Žymos archyvas: filmas

Regimantui Adomaičiui įteiktas apdovanojimas „Baltijos žvaigždė“ (0)

Filmo „Jausmai“ kadras. Regimantas Adomaitis | vmt.lt nuotr.

Spalio 16 d., Sankt Peterburgo Ermitažo teatre, garsiam lietuvių aktoriui Regimantui Adomaičiui, įteiktas tarptautinis apdovanojimas – „Baltijos žvaigždė“.

Nuo 2004 m., „Baltijos žvaigždė“ suteikiama už humanitarinių ryšių vystymą ir stiprinimą Baltijos jūros regiono šalyse. Šį apdovanojimą yra pelnę – Aleksejus Germanas, Jelena Obrazcova, Olegas Basilašvilis, Rimas Tuminas, Maja Pliseckaja, Rodionas Ščedrinas, Barbara Brylska, Juozas Budraitis, Jevgenijus Jevtušenka, Andrejs Žagars, Saulius Sondeckis, Skaityti toliau

„Stebuklas“ Toronte: Donaldas Trampas ir Eglės Mikulionytės žvaigždė (video) (0)

Eglė Vertelytė | Rengėjų nuotr.

Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“ Tarptautiniame Toronto kino šventėje, kur įvyko filmo pasaulinė premjera, pasitikta sausakimšomis kino salėmis. „Stebuklas“ – tai antras lietuviškas filmas, po 17 metų pertraukos atrinktas į svarbiausią Šiaurės Amerikos ir vieną prestižiškiausių pasaulyje kino renginių. Šia švente tik prasideda tarptautinės filmo kelionės.

Apie socializmo ir kapitalizmo kaktomušą devinto dešimtmečio pradžios lietuviškoje kiaulių fermoje pasakojanti istorija pasauliui pristatyta rugsėjo 8 d. Tarptautinio Toronto kino šventės „Atradimų“ programoje. Šiame filmų maratone kelionę yra pradėję gerai žinomi ir kino apdovanojimų susižėrę filmai, tokie kaip: „Lūšnynų milijonierius“ (angl. „Slumdog Millionaire“), „12 vergovės metų“ (angl. „12 Years a Slave“), „Kalifornijos svajos“ (angl. „La La Land“) ir kiti.

Kadras iš filmo | M. Astrausko nuotr.

   „Stebuklo“ rodymuose ir diskusijose su žiūrovais dalyvavo filmo scenarijaus autorė ir režisierė E. Vertelytė ir pagrindiniai aktoriai – Eglė Mikulionytė bei Vyto Ruginis.

„Tokio mąsto šventėje pasijauti kaip maža žuvis dideliame industrijos vandenyne, bet tam, kad galėtum save realiai įvertinti labai svarbu į tą vandenyną kartais išplaukti. Tai galimybė pamatyti save pasauliniame kontekste“, – savo patirtimi iš Toronto dalijasi E. Vertelytė.

Subtilumas, ironija ir netikėtos asociacijos

Filmo komanda džiaugiasi, kad Toronte „Stebuklas“ gavo daug dėmesio – užpildytos kino salės, plojimai, E. Mikulionytė atpažinimas Toronto gatvėse, kritikų recenzijos.

Gilberto Seaho filmo apžvalga Afrototonto žurnale filmą apibūdino kaip drąsų ir visiškai įtraukiantį. Kino kritikas Vasilis Ekonomu (Vassilis Economou) portale „Cineuropa“ rašė: „Stebuklas“ – subtili, ironiška, tragikomiška, beveik satyriška staigaus perėjimo nuo komunizmo į siaučiantį kapitalizmą ir netradicinio troškimo visko, kas vakarietiška, kuriuos patyrė buvusios Sovietų respublikos ankstyvuosiuose devyniasdešimtuosiuose, kritika“. Maiklas Maknelejas (Michael McNeely) savo recenzijoje pastebi: „Stebuklas“ papildo taiklių Rytų Europos satyrų gretas: ironiškas humoras, stiprus pagrindinis moters personažas, intriguojantys siužeto vingiai“.

Eglė Vertelytė, Vyto Ruginis, Eglė Mikulionytė Tarptautiniame Toronto kino festivalyje | Rengėjų nuotr.

Daugelį atsiliepimų apie filmą siejo netikėtos asociacijos: E. Vertelytės braižo su garsiu suomių režisieriumi Akiu Kaurismekiu (Aki Kaurismäki), Eglės Mikulionytės – su Kati Outinen, V. Ruginio personažo su kontraversiškai vertinamu JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump). Nors kai kurie iš palyginimų atrodo net labai garbingai – daugelis jų yra visiškas atsitiktinumas.

Vyto Ruginis, Eglė Vertelytė, Eglė Mikulionytė Tarptautiniame Toronto kino festivalyje | Rengėjų nuotr.

Su A. Kaurismiakio mūza lyginama E. Mikulionytė prisipažino, kad su šia aktore ją jau lygino draugai Lietuvoje. „Kai Toronte mane taip pristatė, draugai šaukė, kad jie pirmi tai pastebėjo. Niekada nepagalvojau, kad kažką panašaus turime, bet tikriausiai sutapo mūsų mąstymas, humoro ir absurdo suvokimas. Jaučiuosi pamaloninta“, – teigia E. Mikulionytė.

Ironiška, kad nors V. Ruginis, kaip ir didžioji dalis Holivudo, neigiamai vertina D. Trampo karjeros posūkį, užsieniečiai pastebi ryškų jo personažo panašumą į dabartinį JAV prezidentą. „Kad Bernardas panašus į Donaldą Trumpą pastebėjome jau tik filmavimo metu – iš to pasijuokėme, bet niekada rimtesnės jo personažo analizės nedarėme“, – sako V. Ruginis.

