Žymos archyvas: filosofija

K. Aleknaitė. Amžino mokytojo pėdomis (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Kai kalba pasisuka apie Vydūną (Vilhelmas Storosta 1868-1953), tylos ir nežinios šydo nebelieka. Nebelieka ir pasimetimo, nekyla klausimų kas šis žmogus yra. Taip yra todėl, kad mūsų dienomis, praėjus 150 metų nuo šio vieno įstabiausių mūsų krašto žmonių gimimo, visi šį žmogų savotiškai pažįsta, gerbia, kliaujasi. Visi iki vieno daugiau ar mažiau yra susipažinę su Vydūno kūryba, žino apie jo didelius pasiekimus, apie jo gausų ir vertingą tautinį, kultūrinį ir literatūrinį palikimą, kuris bėgant laikui ne tik, kad nepraranda savo reikšmės ir vertės, bet tampa dar vertingesnis ir svarbesnis. Skaityti toliau

Pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai (2)

Knygos autorė, istorijos mokslų daktarė, budologė-tibetologė, vyriausioji žurnalo „Буддизм.ру“ redaktorė Jelena Leontjeva | Asociacijos „Tibeto kultūros namai“ nuotr.

Gegužės 23 d., 18 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, bus pristatyta asociacijos „Tibeto kultūros namai“ ką tik išleista knyga „Nam Thar. Penki gyvenimai išsilaisvinimo kelyje“. Tai pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai. Kūrinys pasakoja apie garsiausius Tibeto budizmo jogus ir joges. Jo veiksmas prasideda istorinio Budos epochoje ir tęsiasi iki šių laikų.

Pristatyme bus galima pabendrauti su specialiai šia proga į Vilnių atvykusia knygos autore Jelena Leontjeva – ji yra istorijos mokslų daktarė, budologė-tibetologė, vyriausioji žurnalo „Буддизм.ру“ redaktorė. Skaityti toliau

V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje (33)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.

– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Atsisakiau dalyvauti fiktyviame VU TSPMI konkurse profesoriaus vietai užimti (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atsisakiau dalyvauti fiktyviame Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) konkurse profesoriaus vietai užimti. Tai yra sąmoningas ir atsakingas apsisprendimas, kurį nulėmė šios priežastys:

1. Daugelį metų institute sėkmingai dėsčiau studentų teorinio pasirengimo pagrindą sudarančius Filosofijos įvado ir Klasikinės politinės teorijos kursus. TSPMI studijų programa nėra pakeista. Šie kursai iš principo negali būti panaikinti nenusmukdant instituto bendrojo akademinio ir studentų Skaityti toliau

V. Radžvilas: Būti augalu, o ne trąša jam (26)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Viena ryškiausių ir šviesiausių nūdienos Lietuvos asmenybių – Sąjūdžio pirmeivis, filosofas, aštrus liberalizmo ir jo apimtos mūsų šalies politinės viršūnėlės kritikas profesorius Vytautas Radžvilas vakar atšventė garbingą šešiasdešimties metų jubiliejų.

Šį žmogų daugybę kartų esame kalbinę „Respublikoje“ – vis apie tautos ir valstybės sopulius, apie vis giliau pamirštamą mūsų visų atsakomybę prieš Dievą, Tėvynę, protėvius, gimtąją kalbą, savo tautos žmones… Šiandien, garbingos sukakties išvakarėse, pirmą kartą kalbamės su juo – apie jį patį.
Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ N. Kardelis – apie simbolius, ženklus ir religijas (video) (1)

Naglis Kardelis | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Devintoje ciklo laidoje dalyvavo filosofas Naglis Kardelis. Ką reiškia sąvoka „simbolis“ ir kaip ji interpretuojama filosofijoje? Ar žodžiai „simbolis“ ir „ženklas“ reiškia tą patį? Kokia buvo graikų pagonybė? Laidoje pateikiama mokslininko filosofinė vizija apie religijų ateitį Lietuvoje ir kokia yra Pasaulio medžio simbolio prasmė.

