Žymos archyvas: filosofija

Vilniuje vyksta didžiausia Lietuvoje Tarptautinė filosofijos olimpiada (0)

Rengėjų nuotr.

2014 m. gegužės 15–18 dienomis Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultete (LEU IF) vyksta jau 22-oji Tarptautinė filosofijos olimpiada (International Philosophy Olympiad – IPO 2014), organizuojama LEU Filosofijos katedros.

Vakar Vilniaus rotušėje įvyko iškilmingas olimpiados atidarymas, kurio metu sveikinimo kalbas sakė Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė, IPO 2014 olimpiados prezidentė, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Jūratė Baranova, Tarptautinės filosofų asociacijos prezidentas profesorius Viljamas Makbraitas Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūno idėjinis palikimas Europai (0)

V. Bagdonavičius ir kun. Miroslavas Danys prie Vydūno atminimo lentos | T.Staniko nuotr.

Prieš metus,  2013 m. gegužės 10 – 11d.,  Detmolde (Vokietija) vyko Europos dienos. Šis miestas  tų dienų metu ypatingai pagerbė didį mūsų tautos sūnų Vydūną, čia praleidusį paskutiniuosius septynerius gyvenimo metus. Lipės apskrities evangelikų bažnyčios bei Detmoldo merijos rūpesčiu  prie namo, kuriame po dramatiškos dvejus metus trukusios kelionės 1946 m. rudenį Vydūnas buvo pirmiausiai prisiglaudęs, buvo iškilmingai atidengti jam skirta atminimo lenta bei lietuvių skulptoriaus Liongino Garlos sukurtas biustas.

Šio biusto  liedinimu ir tam skirtomis lėšomis rūpinosi Lietuvoje veikianti Vydūno draugija, akciją rėmė  Lietuvos ambasada Vokietijoje ir Vokietijos ambasada Lietuvoje.  Vydūnui ypatingas dėmesys buvo skirtas ir Europos dienų proga Detmolde surengtoje konferencijoje  „Europos idėja Skaityti toliau

Pasaulyje didžiausia Tarptautinė filosofijos olimpiada vyks Vilniuje (1)

Tarptautinė filosofijos olimpiadaGegužės 15-18 dienomis Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultete (LEU IF) vyks jau 22-oji Tarptautinė filosofijos olimpiada (International Philosophy Olympiad – IPO 2014), organizuojama Filosofijos katedros. Joje dalyvaus gimnazijų, mokyklų, licėjų paskutiniųjų klasių moksleivių iš įvairių pasaulio šalių. Prieš 22 metus kelių šalių (Bulgarijos, Lenkijos, Vokietijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos) entuziastai ėmėsi organizuoti pirmąją olimpiadą. Šis judėjimas išsiplėtė, šalių vis daugėjo. Į Vilnių atvažiuos komandų net iš 41 pasaulio šalies, filosofinę esė rašys 89 moksleiviai. Delegacijos vadovai ir mokytojai bus Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

Vytauto Didžiojo universitetas švęs atkūrimo 25-metį (0)

Garbės daktaro regalijos | VDU.lt nuotr.

Balandžio 25 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitetas švęs atkūrimo 25-mečio sukaktį – tai bus svarbiausias šiai progai skirto ciklo renginys. Dviems iškiliems profesoriams – Rimui Kalvaičiui ir Kęstučiui Skrupskeliui – VDU didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas) 11 val. bus įteiktos garbės daktaro regalijos, o 16 val. didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks šventinės iškilmės bendruomenės nariams, draugams, partneriams ir bičiuliams. Skaityti toliau

Birštonas kviečia pasisemti S.Kneipo filosofijos (0)

rengėjų nuotr.

Birštono kurorte teikiamoms sveikatinimo paslaugoms  pradedama taikyti S. Kneipo sveikatos filosofijos metodika. Šios filosofijos idėjos Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusios, todėl Birštono kurortas kviečia iš arčiau susipažinti su holistiniu gydymo metodu, kuris nuo seno sėkmingai taikomas ligų prevencijai, gydymui bei sveikatos atgavimui. Kovo 26 d. 10 val. „Royal Spa Residence“ viešbutyje vyks renginys „S. Kneipo diena“, į kurį atvyksta Kneipo sveikatinimo metodikos specialistė iš Vokietijos gydytoja A. Dresler (Aurelija Dressler). Skaityti toliau

22-oji tarptautinė filosofijos olimpiada „IPO 2014“ vyks Lietuvoje (0)

Emanuelis Levinas

2014 metų  gegužės 15–18 dienomis Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyks 22-oji tarptautinė filosofijos olimpiada „IPO 2014“, kurioje laukiama 180 dalyvių iš 42 skirtingų pasaulio šalių. Olimpiada skiriama Lietuvoje gimusio filosofo E. Levino garbei. Olimpiados tema – „Emmanuelis Levinas: Begalybė ir Kito Veidas“.