„Kol Donaldas Trampas nebuvo laimėjęs rinkimų, netikėjome, kad tai gali išsipildyti, todėl pristatydami filmą juokaudavom, kad norėdami pamatyti, kas atsitiks su JAV, jei D. Trampas bus prezidentu – turi pamatyti „Stebuklą“, – sako filmo prodiuseris Lukas Trimonis.

Kelionė po pasaulį

Spalio 1 d. tarptautinėje Reikjaviko kino šventėje įvyko Europinė filmo premjera. Britų žurnalas „The New European“ šią kino šventę įtraukė į švenčių, kurių nederėtų praleisti 2017 metais sąrašą, apibūdindamas jį kaip jaunatviškiausią, pristatantį naująją talentingų režisierių kartą iš viso pasaulio. Šį mėnesį „Stebuklas“ dalyvaus ir Liuksemburgo tarptautinės kino šventės „CinEast“ bei vienos seniausių Europos kino švenčių, 62-osios tarptautinės Valjadolido kino šventės Ispanijoje konkursinėse programose.

Kadras iš filmo | L. Muševos nuotr.

Įdomu, kad pirmoji teritorija, kuriai filmas buvo parduotas platinimui yra Kinija. Po jos sekė ir kitos Azijos šalys, tarp kurių Hong Kongas, Indija, Indonezija, Vietnamas ir kt. Labai laukiu kiniškai dubliuoto filmo“, – sakė L. Trimonis.

Filmo nacionalinė premjera įvyks Europos šalių kino forume „Scanorama“, o Lietuvos kino teatrus filmas pasieks gruodžio 8 d.

Nacionalinėje bibliotekoje vyks renginiai, skirti A. J. Greimo 100-osioms metinėms paminėti (0)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąraše paskelbus, Lietuvos Respublikos Seimui palaiminus, 2017-aisiais minime Algirdo Juliaus Greimo 100-ąsias metines.

Žymiojo semiotiko asmenybė – kietas riešutėlis. Lietuvai, pasauliui – panašu, net ir pačiam sau. Kad šį riešutą būtų galima jei ne perkrimsti, tai bent atidžiai apžiūrėti, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia projektą „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“, spalio mėnesį kviesiantį visuomenę dalyvauti įvairiuose renginiuose. Skaityti toliau

Mokslininkės B. M. Galdikas gyvenimas ir jo iššūkiai iš arčiau (0)

Filmas apie Galdikas_lnb.lt

Rugsėjo 22 d. 12 val. Nacionalinės bibliotekos kino salėje vyks Neringos Skrudupaitės dokumentinio filmo „Rojaus atspindžiai pagal Birutę Mariją Galdikas“ peržiūra, kuri perkels žiūrovus iš lietingų Vilniaus gatvių į Indonezijos džiungles.

„Mano tikrieji namai ten, kur mano širdis – Kempliky nacionaliniame parke“, – sako garsiausia šių laikų antropologė dr. Birutė Marija Filomena Galdikas. Nors Lietuvoje ji – reta viešnia, tačiau visą laiką didžiuodamasi pabrėžia savo baltišką kilmę ir simpatiją Lietuvai. Skaityti toliau

J. Saboliaus filmo „Po 450 metų. Mažvydas“ peržiūra M.Mažvydo bibliotekoje (0)

Filmas apie Mazvydo knygaRugsėjo 8 d. 12 val. M . Mažvydo nacionalinės bibliotekos „Kino klubas“ (Kino salė, V a.) kviečia kartu minėti Tarptautinę raštingumo dieną. Šią dieną minimi ir pagerbiami tie, kurie puoselėjo raštingumą pasaulyje, ir visi mokytojai, kurie dabar moko kitus. Tokiai ypatingai progai pasirinktas išskirtinis filmas. Tai prieš 20 metų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) sukurtas dokumentinis filmas apie Martyną Mažvydą. „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit, ir tatai skaitydami permanykit“, – šiais M. Mažvydo parašytais žodžiais prasideda LRT prodiuserio, režisieriaus Juozo Saboliaus filmas „Po 450 metų. Mažvydas“. Skaityti toliau

Vyks Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimas Mažvydo bibliotekoje (0)

Ukrainos nepr.minejimas_lnb.ltRugpjūčio 24 d. 17 val. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salė, V a., Gedimino pr. 51, Vilniuje) Ukrainos nepriklausomybės dienos proga rengiama filmo „Kaip mes tapome savanoriais“ peržiūra ir tiesioginė diskusija su auditorija Kijeve. Filmą pristato nevyriausybinė organizacija „Naujasis Donbasas“. Susitiksime su viena iš filmo režisierių Larysa Artiugina bei komanda.

Filme pasakojama apie Ukrainos savanorius, kurie 2014 metų vasarą, kai Rusijos Federacijos reguliariosios karinės pajėgos įsiveržė į Ukrainos teritoriją ir kai Ukrainos kariuomenė buvo paralyžiuota, sugebėjo atsilaikyti. Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (4)

A.Sakalauskas

Rugpjūčio 21 d., pirmadienį, vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo Artūro Sakalausko 26-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

18 val. vyks kario savanorio A. Sakalausko pagerbimo iškilmės jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens. Iškilmėse kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Artūras Jasinskas, A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, Skaityti toliau

Filmas apie keliautoją A. Jucevičių bus kuriamas kopiant į kalną (2)

Algimantas Jucevičius | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 5 d. prasidės neeilinė, iššūkių kupina kelionė –  į ekspedicija Tian Šanio kalnuose (Kirgizija), vedamą keliautojo, alpinisto Algimanto Jucevičiaus leisis filmų kūrėjų komanda. Kelionės tikslas – kopiant į Gedimino Akstino vardo viršūnę (4250 m) atskleisti, kuo daugiau nei 50 metų žmones į kalnus vedantis A. Jucevičius įkvepia jau kelias keliautojų ir alpinistų kartas.