Skaityti toliau

Konfucijaus institutas kviečia į visuomenei skirtų viešų paskaitų seriją – „Kinijos filosofija“ (2)

VU Konfucijaus institutas kviečia į visuomenei skirtų viešų paskaitų seriją – „Kinijos filosofija“ | E. Kurausko nuotr.

Nuo rugsėjo 18 d. kiekvieną pirmadienį 18 val., Konfucijaus instituto Didžiojoje auditorijoje (Adresas: M.K. Čiurlionio g. 21/27, II korpusas, VU Gamtos mokslų fakulteto kiemelyje) vyks visuomenei skirtų viešų paskaitų serija – „Kinijos filosofija“. Šių paskaitų serijos metu, bus pristatomos ir gvildenamos visos pagrindinės Kinijos filosofijos temos nuo Konfucijaus mokymo, Laozi, Mozi iki Kinijos budizmo mokyklų bei tokių neokonfucianizmo mąstytojų kaip – Džujis Sinas (Zhu Xi) ir Vangas Jangmingas (Wang Yangming). Paskaitos skirtos visiems, kurie nori susipažinti ar domisi Kinijos filosofija.

Skaityti toliau

V. Sinica. Traukis, Radžvilai! (38)

Prof. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kas įvyko?

Liepą žiniasklaidoje nuvilnijo radžviliada – studentų prašymo/skundo dėl Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Vytauto Radžvilo „euroskeptiškų“ pažiūrų istorija. Instituto administracijos 9 magistrantai paprašė Radžvilo kursą iš privalomo padaryti pasirenkamu. Motyvuota, kad kursas nesusijęs su Europos studijomis, per platus, „dėstytojo euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie Europos Sąjungą“, o „išsakomas subjektyvus požiūris į ES Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės verčia jį greitojo maisto verslo užkampiu (1)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Tai, sakot, universitetas netampa dvasios aušvicu? Nu gal ir ne, bet Makdonaldsu (McDonald) – neabejotinai.

Šįmet Vilniaus universitete štai tokios naujovės, ir apie jas kalbėsiu iš filosofijos studijų perspektyvos.

1. Jau trejus metus bakalaurantai studijų programos komitetui teikia pageidavimus ir siūlymus atskirti Platono ir Aristotelio filosofijos kursą į du atskirus, nes tokie gigantai privalo būti studijuojami išsamiai ir atskirai. Vietoj to – šįmet į krūvą sumesti kiti, daug mažiau nei minėtieji filosofai vienas su kitu susiję mąstytojai – vietoj atskirų radosi bendresni Skaityti toliau

L.V. Medelis. Radžvilomachija. Pavojus Lietuvai, ES ir TSPMI (18)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Tai senas klausimas: jeigu katinas per tris minutes suėda vieną pelę, per kiek minučių jis suės tūkstantį pelių? Tiek pat senas atsakymas: pelės suės katiną. Štai kodėl gana pesimistiškai žiūriu į profesoriaus Vytauto Radžvilo susirėmimą su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracija.

Prisiminkim: pavasarį V. Radžvilas Europos studijų magistro programos pirmakursiams skaitė Europos idėjos istorijos kursą. Išlaikius egzaminą, instituto administracija gavo kursą klausiusių studentų prašymą vietoj privalomojo padaryti jį pasirenkamuoju. Skaityti toliau

Prof. S. Arlauskas apie V. Radžvilo persekiojimą: ES elitas turėtų įsiklausyti į kritiką, o ne persekioti kritikus… (32)

Prof. Saulius Arlauskas | Asmeninė nuotr.

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje nerimsta diskusijos dėl TSPMI skandalo, kai per studentus buvo pradėtas susidorojimas su profesoriumi Vytautu Radžvilu. Portale alkas.lt skelbtas pokalbis su žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovu Romualdu Povilaičiu pavadinimu „TSPMI“ primena Aukštąją partinę mokyklą“. Jame sudėlioti teisiniai šio skandalo akcentai. Žmogaus teisių požiūriu TSPMI administracija diskriminuodama profesorių dėl pažiūrų, pažeidė Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą. Kol kas jokios reakcijos iš Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės negirdėti. Kaip beje, ir į  visuomenininkų prašymą nuodugniai ištirti konfliktą iki šiol neatsakė nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei Seimo švietimo ir mokslo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo mums aktuali Antikos istorija? (video) (4)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kuo mums šiandien aktuali antikos istorija? Ir kodėl Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija ją laiko tiek neverta dėmesio, kad net nereikalauja iš istorijos egzaminą laikančių abiturientų apie ją ką nors žinoti?