Lietuva tarptautinėse filosofijos olimpiadose dalyvauja jau nuo 1997 metų. Nuo 2008 metų Lietuvos vardas skamba tarp olimpiados geriausiųjų – lietuvių mokiniai apdovanojami olimpiados garbės raštais. 2012 m. Norvegijoje Vilniaus licėjaus gimnazistas Tadas Kriščiūnas Lietuvai iškovojo patį garbingiausią apdovanojimą – aukso medalį. Lietuvoje ši olimpiada rengiama pirmąkart. Skaityti toliau

Vienkiemyje gyvenantis H. Gudavičius savitą gyvenimo filosofiją dėsto knygoje (2)

H.Gudavičiaus knygos „Gamtmeldžio sodas“ viršelio dalis

Gamtininko ir publicisto Henriko Gudavičiaus dienoraščio mintys, tekstai, laviruojantys tarp esė ir novelės žanro, sugulė į naują knygą „Gamtmeldžio sodas“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Jau daugiau nei dvidešimt metų vienkiemyje už Liškiavos, Dzūkijos nacionaliniame parke, gyvenantis gamtininkas turbūt daugeliui kelia nuostabą – Vilniuje gyvenęs ir dirbęs žurnalistu, viską metė ir išvažiavo gyventi į Dzūkiją, be mobilaus ryšio telefono, televizoriaus, kompiuterio… Naujoje knygoje ir skleidžiasi, kokia kasdienybe, kokiomis mintimis, filosofija gyvena toks atsiskyrėlis, „gamtmeldis“. Skaityti toliau

Gyvasis sociologijos klasikas prof. Z.Baumanas skaitys paskaitas (video) (0)

Prof. Z.Baumanas | filmo stopkadras

Spalio 29-31 dienomis Lietuvoje Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu viešės vienas garsiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, profesorius Zygmuntas Baumanas.  Jis susitiks su visuomenę ir skaitys paskaitas Vilniuje ir Kaune.

Pirmas susitikimas su prof. Z.Baumaniu įvyks Vilniuje, spalio 29 d., antradienį, 17.30 val., Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) prof. Z.Baumanas skaitys paskaita  Online/Offline. Gyvenimas tarp dviejų pasaulių – suderinama ar ne? Ir iki kokios ribos?… Anglų Paskaita iš anglų kalbos bus sinchroniškai verčiama į lietuvių. Susitikimui vadovaus europarlamentaras prof. Leonidas Donskis. Įėjimas laisvas. Skaityti toliau

Europos filosofijos garsenybės Vilniuje diskutuos apie nihilizmą ir vaizduotę (0)

LogoLiepos 1-5 d. vieni reikšmingiausių XXI a. filosofų atvyksta į Lietuvoje organizuojamą tarptautinę konferenciją „Nihilizmas ir vaizduotė“. Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro renginyje pranešimus skaitys keturi pasaulinio garso mąstytojai, kurie viešose diskusijose kartu su kolegomis iš Italijos, Prancūzijos, Airijos, Izraelio, Ispanijos ir Lietuvos nagrinės įsivaizduojamybės ir nihilizmo įtampas naujųjų technologijų epochoje.

„Kviestiniai konferencijos pranešėjai Džianis Vatimo (Gianni Vattimo), Bernardas Skaityti toliau

T. Dirgėla. Lietuvininkas Liudvikas Rėza – lietuvių kultūros pagrindų kūrėjas (7)

Liudvikas Gediminas Rėza, Karaliaučiaus universiteto profesorius

Prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza, išleidęs pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, sakė: Lietuvių liaudies dainos, kaip šis rinkinys rodo, daugiausia yra meilės dainos: jose apdainuojami meilės ir džiaugsmo jausmai, piešiama šeimos gyvenimo laimė ir paprasčiausiu būdu parodomi švelnūs šeimos narių ir giminių santykiai…

Našlaitis, nuvertęs kalnus

Liudvikas Gediminas Rėza pasaulį išvydo 1776 metų sausio 9 dieną Karvaičių kaime, buvusiame Kuršių nerijoje. Rėzai sulaukus vos dviejų metų, mirė jo motina, o dar po dviejų – ir tėvas. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ? (2)

Vacys Bagdonavičius | lt.wikipedija.org nuotr.

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas pasiuntė sveikinimo laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame mąstytojas išreiškė tikėjimą tuo, kad „Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui“ – „būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“. Vydūnui atrodė, jog greitai ateis ta diena, kai pasijausime esą „dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai“.