Filmo idėja kilo prodiuseriui Simonui Naudžiui, kuris kalnų ekspedicijoje dalyvavo prieš dvejus metus.

„Algimantas – kuklus žmogus, užuot gyręsis pasiekimais bei darbais, tiesiog ima ir veikia. Skaityti toliau

Lietuvė vaidina vieną iš pagrindinių populiaraus prancūziško serialo vaidmenų (video) (0)

migle-rimaityte-gumbriene-asmen. nuotr

„Meilės paslaptys“ – kultinis prancūzų serialas, populiarumu šioje šalyje prilygstantis amerikietiškajai „Santai Barbarai“. Skirtingais pavadinimais šis serialas transliuojamas jau beveik dvidešimt metų, o jo aktoriai – tikros žvaigždės. Viena jų – lietuvė Miglė Rimaitytė. „Nėra tokio prancūzo, kuris nežinotų šio serialo“, – atskleis kylanti žvaigždė iš Kauno.

„Meilės paslaptys“ – situacijų komedija, kurios herojams nutinka įvairūs ir netikėti dalykai. Skaityti toliau

Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ (video) (0)

„Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ filmo kūrėjų nuotr.

XIX amžiuje gyvenęs poliglotas, filosofijos daktaras, publicistas, poetas, keliautojas ir visuomeninis veikėjas Jurgis Zauerveinas (1831–1906) nepelnytai primirštas Lietuvoje, tačiau labai svarbus šalies istorijai. Iš Vokietijos kilęs Zauerveinas daugelį metų gyveno Mažojoje Lietuvoje, gynė lietuvių kalbą ir puoselėjo tautinį sąmoningumą, buvo aktyvus lietuvių judėjimo dalyvis, kūrė lietuvių kalba. Žmonės vis dar gieda pagal jo eiles „Lietuvninkai mes esam gimę“ sukurtą neoficialiu himnu laikomą patriotišką giesmę. Skaityti toliau

„Kino pavasario“ rengėjai pasiaiškino dėl antiukrainietiško filmo „Voluinė“ (37)

„Voluinė“ | stop kadras

Lienkijos kultūros instituto pristatomo lenkų propogandinio filmo „Voluinė“ įtraukimas į Vilniaus „Kino pavasario“ programą sukėlė didelį Ukrainos ir Lietuvos visuomenės susirūpinimą. Šį nė vieno tarptautinio apdovanojimo nepelniusį antiukrainietišką filmą iš „Kino pavasario“ programos siūlė atšaukti šiuo metu su Rusijos okupantais tebekariaujančios Ukrainos Respublikos užsienio reikalų ministerija. 

Skelbiame šiandien Alkas.lt gautą „Kino pavasario“ rengėjų paaiškinimą dėl šio filmo įtraukimo į renginio programą. Skaityti toliau

Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija nepritaria filmo „Voluinė“ įtraukimui į Kino pavasario programą (video) (2)

Ukrainos istorikas dr. Volodimiras Vjatrovičius | Asmeninė nuotr.

Kovo 25 d., 15 val., naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2, Vilnius) vyks spaudos konferencija „Kino menas ir istorinė tiesa“, į kurią kviečia Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija (Klaipėda). Spaudos konferencijos svečias – Ukrainos tautinės atminties instituto direktorius, istorikas, dr. Volodimiras Vjatrovičus (В’ятрович Володимир Михайлович).

Šių metų „Kino pavasaryje“ pristatomas liūdnai pagarsėjęs lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtas vaidybinis filmas „Voluinė“ (Voicechas Smažovskis (Woiciech Smarzowski), „Wolyn“) sulaukė jau ne vieno viešo įvertinimo. Skaityti toliau

J. Ohmanas, V. Kapkanas. Neugdykime tautų priešpriešos (video) (29)

Jonas Ohmanas | xxiamzius.lt nuotr.

Atviras laiškas Vilniaus tarptautinio kino festivalio rengėjams

Rašome Jums skaudžia Ukrainai tema, persikėlusia iš Lenkijos į Lietuvą. Kalbame apie liūdnai pagarsėjusį lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtą vaidybinį filmą „Voluinė“ (Woiciech Smarzowski, „Wolyn“), pristatomą šių metų „Kino pavasaryje“.

Tai keistas akibrokštas Lietuvos žmonėms dabartinių Lietuvos ir Ukrainos santykių kontekste. Kaip tai turėtų vertinti festivalio globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė, institucinė partnerė Kultūros ministerija, Skaityti toliau

Prasidėjo 12-asis prancūzų kino renginys „Žiemos ekranai“ (video) (0)

Nuotrauka iš filmo „Gražioji gegužė“, Chris Marker, 1963 / retrospektyva (Ne)tikros istorijos | rengėjų nuotr.

Šiandien, sausio 26 d., prasidėjęs renginys „Žiemos ekranai“ – jau 12-oji Prancūzų instituto Lietuvoje rengiama kino šventė. Vienuolikoje Lietuvos miestų vyksiantis renginys ir vėl žiūrovams pristatys prancūzišką kiną – įtraukiantį, įžūlų, vienu metu lengvą ir sunkų, nepaprastą ir neįprastą, teigia rengėjai.

Šių metų tema – „Susitikimai“. Anot Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus Žano Mari Sani (Jean-Mari Sani), tai bus įdomūs susitikimai su prancūziška kultūra, kino kūrėjais. Skaityti toliau

Bus pristatytas naujas lietuviškas filmas „Amžinai kartu“ (video) (0)

Lina Lužytė | V. Buivydės nuotr.