Laidoje taip pat aptariame Antikos tyrimų ir jos istorijos populiarinimo padėtį Lietuvoje. Kodėl nuo 1952 m. iki pernai metų neturėjome nė vieno išsamaus senovės graikų istorijos vadovėlio, o senovės Romos istorijos neturime iki šiol? Kokius Antikos autorius galime skaityti lietuviškai, o ko dar trūksta ar galime tikėtis sulaukti ateityje? Ko labiausiai reikia, kad užpildytume pagrindines šios srities spragas? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar reikia Lietuvoje tyrinėti visuotinę istoriją? (video) (2)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kodėl Lietuvoje netyrinėjama visuotinė istorija? Kodėl net verstinių knygų visuotinės istorijos temomis lietuviškai išleidžiama itin nedaug?

Dariaus Aleknos manymu, mes iki šiol gyvename pagal paradigmą, įdiegtą mums sovietmečiu. Domėtis rimtais dalykais – ne sąjunginės respublikos kompetencija. Visuotinės istorija, filosofija ir kiti rimti dalykai turi būti tyrinėjami Maskvoje, o sąjunginių respublikų mokslininkams pakanka savo kiemo. Skaityti toliau

Kaune vyks pasaulinis semiotikos kongresas (0)

Kauno technologijos universitetas | KTU nuotr.

Birželio 26-30 d. Kaune vyks 13-asis Pasaulinis semiotikos kongresas, kurį rengia Semiotikos institutas, įsikūręs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMM). Šis svarbus  mokslo renginys vyks iki gegužės 30 d. 

Pasaulinis semiotikos kongresas – nuo 1974 m. kas keleri metai skirtingose šalyse vykstantis Tarptautinės semiotikos asociacijos mokslo renginys. Jis buvo surengtas tokiuose miestuose kaip Milanas, Viena, La Korunja, Sofija, Helsinkis, Berklis, Gvadalachara, Nandzingas ir kt. Skaityti toliau

M. Mamardašvilis. Troškimas išsipildyti (audio) (0)

mamardashvili03

Mieli skaitytojai, tęsiame žymaus gruzinų filosofo Merabo Mamardašvilio filosofavimo fragmentų vertimus turėdami omeny tą jaunimą, kuris nemoka rusų kalbos. Filosofo svarstymai labai įdomūs ir esminiai žmogaus tapsmui tikru žmogumi. Mokantiesiems pridedame gyvą vaizdo įrašą.

Mums lemta susitikti su tuo atsiribojančiu ilgesio jausmu, kurį visi bent akimirką, bent kada nors, nors kartą gyvenime esame patyrę. Pojūtis, kad esu svetimas pasaulyje, kad pats pasaulis manęs nepriima, o jis Skaityti toliau

Prof . L. Donskio idėjoms skirtoje tarptautinėje konferencijoje – mokslininkai iš viso pasaulio (11)

VDU_konferencija_Leonidui_Donskiui_plakatasGegužės 11–12 dienomis Kaune, pagerbiant vieno iškiliausių Lietuvos mąstytojų atminimą, vyks konferencija „Leonido Donskio tarpdisciplininės intelektualinės praktikos ir moralinė vaizduotė“, skirta filosofo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus L. Donskio tyrinėjimams. Tarp konferencijos pranešėjų – žinomi mokslininkai ir ekspertai iš viso pasaulio: Bolonijos universiteto (Italija) profesorius Stefanas Biančinis (Stefano Bianchini),

Skaityti toliau

M. Mamardašvilis. Apie gėrį ir priežastingumą (audio) (0)

Filosofas prof. Merabas Mamardašvilis | syg.ma nuotr.