Mąstytojas įžvelgė priespaudų nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdintoje Lietuvoje tebesant pakankamai daug „jaunatvės pasitikėjimo ir jaunatvės galių“ ir buvo įsitikinęs, kad „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato“ [1]. Skaityti toliau

Vilniaus Universiteto Filosofai kviečia švęsti filosofų dienas (0)

Kovo 18 d. kasmetinius Vilniaus Universiteto Fakultetų dienų renginius kaip ir kasmet pradėjo Filosofijos fakulteto dienos – „Fiesta Personæ“, verčiant iš lotynų kalbos – „žmogaus šventė“. Filosofai šiemet švęs nuo kovo 18 iki 22 dienos.

Prasidėjusios nuo kelių entuziastingų studentų iniciatyvos, šiandien Filosofijos fakulteto dienos išaugo į didžiausią Fakulteto šventę, kurios renginiai sutraukia ne tik Vilniaus Universiteto bendruomenę, bet ir vilniečius bei miesto svečius.  Skaityti toliau

Būrimas iš pupų nepriklausomoje Lietuvoje (6)

B.Genzelis

Valstybės atkūrimo akto signatarui Broniui Genzeliui niekada netrūko drąsos kalbėti tai, ką mano. Profesorius neslepia, kad daug kam nepriklausomoje Lietuvoje nepritaria, o kai kurie dalykai jam smarkiai užgauna širdį, tačiau akmens užantyje nesinešioja. Filosofo išsilavinimas sulaiko jį nuo kartėlio ir skubotų išvadų.
„Pasiekėme absoliutaus neatsakingumo laikotarpį. Valstybės politikoje negali dalyvauti žmonės, bijantys prarasti turtą, šeimą, galvą“, – sakė B.Genzelis.

„Pasiekėme absoliutaus neatsakingumo laikotarpį. Valstybės politikoje negali dalyvauti žmonės, bijantys prarasti turtą, šeimą, galvą“, – sakė B.Genzelis. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje (0)

Vydūnas

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią nepriklausomą Lietuvą, ta proga 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas nusiuntė laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame yra tokia frazė: “Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui” (cituojama iš 8, 423).Paimta iš konteksto, toji frazė gali skambėti pretenzingai ir perdėm mesianistiškai bei kelti ne itin geras asociacijas su pretenzijomis tų režimų, kurių vienas anksčiau kaip po dešimtmečio (praėjus nuo tų Vydūno pasakytų žodžių) jau rodė savo kruvinus nagus, o kitas intensyviai ruošėsi savo grobuoniškam skrydžiui. Tie režimai nemažą pasaulio dalį netrukus užvaldys (laimei, ne amžiams) gerai žinomais metodais. Skaityti toliau

Bus pristatoma lietuvių kalba išleista knyga „Joga Vasišta“ (1)

Joga Vasista_lietuvių kalbaVasario 12 d. 17:30 val. Pranciškonų rūmuose „Piano.lt“ salėje (Trakų g. 9/1. Įėjimas iš Kėdainių g.)  vyks pirmą kartą lietuvių kalba išleistos knygos „Joga Vasišta“ pristatymas.

„Joga Vasišta“ yra unikalus Indijos filosofijos kūrinys, atskleidžiantis aukščiausios tiesos suvokimą, ir todėl aktualus kiekvienam ieškančiam savęs pažinimo. Anot svamio Muktanandos aukščiausiojo iškotojam prieš tūkstančius metų ivykęs pokalbis tarp dievo Ramos ir išminčiaus Vasištos yra tarsi nektaras. Tai – išminties saugykla. „Joga Vasišta“ iliustruoja amžinąją išmintį daugybe istorijų ir paaiškinimų. Ne tik filosofai, bet ir šiuolaikiniai psichologai bei mokslininkai tikrai atras knygoje ką nors tokio, kas būtų susiję su jų pačių atradimais. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V) (3)

Marius Kundrotas

6. Konservatyvioji pasaulėžiūra – įvaizdžiai ir stereotipai

Teorinės apžvalgos pabaigoje, prieš pereinant prie konkrečių partijų aptarimo, dera apžvelgti daugiau arba mažiau pagrįstai konservatizmui priskiriamus bruožus, įvaizdžius ir stereotipus.

1. Konservatizmas – tradicionalistinė pasaulėžiūra, sauganti sena ir besipriešinanti naujam. Iš tiesų tradicija – vienas iš konservatizmo stulpų, jos akcentas toks stiprus, jog tradicionalizmas ir konservatizmas dažnai laikomi sinonimais. Vis dėlto tradicija – tik vienas iš konservatizmo aspektų, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija (2)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“[1], – teigia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje (4)

Vydūnas

Vydūną galima būtų pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Kaip jis pats yra sakęs, svarbiausias jo gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tasai siekis, galima sakyti, buvo būtiškasis šios taurios asmenybės spręstas uždavinys, kurį atliko tiesiog kaip religinę priedermę.