Sausio 13 d. Linos Lužytės filmas „Amžinai kartu“ bus pradėtas rodyti Lietuvos kino teatrų repertuaruose, o nuo sausio 10 dienos prasidės išskirtiniai filmo pristatymai, lydimi susitikimų su jo kūrėjais  – aktoriais Dainiumi Gavenoniu, Gabija Jaraminaite, Rasa Samuolyte, režisiere Lina Lužyte bei prodiusere Dagne Vildžiūnaite.

Sausio 9 d. filmo kūrėjai ir kviestiniai svečiai rinksis į raudonojo kilimo premjerą Vilniaus „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre, o štai antradienį, sausio 10 dieną, filmo kūrėjai vyks į susitikimus su Skaityti toliau

Kaune pristatomas filmas apie partizanų išdaviką Juozą Markulį (16)

Išdavikas Juozas Markulis | archyvinė nuotr.

Gruodžio 13 d. 17 val. Kauno įgulos Karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, II aukštas) bus pristatytas dokumentinis filmas apie Lietuvos partizanų išdaviką Juozą Markulį.

Šis filmas buvo sukurtas vykdant Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius projektą „Lietuvos partizanų gyvoji istorija I ciklas“. Šio projekto išdavoje iš viso buvo sukurti 8 filmai apie Lietuvos partizanų kovas. Filmas  apie Lietuvos partizanų išdaviką Juozą Markulį yra vienas iš aštuonių šio projekto filmų.

Juozas Albinas Markulis, išdavė duotą priesaiką Lietuvai ir kovojo okupantų pusėje. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Birštonas kuria darną (video, nuotraukos) (0)

Birštonas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasakyti, kad Birštonas kuria darną – maža. Nes darną kuria visi ramūs ir jaukūs miesteliai, o ką jau bekalbėti apie kurortus. Tačiau ir tarp kurortų Birštonas yra tarsi tas Vaižganto deimančiukas, kuris turi savo švytėjimo istoriją ir paslaptį.

Šiandien Birštonas yra ypatingas. Šiltas, savas ir pasakiškai kalėdinis. Gal todėl verta jame pabūti būtent dabar. O jei jau nepabūti, tai bent jau mesti žvilgsnį į tą darną, kurią šis Miestas mums siūlo.

Gruodžio 6 d., Birštono kultūros centro salėje, visiems birštoniečiams ir miesto svečiams pristatytas filmas apie Birštono kurortą. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“ (0)

lietuviu-kalbos-institutas_tiesa-com

Gruodžio 1 d., 10 val., Vilniuje Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5,) vyks mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“, 12 val. Profesorės Jolantos Zabarskaitės mokslo darbų parodos atidarymas Lituanistikos židinyje. Renginio dalyviai susipažins su mokslo darbų atsiradimo keliu, bus vaišinami kava, tortu!

„Mokslo darbų parodos atidaromos, kai yra ką parodyti, kuo pasidžiaugti. Jolantą Zabarskaitę apibūdintų esminiai žodžiai: meilė ir atkaklumas. Meilė savo šeimai, kalbai, idėjai, gimtinei. Atkaklumas susijęs su savo misijos suvokimu ir atsidavimu tai Skaityti toliau

„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą” pristatymas Lazdijuose (0)

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Skaityti toliau

Jauniesiems menininkams paskirtos dosnios stipendijos iš LATGA (0)

paskirtos-stipendijos_latga-lt

„LATGA Jaunojo menininko stipendija palaiko mano gyvybę kaip sunkiai sergančiojo – lašelinė“, – šypsodamasis kalba žinomo dailininko Šarūno Saukos sūnus Mykolas, rašantis romaną, skirtą jauniems miesto kultūros žmonėms. Jis – vienas iš 7 jaunų menininkų, kuriems 2016 m. pradžioje buvo skirtos metinės stipendijos. Šiuo metu Asociacija LATGA rengia naują konkursą Jaunojo menininko stipendijai laimėti.

Atrinks nauja Taryba

Savo kūrybinius sumanymus norintys  įgyvendinti 18-35 metų amžiaus įvairių sričių (audiovizualinių menų, dailės, dramos, fotografijos, literatūros, muzikos, tarpdisciplininių menų) menininkai paraiškas gali teikti iki lapkričio 11 d. Skaityti toliau

Filmas apie klimato kaitą su DiKaprio – jau Lietuvoje (3)

??????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????

JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje National Geographic pristato filmą apie klimato kaitos grėsmes „Before the Flood“. Leonardas DiKaprio (Leonardo DiCaprio), Fišeris Stivensas (Fisher Stevens), kartu su prodiuseriu Martynu Skorseze (Martin Scorsese) leidžiasi į kelionę po pasaulį.

Dokumentinis filmas „Before the Flood“ skatina visuomenę imtis veiksmų ir užkirsti kelią gresiančiam ekosistemų nykimui visame pasaulyje. Skaityti toliau

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (0)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Tai Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“.

Sigitą Birgelį kalbina Marytė Malinauskienė.

Marytė Malinauskienė:

– Kaip kilo mintis sukurti filmą apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus?

Sigitas Birgelis:

Sigitas Birgelis | punskas.lt nuotr.

– Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojau prieš 26-erius metus. Laikas yra sąlyginis reiškinys. Jis teisingas, visagalis, viską žinąs; viską gydo, pateisina, įvertina, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senų Šlynakiemio pušų. Nežinau, kiek joms šiandien metų, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui ėjo tada 21-oji žiema. Nepasakojo man jis apie partizanus, nė karto neprasitarė – ne tik todėl, kad tylenis būdamas retai kalbėdavo, bet ir todėl, kad net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Tik vėliau, daug vėliau supratau, kiek tėvas per savo gyvenimą man papasakojo tylėdamas… Daug vėliau sužinojau, kad nuo vietos, kur 1949 m. gruodžio 15 d. žuvo Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygys, Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas, mane skiria 2 km ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30.