Žymus gruzinų filosofas prof. Merabas Mamardašvilis (1930–1990) buvo žinomas visai rusų, gruzinų ir kitų buvusios SSSR okupuotų valstybių akademinei bendruomenei. Dažnai jį lygindavo su Sokratu – sakydavo: kol klausaisi jo kaip užburtas, viskas aišku, vos tik išeini iš auditorijos – jau ne taip aišku…

Per gyvenimą buvo atspausdintos tik kelios Jo knygos. Po mirties draugai Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie praktinę filosofijos naudą šiandienos pasaulyje (video) (0)

Filosofija_mokslosriuba.lt1

Jei praeivių kas paklaustų, kaip jie įsivaizduoja mokslininko darbą, turbūt dažnam galvoje pirmiausia iškiltų laboratorija, pilna piltuvėlių, mikroskopų, lazerių, gal net robotų ar kitų galingų prietaisų. O ką veikia humanitarinių mokslų atstovai filosofai? Jų kabinetuose – tik kompiuteris ir knygų lentynos, bet ar dėl to filosofų darbas mūsų moderniai visuomenei mažiau reikšmingas?

Filosofija gimė Senovės Graikijos civilizacijoje prieš daugiau nei 2000 metų, o pats žodis, išvertus iš graikų kalbos, reiškia meilę išminčiai. Skaityti toliau

Mirė garsus sociologas, vartotojiškos visuomenės kritikas prof. Zygmuntas Baumanas (video) (4)

prof. Zygmuntas Baumanas 1925-2017) | VDU nuotr.

Sausio 9 d. Lidse, Jungtinėje Karalystėje, eidamas 92-us metus, mirė žymus lenkų sociologas, filosofas, eseistas, garsus vartotojiškos visuomenės kritikas, profesorius Zygmuntas Baumanas. 

Išskirtiniu darbštumu pasižyminčio mokslininko pagrindinė darbo tema buvo šiuolaikinė kultūra, jos bruožai ir joje vykstančios permainos: dabarties tapatybės trajektorijos, globalizacijos pasekmės žmogui, socialinė mintis ir viešoji erdvė. Jis išleido net 57 knygas, parašė per 100 straipsnių, kuriuose nagrinėja globalizaciją, modernybę, postmodernybę, vartotojiškumą, moralę. Šiandien jis Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. „Aušrinės“ bendradarbis Romanas Bytautas (0)

Ramūnas Bytautas | archyvinė nuotr.

Skiriama lietuvių filosofo, psichologo ir publicisto Romano Bytauto 130-osioms gimimo metinėms

„Ne tuo taku nuėjau. Mokslas reikalauja tiek prisiruošimo. Dailėje betarpiai galima apsireikšti. Visa siela buvau prie jos linkęs. Būčiau nuėjęs jos takais, būčiau jau save apreiškęs. O dabar…“ Taip gimnazijos ir studijų draugui bei svainiui Stasiui Šilingui rašė kaulų džiovos kamuojamas dvidešimt aštuonerių metų Romanas (Ramūnas) Bytautas. Tuose žodžiuose  – visa jauno mirties patale gulinčio žmogaus tragizmo esmė: ne mirties baimė, o liūdesys dėl to, kad  liko neišnaudotos dvasinės potencijos, kad nebus nudirbti užsimoti reikšmingieji darbai, kuriems taip atkakliai ruoštasi.

Jaunam mirti XX a. pradžios lietuviui inteligentui buvo ne naujiena – gyvenimo kelią jau buvo baigę P. Vaičaitis, P. Višinskis, J. Biliūnas, E. Steponaitis, Z. Gėlė, J. Gurauskis, Skaityti toliau

Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą (5)

jonas_sliupas_lnb.lt

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą, skirtą sociologo, istoriko, literatūros tyrinėtojo, publicisto ir visuomenės veikėjo dr. Jono Šliūpo 155-osioms gimimo metinėms.