Visa tai, ką Vydūnas padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį, į jos raidą. Skaityti toliau

A. Martišiūtė-Linartienė: Politikus žmoniškumo moko Vydūnas (2)

Humanitarinių mokslų daktarė Aušra Martišiūtė-Linartienė daug dėmesio skiria Vydūno kūrybai

Vydūno raštai turėtų būti kiekvieno politiko ar į politiką žengiančio naujoko bibliotekoje, – įsitikinusi lituanistė Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, kuri apie filosofo ir rašytojo Vydūno dramaturgiją yra išleidusi ir solidžią monografiją.

Ką tik buvo pristatytos perleistos filosofo ir rašytojo Vydūno knygos „Tautos gyvata“, „Laimės atošvaita“, „Vergai ir dykiai“.

– Peršasi mintis, kad dviejų šimtų litų banknotą puošiantis Vydūnas (tikrasis vardas – Vilhelmas Storostas) dabartyje yra truputį primirštas. Skaityti toliau

Pirmasis aukso medalis filosofijos olimpiadoje (0)

Filosofijos olimpiada. Organizatorių nuotr.

Jau dvidešimtą kartą tarptautinėje mokinių filosofijos olimpiadoje, kuri šiemet vyko Norvegijos sostinėje Osle, Vilniaus licėjaus abiturientas Tadas Kriščiūnas pelnė aukso medalį.

Tai pirmasis Lietuvos aukso medalis filosofijos olimpiadoje. Dar vienas Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Michailas Skalskis gavo pagyrimo raštą.

Lietuvos mokinių komandai vadovavo Lietuvos edukologijos universiteto Filosofijos Skaityti toliau

Kviečia filmo apie sociologą Z.Baumaną premjera (video) (11)

Zygmuntas Baumanas | filmo treilerio stop kadras

Vasario 23 d. 14 val. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a.) vyks dokumentinio filmo apie gyvąjį sociologijos klasiką, VDU garbės daktarą prof. Zygmuntą Baumaną „Sunku būti žmogumi šiandien“ (The Trouble with Being Human These Days) peržiūra ir diskusija.

Renginyje, kuris bus filmo premjera visoje Europoje, dalyvaus jo režisierius Artekas Dziadošas (Bartek Dziadosz) ir prodiuseris Gžegožas Lepiažas (Grzegorz Lepiarz). Diskusiją moderuos filosofas, Europos parlamento narys prof. Leonidas Donskis. Skaityti toliau

R.Kočiūnas: Nerimas yra natūrali gyvenimo dalis (1)

Rimantas Kočiūnas | appme.ru nuotr.

Su Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktoriumi prof. Rimantu Kočiūnu kalbasi Miglė Anušauskaitė.

Kuo egzistencinė psichoterapija skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių?

– Egzistencinė psichoterapija kartais apibrėžiama kaip filosofinis kelias psichoterapijoje. Joje daug sąsajų su filosofija, siekiama tyrinėti ne tik žmogaus vidinį pasaulį, bet ir jo gyvenimą apskritai: tai, kaip klientas kuria savo pasaulį, kokie jo santykiai su sociumu, kokia savijauta, materialinis būvis, vertybės… Siekiant padėti klientams pažinti savo gyvenimą, į žmogų žiūrima keturiais matmenimis: fiziniu, socialiniu, psichologiniu ir dvasiniu. Skaityti toliau

Paraštės (2)

Mindaugas Peleckis

Šliogeris A. LIETUVIŠKOSIOS PARAŠTĖS.
Dailininkė Audronė Uzielaitė.

– Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011.

NEKROPOLITAI ŠIOS KNYGOS TURBŪT NESKAITYS Skaityti toliau

A.Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai. I (2)

Aliaksėjus Dzermantas

www.patriotai.lt pokalbis su Gudijos etnokultūrologu, filosofu, baltiškosios gudų tautos etnogenezės šalininku, etnokosmologijos centro „Kryŭja“ sekretoriumi bei almanacho „Druvis“ bendraautoriumi Aliaksėjumi Dzermantu (Аляксей Дзермант).

Laba diena, Aliaksėjau. Pradėkime nuo trumpo jūsų prisistatymo. Manau, kad daugumai žmonių Lietuvoje bus įdomu susipažinti su jūsų darbais ir idėjomis. Prašytume aprašyti savo praktinę, internetinę ir leidybinę veiklą.

Laba diena. Pagrindinė mano veiklos kryptis yra mokslinė. Dirbu akademinio Gudijos mokslo sistemoje, todėl mano interesai šioje srityje gana platūs: gudų ir baltų mitologija, gudų etnogenezės problema, sakralinė geografija ir geopolitika, apeigos ir valdžios mitologija, politinė ir etninė Gudijos istorija, tradicionalizmo filosofija… Drauge su bendraminčiais kolegomis aktyviai dalyvauju etnokosmologijos centro „Kryŭja“ veikloje. Skaityti toliau