Marytė Malinauskienė:

– Kaip šiandien atrodo partizanų žuvimo vieta? Kokias mintis ji sukelia?

Sigitas Birgelis:

– Šlynakiemio pušynėlio rytiniame šlaite, kur prieš 67 metus buvo įrengtas partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba, o šalimais prieš kokius 26-erius pastatytas kuklus antkapinis paminklas. Keli metrai aukščiau, šlaito viršūnėje, yra prieš kelerius metus atidengtas gražus paminklas-žymeklis.

Ne kartą bandžiau įsivaizduoti, ką paskutiniais mėnesiais, dienomis, valandomis, sekundėmis jautė, galvojo pirmieji ir paskutiniai to niūraus bunkerėlio šeimininkai. Atklysta mintys iš partizano Adolfo Ramanausko-Vanago dienoraščio: „Kovodami tikėjome, kad ištversim keturis metus ir išsaugosim savo ginkluotas pajėgas. Nepalaužiamą lietuvių tautos valią ir ryžtą suvienijom su laisvo pasaulio jėgomis, kad planetoje visiems laikams būtų sunaikinta civilizacinė XX amžiaus gėda.“

Ar tomis dienomis tikėjo partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas, kad pasaulis Lietuvą rems, kovos dėl jos laisvės? Turbūt širdies gilumoje vylėsi, nors tiek kartų patyrė, kad ciniški Vakarai remia Lietuvą tik žvalgybos sumetimais, kad neturi nei plano, nei noro palaikyti lietuvių karinę rezistenciją.

Kas kita saviškiai. Išeivija bandė padėti tautiečiams, bet jų veiksmus trukdė veikėjų ambicijos tapti pasipriešinimo lyderiais. Vienas iš jų – ilgametis VLIK’o veikėjas Jonas Deksnys-Hektoras, emigracijoje siekęs sukurti nepriklausomą pasipriešinimo struktūrą. Jurgis Krikščiūnas žinojo, kad jo veiksmus kontroliuoja ir inspiruoja buvęs rezistencijos dalyvis, MGB užverbuotas agentas Juozas Markulis-Erelis – labai pavojingas „Trojos arklys“ partizanų gretose. Juo pasinaudodami sovietai sėkmingai skaldė lietuvių emigraciją. Jono Deksnio „jėgų kaupimo“ koncepcija buvo nepaprastai paranki sovietų MGB. Jie, kontroliuodami vieną struktūrą, galėjo kontroliuoti visas.

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

Marytė Malinauskienė:

– Kokia tuomet buvo Punsko ir Seinų krašto lietuvių padėtis? Nemažai apie tai filme kalba istorikas dr. Bronius Makauskas.

Sigitas Birgelis:

– 1941 m. 11 tūkstančių šio krašto lietuvių smurtu ir grasinimais buvo prievarta iškeldinti į Sovietų Lietuvą, ten, blaškomi iš vietos į vietą, laukė karo galo. Daugelis slinko paskui sovietų frontą tėviškės link. Per du tų metų mėnesius į savo gimtinę grįžo per 3 000, o iki 1945 m. pusmečio – per 5 000 lietuvių tautybės žmonių. Jų ūkiuose šeimininkaujantys lenkai, valdžios palaikomi, net neketino savo vietų užleisti teisėtiems savininkams, ir šie tapo antilietuviškai nusiteikusių asmenų aukomis. 1945 m. rugpjūčio 14 d. buvo nužudytas ką tik iš Lietuvos grįžęs 24 metų lietuvis, Sankūrų kaimo gyventojas Kostas Paransevičius. Tą pačią dieną 5-oji Seinų saugumo įstaigos pareigūnų grupė mirtinai sumušė Vidugirių kaimo ūkininką Markevičių. Buvo paskleisti gandai, jog lietuviški valsčiai bus prijungti prie LTSR. Vietinei administracijai buvo papildomas akstinas „nulietuvinti“ pasienio valsčius. Lenkų valdžia net tik nesiėmė veiksmų smurtui stabdyti, bet ir neretai jį inspiravo.

Marytė Malinauskienė:

– Bet į Sovietų Lietuvą vykti niekas nenorėjo.

Sigitas Birgelis:

– Kai buvo sudaromi deportacijos sąrašai, daug lietuvių deklaravo esą lenkai. Lietuviai, patekę į iškeldinimo sąrašą, užsirašė į Lenkų darbo partiją. Tai išgelbėjo juos nuo išvežimo. Sugaudyti „tinkamus iškeldinti“ lietuvius buvo nelengva. Žmonės neretai neturėjo net dokumentų, keliavo arba slapstėsi. Punske buvo dislokuota Pasienio apsaugos kariuomenė. Ji turėjo paspartinti saugumo vykdomus planus. Žinant ankstyvojo pokario realijas, lenkams susidoroti su „svetimtaučiais“ būtų buvę nesudėtinga, bet lietuviai netikėtai sulaukė sovietų palaikymo. Šie atsainiai žiūrėjo į vietos lenkų pastangas išsibodėti lietuvių, nes tie jiems buvo reikalingi, kad galėtų sekti ir kontroliuoti Lietuvos pogrindžio veiklą Suvalkų krašte ir lietuvių partizanų ryšius su Vakarais.

Marytė Malinauskienė:

– Ar Jurgis Krikščiūnas suvokė sunkią Punsko krašto, kuriame jis veikė, gyventojų padėtį?