Joje apžvelgiama jubiliato biografija, kūrybinė veikla, pateikiama ikonografinė medžiaga. J. Šliūpas – labai produktyvus kūrėjas, išleidęs daugiau nei 70 knygų bei brošiūrų, vertimų. Darbų tematika įvairi: istorija, etnografija, literatūra, filosofija, etika, sociologija, politika, pedagogika, medicina. Skaityti toliau

Vilniaus knygyne – 10 valandų naktinis skaitymas su rinktinėmis knygomis (0)

knygos_knygyno Frendo FB nuotr

Šį penktadienį, sausio 29 d.,  į Jakšto g. 9 persikėlęs skaitytų angliškų knygų knygynas „FRENDO. Bookshop of ideas“ kviečia į naktinį knygų skaitymą, kuris vyks nuo 20 val. iki 6 val. ryto.

Pasak knygyno, norėjosi supažindinti žmones su Lietuvoje nematytomis knygomis bei disciplinomis ne tik parduodant knygas, bet ir leidžiant žmonėms jas paskaityti nemokamai. Renginys turi ir socialinę pusę, kadangi vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus ne visada išgali nusipirkti visų jį dominančių knygų, o nemokamai perskaityti čia galėsi ne vieną jų. Skaityti toliau

Z. Baumanas. Natūrali blogio istorija (4)

z-baumanas-filmo-stopkadras2

Lapkričio 19 d. sociologas Zygmuntas Baumanas švenčia savo 90 jubiliejų. Ta proga siūlome skaitytojams paskaitą „Natūrali blogio istorija“, kurią profesorius skaitė Vytauto Didžiojo universitete. (Alkas.lt  skelbė 2012 m. apie profesoriaus lankymąsi VDU . Daugiau apie tai rasite čia.).

Savo kalbą apie blogio istoriją pradėsiu cituodamas 2004 metais išleistos knygos „Neapykantos psichologija“ autorių prof. Robertą Sternbergą. Tai standartinis studentų vadovėlis apie blogio psichologiją, konkrečiau – neapykantos psichologiją. R. Sternbergas Skaityti toliau

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ pristatys naują albumą „Vilko vartai“ (0)

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė "Skylė" | Rengėjų nuotr.

Naujo Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ albumo „Vilko vartai“ pristatymo koncertai vyks Kauno VDU didžiojoje salėje lapkričio 7 d., Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ lapkričio 13 d., Klaipėdos koncertų salėje lapkričio 14 d., Panevėžio bendruomenių rūmuose lapkričio 21 d. ir Vilniaus „Forum Palace“ arenoje gruodžio 5 d.

Rugsėjį Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ savo klausytojus Vilniuje kvietė įtradicinį rudens lygiadienio koncertą, kuriame nuskambėjo kelios dainos iš naujojo albumo „Vilko vartai“.  Skaityti toliau

D. Razauskas. Pirmiausia nubusti, ir tebūnie darna! (25)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastabos Andriaus Konickio knygos Pirmiausia nubusti… Filosofiniai etiudai (Vilnius: Naujoji Romuva, 2006, 336 p.) paraštėse

Prieš aštuonis metus išėjusią, atėjusią pas mane, laukusią manęs, nusivylusią ir pasimetusią, paskui vėl atsiradusią knygą – pagaliau perskaičiau. Prašau negalvoti, neva tai reiškia mano nepagarbų santykį su ja ar net apskritai su knygomis. Anaiptol. Tiesiog aš esu atsidūręs apgultyje – joms visoms kažkodėl manęs labai reikia. Na, su tam tikromis išimtimis, žinoma, kurios savo ruožtu jau vien dėl to mane ima dominti… Tokiomis sąlygomis galima manyti, kad šiai knygai netgi pasisekė Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Romualdas Ozolas ir visuomeniniai kultūriniai judėjimai (9)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pranešimas, skaitytas gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.

