliojo lituanistinio švietimo projektų konkursą ŠMM organizuoja kasmet. Juo siekiama skatinti užsienio lietuvius, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius Skaityti toliau

Skelbiamas kvietimas teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų finansavimo (1)

Irena Degutienė | lrs.lt

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia kvietimą iki 2018 m. balandžio 15 d. teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo.

Finansavimas skiriamas vadovaujantis šiais kriterijais:

1. projektai padeda sutelkti valstybės, savivaldybių institucijas, mokslo įstaigas, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas istorinės reikšmės lituanistikos paveldo problemoms nagrinėti, įžymioms paveldo vertybėms ir jų kūrėjams, pasiekimams ir įvykiams pažinti, skleisti ir įprasminti; Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. LRT – naujosios nomenklatūros tėvonija (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Viena iš mūsų valstybės viešojo gyvenimo keistenybių – konfliktas tarp Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ir Seimo, kuris niekaip neįstengė išreikalauti iš LRT tarybos bei administracijos informacijos apie LRT ūkinę ir finansinę veiklą, todėl net buvo priverstas įkurti laikinąją parlamentinę komisiją.

Kaip čia gali būti, kad  valstybinė įmonė – viešoji įstaiga LRT, pagal  įstatymą ir Seimo statutą tiesiogiai pavaldi Seimui, jam privalanti kasmet atsiskaityti, siunčia Tautos atstovybę šunims šėko pjauti? Ko vertas Seimas? Gal  Lietuva – ne parlamentinė (su prezidentinės požymiais) respublika, kurios valdžios galios centras jau seniai persikėlė iš Seimo Skaityti toliau

V. Sutkus. Regionų plėtroje darbo vietų kūrėjams – tik simbolinis vaidmuo (1)

LVK prezidentas Valdas Sutkus | Lietuvos verslo konfederacijos nuotr.

2016 metais, iš Lietuvos išvažiavo per 50 tūkst. žmonių. 2017 m. tempai nemažėjo. Didieji šalies miestai dar laikosi, tačiau nuo masinės emigracijos ypač kenčia šalies regionai, kur sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių.

Visiems aiški pagrindinė to priežastis – rajonuose per mažai padoriai apmokamų darbo vietų.

Tai akivaizdžiai rodo regionų plėtros politikos neveiksnumą. Paradoksalu, tačiau verslo bendruomenė – darbo vietų kūrėjai sistemingai atribojami nuo regionų plėtros sprendimų priėmimo. Skaityti toliau

Seimo narys prašo keisti nacionalinio kino finansavimo nuostatas (0)

ziurovai_kaunas.lt

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonson siūlydamas tam tikrais atvejais atsisakyti nuostatos, kad maksimalus valstybės finansavimas vienam filmui gali siekti ne daugiau kaip 725 000 eurų. Taip pat rašte siūloma keisti ekspertų komisijos sudėtį, įtraukiant į ją platintojus ir rodytojus.

„Nacionalinis kinas – tai kultūros platforma, kuria paprasčiausia pasiekti šalies gyventojus. Tačiau lietuviškam kinui, šiandien užimančiam 19,5 proc. rinkos (žiūrovų skaičius atėjusių į lietuviškus filmus)

Skaityti toliau

Lietuvai atsiveria galimybės teikti naujus projektus kosmoso srityje (0)

saules kolektoriai_ukmin.lt

Gruodžio 7 d. 9 val. Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kviečia į Europos kosmoso agentūros (EKA) seminarą-instruktažą, kurio metu bus pristatomos galimybės susidomėjusiems Lietuvos atstovams dalyvauti naujuose EKA kvietimuose 2018 metais.

„Lietuva siekia aktyviai bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra ir ateityje tapti visaverte šios agentūros nare. Todėl skatiname verslą ir mokslą domėtis Skaityti toliau