Sigitas Birgelis:

– Be abejo, taip. Jurgis Krikščiūnas žinojo, jog šis Lenkijos pasienio ruožas nėra tinkama vieta konspiracijai. Lietuvių apgyvendinta teritorija traukia lenkų saugumo ir sovietinių MGB grupių dėmesį. Sovietai sekė lietuvių pogrindį Lenkijoje ir norėjo perimti jo kontaktus su Vakarais. Pirmą kartą Rimvydas tai patyrė 1947 m. pavasarį, kai „Tauro“ ir „Dainavos“ vadovybė, matydama, kad jų gretose yra išdavikų, pasiuntė jį ir jo pusbrolį Juozą Lukšą-Skirmantą (Daumantą) į Lenkiją.

Marytė Malinauskienė:

– Šiandien galime nevaržomai kirsti Lenkijos ir Lietuvos sieną. Kaip ji atrodė ankstyvojo pokario laikais?

Sigitas Birgelis:

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

– 1949 m. sienos linija – tai 100 metrų pločio juosta, vadinamoji mirties zona. Niekas į ją neįkeldavo kojos. Už jos driekėsi 20 metrų pločio suakėta juosta, toliau – spygliuotų vielų tvora. Kai kur ji buvo dviguba. Priešais ją buvo nutiestos vielos, kurias užkliudžius iššaudavo raketos. Už vielų tvoros prasidėjo zonos. Pirmojoje 500 metrų pločio zonoje nebuvo gyventojų. Antrojoje, 2 kilometrų pločio, gyveno žmonės, bet pasuose turėjo spaudą „Antroji zona“. Už jos driekėsi 10 kilometrų pločio trečioji zona. Čia gyvenantys žmonės pasuose taip pat turėjo spaudą. Trečiosios zonos gyventojai be pasieniečių leidimo negalėjo įžengti į antrąją zoną.

Marytė Malinauskienė:

– Papasakokite apie kitą filmo veikėją – Jurgio Krikščiūno adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą.

Sigitas Birgelis:

– Jurgio Krikščiūno adjutantas, Mockavoje gimęs Vytautas Prabulis Punsko krašte buvo jau senbuvis. Į Lenkiją jis atėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų. Apsistojo pas Vaičiuliškių Pauliukonius, ten, šeimininkams padedant, kartu su kitais įrengė tris bunkerius: vieną netolimoje baloje, vadinamoje Kupstynu, kitą – medžiais apaugusiame Kapčiuko kalno šlaite, trečią – troboje po grindimis. Jauni, linksmi ir draugiški miško broliai be jokio vargo susidraugavo su gretimų Ramonų ir kitų kaimų jaunimu. Netrukus beveik kiekviena čia gyvenanti lietuviška šeima turėjo savo namuose „pabėgėlį“.

1946 m. rugpjūčio 12–13 naktį Seinų sienos apsaugos kariuomenė surengė „miškų valymo“ operaciją ir jos metu suėmė daug Seinijoje besislapstančių Lietuvos miško vyrų. Vytautas Prabulis suėmimo išvengė, bet nuo to laiko slapstėsi vienas, kol likimas jį suvedė su Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininku.

Marytė Malinauskienė:

– Ar ginkluoti Lietuvos pogrindžio vyrai, pasiųsti į svetimą valstybę, savo veiksmus derino su lenkų pogrindžio atstovais?

Sigitas Birgelis:

– Lenkijoje veikiantys Lietuvos partizanai bendradarbiavo su lenkų pogrindžiu, mokė juos statyti ir maskuoti slėptuves, dalyvavo jų būriuose, net kartais jiems vadovavo. 1947 m. žiemą Pauliukonių sodyboje Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas susitarė su Lenkijos (Suvalkų-Augustavo apygardos) pogrindžio dalyviais dėl teritorijos, kurioje gali „netrukdomai“ veikti Lietuvos partizanai. Buvo nustatyti ryšių punktai ir aptarti kiti reikalai. Vakarinė teritorijos, kurioje gali slapstytis lietuviai, riba ėjo keliais Budziskas–Šipliškės–Žabariškės–Seivai–Krasnavas.

Marytė Malinauskienė:

– Ar Jurgis Krikščiūnas buvo stebimas lenkų saugumo?

Sigitas Birgelis:

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

– Lenkai ir rusai bandė susekti jo slėptuvės vietą. Jis jiems buvo reikalingas gyvas. 1949 m. pabaigoje Suvalkijoje veikė kelios rusų saugumo operacijų grupės iš Maskvos ir Vilniaus. Turėdamos savo rankose Joną Deksnį, sovietų specialiosios tarnybos dar aktyviau ieškojo Jurgio Krikščiūno, nes jis galėjo sutrukdyti MGB planus. Rimvydas beveik neįtikėtinu būdu ir toliau informavo Vakarus apie Lietuvos rezistenciją ir krašto padėtį. Kovojančios emigracijos veikėjai, tarp jų Juozas Lukša, norėjo permesti jį į Vakarus, bet Rimvydas jautė, kad yra sekamas, kad ryšiai ir kanalai – saugumo rankose.

1949 m. birželį buvo susekti svarbūs ryšiai. Jurgio Krikščiūno į Varšuvą perduota siunta pateko į lenkų saugumo rankas. Buvo dešifruotas konspiracijos tinklas.

Marytė Malinauskienė:

– „Baladėje“ nenumaldomai artėjo kančia, išdavystė ir didvyriška mirtim pasibaigusios dramos atomazga.