Romualdo Ozolo kelias į didžiąją politiką ėjo per kultūrinę veiklą, per visuomeninius kultūrinius judėjimus, iš kurių faktiškai ir susikūrė Nepriklausomybės nešėjas Sąjūdis. Daugelis į Sąjūdį įsitraukusių, netgi elitine jo dalimi tapusių žmonių, nors ir būdami visuomeniškai kiek aktyvesni tuo, kad drąsiau išreikšdavo savo kritinį nusiteikimą buvusios santvarkos atžvilgiu, anksčiau nebuvo tiesiogiai dalyvavę kokiame organizuotame visuomeniniame veikime. Tačiau nemaža sąjūdininkų dalis turėjo vienokią ar kitokią nekonjunktūrinės visuomeninės veiklos, Skaityti toliau

M. Baldauskas. Tiesos likimas barbarybės viešpatavimo sąlygomis (2)

youtube.com nuotr.

Šiomis dienomis mūsų jau neturėtų stebinti, kad viešoji erdvė darosi vis atviresnė nuomonių įvairovei, o pliuralistinis įvairovės imperatyvas svarbesnis už tokį mąstymo būdą, kuris priartintų mus prie tiesos ar savo susiaurinta prasme bent leistų nepasiklysti gausėjančios informacijos džiunglėse. Be abejonės, laisvė išsakyti žodį yra vienas didžiausių šiandieninės demokratijos nuopelnų. Teisė laisvai reikšti mintis – pamatinė demokratijos prielaida, tačiau, sukūrus jai gana netvirtus pamatus gyvenamojoje tikrovėje, Skaityti toliau

Apie avytę Betliejuje, didžiąją žuvį ir nediktuojamus diktantus (0)

stankevicius betliejaus avyteLietuvos rašytojų sąjungos leidykla ką tik išleido Rimvydo Stankevičiaus eseistikos knygą „Betliejaus avytė“. Knygoje autorius kalba apie literatūrą, gamtą, dievoiešką, atsiskleidžia susirūpinimas dabartinės visuomenės moraline sveikata ir kultūrine branda, svarbios idealizmo ir patriotizmo temos. Tai – antroji rašytojo knyga, sudaryta iš spaudoje skelbtų publicistikos skilčių (pratęsia anksčiau išėjusią „Diktantai sielai“), ir aštuntoji autoriaus knyga apskritai. Į klausimą, kokia tai knyga, ir į kitus bičiulio rašytojo, literatūros kritiko Arno Ališausko klausimus atsakė „Betliejaus avytės“ autorius. Skaityti toliau

Vilniuje vyksta didžiausia Lietuvoje Tarptautinė filosofijos olimpiada (0)

Rengėjų nuotr.

2014 m. gegužės 15–18 dienomis Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultete (LEU IF) vyksta jau 22-oji Tarptautinė filosofijos olimpiada (International Philosophy Olympiad – IPO 2014), organizuojama LEU Filosofijos katedros.

Vakar Vilniaus rotušėje įvyko iškilmingas olimpiados atidarymas, kurio metu sveikinimo kalbas sakė Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė, IPO 2014 olimpiados prezidentė, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Jūratė Baranova, Tarptautinės filosofų asociacijos prezidentas profesorius Viljamas Makbraitas Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūno idėjinis palikimas Europai (0)

V. Bagdonavičius ir kun. Miroslavas Danys prie Vydūno atminimo lentos | T.Staniko nuotr.

Prieš metus,  2013 m. gegužės 10 – 11d.,  Detmolde (Vokietija) vyko Europos dienos. Šis miestas  tų dienų metu ypatingai pagerbė didį mūsų tautos sūnų Vydūną, čia praleidusį paskutiniuosius septynerius gyvenimo metus. Lipės apskrities evangelikų bažnyčios bei Detmoldo merijos rūpesčiu  prie namo, kuriame po dramatiškos dvejus metus trukusios kelionės 1946 m. rudenį Vydūnas buvo pirmiausiai prisiglaudęs, buvo iškilmingai atidengti jam skirta atminimo lenta bei lietuvių skulptoriaus Liongino Garlos sukurtas biustas.

Šio biusto  liedinimu ir tam skirtomis lėšomis rūpinosi Lietuvoje veikianti Vydūno draugija, akciją rėmė  Lietuvos ambasada Vokietijoje ir Vokietijos ambasada Lietuvoje.  Vydūnui ypatingas dėmesys buvo skirtas ir Europos dienų proga Detmolde surengtoje konferencijoje  „Europos idėja Skaityti toliau