Sigitas Birgelis:

– Rimvydo ir Žaibo slėptuvę išdavė du artimi jų bendradarbiai. Vienas iš jų (operacinis slapyvardis Vytautas) jau kurį laiką buvo saugumo užverbuotas. Jis nurodė ryšininką (slapyvardis Mažasis), žinantį, kur yra bunkeris. Šių žmonių pavardės man žinomos, bet jų filme neminiu.

Marytė Malinauskienė:

– „Baladėje“ yra pavaizduota, kaip lenkų saugumo įstaigoje sudaromas Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo suėmimo planas.

Sigitas Birgelis:

– Ši scena parengta remiantis Suvalkų apskrities viešojo saugumo įstaigos dokumentais. Plane numatyta, kad partizanus puls 300 Vidaus saugumo korpuso karių, 20 saugumo operacinių darbuotojų ir 20 milicijos pareigūnų. Bunkerį jie apsups dviem žiedais, išstatant žmones kas 20 ir 50 metrų. Trečia grupė pajudės nuo Šaltėnų pusės per laukus iki Jakimavičiaus kolonijos. Su jais bus sulaikytas […], slapyvardžiu „Mały“, kuris nurodys pušynėlį ir vietą, kurioje esti bunkeris. Priartėjus šturmuojančiai grupei prie nurodyto pušynėlio per 500 metrų apsups jį žiedu 30 žmonių grupė, likusieji 15 puls, stengdamiesi žūtbūt paimti partizanus gyvus, o jei bandytų jie bėgti – šaudys į kojas.

Marytė Malinauskienė:

– Apie tai, kas įvyko, filme pasakoja, tarp kitko, Juozas Jakimavičius, kurio laukuose buvo partizanų bunkeris.

Sigitas Birgelis:

– Juozo Jakimavičiaus liudijimas vertingas, nes jis kalba, ką matė savo akimis. Buvo šiek tiek prieš septynias, kai jis išėjo šerti arklių. Kareiviai buvo apsupę pušynėlį, kuriame slapstėsi partizanai. Nuaidėjo šūviai. Jakimavičiui kelią pastojo lenkų kareivis. Du kulkosvaidžiais ginkluoti kareiviai ir vienas iš paskos varė jį tiesiai ant bunkerio. Jie mat baiminosi, kad bunkeris užminuotas. Suimtasis bandė priešintis, bet kažkuris iš kareivių vožė šautuvo buože per pečius. Padangę sudrebino šūviai. Kažkoks puskarininkis šaudė dūminiais užtaisais į atvirą bunkerio angą. Jam atsakė automato serija iš bunkerio. Iš slėptuvės nuaidėjo keli šūviai. Kaimiečiai, kareivių varomi, pradėjo ardyti bunkerį.

„Vytautas Prabulis gulėjo aukštielninkas, – pasakoja Jakimavičius. – Rankoje laikė Parabellum. Jurgis Krikščiūnas buvo sukniubęs. Iš galvos bėgo kraujas. Dar sunkiai alsavo. Bunkeryje buvo 4 vienetai ginklų, du kepalai duonos, bidonas žibalo ir primusas, ant kurio vyrai virdavo valgyti. Ant sienos kabojo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Kai kareiviai atvarė Valinčių, Drūtį ir Černelį, dalis bunkerio jau buvo nuardyta. Sunkiai alsuojantį Rimvydą išnešė saugumiečiai, o Prabulio kūną liepė išnešti man ir Černeliui.“

Marytė Malinauskienė:

– „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai dokumentinis ar vaidybinis filmas?

Sigitas Birgelis:

– „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio filmas su meniniais vaidybos elementais. Jo scenarijus buvo parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muziką parengė kaunietis Andrius Radziukynas. Rengiant filmą (ypač vaidybines scenas) talkino režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Parengti du variantai. Kaune matysime trumpesnę (1 val. 45 min.) versiją.

Marytė Malinauskienė:

– Ar tai naujas filmas? Kur buvo rodomas?

Sigitas Birgelis:

– „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-04-26), taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01), Jurbarko kultūros centre (2016-07-03), Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (2016-09-08). Filmą parodė taip pat Marijampolės regioninė televizija.

Marytė Malinauskienė:

– Kokių atsiliepimų šis filmas susilaukė Punske ir Lietuvoje?

Sigitas Birgelis:

– Pacituosiu vieną žiūrovo atsiliepimą: „Jau trečia savaitė, kai kasdien vis prisimenu šį filmą. Įspūdis toks, kad, ko gero, laisvoje Lietuvoje dar negreit bus sukurtas toks vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos miško brolius. Tai Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai. (…) Jis truko dvi valandas, kurių metu daugumai žiūrovų nedžiūvo ašaros. Po filmo net žodį ištarti buvo sunku. (…)

Mintį, kad reikia pastatyti filmą apie šiuos partizanus, tikriausiai pirmas išreiškė Romas Vitkauskas. „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ autorius ir režisierius Sigitas Birgelis filmą kūrė šešerius metus. Nors kai kurie partizaninio judėjimo liudininkai nesulaukė premjeros, bet jų žodį galima išgirsti „Baladėje…“

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (video) (2)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Spalio 11 d. 18 val., antradienį, Kauno kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54) bus rodomas Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. Skaityti toliau

Kristijono Vildžiūno filmas „Senekos diena“ sieks „Oskaro“ (video) (0)

Filmo akimirka

JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto Lietuvoje sprendimu šiemet nusipelniusio siekti apdovanojimo užsienio filmų skiltyje išrinktas Kristijono Vildžiūno filmas „Senekos diena“. Tai jau antrasis K. Vildžiūno filmas, siūlomas į šią skiltį. 2011 metais Lietuvos „Oskarų“ atrankos komitetas buvo išrinkęs filmą „Kai apkabinsiu tave“.

Į kitą etapą patekusių filmų sąrašas nominacijoje už geriausią užsienio šalies filmą Skaityti toliau

Jaunasis režisierius D. Vilčinskas: Lietuvos istorija verta savų „Sostų karų“ (1)

rezisierius-domas-vilcinskas

Rugsėjo 15 d., 18 val., kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54, Kaunas) vyks  jauno režisieriaus Domo Vilčinsko filmo„Sugrįžimas“ premjera.

Kino centro „Romuva“ ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojami lietuviško kino (pa)tyrimai „Subtitrai“ naują sezoną pradeda su premjera – jaunosios kartos režisieriaus Domo Vilčinsko trumpametraže drama „Sugrįžimas“. Drąsaus filmų kūrėjo Emilio Vėlyvio įkvėptas, kino ir televizijos produkcijos studijas Londone baigęs 23 metų režisierius tikisi, Skaityti toliau

Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ Prienuose (0)

Prienuose vyks filmo apie Lietuvos partizanus: Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygį, Dainavos apygardos štabo viršininką, partizanų kapitoną J. Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą pristatymas. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai.
2016 09 08 RImvydas ir Žaibas1„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Baladė yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Joje susipina meilė, pasiaukojimas, heroizmas, išdavystė, didvyriška mirtis.

Pagrindiniai filmo personažai (herojai) Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje, netoli Punsko. Jie žuvo už mus, už laisvę, už Lietuvą, žuvo iki pat mirties išlikę ištikimi partizanų duotai priesaikai!
2016 09 08 RImvydas ir Žaibas21950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas po mirties buvo apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.

J. Krikščiūno adjutantas V. Prabulis-Žaibas buvo kilęs iš Mockavos kaimo. Punsko krašte jis turėjo artimų giminių. Pirmą kartą Lenkijos sieną perėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų ir buvo čia iki didvyriškos mirties.

Filmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina: Punsko, Vilniaus bei Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi: partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Jo trukmė 120 min.2016 09 08 RImvydas ir Žaibas3„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-06-26), taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01) bei Jurbarko kultūros centre (2016-07-03).

Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ Garliavoje (0)

Garliavoje vyks filmo apie Lietuvos partizanus: Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygį, Dainavos apygardos štabo viršininką, partizanų kapitoną J. Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą pristatymas. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai.

2016 09 08 RImvydas ir Žaibas1„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Baladė yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Joje susipina meilė, pasiaukojimas, heroizmas, išdavystė, didvyriška mirtis.

Pagrindiniai filmo personažai (herojai) Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje, netoli Punsko. Jie žuvo už mus, už laisvę, už Lietuvą, žuvo iki pat mirties išlikę ištikimi partizanų duotai priesaikai!
2016 09 08 RImvydas ir Žaibas21950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas po mirties buvo apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.

J. Krikščiūno adjutantas V. Prabulis-Žaibas buvo kilęs iš Mockavos kaimo. Punsko krašte jis turėjo artimų giminių. Pirmą kartą Lenkijos sieną perėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų ir buvo čia iki didvyriškos mirties.

Filmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina: Punsko, Vilniaus bei Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi: partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Jo trukmė 120 min.2016 09 08 RImvydas ir Žaibas3„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-06-26), taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01) bei Jurbarko kultūros centre (2016-07-03).

Jaunieji „Senekos dienos“ aktoriai džiaugiasi atradę kiną ir vieni kitus (nuotraukos, video) (0)

Jaunieji „Senekos dienos“ aktoriai džiaugiasi atradę kiną ir vieni kitus | rengėjų nuotr.

„Labai gali būti, kad nė nesuvokiame, kokie svarbūs įvykiai vyksta mūsų gyvenime“, – sako Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas, būsimasis garso režisierius Pranciškus Brazdžiūnas. Jis ir du jo draugai – būsimasis skulptorius Augustinas Pietaris bei teatro aktorius Marijus Mažūnas po keleto savaičių žengs raudonu premjeros kilimu, o kino kritikai, draugai ir artimieji vertins jų pirmąjį pasirodymą kine. Naujajame režisieriaus Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“ Pranciškus, Augustinas ir Marijus suvaidino draugus, 1989-aisiais gyvavusios muzikos grupės narius.

Pagrindinis – jaunučio, savo muzikinį kelią tik pradedančio Simono vaidmuo atiteko Skaityti toliau

Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video) (0)

sumin.lt nuotr.

Lietuvoje sparčiai didėjant bepiločių orlaivių panaudojimo galimybėms ir mastams, Civilinės aviacijos administracija patobulino jų naudojimo taisykles ir parengė informacinį filmą, supažindinantį su esminiais taisyklių reikalavimais. „Siekiama, kad tokie skraidymo aparatai nekeltų pavojaus aviacijos saugumui ir nebūtų naudojami nepageidaujamais ar nusikalstamais tikslais“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. Kiekviena ES valstybė nustato savas taisykles, tačiau svarbiausi reikalavimai daugelyje Europos šalių yra tie patys. Skaityti toliau

Inga Norkutė-Žvynienė – nuo aktorės iki režisierės (1)

Liepos 4 d. į TV3 eterį grįš Lietuvos žmonių mėgstamas serialas „Naisių vasarą. Sugrįžimas“.Pagrindinius vaidmenis jame  kurs aktorės Aušra Štukytė, Jūratė Budriūnaitė- Kamrazer ir Inga Norkutė-Žvinienė.

Su Alkas.lt skaitytojais savo mintimis dalijasi kino ir teatro aktorė, projektų vedėja, pedagogė, režisierė Inga Norkutė-Žvynienė. Ją kalbina Živilė Vyštartaitė.

– Kada ir kaip pajutote, kad gyvenimą norite susieti su scena, teatru, aktoryste? Skaityti toliau